8f0be1ba-e7d4-475d-8c73-d215671ebcbb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4308-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04801-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2., 3.21. (S)              VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. R. (S. R.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                                   n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas S. R. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Kalėjimas), priteisti 15 000 (penkiolika tÅ«kstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo.Skunde paaiÅ¡kino, kad jis Kalėjime buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrinamas teisės aktuose nustatytas minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimas. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Kalėjimo kamerose bÅ«davo Å¡alta bei drėgna, trÅ«ko natÅ«ralaus apÅ¡vietimoAnot pareiÅ¡kėjo, Kalėjimo kamerose rÅ«kantys asmenys laikomi su nerÅ«kančiais, kas lemdavo konfliktines situacijas.

Atvykusio į KalėjimÄ asmens krata bÅ«davo vykdoma antisanitarinėmis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Tokias sÄ lygas pareiÅ¡kėjas vertina, kaip nepagrįstÄ laisvės atėmimo bausmės griežtinimÄ ir baudimÄ kankinant. Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir jos nuostatas aiÅ¡kinančia Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktika, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsniu, teigė, kad už Å¡iuos pažeidimus jam turi bÅ«ti atlyginama neturtinė žala.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus reikalavimus.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei taikyti CK 1.125 str. 8 dalyje įtvirtintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimas yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, todėl Kalėjimo administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiui, nes į KalėjimÄ asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti nėra teisinio pagrindo.Nurodė, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų asmenų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kuriose kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytas ribas.

Susidarius tokiai situacijai, Kalėjimo administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.Pabrėžė, kad Kalėjimo kamerose yra palaikoma Å¡vara ir tvarka, to reikalaujama ir iÅ¡ kalinčiųjų, jiems iÅ¡duodant reikalingas priemones. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, atsakovė buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuo 2013-12-30 su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 vėl su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Minėtos įmonės atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Remontas Kalėjime atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Dėl nuteistųjų veiksmų, tyčia niokojant valstybės turtÄ , dažnai tenka atlikti pakartotinius remontus.Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos įrengtos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti.

Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų baldų. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo atsakovė paaiškino, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – HN 76:2010) yra taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi Å¡ios higienos normos reikalavimai, nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Pažymėjo, kad HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, jog gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kalėjimo langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarkosi savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Ä® KalėjimÄ atvykusio asmens krata yra vykdoma vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, siekiant užtikrinti, kad suimtasis ar nuteistasis neturėtų su savimi uždraustų daiktų.

Kratos metu detaliai apžiÅ«rimi asmens drabužiai, kiti turimi daiktai, asmens kÅ«nas. Esant pagrindui manyti, kad asmuo gali su savimi turėti narkotinių medžiagų, atliekama kÅ«no ertmių apžiÅ«ra. TokiÄ apžiÅ«rÄ draudžiama atlikti prieÅ¡ asmens valiÄ . Kalėjimo pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja laikydamiesi etikos taisyklių bei bendrų mandagumo ir etikos principų.Suimtieji ir nuteistieji Kalėjime skirstomi į kameras atsižvelgus į įstaigos užpildymÄ , kriminogeninę bÅ«klę įstaigoje ir suimtojo bei nuteistojo praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių asmenų.

Informacija ir ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti yra iÅ¡kabinti visose Kalėjimo bendro naudojimo patalpose.Vadovaujantis teisės aktais, priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas privalo vykdyti nuolatinę nuteistųjų bei suimtųjų stebėsenÄ bei elgesio kontrolę, siekiant užtikrinti vidaus tvarkos laikymÄ si bei užkardyti konfliktines situacijas. Nuteistieji yra stebimi pro kamerų duryse įrengtas stebėjimo akutes. Pažymėjo, kad pareigÅ«nai su nuteistaisiais bendrauja laikydamiesi etikos taisyklių bei mandagumo principų.Anot atsakovės, pareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s, nenurodyta, kuo pasireiÅ¡kė jo patirta neturtinė žala.

Nėra įrodyta, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai darė jam tiesioginę įtakÄ . BÅ«tina atkreipti dėmesį, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Vadovaujantis CK 6.271 str. 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.CK 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 str. 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).Tačiau pažymėtina kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ ir trukmę (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015). Be to, tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A2590-492/2015).LVAT yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (LVAT 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygomis, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

PareiÅ¡kėjas skundo padavimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi aukščiau iÅ¡dėstytomis taisyklėmis. Taigi, pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ detaliai apibÅ«dinti teisės aktų neatitinkančias kalinimo sÄ lygas, o kalinimo įstaiga privalo pateikti įrodymus paneigiančius pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikymÄ Kalėjime netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiais nuo 2012-02-29 iki 2012-09-23 ir nuo 2012-11-01 iki 2013-06-07.

PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui iÅ¡siuntė 2015-09-30 (b. l. 12). Pagal CK 1.126 str. 2 dalies nuostatas, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to praÅ¡o. Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas Kalėjimas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl dalies pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymų.Pastebėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl kalinimo nepriimtinom sÄ lygom, atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Pagal CK 1.127 str. 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo bylose, LVAT, atsižvelgęs į pažeidimų pobÅ«dį, ne kartÄ yra konstatavęs, kad paprastai pareiÅ¡kėjas per visÄ kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).CK 1.131 str. 2 dalyje numatyta, jog, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, susijusių su senaties termino praleidimu, bei neprašė teismo atnaujinti minėto termino.

Todėl, pritaikius CK 1.125 str. 8 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjo reikalavimų dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2012-09-30 atmestina kaip pareikÅ¡ta, praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Toliau teismas vertina galimai padarytus pareiÅ¡kėjų teisių pažeidimus, dėl kurių nebuvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kuriose buvo pažeidžiamas teisės aktuose įtvirtintas minimalaus kameros ploto reikalavimas vienam asmeniui.

Minimalus kameros plotas vienam asmeniui nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124. Å io įsakymo 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovė pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ jo buvimo Kalėjime metu ir su juo kartu kamerose laikytų asmenų kiekį.

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas su pertraukom Kalėjime buvo laikomas nuo 2012-11-29 iki 2013-06-05. Å iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 7,28 kv. m iki 42,33 kv. m. PareiÅ¡kėjui minėtu laikotarpiu tekdavo nuo 1,21 kv. m iki 40,4 kv. m ploto. IÅ¡ viso 26 dienų pareiÅ¡kėjas buvo laikomas minėto ploto kamerose, neužtikrinant teisės aktuose įtvirtinto minimalus kameros ploto reikalavimo. Ä® Å¡iÄ aplinkybe bus atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Kalėjimo kamerose nebuvo užtikrinama teisės aktuose įtvirtintas normas atitinkanti temperatÅ«ra, drėgmė bei natÅ«ralus apÅ¡vietimas.

Iš atsakovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad kameroje Nr. 253 (pareiškėjas laikytas nuo 2012-11-30 iki 2012-12-02) temperatūra, santykinė oro drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus (2012-09-06 patikrinimo aktas (b. l. 32–40). Analogiški rezultatai nustatyti ir kameroje Nr. 400 (pareiškėjas laikytas nuo 2013-04-19 iki 2013-04-23, patikrinimas buvo vykdomas 2013-05-13 (b. l. 103–104)). Taip pat kamerose Nr. 104 (pareiškėjas laikytas 2013-05-22) ir Nr. 115 (pareiškėjas laikytas 2013-04-10) temperatūra bei apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus (patikrinimai kameroje Nr. 115 atlikti 2013-04-23 (b. l. 101–102) ir 2013-05-13 (b. l. 103–104), kameroje Nr. 104 patikrinimai atlikti 2013-07-09 – 2013-07-18 (b. l. 111–112) ir 2013-07-22 (b. l. 113–114). 2013-01-16 atlikto patikrinimo metu kameroje Nr. 271 (pareiškėjas laikytas 2012-12-11 – 2012-12-16) pažeidimų, susijusių su kamerų apšvietimu, nenustatyta (b. l. 109–110).

Tačiau kameroje Nr. 252 (pareiÅ¡kėjas laikytas nuo 2013-05-04 iki 2013-05-14) nustatytas pažeidimas, susijęs su dirbtine dienine apÅ¡vieta (2013-05-28 patikrinimo aktas (b. l. 75–78)). IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad dalį Kalėjime praleisto laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrinamas pakankamas apÅ¡vietimas. Todėl į Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant jam padarytÄ neturtinę žalÄ .Pažymėtina, kad patikrinimai nebuvo atliekami visose kamerose, kuriose atitinkamai laikotarpiais buvo laikomas pareiÅ¡kėjas.

Tačiau LVAT laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Tokiu atveju, LVAT rėmėsi atsakovės pateiktais patikrinimo aktais eilėje kitų kamerų. Nagrinėjamu atveju, atsakovė pateikė eilę Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, parengtų pareiÅ¡kėjo buvimo Kalėjime laikotarpiu, kuriuose nėra nustatyta pažeidimų, susijusių su santykinės oro drėgmės ar temperatÅ«ros normomis (b. l. 30–114).

Todėl negalima besÄ lygiÅ¡kai sutikti su pareiÅ¡kėjo nurodytomis aplinkybės, susijusiomis su drėgmės ar temperatÅ«ros normų pažeidimu.PareiÅ¡kėjas skunde teismui taip pat nurodė, kad Kalėjime rÅ«kantys asmenys laikomi kartu su nerÅ«kančiais. Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 dalis nustato, kad, Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Taip pat iki 2015-11-01 galiojusios HN 76:2010 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Atsižvelgiant į tai, Kalėjimo administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, o nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

LVAT laikosi pozicijos, kad asmenų laikymas vienoje kamerose kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia minėtų teisės aktų nuostatas bei pareiÅ¡kėjų teisę į jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ (2013-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-733/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1374/2013).Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų ar pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, patvirtinančių, kad jis yra nerÅ«kantis. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ aplinkybės, jog tokie Kalėjimo administracijos veiksmai sukelia konfliktines situacijas tarp kameroje laikomų nuteistųjų.

Todėl negalima konstatuoti, kad Kalėjimo administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į sveikÄ aplinkÄ ir taip padarė jam neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad atvykstant ar iÅ¡vykstant iÅ¡ Kalėjimo atliekamos asmens apžiÅ«ros pažeidžia asmens garbę ir orumÄ . Jos atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, asmenys turėdavo nusirengti iki apatinių rÅ«bų, esant žemai oro temperatÅ«rai. Kratos ir apžiÅ«ros laisvės atėmimo vietose yra atliekamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362, VIII skyriumi.

Å io teisės akto 154 punkte nustatyta, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjas neapibÅ«dino antisanitarinių kratos atlikimo sÄ lygų, o tik nurodė, kad asmens daiktai sudedami į neÅ¡variÄ plastikinę dėžę.

Tokį veiksmÄ pareiÅ¡kėjas traktavo kaip iÅ¡sityčiojimÄ iÅ¡ asmens ir jo daiktų. Pažymėtina, kad Å¡ie daiktai nebuvo konfiskuojami ar gadinami, o tik laikinai sudėti į plastikinę dėžę, kol bus atlikta asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra. Kratos ir apžiÅ«ros yra atliekamos siekiant užtikrinti, kad nuteistieji laisvės atėmimo vietoje neturėtų su savimi uždraustų daiktų, tarp jų ir narkotinių medžiagų, ginklų, Pagrindinis kratų ir apžiÅ«rų tikslas yra užtikrinti kalinamų asmenų, pareigÅ«nų ir kitų laisvės atėmimo vietoje dirbančių asmenų saugumÄ .

Kaip jau buvo minėta, tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių kitų kratos elementų, kuriais buvo pažeista jo garbė ir orumas. Todėl, Å¡iuo atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo nuomone pagrįsti argumentai dėl asmens apžiÅ«ros atlikimo vėsiose, neÅ¡variose patalpose, dedant daiktus į neÅ¡variÄ dėžę, gali bÅ«ti laikomi pakankamai intensyviais nepatogumais, esančiais pagrindu neturtinei žalai atsirasti.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad dalį Kalėjime praleisto laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, neužtikrinant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, o tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (26 dienos), į tai, kad Kalėjimo kamerose ne visada bÅ«davo užtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , jog, nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjui priteistina 234 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 234 Eur sumÄ vertina kaip adekvatų neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimÄ . Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 str. 1 bei 5 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo S. R. (S. R.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui S. R. (S. R.) 234 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.KitÄ pareiÅ¡kėjo S. R. (S. R.) skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

     Teisėjas                                                                                                    Arūnas Kaminskas