2023-03-15 Nr. AB-5997-3-62-3-03284-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-262-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03284-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal A. A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Nuo 2017 m. iki 2020 m. vasario mėn. pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais numatytas gyvenamasis plotas, dalį ploto užėmė baldai ir sanitariniai mazgai. Dėl vietos trūkumo bei netinkamo gyvenamojo ploto pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, kentėjo, sutriko jo sveikata.

2.2. Kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko, pasivaikščioti vesdavo tik 1 valandą į kiemelį. Kamerose, kuriose jis atliko laisvės atėmimo bausmę, nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas, kaupėsi drėgmė, pelėsis, buvo šalta, netinkamas apšvietimas, 2017-2018 m. buvo laikomas kameroje, kurioje nebuvo lango, tik uždengta stogo skylė.

2.3. 2020 m. vasario-rugsėjo mėn. 2 būrio gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, pelėsis, veisėsi blakės, netinkamai vykdoma dezinfekcija. 2-ojo būrio sanitariniame mazge buvo veikiantys tik du tualetai, nuteistųjų apie 80, tualetai perskirti užuolaidomis, nebuvo užtikrintas privatumas, taip pat pareiškėjas buvo laikomas 4 būrio patalpose, kuriose buvo šalta, nes šildymas įjungiamas vėlai ir išjungiamas anksti. Pareiškėjas dėl to patyrė papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinius dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus teisės aktuose numatytas gyvenamasis plotas. Kamerų tipo patalpose pareigūnų iškvietimo sistema yra įrengta, tačiau nuteistieji ją dažnai gadina, todėl stengiamasi ją sutvarkyti.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro periodiniai patikrinimai yra atliekami kas dvejus metus, o operatyvieji patikrinimai atliekami gavus pareiškėjų skundus. Pareiškėjas visą Marijampolės PN buvimo laikotarpį nesiskundė ir neteikė prašymų atlikti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normoms. Gyvenamosios patalpos yra įrengtos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 ir aprūpintos inventoriumi pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.V-245.

6. Atsakovo atstovas akcentavo, kad patalpų atitikimas higienos normoms – atitinkamai temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui ir t. t. yra periodiškai tikrinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pastebėjęs tokius pažeidimus nedelsiant (atlikdamas bausmę) į atitinkamų institucijų tikrintojus turėjo galimybę kreiptis ir pats pareiškėjas, tačiau to nedarė.

7. Atsakovo atstovas teigė, kad Marijampolės PN kamerų tipo patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Kamerų tipo patalpose išvedžiota vėdinimo sistema bei yra vėdinamos per langus. Baudos izoliatoriaus kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta vėdinimo ventiliacija.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“. Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus specialistai atlieka patalpų patikrinimą ir esant poreikiui atlikti paprastus patalpų remonto einamus darbus, surašomi avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktai. Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, be to, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

9. Be to, atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo A. A. Ž. skundą atmetė.

11. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas dėl ieškinio senaties termino taikymo, konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimui taikytinas šis terminas, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. atmetė. Teismas nurodė, kad yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjui tekusio ploto, įvertino pareiškėjui tekusį kameros plotą ir konstatavo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse reglamentuota gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m) nebuvo pažeista. Atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas toliau nevertino pareiškėjo argumentų dėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.

13. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo, teismas apžvelgė teisinį reguliavimą ir nurodė, kad, atsakovo atstovui pripažinus, kad pareigūnų iškvietimo sistema veikia ne visada, tai leistų konstatuoti pažeidimą, tačiau, vertindamas šį byloje nustatytą pažeidimą neturtinės žalos pareiškėjui padarymo aspektu, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika ir nurodė, kad vien aplinkybė, kad kamerose nebuvo įrengtas (neveikė) pareigūnų iškvietimo mygtukas, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas dėl to objektyviai turėjo patirti esminių nepatogumų ar išgyvenimų. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių šio pažeidimo atvejų, susijusių su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, todėl teismas sprendė, kad, nesant tokių duomenų, niekuo nepagrįstų, deklaratyvių pareiškėjo argumentų pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai negali būti nustatyti.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog jis buvo išleidžiamas pasivaikščioti tik vienai valandai per parą nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, nes pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnį, pareiškėjas ir turi teisę pasivaikščioti vieną valandą per parą.

15. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai”, (toliau – ir HN 134:2015) pažeidimų (nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas, kaupėsi drėgmė, pelėsis, netinkamas apšvietimas), teismas nurodė, kad HN 134:2015 nereglamentuoja patalpų natūralaus apšvietimo dydžių, taip pat teismas pažymėjo, kad švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.

16. Teismas pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose apšvietimas neatitiktų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių bei duomenų apie tai ar kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl pažeidimų.

17. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad 2 būrio gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, pelėsis, blakių, netinkamai vykdoma dezinfekcija, teismas nurodė, kad byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose santykinė oro drėgmė neatitiktų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad oro drėgmė patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių.

18. Teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl kenkėjų plitimo, pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Teismas vertino, kad bylos įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo, nurodė, kad tualetai perskirti užuolaidomis, matyti, jog 2 būrio sanitariniai įrenginiai vienas nuo kito buvo atskirti pertvaromis bei užuolaidomis. Pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų.

20. Teismas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nustatyta, kad prausykloje turi būti praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Atsižvelgęs į teisės aktus bei pateiktus atsakovo atstovo duomenis, teismas konstatavo, jog nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. teisės aktai nebuvo pažeisti ir sanitariniame mazge buvo pakankamas kiekis sanitarinių įrenginių, o pareiškėjo teiginiai dėl neveikusių tualetų yra deklaratyvaus pobūdžio.

21. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl netinkamos temperatūros 4 būryje, nurodė, kad byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose oro temperatūra neatitiktų nustatytų reikalavimų. Marijampolės PN užtikrina tinkamą oro temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laiku, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad oro temperatūra patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą pataisos namų administracijai ar pareigūnams perkelti jį į kitą patalpą, ar dėl ventiliatoriaus ar šildytuvo išdavimo, o pataisos namai būtų atsisakę tokį prašymą tenkinti. Teismas pabrėžė, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų atitiktį sveikatos saugos reikalavimams. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl žalos atlyginimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

22. Teismas, konstatavęs, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 23. Pareiškėjas A. A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

24. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, koks plotas pareiškėjui teko nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 17 d.

25. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ne visada veikė iškvietimo sistema, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, be to, pareiškėjui aiškiai nurodžius kalinimo sąlygas, pareiga paneigti šiuo teiginius tenka atsakovui.

26. Pareiškėjas paaiškina, kad iš pateiktų sutarčių su UAB „Dezinfa“ nėra matyti, jog buvo atlikti kokie nors darbai (dezinfekavimo, deratizacijos).

27. Pareiškėjas teigia, kad sanitarinio mazgo nuotraukos yra labai blogos kokybės, jų negalima laikyti tinkamu įrodymu. Teismas taip pat neatsakė į pareiškėjo argumentą, kad 2-ojo būrio sanitariniu mazgu naudojosi šio būrio socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas, todėl pareiškėjo privatumas buvo pažeistas.

28. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas ne kartą kreipėsi į gydytojus dėl astmos. Pareiškėjas šią ligą kildina iš kalinimo kenksmingomis sąlygomis.

29. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas, nustatęs pažeidimą, nenustatė neturtinės žalos fakto, taip pat nepagrįstai nevertino aplinkybių dėl 2-ojo būrio sanitarinio mazgo.

30. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Marijampolės PN nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, atlyginimo pagrįstumo ir teisėtumo.

32. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, koks plotas pareiškėjui teko nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 17 d., taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

35. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, akcentuoja, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.); priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas; skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

37. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų, o 7 dalyje – jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 17 d. Akcentuotina, kad šį aspektą pareiškėjas akcentavo atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą į pareiškėjo skundą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų iš atsakovo atstovo neišreikalavo, t. y. liko visiškai neįvertinta, koks gyvenamasis plotas teko pareiškėjui nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 17 d. pareiškėjo kalinimo sąlygos, todėl šį bylos dalis grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

39. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ne visada veikė iškvietimo mygtukas, turėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-758-261/2021; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-857-968/2022) Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas.

40. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pateiktos nuotraukos yra blogos kokybės, todėl negali būti įrodymais, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors nuotraukos nėra itin geros kokybės, tačiau iš byloje pateiktų nuotraukų pakankamai aiškiai galima nustatyti bylai aktualias faktines aplinkybes (pvz., apie sanitarinių mazgų įrengimą), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuotraukas laikė tinkamu įrodymu ir jas vertino nagrinėjamoje byloje.

41. Dėl dezinfekcijos darbų teisėjų kolegija pažymi, kad Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje yra pateikti graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo duomenys, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Dezinfa“ ginčui aktualiu laikotarpiu reguliariai kiekvieną mėnesį atliko vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Marijampolės PN patalpose. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, pvz., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, surašytų ginčo ar artimu jam laikotarpiu, kuriuose būtų užfiksuota, jog Marijampolės PN patalpose veisėsi įvairūs parazitai. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Marijampolės PN administracija kenkėjų kontrolei vykdyti yra sudariusi sutartį su įmone, kuri specializuojasi šioje srityje ir reguliariai atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus, daro išvadą, jog atsakovo atstovas atliko aktyvius ir tinkamus veiksmus, skirtus tam, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, tarp jų – ir pareiškėjas, nebūtų vabzdžių ir graužikų.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo (dėl to, kad sanitariniu mazgu taip pat naudojosi 2-ojo būrio viršininkas) yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

43. Teisėjų kolegija nurodo, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, todėl teisingai atmetė pareiškėjo skundą (išskyrus skundo dalį dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 17 d.).

44. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai neišnagrinėjo administracinės bylos dalies pagal pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 17 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. panaikinama sprendimo dalis dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, atlyginimą ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo A. A. Ž. skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto) nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 17 d., atlyginimą panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administraciniam teismui.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius