2018-03-21 Nr. AB-5987-3-62-3-02684-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1698-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02684-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d., nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. sausio 25 d., nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. kovo 14 d. ir nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. buvo laikomas baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pabrėžė, kad kamerų plotas buvo labai mažas. Todėl pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas Alytaus PN įvairiais laikotarpiais kamerų tipo patalpose buvo laikomas nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. Alytaus PN teigimu, pareiškėjui tekusi ploto norma beveik atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo skundo teiginiai yra abstraktūs bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Alytaus PN neteisėtų veiksmų pareiškėjui nepadarė.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. ir nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. kovo 13 d. (17 parų, trūko 0,01 kv. m ploto), nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. sausio 24 d. (3 paras, trūko 0,02 kv. m ploto), nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. ir nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. (36 paras, trūko 0,23 kv. m ploto) atliko laisvės atėmimo bausmę baudos izoliatoriaus kameroje ir kamerų tipo patalpose, kurių plotas buvo mažesnis nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.12 punkte, kuriame numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.

7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per mažo ploto sąlygomis kalėjo 56 paras, tačiau gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai (pareiškėjui trūko 0,01, 0,02, 0,23 kv. m. gyvenamojo ploto), per mažo ploto sąlygomis pareiškėjas kalėjo periodiškai, byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Todėl teismas pripažino, kad nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą išvadai, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

8. Vis dėlto, įvertinęs pareiškėjui padaryto pažeidimo trukmę ir mastą, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.

10. Pareiškėjas nurodo kalėjęs Alytaus PN baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose per mažo ploto sąlygomis. Dėl to jis patyrė neturtinę žalą.

11. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui.

12. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjui tekęs ploto trūkumas buvo nežymus, todėl, atsakovo atstovo nuomone, pripažinimas, kad pareiškėjo teisė buvo pažeista, yra pakankama jam satisfakcija nagrinėjamu atveju.

13. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo analogiškus argumentus kaip ir apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. gegužės 10 d.

15. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Tiek pareiškėjas, tiek Alytaus PN, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus keldami ginčą dėl priteistos sumos dydžio. Pareiškėjas prašo jo skundą tenkinti visiškai, priteisiant jam 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų, t. y. tik nagrinėdama klausimą dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo ir jo dydžio pagrįstumo.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

20. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

21. Šiuo atveju apeliantai nei pažeidimo trukmės, nei jo pobūdžio neginčija, tik atsakovas mano, kad nustatytas pažeidimas yra mažareikšmis, todėl priteisti neturtinės žalos atlyginimo nebuvo būtina.

22. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

23. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui 36 paras teko 0,23 kv. m gyvenamojo ploto mažiau negu nustatyta Taisyklių 111.2 punkte. Pareiškėjas ir Alytaus PN šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neginčija. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylos duomenis, taip pat neturi pagrindo su šia nustatyta aplinkybe nesutikti. Taip pat nustatyta, kad kitu metu pareiškėjui tekęs ploto trūkumas buvo labai nežymus, t. y. pareiškėjui trūko vos 0,01, 0,02 kv. m gyvenamojo ploto, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas didesnius nepatogumus, iš esmės pažeidžiančius jo teises, patyrė minėtas 36 paras kalėdamas mažesnio nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto sąlygomis.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodama, papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

26. Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui. Priteista 200 Eur suma yra pakankama pareiškėjo patirtai žalai atlyginti, priteisti didesnę kompensaciją nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatyto 0,23 kv. m ploto trūkumo pareiškėjui būtų atsiradusios pasekmės, kurios galėtų būti kompensuojamos tik didesne nei 200 Eur suma.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir dėl to priteisė 200 Eur šiai jo patirtai žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ir Alytaus PN apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo S. D. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė