8f075ef0-7a39-4f2b-9bb2-fe71da98daa8 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-274-464/2015             Teisminio proceso Nr. 2-56-3-775-2011-9             Procesinio sprendimo kategorija: 124.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

A. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-1640-343/2014 pagal ieÅ¡kovo Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovui R. A. P. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) patikslintu ieÅ¡kiniu civilinėje byloje Nr. 2-2710-254/2011 (t. 1, b. l. 135-136) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R.

A. P. valstybės naudai 112 340,76 Lt žalos atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodė, kad Kauno AVMI 2006-01-31 pradėjo kompleksinį mokesčių mokėtojo UAB „Multiimpex" patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2005-11-05. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsniu, Kauno AVMI 2006-04-28 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(20)-K3-131, patvirtino 2006-03-17 patikrinimo aktÄ Nr. 2006225, kuriame papildomai apskaičiuoti į valstybės biudžetÄ mokėtini mokesčiai ar su jais susijusios sumos.

UAB „Multiimpex" įsiskolinimas biudžetui ir paskirta bauda nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienai (2005-11-05) sudarė 138 758,08 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-26 nutarimu Nr. 29/04 Kauno AVMI perskaičiavo delspinigius ir įsiskolinimas valstybės biudžetui sumažino iki 112 340,76 Lt. Kauno apygardos teismas 2008-02-04 nutartimi bankroto byloje patvirtino patikslintÄ Kauno AVMI 112 340,76 Lt finansinį reikalavimÄ . Realizavus visÄ Ä¯monės turtÄ gautos 61 730,22 Lt pajamos buvo naudojamos bankroto administravimo iÅ¡laidoms.

Todėl Kauno AVMI neturėjo realių galimybių atgauti iÅ¡ BUAB ,,Multiimpex", kuri dabar yra iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro, skolos. Prejudicinis faktas, kad UAB „Multiimpex" jau 2004 m. buvo faktiÅ¡kai nemoki, pripažintas Kauno apygardos teismo 2009-10-28 įsiteisėjusia nutartimi. Å ia nutartimi teismas UAB „Multiimpex" bankrotÄ pripažino tyčiniu, todėl joje nustatyti faktai vertintini kaip prejudiciniai faktai, t. y. kad bÅ«tent dėl nesÄ Å¾iningų atsakovo R. A. P. veiksmų UAB „Multiimpex" nebeturi turto ir pajamų, kas lėmė negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais.

CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir jų dalyvių atsakomybės atskyrimo taisyklės iÅ¡imtis: jei juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio atliktų nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-12 nutartis c. b. Nr. 2A-145/2010). Be to, atsakovas, matydamas, kad jo valdoma ir vadovaujama įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, privalėjo imtis veiksmų ir laiku inicijuoti bankroto procedÅ«rÄ (Ä®BÄ® 8 str. 1 d., CK 6.246 str. 1 d.).Kauno apygardos teismas 2011-12-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2710-254/2011 ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013-05-15 nutartimi Nr. 2A-517/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .             PareiÅ¡kėjas (atsakovas) R. A. P. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su 2014-02-17 praÅ¡ymu dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-2710-254/2011 atnaujinimo, paaiÅ¡kėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, praÅ¡ydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2011-12-20 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo Kauno AVMI ieÅ¡kinį atmesti. Naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe pareiÅ¡kėjas įvardijo po teismo sprendimo priėmimo gautÄ dokumentÄ â€“ pareiÅ¡kėjo iniciatyva 2013-11-22 atliktos ekspertizės aktÄ , kuriame ekonominio naudingumo aspektu buvo vertinami jo sudaryti sandoriai.

             Kauno apygardos teismo 2014-03-19 nutartimi procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-2710-254/2011 atnaujino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , 2014-09-12 nutartimi pareiÅ¡kėjo R. A. P. praÅ¡ymo dėl Kauno apygardos teismo 2011-12-20 sprendimo panaikinimo ir ieÅ¡kinio atmetimo netenkino, panaikino Kauno apygardos teismo 2014-02-20 nutartį dėl Kauno apygardos teismo 2011-12-20 sprendimo vykdymo sustabdymo.             Teismas, spręsdamas atsakomybės CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu klausimÄ , pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014-07-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1162/2014 analogiÅ¡koje situacijoje konstatavo, kad atsakovo nesÄ Å¾iningi veiksmai buvo patvirtinti ir įrodyti dviejose bylose remiantis įrodymų visuma, todėl tos pačios ekspertinio tyrimo iÅ¡vados, kurios yra nagrinėjamojoje byloje ir kurios buvo pagrindas atnaujinti procesÄ , pačios savaime nepaneigia kitų įrodymų visumos.

Ä®monės vadovo veiksmai vertinti ne tik sudarant sandorius, tačiau analizuojant veiklos visumÄ . Teismas nurodė, kad VMI ieÅ¡kinys yra grindžiamas ne UAB „Multiimpex“ sudarytų sandorių analize, o nustatytais prejudiciniais faktais dėl UAB „Multiimpex“ bankroto pripažinimo tyčiniu (įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2009-10-28 nutartis c. b. Nr. B2-49-436/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog juridinio asmens dalyvis atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikoma, kad nesÄ Å¾iningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariÄ atsakomybę, neanalizuojant sandorių teisėtumo klausimo.

PareiÅ¡kėjo atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį yra nustatyta sprendžiant, kad bendrovės dalyvio veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotÄ tyčiniu, yra visiÅ¡kai tapatÅ«s tiems, kokie galėtų bÅ«ti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumÄ ir nesÄ Å¾iningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Nesvarbu koks sandoris ir kokia apimtimi nulėmė pagrindinio skolininko nemokumÄ , nes tai nepaneigia paties nemokumo fakto.

Teismas rėmėsi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-117/2010 iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad nekilnojamojo turto pardavimo kaina (35 747 Lt) aiÅ¡kiai neatitiko Nekilnojamojo turto registre nurodytos pastatų vidutinės rinkos vertės (1 428 897 Lt), o Å¡iÄ aplinkybę paneigiantys įrodymai nepateikti, nes prie praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pridėtame ekspertizės akte tik nurodoma, jog sandoris įmonei nebuvo nuostolingas. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuota ir tokia aplinkybė, kad nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių bÅ«tinybę UAB „Multiimpex“ sudaryti su J.

J. įmone „Atlantas“ informacijos teikimo paslaugų sutartį. Pateiktame į bylÄ ekspertizės akte taip pat nėra duomenų apie Å¡io sandorio naudÄ Ä¯monei. Ekspertizės aktas nepaneigia ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-28 nutartyje padarytų iÅ¡vadų dėl 2004-10-04 sutarties su UAB „Multiimpex“ vadovu ir dalyviu, kuria susitarta iÅ¡nuomoti įrankį už 190 000 Lt, pripažinimo turinčia tyčinio bankroto požymių. Ä®siteisėjusia teismo nutartimi yra nustatyta ir tai, kad įmonė, pirmiausiai grÄ Å¾indama skolas R.

A. P. Å¡eimos nariams, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumÄ , ir tokie veiksmai negali bÅ«ti laikomi neturinčiais įtakos įmonės finansinei padėčiai, o Å¡ios aplinkybės pateiktas ekspertizės aktas nepaneigia. Todėl įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-49-436/2009 konstatuotas pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningų veiksmų ir pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės kreditoriui, kaip dviejų CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygų, egzistavimas.

Pagrindinio skolininko negalėjimas įvykdyti prievolės konstatuotas įmonės iÅ¡registravimu iÅ¡ įmonių rejestro. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas R. A. P. atskirajame skunde (t. 2, b. l. 157-167) praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-09-19 nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl LR CPK 38 straipsnio 1 dalies ir 366 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-03 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1162/2014 ir joje iÅ¡dėstytais motyvais kaip prejudiciniais faktais, nes Å¡ių dviejų bylų ratio decidendi nesutampa.              2. Teismas pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus teisingumo ir teisinės valstybės principus, nes nevertino į bylÄ pateiktų naujų aplinkybių ir įrodymų, o iÅ¡ esmės rėmėsi vien Kauno apygardos teismo 2009-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-49-436/2009, kuria BUAB „Multiimpex“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimui ir praranda Å¡iÄ galiÄ , jeigu pirmesnis teismo sprendimas yra panaikinamas. Nepaisant to, kad 2013-11-22 ekspertizės akto iÅ¡vados paaiÅ¡kėjo jau po teismo sprendimo priėmimo ir sudarytų pagrindÄ teisminius procesus atnaujinti, tačiau Å¡io ginčo atveju įstatymas riboja atsakovo teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo UAB „Multiimpex“ bankroto byloje. Akivaizdu, jog tiek nagrinėjusiame tyčinį bankrotÄ teisme, tiek pirmosios instancijos teisme, kuris nagrinėjo ieÅ¡kovo Kauno AVMI reikalavimÄ , liko neįvertinta aplinkybė, jog požymių, dėl kurių BUAB „Multiimpex“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nebeliko.             3.

Teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ . IeÅ¡kovui teko pareiga įrodyti juridinio asmens dalyvio neteisėtus ir kaltus veiksmus naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių kontekste, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes – ieÅ¡kovas nepaneigė ekspertizės aktu nustatytų aplinkybių. Tai rodo, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas pritaria ekspertizės akte nurodytoms iÅ¡vadoms.             4.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi iš skundžiamos teismo nutarties akivaizdu, kad ekspertizės akte pateiktos išvados ir jas pagrindžiantys dokumentai nebuvo tirti ir įvertinti CPK nustatyta tvarka. Be to, teismas nepasisakė, kodėl nevertina kitų byloje esančių įrodymų – liudytojo A. M. parodymų, VMI, Sodros pažymų. Pasisakydamas dėl 2004-09-07 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina neatitinka rinkos kainos.

Teismas klaidingai vertino byloje esančias aplinkybes ir įrodymus, susijusius su 2004-07-26 sutartimi su J. J. įmone „Atlantas“. Netinkamai vertino įrodymus ir dėl 2004-10-04 sutarties su įmonės direktoriumi bei pagrindiniu akcininku R. A. P., dėl atsakovo veiksmų, grÄ Å¾inant paskolas R. A. P. bei jo Å¡eimos nariams.             5. CPK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose proceso Å¡alimi gali bÅ«ti tik civilinį procesinį teisnumÄ ir veiksnumÄ turintys juridiniai ir fiziniai asmenys.

Pagal CPK 38 straipsnio 1 dalį, jei nėra civilinės proceso Å¡alies, nepaisant to, kad apeliantas ir toliau patiria materialinių ir moralinių praradimų dėl priimtos neteisėtos nutarties, apeliantui yra užkirstas kelias į tinkamÄ tolimesnę teisminę pažeistų teisių gynimÄ . Å io ginčo atveju Å¡i CPK nuostata prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės principui, todėl yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar CPK 38 straipsnio 1 dalis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atitinkamai ir CPK 366 straipsnio 3 dalies norma galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, kadangi net ir esant neabejotinų įrodymų, paneigiančių tyčiniam bankrotui keliamus reikalavimus, apeliantui nėra galimybių panaikinti neteisėtÄ sprendimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir tinkamai gintis nuo nepagrįstų kreditorių ieÅ¡kinių, nes egzistuoja formalios teisinės kliÅ«tys.             IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Atskirasis skundas netenkintinas.

             Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių pareiga (CPK 12 str.). Viena Å¡io principo įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡kų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkcijÄ vykdo neperžengdamas apeliacinio ar atskirojo skundo (CPK 338 str.) ribų. Todėl nagrinėjamos bylos atveju pasisakyta dėl įrodinėjimo institutÄ reglamentuojančių procesinių normų aiÅ¡kinimo bei taikymo, prejudicinių faktų reikÅ¡mės, dėl tarp Å¡alių kilusio ginčo nagrinėjimo ribų, atnaujinus procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, bei dėl naujo įrodymo- ekspertizės iÅ¡vadų- reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡nagrinėjimui.             Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014-03-19 nutartimi procesas užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-2710-254/2011 pagal ieÅ¡kovo Kauno AVMI ieÅ¡kinį atsakovui R.

A. P. dėl žalos atlyginimo buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai naujai paaiÅ¡kėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas, teikdamas praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , tvirtino, kad į bylÄ teikiamas 2013-11-22 ekspertizės aktas ir jame konstatuotos aplinkybės paneigia jo subsidiariÄ civilinę atsakomybę dėl apelianto (bankrutavusios ir likviduotos įmonės UAB „Multiimpex“ akcininko) sudarytų tariamai žalingų (ekonomiÅ¡kai nenaudingų) sandorių, kurie anksčiau teismo nepagrįstai buvo pripažinti tyčinio bankroto priežastimi bei nesÄ Å¾iningų ir neteisėtų apelianto veiksmų padariniu.

Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs atnaujintÄ civilinę bylÄ , įvertinęs į bylÄ naujai pateiktÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2013-11-22 ekspertizės aktÄ , sprendė, kad apelianto pateiktas dokumentas nepaneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuoto apelianto veiksmų nesÄ Å¾iningumo bei CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygų egzistavimo. Teisėjų kolegija tokioms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms pritaria.                          Dėl prejudicinių faktų              Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieÅ¡kiniai (pareiÅ¡kimai, praÅ¡ymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galiÄ ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 str. 4 d.). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 2 p.).

Kaip vienÄ iÅ¡ atskirojo skundo argumentų apeliantas nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip prejudiciniu faktu rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-1162/2014 iÅ¡dėstytais Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog pateiktos naujos ekspertizės iÅ¡vados pačios savaime nepaneigia įrodymų visumos, kuriais anksčiau buvo konstatuoti apelianto nesÄ Å¾iningi veiksmai su bankroto procedÅ«romis susijusiose bylose, ir dėl ko, jo teigimu, netinkamai buvo įvertinti (arba liko neįvertinti) nagrinėjamos bylos įrodymai, neiÅ¡sprendžiant atnaujintos bylos iÅ¡ esmės. Sutiktina su apeliantu, kad nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1162/2014 pagrindiniai apeliacinio teismo motyvai iÅ¡dėstyti sprendžiant kitokio pobÅ«džio teisinį klausimÄ .

Joje buvo nagrinėta, ar vien Å¡io po teismo sprendimo priėmimo suraÅ¡yto dokumento (ekspertizės akto) pakako vertinimui, kad naujai paaiÅ¡kėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir kartu negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, apeliacinio teismo argumentacija toje byloje buvo pateikta sprendžiant tos bylos proceso neatnaujinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ , pasisakant, ar apskritai egzistavo teisinės bei faktinės prielaidos procesui atnaujinti. Dėl ekspertizės iÅ¡vadų įrodomosios reikÅ¡mės ar jų galimos įtakos toje byloje priimtam įsiteisėjusiam teismo sprendimui nebuvo pasisakyta, kadangi procesas joje neatnaujintas (neprasidėjo iÅ¡ naujo) ir, atitinkamai, įrodymai nebuvo tiriami (CPK 176 str. 2 d., 183 str., 185 str.).

Apie tai, beje, buvo pažymėta ir pačioje 2014-07-03 nutartyje (6 psl., 2 pastraipa iš apačios; t. 2, b. l. 135). Tačiau skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas aptarta Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-03 nutartimi, kaip prejudicija, ir nesivadovavo, o joje pateiktus išaiškinimus vertino kitų bylos įrodymų kontekste.Taigi, viena vertus, pritartina apeliantui, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2-1162/2014 nutarties motyvai neteikė pagrindo prejudicinių faktų konstatavimui, kita vertus, tokių faktų buvimo pirmosios instancijos teismas ir nekonstatavo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pasirėmė ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-03 nutarties (t. 2, b. l. 130-136) argumentais dėl tų pačių ekspertizės iÅ¡vadų nereikÅ¡mingumo, nenulėmė neteisingo nagrinėjamos bylos iÅ¡sprendimo, todėl Å¡ie apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai neaktualÅ«s (CPK 328 str.).                          Dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo              Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įsiteisėjusiais ankstesniais teismų sprendimais konstatuoto apelianto veiksmų nesÄ Å¾iningumo, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, apelianto iniciatyva po teismo sprendimo priėmimo parengtas ekspertizės aktas nepaneigia.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, teismas prie Å¡ios iÅ¡vados priėjo įvertinęs ekspertizės iÅ¡vadų turinį bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais įvertintų keturių UAB „Multiimpex“ sudarytų sandorių žalingumÄ . Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo iÅ¡vada, atskirajame skunde įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktÄ ekspertizės aktÄ bei jame iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas. Tokiems skundo argumentams nėra pagrindo pritarti.Teismų praktikoje jau yra susiformavusi nuostata, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Å iame kontekste aktualu, kad net ir teismo paskirtos ekspertizės aktas, o juo labiau apelianto teikiamas dokumentas, yra tik viena iÅ¡ įrodymų rÅ«Å¡ių. Pagal CPK 218 straipsnį, net ir teismo eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, ji vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, tačiau nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (sprendžiant įmonės tyčinio bankroto klausimÄ ) konstatuotos faktinės aplinkybės dėl 2004-09-07 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, dėl 2004-07-26 informacijos ir marketingo paslaugų teikimo, 2004-10-04 nuomos sutarties bei 2004-07-16 tikslinės paskolos įmonei žalingumo ir nenaudingumo nepaneigtos apelianto pateikta ekspertizės iÅ¡vada.

Taigi iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo spręsdamas šį ginÄÄ dėl juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės bei apelianto veiksmų nesÄ Å¾iningumo, nagrinėjo ir analizavo apelianto pateikto ekspertizės akto reikÅ¡mingumÄ ginčo baigčiai. Ir nors teismo argumentacija dėl eksperto iÅ¡vados nepakankamai iÅ¡sami ar detalizuota (nepateiktas Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo iÅ¡samus vertinimas visų byloje esančių įrodymų kontekste), su apelianto pozicija, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas ir tokiu bÅ«du pažeidžiamos jo teisės į teisingÄ teismÄ , apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.

Taip pat nepagrįsti ir tokie skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ bei įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas. Vien aplinkybė, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė apeliantui nepalankias iÅ¡vadas, negali bÅ«ti pagrindu konstatuoti tokių procesinių teisės normų taikymo pažeidimÄ .              Dėl ekspertizės iÅ¡vados bei liudytojo paaiÅ¡kinimų įvertinimo             Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis bÅ«das, leidžiantis, atnaujinus procesÄ , bylÄ iÅ¡nagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kuriÄ nustato proceso atnaujinimo pagrindas.

Proceso atnaujinimo institutas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ . Dėl Å¡ios priežasties, užtikrinant teismų pareigÄ neleisti, kad įrodinėjimo procesas bÅ«tų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taikÄ tarp Å¡alių, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 str.), teismui svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir aiÅ¡kiai nustatyti (identifikuoti) pagrindų procesui atnaujinti buvimÄ , nagrinėti praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

Atnaujinus procesÄ , Å¡ie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-262/2013). Nagrinėjamu atveju procesas byloje atnaujintas dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių ­â€“ apelianto į bylÄ pateiktos ekspertizės iÅ¡vados, kuria remiantis apeliantas neigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotÄ apelianto veiksmų nesÄ Å¾iningumÄ kaip sÄ lygÄ jo (įmonės dalyvio) civilinei atsakomybei taikyti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepakankamai iÅ¡samų pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų motyvavimÄ bei į įstatymų leidėjo nustatytÄ Å¡ios instancijos teismui pareigÄ iÅ¡taisyti procesinius netikslumus, nenulėmusios neteisingo bylos iÅ¡sprendimo (CPK 329 str. 1 d.), dėl 2013-11-22 ekspertizės akto pasisako iÅ¡samiau, nes tik Å¡itaip galima atsakyti į klausimus, ar apelianto nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iÅ¡ tikrųjų leidžia pagrįstai abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu.

CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiÅ¡kiantis, jog jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Pirmiau nurodyta, kad eksperto iÅ¡vada nepriskirtina tokioms iÅ¡imtims, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Nesutikimo su eksperto iÅ¡vada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali bÅ«ti įvairių: iÅ¡vados neiÅ¡samumas, neaiÅ¡kumas, tam tikrų reikÅ¡mingų veiksnių neįvertinimas, prieÅ¡taravimas kitai ekspertizės iÅ¡vadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto neÅ¡aliÅ¡kumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiÅ¡kėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-04 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-409/2008, 2009-05-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-218/2009). Nors apelianto į bylÄ pateikta 2013-11-22 ekspertės iÅ¡vada (t. 1, b. l. 10-27) nėra prilyginama teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vadai, tačiau tai nekliudo apeliacinės instancijos teismui įvertinti joje pareikÅ¡tos ekspertės nuomonės dėl keturių įmonės „Multiimpex“ sudarytų sandorių galimo naudingumo buvusiai įmonės veiklai. Pažymėtina, kad ir Å¡iuo konkrečiu atveju (t. y. vertinant tokio pobÅ«džio ekspertizės iÅ¡vadų reikÅ¡mingumÄ ) taip pat keliami patikimumo, objektyvumo, iÅ¡samumo reikalavimai.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is ekspertinis vertinimas turi akivaizdžių trÅ«kumų, dėl ko jame pateikiamas keturių sandorių ekonominio tikslingumo vertinimas negali paneigti konstatuotų įmonės tyčinio bankroto byloje ir byloje, kurios procesas buvo atnaujintas, faktinių aplinkybių. Visų pirma pažymėtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertės, atlikusios ekspertinį tyrimÄ , kompetencijos, nurodžius jos atliekamo vertinimo tikslÄ .

Tarptautinių vertinimo standartų (TVS) (2013) Bendrųjų standartų 23 dalis (punktas), 101-ojo Tarptautinių vertinimo standartų 1 dalis (punktas) ir 2 dalies (punkto) c skirsnis reikalauja atskleisti ir nurodyti vertinimo tikslÄ , kadangi nuo vertinimo tikslo priklauso ir vertės nustatymo pagrindas. Vertinimo tikslÄ suvokti, atskleisti ir apibrėžti taip pat nurodoma ir 102-ojo TVS 4 dalyje (punkte), 103-ojo TVS 2 dalyje (punkte) ir 5 dalies (punkto) c pastraipoje, 230-ojo TVS K19 dalyje (punkte). IÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad vertinimo tikslas suformuluotas taip:

„pagal R. A. P. pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus nustatyti, ar sandoriai dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, paslaugų teikimo, nuomos bei paskolos suteikimo buvo įmonei ekonomiÅ¡kai (ne)naudingi“. Toks įvardintas tyrimo tikslas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 "Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo" patvirtintos Metodikos reikalavimų. Minėtos Metodikos 8.8 punktas pateikia nebaigtinį vertinimo tikslų sÄ raÅ¡Ä (8.1. finansinių ataskaitų sudarymo; 8.2. apmokestinimo; 8.3. draudimo, nuostolių nustatymo; 8.4.

įkeitimo; 8.5. nuosavybės teisės perleidimo; 8.6. kitais tikslais). 8.6 punkte nurodoma, kad gali bÅ«ti vertinama „kitais tikslais“, tačiau Å¡i tikslų grupė irgi turi bÅ«ti atskleista, sukonkretinta, nes tik tinkamai suvoktas ir nurodytas vertinimo tikslas, kaip minėta, leidžia pagrįstai pasirinkti vertinimo metodus ir pan. Ekspertinio tyrimo atlikimas pagal R. A. P. suformuotÄ tikslÄ â€“ nustatyti sandorių (ne)naudingumÄ Ä¯monės veiklai, neatitinka ekspertinio tyrimo logikos. Sandorių ekonominio naudingumo ar žalingumo vertinimas priklauso bÅ«tent teismo kompetencijai (teisės klausimas), turint byloje eksperto pateiktas iÅ¡vadas dėl atitinkamo turto rinkos vertės ir pan. (ginčas kilęs dėl turto perleidimo už aiÅ¡kiai neatitinkančiÄ rinkos vertei kainÄ ).

Todėl UAB „Multiimpex“ sudarytų sandorių naudingumo ekspertinis įvertinimas nesaisto teismo, vertinančio apelianto veiksmų teisėtumÄ ir sÄ Å¾iningumÄ CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Dar daugiau, abejones dėl ekspertės kompetencijos vertinti verslo sandorius kelia ir į bylÄ pateikti ekspertės kvalifikacijÄ patvirtinantys diplomai bei kvalifikacijos pažymėjimai (t. 1, b. l. 29, t. 2, b. l. 73-77), patvirtinantys, kad L. N. (buvusi L. L.) yra baigusi vadybos ir verslo administravimo studijas bei įgijusi prietaisų ir informacinių technologijų, taip pat žalų eksperto kvalifikacijas.

Vien tik 2005-04-06 Microsoft Solution bei 2008-03-15 Microsoft Business Solutions sertifikatų į bylÄ pateikimas neleidžia pagrįstai spręsti, kad Å¡i ekspertė gali tinkamai atlikti ir verslo sandorių ekspertinį vertinimÄ . Objektyvių duomenų, patvirtinančių ekspertės, kaip verslo vertintojo, kvalifikacijÄ , remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytais reikalavimais (Ä®statymo 8-9 str.), byloje nepateikta. Ekspertės kvalifikacijos pažymėjimas patvirtina, kad jai yra suteikta prietaisų ir informacinių technologijų eksperto bei žalų, įskaitant finansų, buhalterinės apskaitos ir darbo ekonomikos, eksperto kvalifikacijos.

Akivaizdu, kad Å¡ioje byloje buvo aktualus ne prietaisų, informacinių technologijų ar kilusios žalos vertinimas, bet įmonės valdyto turto vertės nustatymo, rinkos tyrimo specialisto paslaugų reikalingumas bei jų įkainojimo pagrįstumas, iÅ¡sinuomoto įrenginio teikiamų pajamų ir sÄ naudų santykio nustatymas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atlikta ekspertizė nėra pakankamai pagrįsta ir motyvuota dar ir tuo aspektu, kad vertinant 2004-09-07 UAB “Multiimpex” nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį nebuvo pateikti nekilnojamojo turto likvidavimo bei rekonstrukcijų kaÅ¡tų skaičiavimo seka, formulės, nepateikiami detalÅ«s skaičiavimai (Turto ir verslo vertinimo metodika, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str.).

Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minėtas ekspertizės aktas nepagrindžia tokios faktinės aplinkybės, jog 2004-09-07 parduotas nekilnojamojo turto kompleksas, esantis Panevėžiuko gyvenvietėje, Kauno rajone, buvo parduotas už realiÄ rinkos kainÄ , t. y. nekilnojamojo turto kompleksas buvo vertas tik 35 747 Lt. Ekspertinio tyrimo metu vertintas sandorio naudingumas tuo aspektu, kad pastatų komplekso pardavimu gauta pajamų, virÅ¡ijančių likutinę pastatų komplekso vertę, bei iÅ¡vengta ženklių įmonės sÄ naudų pastatų nugriovimui arba rekonstrukcijai, nepaneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais anksčiau konstatuotų faktinių aplinkybių, jog nekilnojamas turtas buvo parduotas už vertę, kuri yra gerokai mažesnė nei rinkos vertė.

Be to, šio ekspertinio tyrimo metu neanalizuoti ir nevertini faktai, kad tik 11 iš 18 UAB „Multiimpex“ priklausiusių bei pirkimo-pardavimo sutartimi perleistų pastatų statinių techninės būklės tyrimo 2004-09-28 akte (t. 1, b. l. 44-46) buvo įvardinti kaip griūvantys. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad tik 8 iš 11 pastatų 2006 metais nugriauti (t. 1, b. l. 66-67). Pažymėtina ir tai, kad turto rinkos vertę ne visada lemia jį sudarančių objektų fizinė būklė, o yra daug kitų svarbių aspektų bei faktorių (turto buvimo vieta, jo panaudojimo perspektyvos, objektų kiekis ir užimamas jais žemės sklypas, žemės sklypo panaudos arba nuomos teisė, žemės užstatymo teisė ir t. t.), taip pat įtakojančių konkretaus turto vertę, kas ekspertinio tyrimo metu visai nebuvo analizuota.

Dėl nurodytų motyvų apelianto skundo argumentai, jog teismas prioritetiškai turėjo vadovautis būtent šios ekspertizės išvadomis, kurioje konstatuotas nekilnojamojo turto pardavimo sandoris nurodytas kaip įmonei naudingas, išvengiant papildomų kaštų, atmestini.Teisėjų kolegijos nuomone, kitų trijų sudarytų sandorių ekonominio naudingumo vertinimas taip pat nepaneigia ankstesniais teismų sprendimais konstatuotų įmonės vadovo ir akcininko veiksmų ekonominio nepagrįstumo, įmonei turint finansinių sunkumų.

Ekspertizės iÅ¡vada, kad 2004-07-26 sutartis dėl marketingo paslaugų (t. 1, b. l. 75-76) buvo tikslinga, plečiant paslaugų teikimÄ rinkoje su nauju patentuotu įrenginiu, neanalizuojant ir nevertinant minėtos sutarties kainos dydžio, tuo metu rinkoje vyravusio tokio specialisto paslaugų įkainių, užmokesčio bÅ«do pagrįstumo, atliktų paslaugų apimties, neleidžia patvirtinti tokio sandorio reikalingumo, tikslingumo, UAB „Multiimpex“, turinčiai finansinių sunkumų (įsiteisėjusiu 2009-10-28 Kauno apygardos teismo sprendimu konstatuota, kad įmonė tapo faktiÅ¡kai nemokia 2004 metų eigoje;

LITEKO duomenys), įsipareigojus iÅ¡ anksto apmokėti 50 000 Lt sutarties kainÄ (t. 1, b. l. 75-76). Vertinant ekspertinio tyrimo iÅ¡vadÄ dėl 2004-10-04 nuomos sutarties Nr. 061041004 (t. 1, b. l. 152-153) naudingumo, atkreiptinas dėmesys, kad ekspertinio tyrimo metu buvo remtasi verslo plane (t. 1, b. l. 162-164) iÅ¡dėstytais duomenimis, kurie nepagrįsti jokiais kitais pagrįstais skaičiavimais, o verslo planas sudarytas ir pasiraÅ¡ytas 2003-05-14. Kita vertus, ekspertė, vertindama 2004 metais sudarytos nuomos sutarties naudingumÄ Ä¯monės veiklai, jos tikslui – gauti iÅ¡ Å¡ios veiklos pelnÄ , skaičiuodama tiesiogines veiklos sÄ naudas bei pajamas, remiasi 2013 metų kainomis, kurios visiÅ¡kai neaktualios nuomos sandoriui, sudarytam prieÅ¡ devynerius metus, t. y. 2004 metais.

Dar daugiau, ekspertizės akte visiÅ¡kai nevertinta ir nepasisakyta dėl įmonės buvusio finansinio pajėgumo įvykdyti verslo plane numatytÄ tikslÄ â€“ utilizuoti gyvsidabrio lempas, patiriant tiesiogines iÅ¡laidas, taip pat įrenginio nuomos kaÅ¡tus. Apelianto atskirajame skunde iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, kad įmonė realiai įrenginiu disponavo nuo 2002 metų ir nuomos mokestis buvo sumokėtas tik tada, kai jau buvo pradėta juo dirbti ir gauti pajamas, taip pat leidžia pagrįstai abejoti ekspertizės akte konstatuotu tokios veiklos pelningumu nuo 484,96 Lt iki 1 234,96 Lt už tonÄ utilizuotų lempų bei investicijų atsipirkimu.

Kaip minėta, įmonės finansinė situacija jau 2004 metais buvo prasta, vadinasi, šio įrenginio naudojimas įmonės veikloje nebuvo nei perspektyvus, nei pelningas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ekspertinio tyrimo išvada, kad 2004-07-16 tikslinės beprocentinės paskolos sutartis tarp UAB „Multiimpex“ ir jos akcininkų (t. 1, b. l. 171-174) tikėtina leido išvengti baudinių nuostolių įmonei, neįvykdžius 2004-05-27 sutarties Nr. 6808 (t. 1, b. l. 167-168), sudarytos tarp UAB „Multiimpex“ bei R.

B. ir V. L. dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Vis tik analizuojant ir vertinant apelianto veiksmų (ne)sÄ Å¾iningumÄ aktualus buvo ne pats paskolos sutarties sudarymo faktas, bet piniginių lėšų įmonės kreditoriams (UAB „Multiimpex“ akcininkams) sumokėjimas (grÄ Å¾inimas) (t. 1, b. l. 181-185), nepagrįstai suteikiant pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu. Tokiu atveju ekspertizės akte padaryta iÅ¡vada dėl paskolos sutarties tikslingumo nei paneigia, nei patvirtina apelianto veiksmų teisėtumo ta prasme, kad buvo pažeistas kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliÅ¡kumas, įmonei tapus faktiÅ¡kai nemokia.

Å ie apeliacinio teismo iÅ¡dėstyti motyvai suponuoja vertinimÄ , kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, susijusios su ekspertizės duomenimis, nepaneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotų apelianto (UAB „Multiimpex“ vadovo bei akcininko) veiksmų nesÄ Å¾iningumo, ir yra teisingos.Aktualu pažymėti, kad sprendžiant juridinio asmens dalyvio atsakomybės klausimÄ pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, reikalinga sÄ lygų visuma: nesÄ Å¾iningi dalyvio veiksmai, juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp nesÄ Å¾iningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotÄ tyčiniu, yra visiÅ¡kai tapatÅ«s tiems, kokie galėtų bÅ«ti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumÄ ir nesÄ Å¾iningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-04 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-342/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto pateikta ekspertizės iÅ¡vada nepaneigė jo veiksmų, sudarant keturis sandorius UAB „Multiimpex“ vardu, neteisėtumo (nesÄ Å¾iningumo), kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, juolab kad nesvarbu koks sandoris ir kokia apimtimi lėmė pagrindinio skolininko nemokumÄ .Apelianto skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino liudytojo A. M. parodymų, VMI, Sodros pažymų, turinčių reikÅ¡mės teisingam atnaujintos bylos iÅ¡nagrinėjimui, pagrindo kitokiai kolegijos iÅ¡vadai neteikia.

Sutiktina su apeliantu dėl to, kad atnaujinęs procesÄ teismas turi pasisakyti dėl visų pareiÅ¡kėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti, nes tik Å¡itaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiÅ¡kėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iÅ¡ tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu, tačiau liudytojo parodymų (t. 2, b. l. 79-81), Kauno apskrities VMI bei VSDFV pažymų duomenų (t. 1, b. l. 187, t. 2, b. l. 50, ) iÅ¡samaus aptarimo nebuvimas savaime nesuponuoja vertinimo, jog teismas neatsižvelgė į Å¡ių duomenų turinį visumos įrodymų kontekste.

Kita vertus, kiekvieno įrodymo patikimumu bei jo įrodomÄ ja reikÅ¡me teismas turėtų įsitikinti betarpiÅ¡kai (CPK 14 str. 2 d.), o A. M. teikė paaiÅ¡kinimus notarui, o ne teismui, nors notaras tik patvirtina liudytojo tapatybės duomenis. Pažymėtina, kad Å¡io asmens, buvusio BUAB „Multiimpex“ bankroto administratoriaus, subjektyvaus BUAB „Multiimpex“ sudarytų sandorių tikslingumo vertinimas taip pat nėra pakankamas kitokiai iÅ¡vadai, nei jau buvo teismų konstatuota, susiformuoti.

Tuo tarpu Kauno apskrities VMI bei Sodros duomenys, kurie, anot apelianto, patvirtina, jog sandorių sudarymo metu įmonė buvo pajėgi atsiskaityti su valstybe, sprendžiant įmonės akcininko atsakomybės klausimÄ , yra visiÅ¡kai neaktualÅ«s, kadangi civilinės atsakomybės kilimo sÄ lyga – negalėjimas įvykdyti prievolių kreditoriui - yra įrodyta įmonės iÅ¡registravimu iÅ¡ įmonių registro. Pats faktas, kad sandorių sudarymo metu įmonė galimai dar buvo pajėgi atsiskaityti su valstybės biudžetais, nepaneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotų įmonės dalyvio civilinės atsakomybės sÄ lygų.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųApeliantas skunde nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , kadangi ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes.

Bylos duomenys ir skundžiamos nutarties turinys nesudaro pagrindo spręsti, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ reglamentuojančios procesinės teisės normos. Juolab nesutiktina su apelianto teiginiais, kad kitai Å¡aliai nepateikus ekspertizės iÅ¡vadas paneigiančių įrodymų, tai bÅ«tų vertinama kaip ieÅ¡kovo pritarimas ekspertizės akte nurodytoms iÅ¡vadoms. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.).

IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas, remiantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, teikė jo ieÅ¡kinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat teikė atsikirtimus dėl apelianto atnaujintoje byloje teiktų įrodymų (t. 2, b. l. 109-113).

Asmeniui, atlikusiam neteisėtÄ (nesÄ Å¾iningÄ ) veiksmÄ ir siekiančiam iÅ¡vengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka naÅ¡ta įrodyti, kad dėl atitinkamų veiksmų (Å¡iuo atveju dėl sandorių) įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau žalos. Nagrinėjamoje byloje bÅ«tent apeliantui teko įrodinėjimo pareiga paneigti teismo sprendimu nustatytus faktus, kad jo, kaip akcininko bei vadovo, veiksmų (sandorių) visuma padarė bendrovei žalos. Aptarti ir kiti skundo argumentai nesudaro faktinių ar teisinių prielaidų sutikti su apelianto procesine pozicija, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ , atnaujinęs joje procesÄ , iÅ¡nagrinėjo neteisingai, todėl skundžiam nutartis paliekama nepakeista.  Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ Apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau – ir Konstitucinis Teismas), kad Å¡is iÅ¡nagrinėtų, ar CPK 38 straipsnio 1 dalies bei 366 straipsnio 3 dalies nuostatos neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 daliai.

PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad CPK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog teisminis procesas gali bÅ«ti inicijuojamas tik tuo atveju, kai kita proceso Å¡alis nėra likviduota bei neiÅ¡registruota, tokiu bÅ«du užkertant keliÄ ginti pažeistas teises po juridinio asmens pabaigos. CPK 366 straipsnio 3 dalies norma užkerta keliÄ panaikinti neteisėtÄ sprendimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu bei gintis nuo nepagrįstų kreditorių ieÅ¡kinių dėl žalos atlyginimo. Esant teisinei situacijai, kuomet savo teisėtų interesų negalima tinkamai apginti dėl teisės aktų numatytų ribojimų, yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl teisės akto konstitucingumo.Teisėjų kolegija, nagrinėdama minėtÄ praÅ¡ymÄ , pažymi, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus.

Taigi teisė spręsti dėl bÅ«tinybės kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymÄ tenka bylÄ nagrinėjančiam teismui. Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad <...> bylÄ nagrinėjantis teismas savarankiÅ¡kai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ar ne.

Å i teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė Å¡alys praÅ¡ymÄ ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡oma teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , bÅ«tina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, nes pagal KonstitucijÄ pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ Konstituciniame Teisme yra konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos, kad teismas galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (baigiamÄ jį aktÄ ).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi Å¡ios bylos aplinkybes, kilusio ginčo pobÅ«dį, byloje taikytinas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl apelianto iÅ¡keltų abejonių dėl CPK 38 straipsnio 1 dalies bei 366 straipsnio 3 dalies neatitikimo Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisminės gynybos principui, turi bÅ«ti tenkinamas praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ ir kreipiamasi į Konstitucinį TeismÄ .

Be to, toks praÅ¡ymas akivaizdžiai nesuderinamas su CPK 320 straipsnyje nustatytomis apeliacijos ribomis, kadangi pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjami nei bankroto pripažinimo ar nepripažinimo tyčiniu, nei su bankrutavusios įmonės iÅ¡registravimu iÅ¡ Juridinių asmenų registro susiję klausimai, taigi ir apeliacija dėl to negalima. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Atmetus apelianto atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmestinas (CPK 93 str. 2 d.).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .            Teisėjai                                                                                    Dalia Kačinskienė                          Danguolė Martinavičienė                          Vigintas ViÅ¡inskis                                                                                                                                 Â