8f0a0e14-3ce5-4471-a705-eaa679f1044b · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracine byla NrAdministracine byla Nr.1-582-428/10 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00222-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužes 21 d.Kaunas        Kauno apygardos administracinio teismo teiseja Jolanta Medvedeviene,        sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,        dalyvaujant pareiškejams K. K., A. B., U. E., ju atstovui Algimantui Glušauskui         viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškeju K.

K., A. B. ir U. E. prašyma del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo ir n u s t a t e :         Pareiškejai K. K., A. B. ir U. E. kreipesi i teisma, prašydami priteisti neišmoketa darbo užmokescio dali už 2007 – 2008 metus, atitinkamai K. K. – 1015,30 Lt, A. B. – 574, 17 Lt ir U. E. – 1013,20 Lt (b.l. 4-5).          Pareiškejai prašyme bei teismo posedžio metu nurode, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2009 12 11 nutarimu byloje Nr. 144/07-17/08-25/08-39/08 pripažinta, kad Valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teise gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. 2010 vasario menesi pareiškejai kreipesi i Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininka prašydami išmoketi jiems neišmoketa atlyginimo dali arba išduoti pažymas apie neišmoketa darbo užmokescio dali kai priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. nustatyta 70 proc. riba, nurodant priskaiciuotas, bet neišmoketas sumas už viršvalandini darba, darba poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu ir atliktas papildomas užduotis nuo 2007-01-01 iki 2010-01-01.

Atsakovas pateike pareiškejams pažymas, kuriu duomenimis, pareiškejams už 2007- 2008 metus, taikant 70 proc. ribojima priskaiciuota, bet neišmoketa, atitinkamai: K. K. – 1015,30 Lt, A. B. – 574,17 Lt, U. E. – 1013,20 Lt. Atsakovas atsisako išmoketi pareiškejams priskaiciuota, bet neišmoketa darbo užmokescio dali gera valia, todel neišmoketa darbo užmokescio dalis priteistina.      Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime bei patiksliname atsiliepime i prašyma praše prašyma atmesti kaip nepagrista.

Nurode, kad Konstitucinio Teismo sprendimu galia del teises aktu atitikties Konstitucijai yra nukreipiama i ateiti. Teises aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai, negali buti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo del šiu aktu prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo. Taigi, pareiškejui darbo užmokescio nepriemoka galetu buti priteista tik tuo atveju, jei atsakovas po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo, mokedamas jam darbo užmokesti, ir toliau taikytu pripažintas prieštaraujanciomis Konstitucijai Valstybes tarnybos istatymo normas.

Nagrinejamu atveju atsakovas prieme sprendimus ir juos ivykde iki Konstitucinio teismo nutarimo priemimo, pareiškejai šiu veiksmu negincijo, todel ju reikalavimas atmestinas. Atsakovas prašo taikyti pareiškejo reikalavimui senati, taip pat atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams del susiklosciusios finansines padeties istaigoje.         Prašymas tenkintinas iš dalies.         Pareiškejai K. K., A. B. ir U. E. teismo prašo priteisti negauta darbo užmokesti už nepagristai apribota priedu ir priemoku mokejima.

Pareiškejai yra statutiniai valstybes tarnautojai (b.l. 21-23), ju reikalavimai kildinami iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Atsakovo parengtose pažymose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 pareiškejams buvo neišmoketa priemoku ir priedu dalis, viršijanti 70 procentu pareigines algos, atitinkamai K. K. - 1015,30 Lt (b.l. 7-8, 21-22), A. B. – 574,17 Lt (b.l. 11-12, 19-20), U. E. – 1013,20 Lt (b.l. 15- 16, 17-18).        Valstybes tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje.

Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo užmokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos.

Pareiškejams darbo užmokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.         Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.

       Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo užmokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku.

Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).          Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo užmokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripažinimo neteiseta.

Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A12-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,  administracineje byloje Nr. A1-638/2005 Linas Šarkis v.

Kauno rajono policijos komisariatas išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo užmokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje.         Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejams nesumoketa darbo užmokesti negali buti pripažintas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo užmokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas.

Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad neišmoketa darbo užmokescio dalis priteistina iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 nutartyje išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A1-638/2005.          Pareiškejai atliko savo kaip valstybes tarnautoju pareigas, taciau jiems nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo užmokestis.

Konstatuota, kad pareiškejams priklausancios darbo užmokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškejas yra išsaugojes galimybe ginti šiuo nesumokejimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai.

Sprendimas del pareiškeju prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo užmokescio nemokejima pareiškejui yra išnykes. Pareiškejai i teisma su prašymu kreipesi 2010-03-25. Atsižvelgiant i atsakovo reikalavima taikyti ieškinio senati ir LR Darbo kodekso 27 str. nuostata, kad bendras ieškinio senaties terminas LR Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat LR Civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas del ieškinio senaties termino skaiciavimo, A.

B. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistina neišmoketa darbo užmokescio dalis už 2007 m. – 439,84 Lt, už 2008 m. – 87,07 Lt, iš viso už laikotarpi nuo 2007-03-01 iki 2008-07-31 priteistina – 526,91 Lt. Pareiškejai K. K. ir U. E. nepraleido senaties termino tokiems reikalavimams pareikšti, kadangi K. K. priedu ir priemoku viršijanciu 70 procentu pareigines algos ribojimas buvo taikomas tik nuo 2007 m. balandžio menesio, o U. E. nuo 2007 m. kovo menesio, todel jiems priteistina visa prašoma priteisti suma, atitinkamai K.

K. – 1015,30 Lt, U. E. – 1013,20 Lt.Toks priteisimas neprieštarauja DK 298 str. nuostatai, kad valstybes tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, o toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais yra imperatyvus. Atsakovo teiginys, jog atsižvelgiant i tai, kad pareiškejai su skundu i teisma kreipesi 2010-03-25, todel, vadovaujantis LR Darbo kodekso nuostatomis, piniginiai reikalavimai galetu buti tenkinami nuo 2007-03-25, nera visiškai pagristas:

LR Civilinio kodekso 1.127 str., reglamentuojancio ieškinio senaties termino pradžia, 1 d. numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teises i ieškini atsiradimo dienos, o teise i ieškini atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turejo sužinoti apie savo teises pažeidima. Kadangi aplinkybe, kad darbo užmokescio priedas už 2007 m. kovo menesi dirbta laika bus ribojamas, pareiškejai realiai turejo galimybe sužinoti tik gave visa darbo užmokesti už 2007 m. kovo men., pareiškejai nepraleido ieškinio senaties termino reikšti reikalavima priteisti neišmoketa darbo užmokescio dali už visa 2007 m. kovo men.

         Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu pareiškeju K. K. ir U. E. prašymas tenkintinas visiškai, o pareiškejo A. B. prašymas tenkintinas iš dalies.         Atsakovo prašymas sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui tenkintinas. Atsižvelgdama i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pažeisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui.

Teismas pripažista, kad toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Todel, vadovaudamasi ABTI 4 straipsnio 5 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 88 straipsniais, teiseja        n u s p r e n d ž i a:

      Pareiškeju K. K. ir U. E. prašyma tenkinti visiškai, pareiškejo A. B. prašyma tenkinti iš dalies.       Priteisti pareiškejui K. K. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmoketa 1015,30 Lt (viena tukstanti penkiolika litu trisdešimt centu) darbo užmokescio dali.       Priteisti pareiškejui U. E. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmoketa 1013,20 Lt (viena tukstanti trylika litu dvidešimt centu) darbo užmokescio dali.

      Priteisti pareiškejui A. B. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmoketa 526,91 Lt (penkis šimtus dvidešimt šešis litus devyniasdešimt viena centa) darbo užmokescio dali.       Sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui.      Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma. Teiseja                                                                                                              Jolanta Medvedeviene