8f070ce6-7bb0-4ef7-85a5-ebafb5e65d70 · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-65-1036/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00157-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, administracinėn atsakomybėn patraukto G.

Č. ir suinteresuoto asmens E. J. atstovės advokatės Vilijos Gražulytės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimo, kuria Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. VVTAIT-ANR_N-43-2022 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) dalyje dėl G. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį panaikintas ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukta, o kitoje dalyje Skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Teismas, n u s t a t ė : I. Priimtų sprendimų esmė 1. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2022 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-43-2022 G. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad 2021 m. balandžio 28 d. apie 18.10 val., Kalvarijų g. 159, Vilnius, tarp G. Č. ir E. J. dukters E. C. akivaizdoje įvykus žodiniam kivirčui, kurio metu G.

Č. kaltino E. J. ir dukrÄ E. C., kad jos nenori su juo bendrauti. E. J. pasakė G. Č., kad jis turi bendrauti su dukra, o ne su ja, tada G. Č. pasakė, kad jis Å¡nekės su dukra tada, kai dukra pradės Å¡nekėti, o ne vaidins surežisuotame spektaklyje. Po to dukra pradėjo verkti, E. J. pradėjo jÄ raminti ir iÅ¡važiavo. Nurodytu laiku, t. y. 2021 m. balandžio 28 d., G. Č. privalėjo bÅ«ti savo izoliacijos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis izoliavimo vietÄ , t. y. butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), be sveikatos priežiÅ«ros specialisto leidimo, kai izoliacijos laikotarpis buvo nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. (imtinai).

Izoliacija G. Č. buvo taikoma, nes jis 2021 m. balandžio 19 d. atvyko į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos Federacinės Respublikos. Tuo metu asmenims, grįžusiems iÅ¡ minėtų valstybių į Lietuvos RespublikÄ , buvo taikoma izoliacija. Tokiais savo veiksmais G. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-352 „Dėl Asmenų, patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sÄ lytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 15.1 punkto reikalavimus, ir palikdamas savo izoliacijos vietÄ bei atvykdamas į susitikimÄ su dukra E. C., panaudojo tėvo valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams, nes sukėlė realų pavojų savo vaiko E. C. sveikatai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ .

2. Taip pat Institucija Skundžiamu nutarimu atsisakė E. J. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, kadangi jos veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu: 3.1. Institucijos Skundžiamas nutarimas dalyje dėl G. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (dėl sukelto pavojaus vaiko sveikatai) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukta, nustačius, jog tiek Skundžiame nutarime, tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutarime Nr. 24-ANR_N-2104-2021 dėl nubaudimo už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nurodytos iÅ¡ esmės tos pačios faktinės aplinkybės, todėl G.

Č. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl tų pačių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų antrÄ kartÄ ; 3.2. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nenustatė pagrindo tėvo iÅ¡sakytų teiginių vertinti, kaip tėvo valdžios panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams, t. y. kaip užtraukiančius G. Č. administracinę atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį; 3.3. taip pat nenustatyta, jog byloje yra duomenų, nurodančių į E. J. objektyvius veiksmus, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai nuteikinėtų dukrÄ prieÅ¡ G.

Č., darytų poveikį ar kitaip darytų įtakÄ vaikui, kad Å¡is nebendrautų su tėvu, t. y. kad E. J. bÅ«tų panaudojusi savo, kaip motinos, valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams, kas užtrauktų jai administracinę atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Todėl apylinkės teismas konstatavo, kad ir Å¡i Skundžiama nutarimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista; 3.4. Kartu apylinkės teismas, gavęs proceso dalyvių praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, sprendė, jog E. J. praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintas, kadangi jos skundas atmestas ir skundžiama Institucijos nutarimo dalis palikta nepakeista.

Tuo tarpu G. Č. skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Institucijos priteista 300 (tris Å¡imtai) eurų iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms apmokėti. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d nutarimÄ ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtÄ Institucijos SkundžiamÄ nutarimÄ . Taip pat panaikinti Skundžiamos nutarties dalį dėl priteistų iÅ¡laidų G.

Č. suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti. 4.1. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas Skundžiamo nutarimo dalį dėl G. Č. inkriminuojamo administracinio nusižengimo dėl sukelto pavojaus vaiko sveikatai, vadovavosi non bis in idem principu, bei pasisakė, kad už tos pačios veikos padarymÄ negalimas antros nuobaudos skyrimas. Tačiau Institucija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, kadangi apylinkės teismo skundžiamo nutarimo motyvai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento pritartu 2016 m. balandžio 28 d.

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų pasitarime Nr. AB-44-1 „Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalgos“ (toliau –Apžvalga) nuostatams. Nagrinėjamu atveju G. Č. veika sudaryta iÅ¡ kelių tęstinių administracinių veikų, kurias reglamentuoja dvi blanketinės teises normos t. y. visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimas ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktas.

G. Č. yra nubaustas už dvi atskiras neteisėtas veikas, kurios skiriasi tiek savo objektyviais, tiek subjektyvias bei ir esminiais veikos požymiais. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos kėsinimosi objektas yra visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profdaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas, tuo tarpu kita norma taikoma specialiajam subjektui, pagal kuriÄ atsakyti gali tik specialus subjektas, t. y., tėvas, motina, globėjas, rÅ«pintojas arba kitas teisėtas vaiko atstovas, tik tas asmuo, kuris turi tėvo teises ir pareigas vaikui, nes Å¡i veika gali bÅ«ti padaroma tik piktnaudžiaujant turimomis teisėmis (pareigomis), kurias bÅ«tent ir suteikia specifinio subjekto statusas.

Atsižvelgiant į saugomÄ teisinį gėrį, į objektÄ , kuris yra vaikas ir Å¡eima, ir subjekto santykį su mažamečiu nukentėjusiuoju, Å¡i norma vertinama kaip speciali kitų normų, numatančių atsakomybę dėl netinkamo elgesio su vaiku kontekste. Taip pat skiriasi ir tyčios turinys – G. Č. buvo draudžiama palikti savo izoliacijos vietÄ , kitu atveju – bendrauti artimu atstumu su dukra pakeltu tonu, emociÅ¡kai reikÅ¡ti pretenzijas dukrai, t. y. psichologiÅ¡kai jÄ veikti, dėl ko vaikas apsiverkė, todėl taip bendraudamas su dukra akivaizdu, kad G.

Č. sukėlė didelį pavojų dukrai užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamÄ ja liga. Taigi G. Č. nubaustas už skirtingų rÅ«Å¡ių teisės pažeidimus, taikant skirtingų teisės Å¡akų blanketines teises normas. Institucijos nuomone, pažymint Europos žmogaus teisių teismo 1998 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Oliveira prieÅ¡ Å veicarijÄ , kasacinio teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152/2006, Apžvalgos 2.2.2 poskyrį, net jeigu Å¡iuos neteisėtus veiksmus laikyti viena veika, tai ji iÅ¡sidalina į du atskirus teisės pažeidimus. 4.2.

Institucija, nurodydama Apžvalgos 1.1.4. dalį, kasacinio teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013, pažymi, kad teisingo bylos nagrinėjimo principas reikalauja, kad G. Č. teisinė padėtis neturėtų būti pabloginama dėl to, kad jo padarytos tęstinės veikos dalys buvo nagrinėjamos skirtingose administracinėse bylose. G. Č. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nubaustas 500 (penkių šimtų) eurų bauda, dėl trunkančio administracinio nusižengimo Institucijos priimtu Skundžiamu nutarimu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį G.

Č. paskirtas įspėjimas, todėl Insitucija, priimdama SkundžiamÄ nutarimÄ , niekaip negalėjo pabloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties. 4.3. Kartu atsiliepime cituojant ANK 666 straipsnį, kasacinio teismo praktikÄ baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143- 696/2017, 2AT-7-5-303/2021, atkreipia dėmesį į tai, kad tiek E. J., tiek G. Č. teikė praÅ¡ymus, skundus, kurių bendras skaičius byloje virÅ¡ija 30 (trisdeÅ¡imt) kreipimųsi į InstitucijÄ .

Vaiko tėvai bandė spręsti, kuris iÅ¡ jų veikė prieÅ¡ingai vaiko interesams, t. y. turėjo ne kaltininko, bet pranešėjo statusÄ . Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103-106 straipsniais, nagrinėjamu atveju nenumatyta galimybė apmokėti teisines paslaugas pranešėjams. Institucija turėjo pareigÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti pateiktus tėvų praÅ¡ymus ir skundus, o apylinkės teismas, nekonstatavo, kad šį tyrimÄ atlikusio pareigÅ«no veiksmuose yra pažeidimo požymių.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl idealiosios teisės pažeidimų sutapties taikymo (ANK 45 straipsnio 4 dalies ir ANK 73 straipsnio 1 dalies), tačiau Institucija, kaip speciali institucija, bespecializuojanti ir gindama vaiko teises, vadovaudamasi teisinio reguliavimo nuostatomis, bylÄ iÅ¡nagrinėjo neÅ¡aliÅ¡kai, įvertino visas bylos aplinkybes, priimant SkundžiamÄ nutarimÄ vadovavosi Apžvalga ir priėmė pagrįsta SkundžiamÄ nutarimÄ , atitinkantį tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos teismų praktikoje taikomus principus bei Lietuvos Respublikoje esamÄ teisinį reglamentavimÄ .

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Č. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi, kuria atmesta jo skundo dalis dėl Skundžiamo nutarimo dalies, kuria E. J. atsisakyta taikyti atsakomybę už ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ . G. Č. teigimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarimo dalis yra nemotyvuota, priimta neįvertinus iÅ¡dėstytų argumentų dėl Skundžiamo nutarimo dalies neteisėtumo, nepagrįsta ir prieÅ¡taraujanti kasacinio teismo praktikai.

Todėl G. Č. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d nutarimo dalį, kuria konstatuota, kad E. J. nepadarė ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 5.1. Nurodoma, kad Institucijos SkundžiamÄ nutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad E. J. veikimas formuoja neigiamÄ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dukters nusistatymÄ bendravimo su juo atžvilgiu.

Taip pat ir pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl G. Č. argumentų ir nemotyvuotai pats atsisakė įvertinti įrodymus, patvirtinančius, jog E. J. veikia priešingai vaiko interesui bendrauti su tėvu. Skunde dėstoma, kad apylinkės teismas nevertino 2019 m. gegužės 23 d. teismo ekspertizės išvados civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020 ir 2020 m. liepos 10 d. Institucijos išvados, teiktos civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2022 (kurioje be kita ko nurodyta, jog E. J. vykdo visas teismų nutartis, tačiau ji tai daro formaliai, todėl vien tai negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, kad E. J. neveikia priešingai dukters interesams).

Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje minimi dokumentai neaktualÅ«s, kadangi jie buvo priimti iki administracinės teisenos procedÅ«ros pradžios, tačiau G. Č. su tokiais argumentais nesutinka. Paminėti dokumentai patvirtina, jog iki administracinės teisenos E. J. atžvilgiu pradėjimo, ji veikė prieÅ¡ingai dukters interesams, t. y savo elgesiu formavo neigiamas dukters nuostatas tėčio G. Č. atžvilgiu. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Institucija turėjo vertinti, ar E. J. elgesio modelis pasikeitė, lyginant su tuo, koks buvo oficialiai konstatuotas nagrinėjant civilinę bylÄ dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo. 5.2.

Kartu apeliaciniame skunde teigiama, kad nei Institucijos SkundžiamÄ nutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas, nei pirmosios instancijos teismas, nevertino 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus apskrities vaiko teisių tarnybos rekomendacijų dėl teismo sprendimo vykdymo (pagal kuriÄ darytina iÅ¡vada, jog E. J. psichologo rekomendacijų nevykdė), 2021 m. liepos 14 d. Institucijos direktoriaus įsakymu Nr. BV-221 sudarytos komisijos iÅ¡vados, kurioje konstatuota, jog motina elgiasi prieÅ¡ingai dukters interesams. Minima Institucijos iÅ¡vada, kuri suraÅ¡yta jau perdavus bylÄ Vilniaus apskrities skyriui, yra kardinaliai prieÅ¡inga skundžiamiems procesiniams sprendimams, tačiau nei viename iÅ¡ sprendimų nemotyvuota kodėl su iÅ¡vada nesutinkama ir kokie bylos duomenys jÄ paneigia. 5.3.

Cituojant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1027-232/2021 43 punktÄ , teigiama, jog pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino tų bylos duomenų, kurie patvirtina, kad E. J. turi iÅ¡imtinę asmeninę pareigÄ parengti dukrÄ susitikimams su tėvu ir užtikrinti dukters dalyvavimÄ susitikimuose. Liko neįvertinti ir tie bylos duomenys, kurie patvirtina, jog po beveik 11 mėnesių bandymų teismo sprendimÄ vykdyti per psichologÄ A. A., Institucijos siųstais 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. spalio 20 d. elektroniniais laiÅ¡kais G.

Č. konstatavo, kad jis Å¡iuo metu neturi jokių galimybių keisti susiformavusias neigiamas E. nuostatas tėvo atžvilgiu, neturi jokių galimybių įgyvendinti savo kaip tėvo pareigos užtikrinti ir pasirÅ«pinti dukros emocine sveikata, Å¡i pareiga veikti taip, kad pasikeistų neigiamos dukros nuostatos tėvo atžvilgiu, tenka mamai. Prie apeliacinio skundo pridedamoje lentelėje Nr. 1, pateikiamas sÄ raÅ¡as dokumentų, kurie patvirtina, kad E. J. įtakoja dukrÄ bendravimo su G. Č. atžvilgiu, tačiau apylinkės teismas Å¡ių duomenų nepagrįstai nevertino ir dėl jų nepasisakė. 5.4.

Taip pat liko neįvertintos ir byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės apie psichologo A. A. siųstus elektroninius laiÅ¡kus su E. J. pateiktomis rekomendacijos ir užduotais klausimais, susijusiais su dukters rengimu susitikimams. E. J. į psichologo klausimus atsakė itin abstrakčiai, nenurodė, kokiÄ kalbÄ , kokias konkrečiai frazes naudoja kalbėdama su dukra, tačiau pareikalavo psichologo tikslių raÅ¡ytinių rekomendacijų dėl psichologo A. A. užduotų klausimų, t. y. E. J. atsisakė nurodyti praÅ¡omÄ informacijÄ ir pareikalavo psichologo sukonkretinti rekomendacijas.

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama Skundžiamame nutarime, ne psichologas A. A. E. J., o bÅ«tent E. J. psichologui neteikė bÅ«tinos informacijos, atsisakė konsultacijų, nevykdė psichologo pasiÅ«lyto plano, o psichologas A. A., negaudamas bÅ«tinos informacijos, objektyviai negalėjo tikslinti savo rekomendacijų ir apskritai daryti jokios realios įtakos, t. y. realiai tarpininkauti G. Č. ir jo dukters ryÅ¡io atkÅ«rimo procese. Taip pirmosios instancijos teismas padarė absoliučiai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. J. bendradarbiavo su tarpininkaujančiu psichologu. 5.5.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nutarimu pažymėjo, kad psichologas A. A. teismui paliudijo, jog E. J. nepakankamai bendradarbiavo tėvo ir dukters atkūrimo procese, tačiau nevertino kitų esminių liudytojo parodymų ir byloje esančių įrodymų, o būtent psichologo A. A. 2021 m. spalio 29 d. paaiškinimų Institucijai, minėto psichologo 2021 m. sausio 22 d. elektroninio laiško E. J. ir jo parodymų bylos nagrinėjimo metu, G. Č. dukros ir psichologo pirmojo susitikimo, vykusio 2019 m. sausio 13 d., garso įrašo.

Minimi įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent E. J. elgesys nulėmė, todėl apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra kitų duomenų, nurodančių į E. J. objektyvius veiksmus, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai nuteikinėtų dukrÄ prieÅ¡ G. Č., darytų poveikį ar kitaip darytų įtakÄ vaikui, kad Å¡is nebendrautų su tėvu. 5.6. Taip pat G. Č. vertinimu, apylinkės teismas nutarimu nepasisakė dėl Institucijos Skundžiamo nutarimo dalie, kuria nepagrįstai konstatuota, jog E. J. negali pakeisti dukros nuostatų tėčio atžvilgiu.

Pažymima, kad dukra ne Å¡iuo metu, o nuo 2017 metų atsisako bendrauti su tėvu G. Č.. BylÄ dėl bendravimo tvarkos nagrinėjęs teismas, iÅ¡tyręs visas reikÅ¡mingas aplinkybes, įskaitant ir dukters nuomonę (kuri nuo teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė), nustatė G. C. ir jo dukters bendravimo tvarkÄ . Nuo minėto teismo sprendimo priėmimo dienos niekas iÅ¡ esmės nepasikeitė, todėl Skundžiamo nutarimo iÅ¡vada, kad dukros nenoras bendrauti su tėčiu susiformavo „šiuo metu“, o teismo nustatyta bendravimo tvarka bÅ«tų žalinga mergaitės emocinei sveikatai, prieÅ¡tarauja tiek civilinėje byloje esantiems teismo iÅ¡tirtiems ir įvertintiems įrodymams, tiek paneigia ir patį įsiteisėjusį teismo sprendimÄ .

Sprendžiant dėl to, ar E. J. galėtų pakeisti dukros nuostatas tėčio atžvilgiu, akcentuojami 2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje liudytojo psichologo A. A. duoti paaiÅ¡kinimai, ir nurodoma, jog dukra gyvena su mama E. J., kuriÄ pagal bylos medžiagÄ , yra pasirinkusi kaip prieraiÅ¡umo objektÄ , ir vadovaujantis 2019 m. gegužės 23 d. ekspertizės iÅ¡vada, G. Č. įsitikinimu, jo dukra, matydama mamos prieÅ¡iÅ¡kumÄ tiek jam, tiek psichologui, atsisakymÄ bendradarbiauti, prieÅ¡taravimÄ rekomendacijoms ir jų nevykdymÄ , neiÅ¡vengiamai elgiasi taip pat, nes beveik refleksiÅ¡kai palaiko mamÄ .

FaktÄ , kad E. J. net nebando keisti dukros nuostatų G. Č. atžvilgiu, patvirtina net pačios E. J. kviesto, neiÅ¡vengiamai Å¡aliÅ¡ko liudytojo D. V. liudijimais teismo posėdyje. Apylinkės teismas minimų aplinkybių nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, kad E. J. dėjo pastangas keisti neigiamas dukros nuostatas tėčio atžvilgiu, kad ruošė dukrÄ susitikimams taip, kad jie realiai įvyktų, neatsižvelgė į tai, kad bylos duomenys patvirtina, kad E. J. nedarė absoliučiai nieko, kad dukros neigiamos nuostatos keistųsi. 5.7.

Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentų, susijusių su tuo, kad E. J. atsisako pripažinti, kad dukra patiria lojalumo konfliktÄ ir atsisako veikti taip, kad Å¡is lojalumo konfliktas Å¡velnėtų, pagal psichologo A. A. 2021 m. sausio 12 d. teiktas rekomendacijas, ir nevertino tai pagrindžiančių įrodymų. Apie dukros aÅ¡triai iÅ¡gyvenamÄ lojalumo konfliktÄ E. J. yra puikiai žinoma nuo 2017 metų, kadangi jį konstatavo jau pati pirmoji G.

Č. ir dukters bendravimo procese tarpininkavusi psichologė L. K. Bylos duomenys patvirtina, kad absoliučiai visi psichologai, nesutikę su E. J. nuostata, kad G. C. dukrai nereikalingas, bÅ«davo arba nepasirenkami arba jau pasirinkus psichologÄ , agresyviu E. J. veikimu – skundų, grasinimų, nuolatinio spaudimo, ilgainiui bÅ«davo paÅ¡alinami iÅ¡ tarpininkavimo proceso. Taip nutiko tiek su psichologe L. K., tiek su psichologe R. S., tiek su psichologu A. A., kurie (L. K. ir A. A.) iÅ¡ esmės nurodė tapačias priežastis, dėl ko G.

Č. ir dukros bendravimas nevyksta iki Å¡ios dienos, t. y. E. J. nesuinteresuota, kad dukra bendrautų su tėvu ir palaikytų su juo ryšį, E. J. pastangos motyvuoti E. apsiriboja formaliu dukros įkalbinėjimu, E. J. nebendradarbiauja, prieÅ¡ingai – su tais psichologais, kurie nesutinka su E. J. pozicija, kad jis, kaip tėvas, dukrai nereikalingas ar net žalingas, E. J. siekia susidoroti, arba, kaip nurodė psichologas A. A., tiesiog „iÅ¡jungia psichologÄ , kaip darantį kažkokį poveikį“.

Taigi, iÅ¡dėstytos aplinkybės ir aptarti įrodymai patvirtina, kad E. J. kursto dukters patiriamÄ lojalumo konfliktÄ , kad dukra jaučiasi nesaugi dėl savo natÅ«ralaus noro patirti santykį su tėvu, kad dukra mato, jaučia ir supranta, kad mama jos bendravimui su tėvu kategoriÅ¡kai nepritaria, yra nusistačiusi prieÅ¡iÅ¡kai tiek jo, tiek bet kokių su juo susijusių asmenų atžvilgiu, ir taip E. J. elgiasi sistemingai bei daug metų, ir toks jos veikimas turi bÅ«ti kvalifikuotas kaip veikimas prieÅ¡ingai dukters interesams. 5.8.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino bei nepasisakė ir dėl to, kad Institucijos nutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas tyrimÄ atliko Å¡iurkščiai pažeisdamas ANK nuostatas, kadangi G. Č. abejonių dėl Institucijos pareigÅ«no neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo kyla dėl pareigÅ«no pasakytų baigiamųjų kalbų. G. Č., cituodamas ANK 593 straipsnio 1 dalį, ANK 594 straipsnio 4 dalį, nurodo, jog pats tyrimÄ atlikęs pareigÅ«nas baigiamųjų kalbų metu patvirtino, jog E. C. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai buvo perraÅ¡inėjami, nes anot pareigÅ«no, vaikas nurodė, kad jie netiksliai suraÅ¡yti.

Tačiau, E. C. 2021 m. gruodžio 5 d. paaiÅ¡kinime jokių taisymų ar papildymų užfiksuota nėra. Taigi, pareigÅ«nas atliko taisymus, tačiau protokole jų niekaip nepažymėjo ir tokiais savo veiksmais pažeidė ANK 594 straipsnio 4 dalį. Todėl E. C. 2021 m. gruodžio 5 d. paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti laikomi teisėtais ir objektyviais, nors pirmosios instancijos teismas Å¡iuos E. C. paaiÅ¡kinimus laikė vienu iÅ¡ pagrindų, priimti teismo procesinio sprendimo skundžiamÄ dalį. Taip pat, cituojant ANK 594 straipsnio 3 dalį, teigiama, kad 2021 m. gruodžio 2 d.

E. J. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodyta, jog dukros apklausa vyko E. J. nedalyvaujant, E. J. taip pat aiÅ¡kino, jog nematė, kaip pareigÅ«nas surašė jos dukros paaiÅ¡kinimus. Tačiau iÅ¡ 2021 m. gruodžio 2 d. paaiÅ¡kinimų matyti, jog paaiÅ¡kinimus kaip dalyvavęs asmuo pasirašė ir E. J.. Taigi, akivaizdu, jog paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės apie dalyvavusius asmenis apklausiant dukrÄ neatitinka tikrovės, nes E. J. dalyvavo apklausiant dukrÄ ir jos duotus paaiÅ¡kinimus patvirtino savo paraÅ¡u. 5.9.

G. Č. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti SkundžiamÄ nutarimo dalį kaip teisėtÄ ir pagrįstÄ , neatsižvelgė į tai, kad Institucijos Skundžiamame nutarime nurodyta, jog bendravimas su G. Č. dukrai yra žalingas, ir yra galimybė kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu pakeisti bendravimÄ tvarkÄ , tačiau Skundžiamame nutarime nenurodyta, kokia bendravimo tvarka dukrai nebÅ«tų žalinga. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo sprendimu jau yra nustatyta minimali G. Č. bendravimo su dukra tvarka, todėl iÅ¡ esmės vienintelė bendravimo tvarkos keitimo galimybė yra visiÅ¡kas jo ir dukters nebendravimas.

Minima Institucijos Skundžiamo nutarimo išvada, akivaizdžiai prieštarauja nuo 2019 metų institucijų apie E. J. elgesį dukters bendravimo su tėvu atžvilgiu teiktoms išvadoms. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu, apeliacinio skundo priede – lentelėje Nr. nurodyti oficialūs dokumentai ir išvados, Skundžiamame nutarime apskritai nėra minimi, neaptarti esantys prieštaravimai, nenurodyta, kodėl Skundžiamu nutarimu padaryta kardinaliai priešinga išvada nurodytiems dokumentams, o pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl bylos medžiagos prieštaravimų ir jų nepanaikino.

Apylinkės teismo nutarime taip pat visiÅ¡kai nepagrįstai ir prieÅ¡taraujant bylos duomenims nurodyta, kad dėl kelis kartus neatvežtos dukros į susitikimus buvo pateikti neatvykimo priežastis patvirtinantys dokumentai. PrieÅ¡ingai, E. J. nepateikė jokių priežastis patvirtinančių dokumentų, kÄ patvirtina apeliacinio skundo priedas Nr.

18. Kartu nurodoma Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-l897-866/2020 52 punkte įtvirtinta E. J. pareiga. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, G. Č. teigimu, E. J. piktybiÅ¡kai veikia prieÅ¡ingai tėvo ir dukters ryÅ¡io atkÅ«rimo tikslui, sistemingai ir sÄ moningai kuria kliÅ«tis jo ir dukters bendravimui, kas ilgainiui lemia visiÅ¡kÄ dukters atskyrimÄ nuo jo, o toks E. J. elgesys yra veikimas prieÅ¡ingai mažamečio vaiko interesui į Å¡eiminį ryšį ir atitinka ANK 73 straipsnio 1 dalies sudėtį 6.

Apeliaciniu skundu suinteresuoto asmens E. J. atstovė advokatė Vilija Gražulytė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d nutarimo dalį, kuria netenkintas E. J. skundas dėl G. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Nurodytoje dalyje praÅ¡oma priimti naujÄ nutarimÄ â€“ pripažinti G. Č. kaltu ir paskirti administracinę nuobaudÄ pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Taip pat praÅ¡oma panaikinti apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria netenkintas praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir nurodytoje dalyje priimti naujÄ nutarimÄ â€“ priteisti E. J. naudai iÅ¡ G.

Č. jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį, t. y. 1 794 eurus (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis eurus). Kartu praÅ¡oma E. J. naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ ir kitus procesinius veiksmus, jeigu tokie bÅ«tų atliekami, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. 1.1. Pirmosios instancijos nutarimo dalimi netenkintas E. J. skundas, kuriuo pastaroji prašė panaikinti Institucijos SkundžiamÄ nutarimo dalį ir paskirti G.

Č. administracinę nuobaudÄ pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis Skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje, pakeltu tonu atvirai reikÅ¡damas mamai E. J. pretenzijas, kad Å¡i tinkamai neparengia vaiko susitikimams su tėvu, vėliau automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Å¡alia pastato dukros akivaizdoje filmuodamas telefonu ir reikÅ¡damas mamai E. J. pretenzijas, kad Å¡i netinkamai vykdo teismo sprendimu nustatytÄ tvarkÄ , taip pat iÅ¡sakydamas dukrÄ Ä¯Å¾eidžiančius žodžius „AÅ¡ su ja Å¡nekėsiu, kai jinai Å¡nekės, o ne vaidins surežisuotÄ spektaklį“, padarė žalÄ dukros E. C. emocinei bÅ«klei, pravirkdė jÄ , vaikas iÅ¡gyveno stresogeninę situacijÄ , nerimÄ ir baimę, tėvo elgesys atnaujino mergaitės patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

E. J., nesutikdama su byloje pateiktų įrodymų vertinimu, nors apylinkės teismas ir konstatavo, kad teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui svarbu įvertinti visÄ susidariusios situacijos aplinkybių visumÄ , teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino arba netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o bÅ«tent 2021 d. balandžio 28 dienos garso ir vaizdo įrašų. Minėti įrodymai patvirtina, jog E. J., bendraudama su G. Č. kalbėjo mandagiai ir elgėsi taktiÅ¡kai, o G. Č. dar iki E. J. su dukra iÅ¡einant iÅ¡ pastato, kuriame vyko susitikimas, dukros akivaizdoje reiÅ¡kė priekaiÅ¡tus mamai, versdamas jÄ teisintis, aiÅ¡kindamasis bendravimo tvarkos vykdymo aplinkybes.

Kai E. J. su dukra atsisėdo į automobilį, G. Č. tęsė savo veiksmus, ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje filmuodamas, reikÅ¡damas priekaiÅ¡tus dukros atžvilgiu, kalbėdamas pakeltu tonu, ne tik sukėlė įtampÄ vaikui, tačiau jÄ traumavo psichologiÅ¡kai, vaikÄ pravirkdė. Dėl G. Č. tiesioginių veiksmų, vaikui buvo padaryta žala. Tai patvirtina tiek vaiko reakcija į G. Č. elgesį ir žodžius, tiek pačios dukros mobiliosios pagalbos psichologui V. A. papasakoti iÅ¡gyvenimai dėl 2021 m. balandžio 28 d. susitikimo (2021 m. birželio 15 d. mobiliosios pagalbos psichologas V.

A. bendravo su vaiku ir pateikė bendravimo su vaiku apraÅ¡ymÄ ), tiek ir (duomenys neskelbtini), specialistės vaikų ir paauglių teismo psichiatrės ekspertės dr. A. D.-B. konsultacinė iÅ¡vada. 1.2. Apeliaciniu skundu sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad G. Č. „pasielgė vaiko atžvilgiu nekorektiÅ¡kai, neapgalvotai ir nejautriai“, tačiau vaikui buvo padaryta žala, o G. Č. jo veiksmų pasekmės nebuvo netikėtos, t. y. G. Č. suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo vaikui gali bÅ«ti padaryta žala, ir nors jų, kaip teigia, nenorėjo, bet sÄ moningai leido žalai atsirasti.

IÅ¡ G. Č. duotų parodymų konteksto, vertintina kad jis, suvokdamas jautriÄ vaiko psichikos bÅ«klę tuo metu, kai vaikas atvyksta į susitikimus su juo, kaip tėvu, akivaizdžiai suvokė, kaip nagrinėjamo įvykio metu jo elgesys veikė vaikÄ . Atkreipiamas dėmesys, kad civilinėje byloje, kurioje buvo nustatyta tėvo G. Č. bendravimo su dukra tvarka, buvo atliktas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymo centro ekspertų 2019 m. gegužės 23 dienos įvertinimas.

Cituojant minėto vertinimo atsakymus Nr. 12 ir Nr. 13, pažymima, jog tiek G. Č. parodymai, tiek civilinėje byloje atlikto psichologinio vertinimo dalis, įrodo tÄ aplinkybę, kad G. Č. veiksmai, kuriais pažeistos vaiko teisės, vertinant visų aplinkybių kontekste, nebÅ«tinai turėjo bÅ«ti nukreipti į dukrÄ . G. Č. buvo žinomas jo elgesio poveikis dukros akivaizdoje ir ypač, dukros akivaizdoje mamos E. J. atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡minga arba nėra lemianti aplinkybė, kad G.

Č. taip pasielgė nusivylęs, kad susitikimai su dukra neįvyksta, kadangi tėvas prioritetÄ turėjo suteikti vaiko interesui, o ne savo neiÅ¡provokuotų emocijų raiÅ¡kai. Savo nuoskaudas ir/ar pretenzijas G. Č. galėjo iÅ¡dėstyti E. J. asmeniÅ¡kai, ne vaiko akivaizdoje. 1.3. E. J. atstovės advokatės teigimu, vertinant ne kartÄ specialistų iÅ¡aiÅ¡kintÄ G. Č. elgesio poveikį dukrai ir dukros akivaizdoje, G. Č. suvokė ir/ar turėjo suvokti pavojingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, ar negalėjo nenumatyti, kad dėl jo veikimo bus pažeista dukros emocinė bÅ«klė ir nors jis galimai to nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido pasekmėms kilti arba lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi padarinių iÅ¡vengti.

Net jeigu G. Č. nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. G. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , todėl jis turi bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir jam turi bÅ«ti paskirta administracinė nuobauda. 1.4. Pirmosios instancijos teismas, E. J. iÅ¡ G.

Č., nepriteisdamas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nevertino aplinkybės, kad G. Č. skundas, kuriuo E. J. pareikÅ¡to skundo pagrindu buvo kaltinama dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, buvo pripažintas nepagrįstu. Dėl G. Č. skundu E. J. reikÅ¡tų nepagrįstų kaltinimų, pastaroji patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurių dydį patvirtinantys įrodymai yra pateikti į bylÄ . Dėl Å¡ios priežasties E. J. turi teisę į patirtų iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimÄ .

Vertinant atlygintinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį svarbi aplinkybė yra ta, kad iÅ¡ esmės visas teismo procesas vyko dėl G. Č. kaltinimų E. J.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl G. Č. patirtų iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ valstybės, G. Č. priteisė 300 eurų (tris Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų iÅ¡ 2 960 eurų (dviejų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties), t. y. apie 10% patirtų iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad likusi ginčo dalis iÅ¡ esmės vyko dėl E. J.

G. Č. skundo pagrindu pareikÅ¡tų kaltinimų, E. J. patyrė 1 993 eurų (vienų tÅ«kstančio devynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt trijų eurų) iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms apmokėti, todėl iÅ¡ G. Č. priteistina 90% E. J. patirtų iÅ¡laidų arba 1 794 eurus (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis eurus) (1 993 eurų x 90%).

2. G. Č. atstovės advokatės Živilė Gulla-Katauskė ir Deimantė DrÄ sutavičienė, teikdamos atsiliepimÄ Ä¯ Institucijos ir E. J. atstovės advokatės apeliacinius skundus, praÅ¡o juos atmesti ir skundų dalyse pirmosios instancijos teismo nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡oma iÅ¡ Institucijos ir E. J. G. Č. naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo parengimÄ . 2.1. Nagrinėjamu atveju G. Č. teigimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo non bis in idem principo pažeidimÄ .

Pažymima, kad nors apie įsiteisėjusį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutarimÄ Nr. 24-ANR_N-2104-2021 ir jo turinį Institucijai buvo žinoma, tačiau Skundžiamu nutarimu G. Č. buvo nubaustas pakartotinai. Akivaizdu, kad tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutarime, tiek Skundžiamame nutarime sutampa absoliučiai visi veikos požymiai, t. y. visos konkrečios faktinės aplinkybės, susijusios su tuo pačiu atsakomybėn traukiamu asmeniu ir neatskiriamai susijusios tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiÅ«riu.

IÅ¡ esmės identiÅ¡kos formuluotės leidžia daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad 2021 m. spalio 6 d. nutarimo turinys buvo paprasčiausiai perkeltas į Institucijos SkundžiamÄ nutarimÄ . Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog G. Č. neva padarytas ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas buvo siejamas iÅ¡imtinai su izoliacijos režimo pažeidimu. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kad G. Č. tėvo valdžiÄ prieÅ¡ingai dukros interesams panaudojo bendraudamas su dukra pakeltu tonu, emociÅ¡kai reikÅ¡damas pretenzijas dukrai, t. y. psichologiÅ¡kai jÄ veikdamas, dėl ko vaikas apsiverkė.

PrieÅ¡ingai, Institucijos Skundžiamu nutarimu G. Č. atsisakyta taikyti administracinę atsakomybę už įvykusio žodinio konflikto tarp jo ir E. J. metu, G. Č. iÅ¡sakytus žodžius ir/ar buvusi elgesį. Institucija apylinkės teismo nutarimo dalies, kuria E. J. skundas atmestas, neskundė. Taigi, nors apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad G. Č. savo valdžiÄ prieÅ¡ingai dukros interesams panaudojo taip pat ir tuo, kad bendravo su dukra pakeltu tonu, emociÅ¡kai reiÅ¡kė pretenzijas dukrai, t. y. psichologiÅ¡kai ja veikė, dėl ko vaikas apsiverkė – turi bÅ«ti atmesti, kaip prieÅ¡taraujantys tos pačios Institucijos pozicijai tiek Skundžiamame nutarime, viso teisminio nagrinėjimo metu, bei iÅ¡einantys iÅ¡ Institucijos apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų. 2.2.

Atsakant į Institucijos apeliacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, G. Č. pažymi, kad apylinkės teismo nutarimu iÅ¡laidos jam buvo priteistos ne kaip pranešėjui, o kaip asmeniui, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (nutarimas) nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl non bis in idem principo pažeidimo. Aplinkybės, kad apylinkės teismo nutarimu panaikinta nepagrįsta ir neteisėta Institucijos Skundžiamo nutarimo dalis buvo priimta pagal E. J. praneÅ¡imÄ , ir kad Institucija turi pareigÄ tirti praneÅ¡imus, niekaip nepanaikina jos atsakomybės už neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutarimÄ (jo dalį) ir negali apsunkinti G.

Č. padėties. Kartu sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021, G. Č. turi teisę į Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . 2.3. Atsiliepimu į E. J. atstovės apeliacinį skundÄ , G. Č. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas dalyje, kuria atsisakyta tenkinti E. J. skundÄ , dėl Institucijos Skundžiamo nutarimo dalies, kuria atsisakyta G. Č. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį dėl E. J. pasakytos vienos frazės panaikinimo, yra pagrįstas, su padarytomis iÅ¡vadomis sutiktina, ir pagrindo naikinti minimo teismo nutarimo dalies nėra. 2.4.

IÅ¡ esmės G. Č. atsiliepime dėstomos analogiÅ¡ki ir/ar panaÅ¡aus pobÅ«džio argumentai, kaip ir apeliaciniame skunde. Atskirai pažymima, kad G. Č. E. J. iÅ¡sakytas komentaras, kad ji verčia dukrÄ dalyvauti E. J. surežisuotume spektaklyje, nėra nei įžeidžiantis, nei traumuojantis, kadangi jis atitinkÄ objektyviÄ tiesÄ . Cituojant teismų praktika, o bÅ«tent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-38/2014, Nr. 2K-10-693/2018, Å iaulių apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-167/2017, Å iaulių apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-1166-874/2020, nurodoma, kad viena G.

Č. E. J. pasakyta frazė, negali užtraukti G. Č. atsakomybės pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. 2.5. Teigiama, kad nėra surinkta objektyvių duomenų, jog G. Č. iÅ¡sakyta frazė „AÅ¡ su ja Å¡nekesiu, kai jinai Å¡nekės, o ne vaidins surežisuotÄ spektaklį“, kuri buvo adresuota E. J., traumavo dukrÄ psichologiÅ¡kai, sukėlė žalÄ , tai patvirtina ir prie atsiliepimo pateiktas dukros ugdymo įstaigos 2021 m. rugsėjo 13 d. atsakymas, ir psichologo A. A. paaÅ¡ikinimai, duoti teisme.

Kartu pažymima, jog E. J. teigdama, jog G. Č. iÅ¡sakyta frazė baisingai traumavo E. C. ir sukėlė jai realiÄ Å¾alÄ , nepateikė jokių įrodymų, kad po 2021 m. balandžio 28 d. E. J. su dukra kreipėsi į specialistus pagalbos dėl tariamų E. C. sukeltų padarinių, jų sumažinimo (neutralizavimo), gydymo ir panaÅ¡iai. PrieÅ¡ingai, E. J. ne viename teisminiame ginče įrodinėjo ir įrodinėja, jog E. C. jokių specialistų (psichologų/psichiatrų) pagalba nereikalinga. 2.6.

Taip pat nesutinkama su E. J. apeliacinio skundo argumentais, jog G. Č. netinkamÄ elgesį ir žodžius patvirtina tiek pačios dukros mobiliosios pagalbos psichologui V. A. papasakoti iÅ¡gyvenimai dėl 2021 m. balandžio 28 d, susitikimo, tiek (duomenys neskelbtini) specialistės vaikų ir paauglių teismo psichiatrės ekspertės A. D.-B. konsultacinė iÅ¡vada. Atkreipiamas dėmesys, jog mobiliosios pagalbos psichologas V. A., po susitikimo, kuriame E. C. jam papasakojo E. J. nurodytus dukros iÅ¡gyvenimus, psichologas niekur nekonstatavo (nenurodė, neatkreipė dėmesio, nepažymėjo), kad Å¡is įvykis traumavo E. C. ir kad jis bÅ«tų kuo nors iÅ¡skirtinis suinteresuotų asmenų bendravimo kontekste.

A. D.-B. konsultacinė iÅ¡vada, kurios tik vienintelis atsakymÄ Ä¯ ketvirtÄ klausimÄ yra pateiktas galimai nevirÅ¡ijus kompetencijos, buvo užsakyta E. J., kuri pateikė tik savo tendencingai atrinktus duomenis ir savo interpretacijas. Taip pat minėta iÅ¡vada kelia pagrįstų abejonių jos kaip įrodymo teisingumo, objektyvumo, bei ekspertės neÅ¡aliÅ¡kumo, kadangi Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu buvo konstatuota eilė A. D.-B. ekspertų etikos kodekso nuostatų pažeidimų.

Nurodoma, jog nebuvo pateiktas vykdyto interviu su dukra vaizdo įraÅ¡us. Be to, G. Č. turimomis žiniomis Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra konstatavusi (duomenys neskelbtini) neteisėtÄ veiksmÄ , teikiant minėtÄ , A. D.-B. pasiraÅ¡ytÄ iÅ¡vadÄ . 2.7. G. Č. atsakydamas į E. J. apeliacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, pažymi, jog E. J. apskritai neturi reikalavimo teisės, juolab iÅ¡ G. Č., atlyginti jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį.

Pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant G. Č. skundÄ , E. J. byloje dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo, kuris neturėjo pareigos teikti atsiliepimÄ ir kitus procesinius dokumentus. Tačiau E. J. pasirinko teikti tiek atsiliepimÄ , tiek daugybinius raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimu, o už tokį pačios asmeninį sprendimÄ kitiems asmenims negali kilti teisinės pasekmės. Nutraukus administracinę teisenÄ , E. C. kaip nukentėjusiosios statusas buvo panaikintas ir atitinkamai nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti dėl E. J. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Kartu atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas atmetė E. J. skundÄ , dėl kurio ji patyrė didžiÄ jÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį. Taip pat pažymima, kad bet kokiu atveju Å¡ios kategorijos bylose, bylinėjimosi iÅ¡laidos yra priteisiamos iÅ¡ institucijos priėmusios nutarimÄ , proporcingai atmestiems/tenkintiems reikalavimams.

3. Atsiliepimu į G. Č. apeliacinį skundÄ E. J. atstovė advokatė Vilija Gražulytė praÅ¡o palikti G. Č. skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimo dalį nepakeistÄ ir jo apeliacinio skundo netenkinti, bei priteisti E. J. naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir kitus procesinius veiksmus, jeigu tokie bÅ«tų atliekami, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nors pateiktas atsiliepimas itin plačios apimties, tačiau iÅ¡ esmės motyvuojamas tuo, kad: 3.1.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, nurodančių į E. J. objektyvius veiksmus, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai nuteikinėtų dukrÄ prieÅ¡ G. Č., darytų poveikį ar kitaip darytų įtakÄ vaikui, kad Å¡is nebendrautų su tėvu, t. y. kad E. J. bÅ«tų panaudojusi savo, kaip motinos, valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams, kas užtrauktų jai administracinę atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį; 3.2. Nurodoma, jog atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2VP-280-1102/2023 nustatytas aplinkybes, kad visus psichologo A.

A. veiksmus duodant paaiÅ¡kinimus (teisme, Institucijoje, pas antstolį ir kitur) apmokėjo G. Č., jo parodymai, neteisėtai imant atlygį iÅ¡ G. Č., turi bÅ«ti vertinami kaip nepatikimi arba jais visiÅ¡kai nesivadovaujama; 3.3. Kadangi G. Č. apeliacinis skundas grindžiamas konkrečiai nurodytų įrodymų vertinimu, atsiliepime iÅ¡samiai pasisakoma dėl kiekvieno iÅ¡ jų. Apibendrinus G. Č. nurodytus įrodymus (civilinėje byloje, kurioje buvo nustatyta tėvo G. Č. bendravimo su dukra tvarka, ir ne tik toje byloje, teiktas ekspertizių iÅ¡vadas, kitas iÅ¡vadas, rekomendacijas, pažymas, teismo sprendimÄ , kuriuo nustatyta G.

Č. bendravimo su vaiku tvarka iÅ¡aiÅ¡kinimo, psichologo A. A. elektroninius laiÅ¡kus, raÅ¡tus) pažymima, jog: 3.3.1. nurodyti įrodymai (duomenys) jokia forma nepreziumuoja E. J. kaltės, ar iÅ¡vadų, kad ji tariamai formavo neigiamas dukters nuostatas apelianto atžvilgiu; 3.3.2. nagrinėjamos bylos dalykas, aptariamoje apimtyje, yra tai ar E. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje sudėtis, o ne E. J. elgesio pasikeitimai; 3.3.3. G. Č. cituoja iÅ¡ konteksto iÅ¡imtus teiginius (kurie ne visuomet yra ekspertizės metu nustatytos aplinkybės), praleidžia sakinio pradžias, todėl juos vertinant bÅ«tina skaityti visÄ tekstÄ , o ne tik dalinai cituojamas atsakymo į klausimus dalis; 3.3.4.

Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2021 m. liepos 8 d. sprendimu nušalino Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių nuo nepilnametės dukros E. C. situacijos vertinimo ir visus klausimus perdavė spręsti Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, todėl nesutiktina su G. Č. argumentu, jog nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada; 3.3.5. išnagrinėtos civilinės bylos dėl bendravimo tvarkos nustatymo dalykas buvo išimtinai teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pakeitimas, teismas civilinėje byloje netyrė ir nenagrinėjo dėl kieno kaltės dukra atsisako bendrauti su tėvu; 3.3.6.

Institucija 2021 m. birželio 28 d. rekomendacija nekonstatavo jokių teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos priežasčių, į E. J. niekas nesikreipė, jos nuomonė ir argumentai nebuvo iÅ¡klausyti ir/ar vertinti, minimas yra pateikta iÅ¡imtinai tėvo, kuris nemato jokios savo įtakos dukros santykiui į save, pozicija; 3.3.7. iÅ¡klausius abi Å¡alis ir atlikus visapusiÅ¡kÄ aplinkybių tyrimÄ nustatyta, kad E. J. motinos valdžia nepiktnaudžiauja. Å ias aplinkybes patvirtina ir kiti nagrinėjamoje civilinėje byloje surinkti įrodymai, ir E. J.

į bylÄ pateikti paaiÅ¡kinimai; 3.3.8. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažyma negali bÅ«ti vertinama, kaip įrodymas patvirtinantis, ar paneigiantis E. J. veiksmus ar neveikimÄ Ä¯gyvendinant tėvų valdžiÄ , kadangi joje nurodomos aplinkybės, keliamos prielaidos ir cituojamos kitų dokumentų iÅ¡traukos, yra susijusios tik su institucijų veiksmų vertinimu; 3.3.9. E. J. vykdydama teismo sprendimu nustatytÄ tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ savo pareigos bendradarbiauti neneigia. PrieÅ¡ingai, ji deda pastangas bendradarbiauti, savo iniciatyva praÅ¡o rekomendacijų, jas įgyvendina, ruoÅ¡ia dukrÄ kiekvienam susitikimui su tėvu, jÄ skatina ir motyvuoja, teikia psichologui jo praÅ¡omÄ informacijÄ , savo siÅ«lymus ir pastabas, konsultuojasi su specialistais, kaip padėti dukrai, bendradarbiauja su Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi, atvežė vaikÄ Ä¯ visus suderintus susitikimus pas psichologÄ .

Susitikimai atskirais atvejais buvo atšaukti dėl pateisinamų priežasčių, o G. Č. pateikti atitinkami pateisinantys dokumentai; 3.3.10. teismo sprendimu nenustatytų pareigų priskyrimas E. J. nėra ir negali būti administracinio nusižengimo sudėties elementas. Ginčas dėl tokių papildomų pareigų nustatymo, buvimo ir/ar vykdymo yra civilinio ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos dalykas; 3.3.11. Institucija įvertino psichologo A. A. veiksmus ir nustatė, kad psichologas neveikė tinkamai; 3.3.12. pasikeitus situacijai ir/ar iškilus poreikiui klausimas ar ginčas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo turi būti sprendžiamas teisme, civilinio proceso nustatyta tvarka, o ne kaltinimais piktnaudžiaujant tėvų valdžia.

Institucija, įvertinusi situacijÄ , be kita ko, rekomendavo kreiptis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos/jos sÄ lygų pakeitimo, pasinaudojimo mediacijos paslaugomis. Tačiau G. Č. nei viena rekomendacija nepasinaudojo, į E. J. siekį inicijuoti meditacijÄ tarp dukros ir tėvo, sutikimo negavo. 8.1. Be kita ko atsiliepime itin detaliai pasisakoma dėl G. Č. nurodytų E. J. dalyvavimo teismo sprendimo vykdyme aspektų, E. J. elgesio susitikimų metu, E. J. pastangų užtikrinant vaiko dalyvavimÄ susitikimuose, bendradarbiavimo, dėl vaiko nuostatų tėvo atžvilgiu ir jas formuojančių veiksnių, dėl atskirų vaiko nuostatas atspindinčių ir jas įtakojančių apsekų (teigiama, jog nėra duomenų, kad dukros nuomonei daroma kažkokia įtaka, tai lemia, kad vaiko iÅ¡sakoma nuomonė yra savarankiÅ¡ka), dėl G.

Č. poveikio vaikui. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog G. Č. išėmęs iÅ¡ konteksto komentuoja liudytojo D. V. parodymus. Be kita ko nurodoma ir tai, kad visi be iÅ¡imties specialistai (iÅ¡skyrus psichologÄ A. A.) yra pajėgÅ«s teikti rekomendacijas raÅ¡tu ir jas teikia. 8.2. Taip pat nurodoma, jog G. Č. klaidingai interpretuoja Institucijos Skundžiamo nutarimo iÅ¡vadas. Skundžiamu nutarimu nėra paneigiamos nei civilinės bylos nagrinėjimo metu atliktos teismo ekspertizės, nei psichologinės ekspertizės iÅ¡vados.

Skundžiamu nutarimu konstatuojama Å¡iai dienai susiklosčiusi situacija, Å¡iai dienai nepilnametės dukros E. C. iÅ¡reikÅ¡ta nuostata dėl bendravimo su tėvu. Nurodyta iÅ¡vada dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo yra aktuali Å¡iai dienai ir priimta įvertinus konkrečiÄ vaiko situacijÄ , bei atsispindi Skundžiamame nutarime bei jo iÅ¡vadose. Ankstesnės vienaÅ¡aliÅ¡kai, be E. J. dalyvavimo priimtos rekomendacijos dėl teismo sprendimo vykdymo, kuriomis vadovaujasi G. Č., yra ne tik nepagrįstos, tačiau Å¡iai dienai neaktualios. 8.3.

E. J. atstovė kartu pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad dukra patiria lojalumo konfliktÄ , joks lojalumo konfliktas vaikui nebuvo konstatuotas, taip pat, kad E. J. siekė Å¡alinti psichologus iÅ¡ proceso. G. Č. nurodomos aplinkybės, įskaitant dėstomas aplinkybes dėl psichologės L. K., ne kartÄ buvo nurodomos skunduose Vaiko teisių apsaugos skyriams, civilinėse bylose, tačiau nei vienu atveju nebuvo nustatyti neteisėti E. J. veiksmai, ar pripažinta, kad E. J. pažeidžia savo nepilnametės dukros teises.

Vertinant esminį G. Č. keliamÄ klausimÄ , pažymėtina, jog į jį atsakyta dar Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog teismai netenkino nė vieno G. Č. inicijuotų antstolių pareiÅ¡kimų dėl netinkamo teismo nustatytų laikinųjų bendravimo tvarkų, kurios buvo keičiamos viso proceso dėl bendravimo tvarkos nustatymo metu, vykdymo ir baudų E. J. skyrimo. 8.4. G. Č. argumentų, kad pareigÅ«nas atlikęs administracinio nusižengimo tyrimÄ pažeidė ANK 594 straipsnio nuostatas, nepagrindžia jokie kiti byloje surinkti įrodymai.

G. Č. viso proceso metu nurodytų aplinkybių neginčijo, ginčas vyko tik dėl aplinkybių vertinimo. 8.5. Atsiliepimu nesutinkama su G. Č. argumentais, kad teismas turėjo atlikti tyrimÄ dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo, t. y. tirti, ar E. J. atskirais atvejais pateikė G. Č. neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus. Taip pat, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, nagrinėjamoje byloje turėjo nustatyti, kokia bendravimo tvarka vaikui nebÅ«tų žalinga. Minimos aplinkybės dėl teismo sprendimo (ne)vykdymo yra nagrinėjamos Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal antstolio Irmanto Gaidelio pareiÅ¡kimÄ iÅ¡keltoje civilinėje byloje Nr. e2VP-280-1102/2023.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas neturi pareigos aiÅ¡kintis dėl kokių priežasčių Å¡alių nepilnametė dukra atsisako bendrauti su tėvu, kokia bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus ir panaÅ¡iai. G. Č. skunde keliami klausimai galėtų bÅ«ti aktualÅ«s civilinėje byloje dėl teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, ar civilinėje byloje, kuri keliama pagal antstolio pareiÅ¡kimÄ dėl bendravimo tvarkos (ne)vykdymo.

Teismas, k o n s t a t u o j a : III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. ir suinteresuoto asmens E. J. atstovės advokatės Vilijos Gražulytės apeliaciniai skundai netenkinami.

9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumÄ .

10. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentais ir dar kartÄ Ä¯vertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje surinktus bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantai turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

12. Nagrinėdamas pateiktus apeliacinius skundus, aukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimÄ , užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės bÅ«tų laiku įvykdytos.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tačiau šios normos nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui atsakyti į visus skunde nurodytus klausimus ir argumentus, ypač, jeigu jie buvo išsamiai įvertinti ir aptarti žemesnės instancijos teismo priimtame sprendime. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog apeliantai – G. Č. ir E. J., savo apeliaciniuose skunduose iš esmės naujų ir/ar esminių duomenų nei nurodyta jų skunduose apylinkės teismui, skunduose ir paaiškinimuose administracinio nusižengimo tyrimo Institucijoje metu, ir kurie nebūtų buvę žinomi pirmosios instancijos teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, nenurodė.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 567 straipsnio 2 dalyje, įtvirtintu teisiniu reguliavimu, bei pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime iÅ¡dėstytiems motyvams, jų iÅ¡samiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliantų apeliacinių skundų argumentus. Dėl non bis in idem principo 13. Institucijos 2022 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-43-2022 G. Č. nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, už tai, jog nutarime nurodytu metu, vietoje ir aplinkybėmis, privalėdamas bÅ«ti savo izoliacijos vietoje, jÄ paliko ir be sveikatos priežiÅ«ros specialisto leidimo, atvyko į susitikimÄ su dukra, tokiais savo veiksmais panaudojo tėvo valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams, kadangi sukėlė realų pavojų savo vaiko sveikatai.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje Institucijos SkundžiamÄ nutarimÄ panaikino ir administracinę teisenÄ G. Č. atžvilgiu nutraukė, nustatęs jog G. Č. dėl tų pačių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas, t. y. apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas dvigubo nebaudžiamumo (non bis in idem) principas. Institucija apeliaciniu skundu, praÅ¡ydama palikti galioti savo priimtÄ nutarimÄ pilnoje apimtyje, apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju G.

Č. padaryti veiksmais susideda iš kelių testinių administracinių veikų, G. Č. nubaustas už dvi atskiras neteisėtas veikas, t. y. už skirtingų rūšių teisės pažeidimus, kurie skiriasi tiek objektyviais, tiek subjektyviais ir esminiai veikos požymiais, taip pat skiriasi tyčios turinys bei taikomos skirtingos teisės šakų blanketinės teisės normos. Vis dėlto, su tokiais Institucijos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

14. Teisės principas non bis in idem reiÅ¡kia, kad asmuo negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ pačiÄ veikÄ antrÄ kartÄ . Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) įtvirtintos tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalis, ANK 2 straipsnio 5 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 74 straipsnis). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrÄ kartÄ nubaudžiamas, bet ir kai antrÄ kartÄ persekiojamas už identiÅ¡kus arba iÅ¡ esmės tuos pačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus.

Å io principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 37950/97). Vertinant veikų tapatumÄ , neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimÄ , nes reikÅ¡mės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieÅ¡ GraikijÄ , peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12;

Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieÅ¡ NorvegijÄ , peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 54012/10, ir kt.). Pažymėtina, kad nors non bis in idem principo taikymo sritis apsiriboja tik baudžiamojo pobÅ«džio teisės pažeidimais, tačiau prie jų priskiriamos ne tik nusikalstamos veikos, bet ir administraciniai nusižengimai.

15. ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigÅ«no) nutarimas skirti administracinę nuobaudÄ arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tÄ patį asmenį už tÄ pačiÄ prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Sprendžiant, ar asmuo yra antrÄ kartÄ traukiamas atsakomybėn už tÄ pačiÄ veikÄ , turi bÅ«ti vertinamos konkrečios veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, jog asmuo antrÄ kartÄ baudžiamas už identiÅ¡kus arba iÅ¡ esmės tuos pačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus (tÄ patį poelgį).

16. Nagrinėjamu atveju, G. Č. Skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, jog 2021 m. balandžio 28 d. apie 18.10 val., Kalvarijų g. 159, Vilnius, privalėdamas bÅ«ti savo izoliacijos vietoje, jÄ paliko ir be sveikatos priežiÅ«ros specialisto leidimo, atvyko į susitikimÄ su dukra, tokiais savo veiksmais panaudojo tėvo valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams, kadangi sukėlė realų pavojų savo vaiko sveikatai, t. y. pavojų užkrėsti dukrÄ COVID-19 liga. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 24-ANR_N-2104-2021 (patikrintu įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje) nubaustas už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ , o bÅ«tent dėl to, kad 2021 m. balandžio 28 d. apie 18.10 val., paliko savo izoliavimo vietÄ be sveikatos priežiÅ«ros specialisto leidimo, ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai (administracinio nusižengimo medžiagos 1 t., b. l. 69- 70, 72–77).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tiek G. Č. nubaudimÄ pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį (pavojaus sukėlimas iÅ¡lipti COVID-19 ligai) bei G. Č. patraukimÄ atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (pavojus užkrėsti dukrÄ COVID-19 liga) lėmė analogiÅ¡ki G. Č. veiksmai – izoliacijos vietos palikimas be sveikatos priežiÅ«ros specialisto leidimo, atlikti toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu. Tokie G. Č. veiksmai tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ Institucijai buvo žinomi.

Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog netgi pačiame Skundžiame nutarime nurodyta, kad G. Č. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-352 „Dėl Asmenų, patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sÄ lytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 15.1 punkto reikalavimus, t. y. tÄ patį teisės aktÄ , už kurio reikalavimų nesilaikymÄ buvo nubaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 24-ANR_N-2104-2021.

17. Taigi, priimant SkundžiamÄ nutarimÄ dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 24-ANR_N-2104-2021, kuriuo G. Č. nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, buvo įgijęs res judicata galiÄ (buvo neatÅ¡aukiamas, t. y. nebegalėjo bÅ«ti skundžiamas pasinaudojant ordinarinėmis teisinės gynybos priemonėmis), todėl G. Č. paskiriant administracinę nuobaudÄ ir pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (už tuos pačius veiksmus), jis buvo antrÄ kartÄ nubaustas už veikÄ , kurios esminės faktinės aplinkybės sutampa su veikos, už kurios padarymÄ jis jau nubaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 24-ANR_N-2104-2021, t. y. buvo pažeistas principas non bis in idem.

18. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, minėtÄ teisinį reglamentavimÄ bei EŽTT praktikÄ , Institucijos iÅ¡dėstyti argumentai, nurodyti Å¡io procesinio sprendimo 13 punkte, kad G. Č. veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip keli tęstiniai, t. y. kaip situacija, kai viena veika padaromi du skirtingi teisės pažeidimai, laikytini nepagrįstais, kadangi dirbtinis administracinio nusižengimo skaidymas į nusižengimų daugetÄ , inicijuojant atskirus procesus, pažeidžia dvigubo baudimo negalimumo non bis in idem principÄ .

AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino minimÄ Skundžiamo nutarimo dalį ir nutraukė administracinio nusižengimo teisenÄ G. Č. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (ANK 591 straipsnio 8 punktas). Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį 18. Apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas, pažymi, kad Skundžiamu nutarimu nei G. Č. dėl to, kad 2021 m. balandžio 28 d. savo veiksmais (susitikimo metu pakeltu tonu dukros E. C. akivaizdoje, kalbėdamas su E. J. dėl teismo sprendimo nevykdymo ir į E. J. pasakymÄ kalbėti ne su ja, o su dukra, atsakė teiginiu, jog Å¡nekės su dukra tada, kada ji pradės Å¡nekėti, o nevaidins surežisuotame spektaklyje) sukėlė dukrai žalÄ emocinei vaikui, nei E. J. dėl to, kad tiesioginiu ar netiesioginiu bÅ«du nuteikinėjo dukrÄ , darė poveikį arba kitaip įtakojo dukrÄ nebendrauti su tėvu, nepatraukti administracinėn atsakomybėn dėl tėvo valdžios panaudojimo prieÅ¡into vaiko interesams pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, apylinkės teismas iÅ¡samiai ir nuosekliai iÅ¡analizavo ir aptarė byloje esančius duomenis tiek atskirai, tiek visumoje, įvertino faktinę situacijÄ tarp G. Č. ir E. J., t. y. jau ilgai besitęsiančiÄ konfliktinę situacijÄ dėl apeliantų dukros E. C. bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo ir iÅ¡ to kylančias pasekmes. IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nutarimo nustatyta, kad žemesnysis teismas atmesdamas tiek G. Č., tiek E. J. skundus, įvertino ne tik apeliantų paaiÅ¡kinimus, bet ir kitÄ bylos medžiagÄ â€“ visų proceso dalyvių, tame tarpe ir liudytojų, paaiÅ¡kinimus, skirtingų proceso Å¡alių teiktus duomenis (atitinkamų institucijų ir specialistų iÅ¡vadas, rekomendacijas).

Atsižvelgiant į visÄ administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , t. y. tiek surinktÄ administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo metu, darytina iÅ¡vada, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas Å¡ioje dalyje iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus bei nepadarė jokių įrodymų vertinimo pažeidimų.

19. Administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį kyla už tėvų valdžios nepanaudojimÄ ar panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams. Minimo straipsnio dispozicija yra blanketinė. Tėvų valdžios turinys yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje, o privalomas tėvų valdžios vykdymas – CK 3.159 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja, už vaiko auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ tėvai atsako bendrai ir vienodai, tėvų valdžia negali bÅ«ti naudojamasi prieÅ¡ingai vaiko interesams, už tėvų valdžios nepanaudojimÄ taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.

20. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams. Valstybė į privatų Å¡eimos gyvenimÄ gali ir turi įsikiÅ¡ti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramÄ , reikalingÄ tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiÅ«rai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir Å¡vietimo priemonių, siekiant apginti vaikÄ nuo priežiÅ«ros nebuvimo ar nerÅ«pestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iÅ¡ tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija 19 straipsnis).

Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiÅ¡kimÄ vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti iÅ¡vadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumÄ , kuriÄ sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu paminėtos aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste buvo įvertintos tinkamai.

21. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Sprendžiant klausimÄ dėl asmens administracinės atsakomybės, bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali bÅ«ti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

Dėl G. Č. veiksmų 22. E. J., teikdama skundus tiek pirmosios instancijos teismui, tiek aukÅ¡tesniajam teismui, nesutinka su Institucijos Skundžiamame nutarime padaryta iÅ¡vada, jog nagrinėjamo įvykio metu dukros E. C. tėtis G. Č. savo veiksmais, o bÅ«tent dukros akivaizdoje, reikÅ¡damas pretenzija jai dėl netinkamo parengimo vaiko susitikimams su juo, vėliau filmuodamas ir reikÅ¡damas pretenzijas, kad ji netinkamai vykdo teismo sprendimu nustatytÄ tvarkÄ , o taip pat iÅ¡sakydamas dukrÄ Ä¯Å¾eidžiančius žodžius, kad su ja Å¡nekės, kad ji Å¡nekės, o ne vaidins surežisuotame spektaklyje, nepadarė žalos dukros E. C. emocinei bÅ«klei.

E. J. pažymi, kad G. Č. dukrÄ pravirkdė, vaikas iÅ¡gyveno stresogeninę situacijÄ , nerimÄ ir baimę, tėvo elgesys atnaujino mergaitės patirtus iÅ¡gyvenimus, o tai patvirtina dukros papasakoti iÅ¡gyvenimai psichologui V. A. bei specialistės vaikų ir paauglių teismo psichiatrės ekspertės dr. A. D.-B. konsultacinė iÅ¡vada.

23. Nagrinėjamoje byloje ypatingai svarbia aplinkybe laikytina tai, jog tiek tarp apeliantų, tiek tarp vaiko (E. C.) ir jos tėvo G. Č. yra susiklosčiusi itin jautri situacija, konfliktiÅ¡ki santykiai, kurie sprendžiami teismuose, nagrinėjant dukros ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymÄ , nustatytos tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , tinkamÄ /netinkamÄ vykdymÄ , bei tam tikrose institucijose. Todėl Å¡ios bylos kontekste iÅ¡skirtina ypatinga aplinkybė, kad visų 2021 m. balandžio 28 d. įvykyje dalyvavusių asmenų emocinį susijaudinimÄ ir tÄ lydėjusius veiksmus, visų pirma lėmė ir paveikė jau iÅ¡ anksčiau susiklostę nepalankÅ«s tėvų santykiai bei vaiko jautri emocinė bÅ«sena visų (ir nagrinėjamos dienos, ir ankstesnių) susitikimų su tėvu G.

Č. metu. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad bylos medžiaga nustatyta, jog dukra nenori bendrauti su tėvu G. Č., bendravimas apskritai (neiÅ¡skiriant nagrinėjamo įvykio) jai kelia emocinę įtampÄ ir stresÄ , praeityje patirti neigiami iÅ¡gyvenimai daro įtakÄ bendravimui su tėvu, t. y. E. C. susitikimai su tėvu sukelia neigiamus jausmus (baimę, pyktį). Atkreiptinas dėmesys ir į pačios E. J. nurodytÄ (duomenys neskelbtini) pateiktÄ konsultacinę iÅ¡vadÄ (administracinio nusižengimo medžiagos 1 t., b. l. 155- 175).

Nors minimoje iÅ¡vadoje ir nurodyta, kad tėvo 2021 m. balandžio 28 d. sukėlė mergaitei (E. C.) nerimÄ ir baimę, tačiau kaip jau minėta, tokius ir/ar panaÅ¡ius neigiamus iÅ¡gyvenimus vaikas jaučia apskritai visų susitikimų su tėvu metu. Be kita ko, toje pačioje iÅ¡vadoje ir nurodyta, kad 2021 m. balandžio 28 d. susitikimo su tėvu metu, kai tėvas filmavo ir neigiamai komentavo mamos elgesį mergaitė (E. C.) vėl iÅ¡gyveno stresogeninę situacijÄ , vėl prisiminė ir susijaudinusi pasakojo apie praeities įvykius, t. y. problemos dėl sunkios vaiko emocinės bÅ«senos kilo dėl susidariusios situacijos aplinkybių visumos, bet ne dėl konkretaus nagrinėjamo įvykio.

24. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo procesiniame sprendime padarytoms iÅ¡vadoms, dar kartÄ atkreipia dėmesį, kad G. Č. iÅ¡sakyti žodžiai ir veiksmais buvo nukreipti ne dukros atžvilgiu, ko neneigia ir pati apeliantė E. J. Nagrinėjamo įvykio metu tiesiogiai prieÅ¡ vaikÄ G. Č. neiÅ¡reiÅ¡kė jokių žodžių ar veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto panaudojimo prieÅ¡ingai vaiko interesams, jo tyčia nebuvo nukreipta į vaiko teisių pažeidimÄ , nevartojo necenzÅ«rinių žodžių ar keiksmažodžių, vėliau pasikalbėjo su dukra, jos atsiprašė.

Nors apeliaciniame skunde E. J. teigia, jog vertinant visų aplinkybių kontekste G. Č. veiksmai nebÅ«tinai turėjo bÅ«ti nukreipti į dukrÄ , pastarajam buvo žinomas jo elgesio poveikis, tačiau G. Č. sÄ moningai leido kilti pasekmėms arba lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi padarinių iÅ¡vengti, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas, kaip ir Institucija bei pirmosios instancijos teismas, nenustatė G. Č. veiksmuose tyčios ar neatsargumo panaudoti tėvo valdžiÄ prieÅ¡ingÄ vaiko interesams. Å iame kontekste pažymėtina, jog kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9- 746/2015, 2A T-44-976/2016).

Taipogi pabrėžtina, kad ir iÅ¡ jau minėtų kasacinio teismo nutarčių Nr. 2AT-38/2014, Nr. 2AT-10-693/2018 suformuotos praktikos norinti konstatuoti pažeidimo buvimÄ , bÅ«tina vertinti ne tik atliktus veiksmus (žodžius), bet visÄ situacijos aplinkybių visumÄ , tame tarpe ir tėvų konflikto priežastis, tikslÄ , veiksmų kryptingumÄ vaiko atžvilgiu. Taigi pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju G. Č. vaiko atžvilgiu pasielgė nekorektiÅ¡kai, neapgalvotai ir nejautriai, pasirinko netinkamÄ susidariusios situacijos sprendimo bÅ«dÄ dukros akivaizdoje, tačiau jo atliktų veiksmų turinys nesudaro administracinio nusižengimo sudėties.

25. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad 2023 m. vasario 28 d. pateikti papildomi advokatės Deimantės DrÄ sutavičienės dokumentai nepaneigia Å¡io procesinio sprendimo 24 punkte apeliacinės instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų. PrieÅ¡ingai pateiktas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. sausio 24 d. raÅ¡tas Nr. 1S-30 sustiprina aukÅ¡tesniojo teismo iÅ¡vadas, kad G. Č. veiksmai, atlikti 2021 m. balandžio 28 d., negali bÅ«ti vertinami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Dėl E. J. veiksmų 26. G. Č., nesutikdamas su Institucijos Skundžiamo nutarimo dalimi ir pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad E. J. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73straipsnio 1 dalyje, teigia, jog E. J. veikimas formuoja neigiamÄ dukters nusistatymÄ bendravimo su juo atžvilgiu, t. y. veikia prieÅ¡ingai vaiko interesui bendrauti su tėvu. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu administracinio nusižengimo byloje nustatyti duomenys nesuponuoja iÅ¡vados, kad E. J. veiksmuose yra aiÅ¡kus subjektyvusis kaltės požymis – siekis/noras drausti ar trukdyti dukrai bendrauti su tėvu, ar objektyvusis Å¡io nusižengimo požymis – netinkamas valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas dukros atžvilgiu, t. y., nenustatytas E. J., kaip motinos, valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas prieÅ¡ingas dukros E. C. interesams.

Vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei G. Č., kuris apeliaciniame skunde savaip pateikia aplinkybių interpretacijÄ bei subjektyvų jam palankų byloje esančių duomenų vertinimÄ , negali bÅ«ti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimÄ nei priėmė apylinkės teismas.

27. Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tarp E. J. ir G. Č. susiklostę gana konfliktiÅ¡ki santykiai, kurie sprendžiami teisminiuose procesuose dėl tėvo bendravimo tvarkos nustatymo su dukra. Akivaizdu, kad tokiose situacijose, bÅ«tina itin atidžiai vertinti kiekvieno nepilnamečio vaiko tėvo nurodomas aplinkybes, kiekvieno jų elgesį, atsižvelgiant į tai, kad jie konfliktinėse situacijose gali ne visai neadekvačiai vertinti situacijÄ , hiperbolizuoti padarinius ir panaÅ¡iai.

Tokiu atveju bÅ«tina itin atidžiai įvertinti visas bylos aplinkybes, galinčias turėti įtakos teisingam sprendimui, ar pakankama įrodymų atitinkamoms iÅ¡vadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju tiek Institucija priėmusi SkundžiamÄ nutarimÄ , tiek apylinkės teismas, tuo pačiu ir aukÅ¡tesnysis teismas vadovaujasi konkrečiais bylos duomenimis, tačiau nenagrinėja visų vaiko tėvų tarpusavio santykių, jų atžvilgiu vykusių teisminių procesų bei juose priimtų sprendimų. Nors G.

Č. siekia įrodyti, kad jo dukros E. C. motina E. J. netinkamai vykdo pareigas, kadangi nuteikinėja dukrÄ , daro jai poveikį, kad ji nebendrautų su juo, tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų apie E. J. elgesio poveikį vaikui. PrieÅ¡ingai, nustatyta, jog nėra požymių, kad vaiko namuose bÅ«tų tyčia, specialiai kenkiama biologiniam tėvui, siekiant pakenkti tarpusavio santykiams. E. J. aiÅ¡kina dukrai, kodėl ji turi važiuoti pas psichologus, kas yra G. Č., kreipiasi ne į vienÄ specialistÄ ir konsultavosi dėl tėvo ir vaiko bendravimo, nenustatyti jokie faktai, rodantys motinos netinkamÄ ar nepriimtinÄ elgesį su dukra.

G. Č. apeliaciniame skunde pateikiamos jo vertinimu byloje esančiuose duomenyse užfiksuotos reikÅ¡mingos aplinkybės, kaip teisingai pažymėtina E. J. atsiliepime į skundÄ , yra iÅ¡imtos iÅ¡ konteksto, cituojamos tik dalyje. Be to, kaip vienÄ iÅ¡ svarbiausių argumentų G. Č. pateikia psichologo A. A. paaiÅ¡kinimus, nurodydamas, kad E. J. atsisakė konsultacijų, nevykdė pasiÅ«lytų rekomendacijų. Visgi, apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuota eilę susiraÅ¡inėjimų elektroniniais laiÅ¡kais tarp E. J. ir A.

A., iÅ¡ kurių matyti, jog E. J. dėjo pastangas, siekiant padėti atkurti prarastÄ dukros ir tėvo ryšį, pati kreipdavosi į psichologÄ su klausimais, praÅ¡ydavo rekomenduoti kaip pasielgti vienu ar kitu atveju. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. Č. apeliaciniame skunde nurodytÄ jo nuomonę apie dukros neigiamas nuostatas jo atžvilgiu, formuoja ne E. J. veikimas/neveikimas, susiformavęs lojalumo konfliktas, o tokia situacija nulemta bÅ«tent abiejų tėvų veiksmais, dėl jų tarpusavio santykių bei laikysenos, dėl įsisenėjusių konfliktų ir ginčų dėl bendravimo tvarkos, kurie nuolat sprendžiami įvairiose institucijoje, o visame Å¡itame betarpiÅ¡kai dalyvauja ir nepilnametis vaikas.

28. Kartu apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismui, atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje pateikta daugybė psichologų, ekspertų išvadų tiek iš vienos, tiek iš kitos proceso dalyvių pusės, kuriomis kiekviena iš šalių vadovaujasi tiek, kiek yra aktualu kiekvienai iš jų pagrįsti savo argumentus, tuo tarpu kitas vertina nepalankiai, neigia ir jų priėmime įžvelgia procesinius pažeidimus, tame tarpe ir psichologo A. A. Šiame kontekste, apygardos teismas, pabrėžia, kad ir be vieno ar kito proceso dalyvio skundžiamo dokumento, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarime (taip pat ir Institucijos priimtame nutarime) yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo.

29. Pažymėtina ir tai, kad civilinėje byloje priimtu sprendimu yra nustatyta nepilnametės E. C. bendravimo su tėvu G. Č. tvarka. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo vykdymas yra privalomas. Nors apeliantas G. Č. be kita ko nurodo, kad E. J. pažeidinėja teismo sprendimÄ , jo teigimu jį vykdo netinkamai (be pateisinamos priežasties neatveža dukros į susitikimus), tačiau tuo atveju, jei vienas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas ar motina, gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo ir, gavęs jį, kreiptis į antstolį.

Ä®siteisėjusių sprendimų vykdymo funkcija yra priskirta iÅ¡imtinai antstolio kompetencijai, todėl vykdymo veiksmus organizuoti ir užtikrinti jų vykdymÄ turi bÅ«tent antstolis. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos duomenų, G. Č. šį galimai savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ Å¾ino ir juo aktyviai naudojasi, tame tarpe ir kreipdamasis dėl teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo iÅ¡aiÅ¡kinimo.

30. Patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti ir sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pareigÅ«nas, tyręs administracinio nusižengimo bylÄ , bÅ«tų nesilaikęs ANK nuostatų ir bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kai. G. Č. akcentuoja E. C. paaiÅ¡kinimas, duotas administracinio nusižengimo tyrimo metu 2021 m. gruodžio 2 d. (nors skunde nurodoma 2021 m. gruodžio 5 d., tačiau tokios dienos paaiÅ¡kinimo administracinio nusižengimo byloje nėra, todėl apygardos teismas preziumuoja, kad skunde nurodyta data yra raÅ¡ymo apsirikimas) negali bÅ«ti teisėtas ir objektyvus dėl Å¡io procesinio sprendimo 5.8. punkte nurodytų argumentų, o apylinkės teismas Å¡iuos paaiÅ¡kinimus laikė vienu iÅ¡ pagrindų priimti procesinį sprendimÄ .

AukÅ¡tesnės instancijos teismas nepritaria tokiems apelianto G. Č. pasvarstymams, kadangi iÅ¡ apylinkės teismo skundžiamo nutarimo matyti, jog priimant sprendimÄ , E. C. 2021 m. gruodžio 2 d. paaiÅ¡kinimais, nebuvo vadovautasi, o padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. G. Č. apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimÄ yra subjektyvÅ«s ir nepaneigia apylinkės teismo iÅ¡vadų.

31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas byloje nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme 32. Apeliaciniuose skunduose Institucija, G. Č., E. J. nesutinka su apylinkės teismo priteistomis išlaidomis ir nepriteistomis išlaidomis atstovų advokatų paslaugoms apmokėti.

33. Pats G. Č., apeliaciniu skundu praÅ¡ydamas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, argumentų kodėl jos turėtų bÅ«ti priteisiamos ir/ar didinamos nenurodė, jokių objektyvių duomenų nepateikė. Institucija, ginčydama apylinkės teismo nutarimo dalį dėl iÅ¡ jos G. Č. naudai priteistų 300 eurų (trijų Å¡imtų eurų) iÅ¡laidų, teigia, jog kiti apeliantai administracinio nusižengimo byloje teikė daug praÅ¡ymų, skundų, o Institucija turėjo pareigÄ juos tirti, o apylinkės teismui nekonstatavus tyrimÄ atlikusio pareigÅ«no veiksmuose pažeidimo požymių, ir atsižvelgiant į BPK nuostatas, nagrinėjamu atveju nenumatyta galimybė apmokėti teisines paslaugas pranešėjams.

Nors Institucijos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų teisėto elgesio tyrimo bei Skundžiamo nutarimo suraÅ¡ymo metu iÅ¡ esmės patys negali bÅ«ti laikytini pagrindu nepriteisti turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, visgi apeliacinės instancijos teismas nepritaria apylinkės teismo nutarime iÅ¡dėstytiems motyvams.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-88-495/2022 pažymėjo, jog ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal Å¡io kodekso 591 straipsnio 1 punktÄ (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), Å¡io asmens iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iÅ¡ valstybės, savivaldybės arba iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžetų neiÅ¡laikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Taigi asmeniui iÅ¡ valstybės jo patirtų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teisenÄ G. Č. atžvilgiu nutraukė ANK 591 straipsnio 8 punkto pagrindu, Å¡ioje dalyje aukÅ¡tesnysis teismas pritarė apylinkės teismo nutarime padarytos iÅ¡vadoms, t. y. administracinė teisena nutraukta ne ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, todėl vadovaujantis nurodytomis ANK 666 straipsnio nuostatomis ir kasacinio teismo praktika konstatuotina, jog apylinkės teismas, priteisdamas iÅ¡ Institucijos G.

Č. 300 eurų (trijų Å¡imtų eurų) iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms apmokėti, padarė neteisingas ir teisiÅ¡kai nepagrįstas iÅ¡vadas bei priėmė įstatymo turiniui prieÅ¡taraujantį procesinį sprendimÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, Å¡ioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo G. Č. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pirmosios instancijos teisme atmetamas.

35. Apeliaciniame skunde E. J. taip pat praÅ¡o priteisti dalį, t. y. 90%, jos turėtų iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme, motyvuodama, jog iÅ¡ esmės visas nagrinėjamas teisminis procesas prasidėjo G. Č. iniciatyva. Tačiau neabejotinai nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylÄ ne tik pagal G. Č. skundÄ , bet ir pagal pačios E. J.. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. Č. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir nusižengimÄ tyrusios Institucijos nutarimu toje dalyje G.

Č. administracinėn atsakomybėn nepatrauktas. Minėto nutarimo dalį E. J. apskundė pirmosios instancijos teismui, kuris Institucijos procesinio sprendimo dalį apeliantės skundžiamoje dalyje paliko galioti. E. J. skundÄ atmetus pilna apimtimi, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų aukÅ¡tesnės instancijos teisme 36. G. Č. ir E. J. be kita ko prašė priteisti ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl apeliacinių skundų rengimo.

Apygardos teismas pažymi, kad pagal teismų praktikÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismui teismui konstatavus, kad apeliacinių skundų reikalavimai yra nepagrįsti, darytina iÅ¡vada, kad nei vienas iÅ¡ apeliantų neturi teisės į iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimÄ .

Kartu pažymėtina ir tai, kad nors G. Č. prašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė nei turėtų iÅ¡laidų dydžio, nei jas patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į nustatytÄ , G. Č. ir E. J. praÅ¡ymai netenkintini ir bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, n u t a r i a : administracinėn atsakomybėn patraukto G.

Č. ir suinteresuoto asmens E. J. atstovės advokatės Vilijos Gražulytės apeliacinių skundų netenkinti. Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimo dalį, kuria priteista iÅ¡ Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos G.

Č. 300 (tris Å¡imtus) eurų iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms apmokėti, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nutarimÄ . G. Č. atstovės advokatės Deimantės DrÄ sutavičienės praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti. KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Mindaugas Povilanskas