8eff3705-fa13-409c-9a4f-cb3e845c8ab0 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-458-370/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01400-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6.; 2.6.8.11.1.; 2.6.23.; 2.6.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Irmanto Å ulco, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės M.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1287-467/2021 pagal ieÅ¡kovo L. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei M. Å . dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo bei atsakovės M. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui L. Ž. dėl faktų pripažinimo ir nekilnojamojo turto atidalijimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas L. Ž. (toliau – ir ieÅ¡kovas) 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančiÄ turto (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) ir automobilio parkavimo vietos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), (toliau – turtas) dalį, priteisiant ieÅ¡kovui visÄ turtÄ , o atsakovei – 61 910 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ , įpareigojant atsakovę iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

2) nustatyti, kad ieÅ¡kovui priteisus visÄ turtÄ , o atsakovei priteisus piniginę kompensacijÄ , prieÅ¡ kreditorių AB SEB bankÄ Å¡alys lieka solidariaisiais skolininkais, tačiau vidiniame santykyje kreditÄ vienasmeniÅ¡kai dengia ieÅ¡kovas; 3) priteisti iÅ¡ atsakovės 20 802,88 Eur skolos ieÅ¡kovo naudai;

4) tenkinus pirmÄ jį ir trečiÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimus, atsakovės skolÄ (20 802,88 Eur) įskaityti į ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtinÄ kompensacijÄ (61 910 Eur) ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 41 107,12 Eur kompensacijÄ ; 5) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 6) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė nusipirko nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 58 kv. m ploto butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat sandėliukÄ ir automobilio stovėjimo vietÄ . Pradinį įnaÅ¡Ä pardavėjui už turtÄ ieÅ¡kovas ir atsakovė mokėjo lygiomis dalimis (po 21 721,50 Eur). BÅ«stui įsigyti ieÅ¡kovas ir atsakovė 2014 m. rugpjūčio 13 d. sudarė kredito sutartį su AB Nordea bank, kurios pagrindu ieÅ¡kovas ir atsakovė pasiskolino 57 924 Eur (2015 m. liepos 13 d. kreditas refinansuotas SEB banke, butas yra įkeistas AB SEB bankui).

IeÅ¡kovas 2019 m. balandžio 1 d. iÅ¡sikraustė iÅ¡ buto ir jame nebegyveno, tačiau toliau mokėjo kredito įmokas už bÅ«stÄ , nors atsakovė liko jame gyventi. IeÅ¡kovas ir atsakovė susitarė, kad atsakovė liks toliau gyventi bute, tačiau sumokės ieÅ¡kovui 55 000 Eur kompensacijÄ už atsakovei tenkančiÄ turto dalį, tačiau vėliau atsakovė savo nuomonę pakeitė ir atsisakė sumokėti ieÅ¡kovui 55 000 Eur. IeÅ¡kovas, iÅ¡sikraustęs iÅ¡ buto, buvo priverstas nuomotis bÅ«stÄ ir mokėti nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d., sumokėjo apie 8 760,08 Eur už nuomojamo bÅ«sto iÅ¡laikymÄ .

Nurodė, kad visÄ laikÄ nuo kredito sutarties sudarymo iki 2019 m. balandžio 1 d. kredito įmokas bankui mokėjo ieÅ¡kovas (iÅ¡ viso 2014 m. – 2020 m. laikotarpiu iÅ¡ ieÅ¡kovas sumokėjo 43 090,27 Eur kredito įmokų). Kadangi Å¡alys bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę yra įgiję lygiomis dalimis, atsakovė turi prievolę mokėti pusę Å¡ių kredito įmokų, t. y. ieÅ¡kovas turi 20 802,88 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę.

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad, ieÅ¡kovui iÅ¡sikrausčius iÅ¡ bÅ«sto, atsakovė pateikė pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovui parduoti turtÄ ir gautas pinigines lėšas pasidalyti, tačiau ieÅ¡kovas nesutiko.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovo ieškinio reikalavimai būtų patenkinti.

5. Atsakovė 2021 m. balandžio 9 d. teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį patikslinusi prašė: 1) pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. (imtinai) atsakovė ir ieÅ¡kovas veikė jungtinės veiklos pagrindu (gyveno faktinėje santuokoje – partnerystėje); 2) pripažinti, kad M. Å . ir L. Ž., laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. (imtinai), veikdami jungtinės veiklos pagrindu, lygiomis dalimis (viena antrÄ ja) mokėjo bankui kreditÄ ir M.

Å . nėra skolinga L. Ž. 20 802,88 Eur sumos; 3) nustatyti, kad nekilnojamo turto atidalijimas tarp Å¡alių realizuojamas tokiu bÅ«du: L. Ž. priteisiamas visas nekilnojamasis turtas (butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniais: sandėliuku, esančiu (duomenys neskelbtini), ir automobilio parkavimo vieta, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), o M. Å . iÅ¡ L. Ž. priteisiama 86 000 Eur dydžio piniginė kompensacija, nustatant, kad piniginę kompensacijÄ L.

Ž. sumoka M. Š. ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir tik po to L. Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė, įpareigojant M. Š. išsikraustyti iš buto ir jo priklausinių per penkis mėnesius nuo to momento, kai ieškovui L. Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė (visiškai atsiskaičius su M. Š.);

4) nustatyti, kad, ieÅ¡kovui L. Ž. priteisus visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o M. Å . priteisus piniginę kompensacijÄ , prieÅ¡ kreditorių (bankÄ ) Å¡alys lieka ir toliau solidariaisiais skolininkais bei likusiÄ mokėti kredito įmokÄ (kiek jos bus likę mokėti teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ ) Å¡alys padengia lygiomis dalimis arba M. Å . likusiÄ bankui mokėtinÄ vienÄ antrÄ jÄ kredito dalį (įvertinus tai, kiek jo bus likę mokėti teismo sprendimo priėmimo dienÄ ) iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ L. Ž. M. Å . mokamos piniginės kompensacijos, įpareigojant L. Ž. vienasmeniÅ¡kai padengti bankui likusį kreditÄ ; 5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Nurodė, kad tarp Å¡alių nuo pat jų bendro gyvenimo pradžios buvo susitarimas, jog atsakovė pagal galimybes ir savo fizinę sveikatÄ gimdo ir augina Å¡alių vaikus, o ieÅ¡kovas aprÅ«pina Å¡eimÄ finansiÅ¡kai, t. y. susitarė, kad visas bendro Å¡eimos gyvenimo kartu įgytas turtas bus bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė. Dėl tokio susitarimo atsakovė 6 metus ir nemokėjo įmokų, susijusių su bÅ«sto įsigijimu, trečiajam asmeniui. Pažymėjo, kad pagal 2021 m. liepos 12 d. nekilnojamojo turto brokerio E. M., UAB „Rumvalda“ (Luxorum Real Estate) iÅ¡vadÄ , jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 86 000 Eur kompensacija.

7. IeÅ¡kovas su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad iÅ¡ esmės tarp Å¡alių nėra ginčo, jog bendras turtas natÅ«ra atitektų ieÅ¡kovui, o atsakovei bÅ«tų iÅ¡mokėta kompensacija. IeÅ¡kovo siÅ«loma kompensacija atitinka realiÄ turto rinkos vertę, pagrįstÄ objektyviais įrodymais. Pažymėjo, kad tarp Å¡alių vyksta ne vienas teismo procesas, bendravimas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės yra sudėtingas. Susitarimo tarp Å¡alių dėl bendrų pajamų nebuvo, ieÅ¡kovo pajamos buvo didesnės, todėl jis daugiau ir skyrė piniginių lėšų Å¡eimai, o atsakovė – savo nuožiÅ«ra, tačiau ieÅ¡kovas ir atsakovė buvo lygiaverčiai tėvai ir vienodai rÅ«pinosi vaikais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė?: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei M. Š. priklausančia? turto (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) ir automobilio parkavimo vietos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)) dalį, priteisiant ieškovui L.

Ž. visa? turtÄ ? - butÄ ?, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandėliukÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilio parkavimo vieta?, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia? (duomenys neskelbtini), o atsakovei M. Å . priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo L. Ž. 41 107,12 Eur dydžio piniginę kompensacija?, nustatant, kad piniginę kompensacija? ieÅ¡kovas L. Ž. sumoka atsakovei M. Å . ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, po to ieÅ¡kovui L.

Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teise?, bei įpareigojant ieÅ¡kovę M. Å . iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto ir jo priklausiniu? per penkis mėnesius nuo to momento, kai ieÅ¡kovui L. Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybe? (visiÅ¡kai atsiskaičius su M. Å .); 2) nustatyti, kad ieÅ¡kovui L. Ž. priteisus visa? turtÄ , o atsakovei M. Å . priteisus piniginę kompensacija?, prieÅ¡ kreditorių AB SEB bankÄ Å¡alys lieka solidariaisiais skolininkais, tačiau vidiniame santykyje kreditÄ vienasmeniÅ¡kai dengia ieÅ¡kovas L.

Ž.; 3) priteisti iš atsakovės M. Š. ieškovui L. Ž. 3 160 Eur išlaidu? advokato pagalbai apmokėti; 4) priteisti iš ieškovo L. Ž. atsakovei M. Š. 1 175 Eur bylinėjimosi išlaidu? advokato pagalbai apmokėti; 5) priteisti iš ieškovo L. Ž. 665,20 Eur, iš atsakovės M. Š. – 2 660,80 Eur žyminio mokesčio valstybei.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė iÅ¡ esmės siekia, jog turtas bÅ«tų atidalytas natÅ«ra ieÅ¡kovui, atsakovei priteisiant kompensacijÄ . Taip pat nustatė, kad turtÄ ieÅ¡kovas ir atsakovė įgijo lygiomis dalimis, t. y. nuo pat turto įgijimo valdo jį bendrosios dalinės nuosavybės teise.

10. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo turto rinkos vertę Å¡alių bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, vadovavosi 2021 m. kovo 5 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A-21-03-05-IEM67, kurioje nurodyta, kad 1/2 dalies ginčo turto vertė yra 71 060 Eur. Teismas iÅ¡ nurodytos sumos iÅ¡skaičiavo atsakovės turimų kreditinių įsipareigojimų sumÄ (9 150 Eur) ir sprendė, jog atsakovei priteistina suma už ieÅ¡kovui tenkančiÄ turto dalį yra 61 910 Eur.

11. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kredito įmokas už turtÄ mokėjo tik ieÅ¡kovas, padarė iÅ¡vadÄ , jog jis turi pagrįstÄ teisę reikalauti dalies sumokėtų įmokų, lygių atsakovės nuosavybės teisės daliai, sugrÄ Å¾inimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 ir 4.76 straipsniai). Teismas ieÅ¡kinio dalį dėl 20 802,88 Eur skolos iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisimo patenkino ir Å¡iÄ sumÄ iÅ¡skaitė iÅ¡ ieÅ¡kovo mokėtinos kompensacijos (61 910 Eur) atsakovei, priteisiant atsakovei 41 107,12 Eur kompensacijÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į j argumentai 12. Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos už atidalyta? turtÄ dydžio atsakovei priteisimo, taip pat sprendimo dalį dėl 20 802,88 Eur ieÅ¡kovui priteisimo bei dalį dėl ieÅ¡kovo patirtu? bylinėjimosi iÅ¡laidu? priteisimo, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybe?s atsakovei M. Å . priklausančia? turto (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) ir automobilio parkavimo vietos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)) dalį, priteisiant ieÅ¡kovui L.

Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) visa? turtÄ - butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandėliukÄ , esantį (duomenys neskelbtini)ir automobilio parkavimo vieta?, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia? (duomenys neskelbtini), o atsakovei M. Å . priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo L. Ž. 86 000 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ , nustatant, kad piniginę kompensacija? ieÅ¡kovas L. Ž. sumoka atsakovei M. Å . ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, po to ieÅ¡kovui L.

Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybe?, bei įpareigojant ieÅ¡kovę M. Å . iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto ir jo priklausiniu? per penkis mėnesius nuo to momento, kai ieÅ¡kovui L. Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybe? (visiÅ¡kai atsiskaičius su M. Å .); 2) ieÅ¡kovo L. Ž. ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 20 802,88 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovės M. Å . atmesti kaip nepagrįstÄ ; 3) nustatyti, kad ieÅ¡kovui L. Ž. priteisus visÄ turtÄ , o atsakovei M. Å . priteisus piniginę kompensacijÄ , prieÅ¡ kreditorių AB SEB bankÄ Å¡alys lieka solidariaisiais skolininkais, tačiau vidiniame santykyje kreditÄ vienasmeniÅ¡kai dengia ieÅ¡kovas L.

Ž.; 4) nustatyti, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovas L. Ž. patyrė? 2 650 Eur iÅ¡laidu? advokato pagalbai apmokėti; 5) priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl 20 802,88 Eur priteisimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės, t. y. teismas neatsižvelgė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. balandžio 1 d. gyveno kaip Å¡eima, t. y. vedė bendrÄ Å¡eimos Å«kį.

Å iuo konkrečiu atveju, uždirbtos lėšos yra bendroji Å¡aliu? nuosavybe?, nes, net Å¡alims esant nesusituokusioms, preziumuojama, kad 1/2 dalies tokiu? lėšų nuosavybe? priklauso sutuoktiniui, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakove? už bÅ«sto kreditÄ mokėjo nuosavomis piniginėmis lėšomis ir ieÅ¡kovo reikalaujama 20 802,88 Eur skola nėra ir negali bÅ«ti priteisiama iÅ¡ atsakovės. 12.2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė tikrosios ginčo turto kainos / vertės ir nepagrįstai sprendė dėl kompensacijos dydžio atsakovei priteisimo.

Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tikrÄ jÄ ginčo turto kainÄ , turėjo vadovautis 2021 m. liepos 12 d. nekilnojamojo turto brokerio E. M., UAB „Rumvalda“ (Luxorum Real Estate) iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad ginčo turto vertė yra 172 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos kompensacijos dydis yra 86 000 Eur. 12.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų realumo ir pagrįstumo.

13. IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 13.1. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji prisidėjo prie turto sukÅ«rimo, konkrečiai prie kredito įmokų mokėjimo savo darbu. Tai, kad atsakovė rÅ«pinosi vaikais ir namais, patvirtina tik bendro gyvenimo faktÄ , o ne aplinkybę, kad atsakovės įnaÅ¡as į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę yra atliktas jos darbu, kurį ji vertina 20 802,88 Eur suma. 13.2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo turto vertė yra 142 120 Eur.

IeÅ¡kovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo turto kaina yra 172 000 Eur. 13.3. Atsakovė reikalauja 86 000 Eur dydžio kompensacijos ir tuo pačiu praÅ¡o nustatyti, kad ieÅ¡kovui L. Ž. priteisus visÄ turtÄ , o atsakovei M. Å . priteisus piniginę kompensacijÄ , prieÅ¡ kreditorių AB SEB BankÄ Å¡alys lieka solidariaisiais skolininkais, tačiau vidiniame santykyje kreditÄ vienasmeniÅ¡kai dengia ieÅ¡kovas, t. y. atsakovė siekia ne tik nepagrįstos 86 000 Eur kompensacijos už jos dalį, bet dar siekia ir visÄ likusiÄ mokėti kredito dalį 18 300 Eur perkelti ieÅ¡kovui, neatimant jos likusios kredito dalies iÅ¡ mokamos kompensacijos.

Tokiu atveju, ieÅ¡kovas papildomai turės dengti ir neiÅ¡mokėtÄ atsakovės 1/2 kredito dalį (9 150 Eur). 13.4. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė, ieÅ¡kovas, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat pateikė ir Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius duomenis.

14. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, AB SEB bankas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ nurodo, kad neprieÅ¡tarautų, jog AB SEB bankui įkeistas turtas tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo bÅ«tų padalytas teismo nuožiÅ«ra, nustatant, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė lieka solidariaisiais skolininkais pagal 2015 m. liepos 13 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kompensacijos, mokėtinos bendraturčiui už jam priklausančios turto dalies perleidimÄ , dalis (17 745,45 Eur) bÅ«tų mokama tiesiogiai AB SEB bankui, jos lėšas nukreipiant ieÅ¡kovo ir atsakovės solidariųjų įsipareigojimų pagal kredito sutartį visiÅ¡kam įvykdymui.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis, taip pat sprendimo dalies, kuria paskirstytos Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų priėmimo 17. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo grafikÄ nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. sausio 17 d.

18. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kartu bÅ«tina atsižvelgti ir į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateikiamo įrodymo turiniu, sprendžia, kad apeliantė nepagrindė Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat apeliantės pateiktas naujas įrodymas neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , todėl apeliantės pateiktÄ Ä¯rodymÄ atsisakoma priimti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 20. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo byloje dėl to nėra, kad ieškovas ir apeliantė nuo 2013 metų pabaigos iki 2019 metų balandžio mėnesio gyveno kartu. Gyvenant kartu, šalims gimė du vaikai - (duomenys neskelbtini) dukra L. Ž., (duomenys neskelbtini) – dukra M. Ž..

21. IeÅ¡kovas ir apeliantė 2014 m. rugpjūčio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/2 dalį) nusipirko nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 58 kv.m. ploto butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandėliukÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilio parkavimo vietÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini). Pradinį įnaÅ¡Ä už turtÄ ieÅ¡kovas ir apeliantė mokėjo lygiomis dalimis – po 21 721,50 Eur.

22. Ieškovas, apeliantė ir pradinis kreditorius AB Nordea bank 2014 m. rugpjūčio 13 d. sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu ieškovas ir atsakovė pasiskolino 57 924 Eur ginčo turtui nusipirkti (2015 m. liepos 13 d. kreditas refinansuotas SEB banke (kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. pagal SEB banko kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), visas kredito įmokas ir palūkanas, turto išlaikymo išlaidas (komunalinius ir administracinius mokesčius, būsto draudimo įmokas) mokėjo ieškovas.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo 23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad turtÄ ieÅ¡kovas ir apeliantė įgijo lygiomis dalimis, t. y. nuo pat turto įgijimo valdo jį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Apeliantė nurodo, kad teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės 20 802,88 Eur skolÄ , neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas ir apeliantė nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. balandžio 1 d. gyveno kaip Å¡eima, t. y. vedė bendrÄ Å¡eimos Å«kį. Å iuo konkrečiu atveju, uždirbtos piniginės lėšos yra bendroji Å¡aliu? nuosavybe?, nes, net ir Å¡alims esant nesusituokusioms, preziumuojama, kad 1/2 dalies tokiu? lėšų nuosavybe? priklauso sutuoktiniui, todėl darytina iÅ¡vada, kad apeliantė už bÅ«sto kreditÄ mokėjo asmeninėmis lėšomis ir ieÅ¡kovo reikalaujama 20 802,88 Eur skola nėra ir negali bÅ«ti priteisiama iÅ¡ apeliantės. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija neturi pagrindo sutikti.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) III knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuokÄ sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių Å¡eimos teisės normos nereglamentuoja. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrÄ turtÄ bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram Å«kiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

25. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė reiÅ¡kia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobÅ«džio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui ir apeliantei (nutarties 21 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas ir apeliantė, įsigydami ir įregistruodami bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, siekė, kad tarp Å¡alių susiklostytų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, t. y. ieÅ¡kovas ir apeliantė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis).

Sutiktina su ieÅ¡kovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Å¡alims nusipirkus turtÄ tarp Å¡alių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutarties 25 punktas), tokio pobÅ«džio teisiniai santykiai, įsigyjant ginčo turtÄ , tarp Å¡alių galėjo susiformuoti, jeigu turtas bÅ«tų įgytas vieno iÅ¡ sugyventinių, t. y. ieÅ¡kovo arba apeliantės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ir apeliantė turtÄ turėjo iÅ¡laikyti (Å¡iuo atveju bÅ«sto kreditÄ dengti) lygiomis dalimis, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista bendrosios dalinės nuosavybės instituto esmė, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai turi teisę reikalauti, jog apeliantė atlygintų, įskaitymo į mokėtinÄ kompensacijÄ bÅ«du, ieÅ¡kovui 20 802,88 Eur jo sumokėtų už atsakovę kredito įmokų dalį.

Dėl turto vertės nustatymo 27. Byloje nėra ginčo dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. ieÅ¡kovas ir apeliantė sutinka, jog turtas natÅ«ra atitektų ieÅ¡kovui, o apeliantei bÅ«tų iÅ¡mokėta kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ turto dalį. Tačiau byloje kilo ginčas dėl turto vertės nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turto rinkos vertę Å¡alių bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, vadovavosi 2021 m. kovo 5 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A-21-03-05-IEM67, kurioje nurodyta, kad 1/2 dalies ginčo turto vertė yra 71 060 Eur.

Teismas iÅ¡ nurodytos sumos iÅ¡skaičiavo apeliantės turimų kreditinių įsipareigojimų sumÄ (9 150 Eur) ir sprendė, jog apeliantei priteistina suma už ieÅ¡kovui tenkančia turto dalį yra 61 910 Eur. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tikrÄ jÄ ginčo turto kainÄ , turėjo vadovautis 2021 m. liepos 12 d. nekilnojamojo turto brokerio E. M., UAB „Rumvalda“ (Luxorum Real Estate) iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad ginčo turto vertė yra 172 000 Eur, todėl apeliantei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos kompensacijos dydis yra 86 000 Eur.

Ieškovo vertinimu, apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad turto rinkos vertės kaina yra 172 000 Eur.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai bendrosios nuosavybės teise valdomas turtas yra atidalijamas bendraturčiui iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, bÅ«tina atidalijimo sÄ lyga yra tai, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieÅ¡ atidalijant bendraturčio dalį, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir pasirinkti teisingÄ kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl bendraturčių valdomo turto vertės nustatymo, iÅ¡aiÅ¡kino, kad turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis ir bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad individualaus vertinimo iÅ¡vados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panaÅ¡ios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

30. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turto rinkos vertę, vadovavosi ieÅ¡kovo pateikta UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2021 m. kovo 16 d. vertinimo ataskaita Nr. A-21-03-05-IEM67, kurioje nurodyta, kad vertinamo turto lyginamuoju metodu rinkos vertė 2021 m. kovo 5 d. yra 142 120 Eur (buto vertė – 132 000 Eur, automobilio stovėjimo vietos vertė – 6 000 Eur, sandėliuko vertė 4 144 Eur (patikslinta sandėliuko 1/2 dalies vertė – 2 060 Eur). Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ji yra parengta vadovaujantis vertinimo veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais bei standartais (Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindu įstatymu, Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (Žin., 2012, Nr. 50-2502) ir kt.).

31. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turto vertę, turėjo vadovautis apeliantės pateikta „Luxorum Real Estate“ (UAB „Rumvalda“) 2021 m. liepos 12 d. konsultacine pažyma apie galimÄ turto kainÄ rinkoje. Pažymėtina, kad apeliantės pateikta pažyma apie turto vertę yra konsultacinio pobÅ«džio dokumentas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje numatytų turto vertės nustatyto dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos reikalavimų, todėl yra pagrindas abejoti joje suformuluotų iÅ¡vadų pagrįstumu bei patikimumu.

32. Apeliantė taip pat nurodo, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitoje nustatyta turto vertė neatitinka rinkos kainos, nes nekilnojamojo turto kainos, laikotarpyje nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio, Vilniuje padidėjo 22 procentais. Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2021 m. kovo 16 d. vertinimo ataskaita bei bylos medžiaga, pagrįstai sprendė, jog turto 1/2 dalies rinkos vertė yra 71 060 Eur ir apeliantė Å¡ių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigė jokiais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Dėl likusios bankui mokėti kredito dalies dydžio 33. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog Å¡alys viso ginčo teisme metu, mokėjo kreditÄ lygiomis dalimis AB SEB bankui, todėl, nustačius turto dalies rinkos vertę, iÅ¡ jos turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuota ne ieÅ¡kovo pradiniame ieÅ¡kinyje nurodyta 1/2 likusio mokėti kredito suma (9 150 Eur), bet reali likusi mokėti kredito suma (8 918,84 Eur). Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

34. Teismo procesas apeliacinės instancijos teisme grindžiamas vadinamÄ ja dalinės (ribotos) apeliacijos teorija. Apeliacija suprantama ne kaip proceso pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar jo pakartojimas, o kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinis procesas negali pakeisti proceso pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas yra saistomas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvusių aplinkybių ir jų vertinimo bÅ«tent tuo metu.

35. Pažymėtina, kad tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek priimant skundžiamÄ teismo sprendimÄ , tiek Å¡alims teikiant apeliacinius skundus terminas kreditui grÄ Å¾inti nebuvo suėjęs. Todėl ir teismo sprendimo dalies (sprendimo 53 punktas), kuria iÅ¡ atidalijamo turto 1/2 dalies vertės buvo iÅ¡skaičiuota paskolos likučio dalis – 9 150 Eur, teisėtumas bei pagrįstumas tikrinamas faktinių aplinkybių, egzistavusių bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kontekste. Aplinkybė, kad po teismo sprendimo priėmimo yra sumažėjusi ieÅ¡kovo ir apeliantės vykdomų įsipareigojimų AB SEB bankui apimtis, Å¡iuo konkrečiu atveju teisinės reikÅ¡mės neturi ir nesuponuoja teisėjų kolegijos vertinimo, kad Å¡ioje ginčo dalyje byla buvo iÅ¡spręsta netinkamai ar neteisingai.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 36. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų realumo ir pagrįstumo. IeÅ¡kovas su tokia apeliantės pozicija nesutinka, nurodo, kad ieÅ¡kovas, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat pateikė ir Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius duomenis.

37. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017 spręsdamas dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimÄ konstatavo: „Jeigu yra pareikÅ¡tas praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina iÅ¡laidų dydį, teismas turi iÅ¡spręsti tokių iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ . IÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iÅ¡ kurių turinio matyti esminiai, tokių iÅ¡laidų patyrimo faktÄ bylÄ nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios iÅ¡laidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o iÅ¡vestiniai, neturi reikÅ¡mės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija“.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus – 2021 m. liepos 20 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi atlyginimo priteisimo ir joje nurodytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų detalizacijÄ , 2021 m. sausio 13 d., 2021 m. vasario 15 d., 2021 m. gegužės 26 d., 2021 m. liepos 19 d. mokėjimų pavedimus ir 2021 m. gegužės 27 d. pinigų priėmimo kvitÄ , neturi pagrindo sutikti apeliantės pozicija, kad ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme yra nepagrįstos.

40. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 41. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Atmetus apeliantės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovas įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , pateikimÄ , susijusius teisinius veiksmus patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai.

43. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Kadangi ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ nevirÅ¡ija maksimalų priteistinÄ dydį, taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , jos priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės M. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danguolė Martinavičienė Antanas Rudzinskas Irmantas Šulcas