8efdef46-cbf1-467a-9e89-fd69820f0f7d · Vilniaus miesto apylinkės teismas



Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-101-818/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00016-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija: 7.11

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2023 m. sausio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Violetai Makevičienei,

dalyvaujant Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atstovui A. B.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), BUAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buvęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. V., bÅ«damas UAB „ (duomenys neskelbtini) “ (toliau – Bendrovė) vadovu, ir nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumÄ ) bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsdamas spręsti juridinio asmens mokumo atkÅ«rimo klausimÄ ir inicijuoti nemokumo (bankroto) bylÄ (JANI 6 straipsnis), R. V. veiksmų Bendrovės finansiniams sunkumams įveikti nesiėmė, pareiÅ¡kimo teismui nepateikė, taip pažeisdamas kreditorių VMI teises ir taip padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. sausio 19 d. el. paÅ¡tu (DOK-11279) pateikė paaiÅ¡kinimÄ dėl jam pradėtos administracinio nusižengimo bylos, kuriame paaiÅ¡kino, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - įmonė) veikė pelningai iki ekstremaliosios situacijos paskelbimo dėl COVID virusinės infekcijos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152. Tai įrodo įmonės finansinės balanso suvestinės, pateikiamos prieduose. Dėl force majore aplinkybių, įmonė susidÅ«rė su dideliais finansiniais iÅ¡Å¡Å«kiais. AÅ¡, kaip įmonės vadovas, ėmiausi atsakomybės ir tuo metu negalėjau įsivertinti kaip stipriai įmonė nukentės finansiÅ¡kai, nebuvo įmanoma nustatyti sudėtingos situacijos trukmės, teisės aktų nuolatinių pasikeitimų. Vyriausybė siekė padėti verslui iÅ¡silaikyti karantino metu ir skatino neatleisti darbuotojus ir juos iÅ¡laikyti iki karantino pabaigos, dėl Å¡ios priežasties pradėjo kauptis skolos, nes pajamų nebuvo, o darbuotojai nebuvo atleidžiami. Mano, kai įmonės savininko, pareiga siekti pirmiausia savo įmonės darbuotojų gerovės, minėtu laikotarpiu aÅ¡ prioritetiÅ¡kai mokėjau darbuotojams atlygį, mokėjau ir iÅ¡ asmeninių lėšų, sau nemokėdamas nieko, kas įrodo pridedamoje informacijoje, jog esu pats kreditorių sÄ raÅ¡e ir didelėse skolose. Teisės aktų nustatyta tvarka kreipiausi į atsakingas institucijas, tame tarpe į VMI ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinį skyrių dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo atidėjimo ir subsidijų skyrimo. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ visas tolimesnis valdymas yra suteiktas bankroto administratoriui, neturiu prieigų prie elektroninių paskyrų tame tarpe ir prie VMI savitarnos, kas apriboja mano teisę bei galimybes teismui pateikti įrodančius dokumentus (praÅ¡ymus, sprendimus), tačiau pareiÅ¡kėjui Å¡i informacija turi bÅ«ti žinoma.

Svarbu pažymėti, kad pareiÅ¡kime nurodytu laikotarpiu buvo priimami teisės aktų pasikeitimai, pratęsiamas karantino laikotarpis, situacija buvo nestabili ir sunku buvo prognozuoti tolimesnę eigÄ , kas įtakojo ir sprendimų priėmimÄ . AÅ¡, kaip įmonės vadovas, visada veikiau siekdamas iÅ¡laikyti sėkmingÄ Ä¯monės veiklÄ , prioriteto tvarka siekdamas darbuotojų gerovės. Å iuo pareiÅ¡kimu bandoma tiesiogiai įrodyti, jog bankroto nepaskelbimas buvo tyčinis neveikimas, dėl ko nėra pateiktų įrodymų, vadovaujamasi prielaidomis „galėjo suprasti“, „privalėjo suvokti“, ir pan.

Per laikotarpį, kuris minimas pareiÅ¡kime, įplaukų buvo ir kadangi įmonės sÄ skaitos buvo areÅ¡tuotos antstolių dėl įsiskolinimo darbuotojams, visos įplaukiančios lėšos buvo nuraÅ¡omos. Tai atsispindi įmonės sÄ skaitų operacijų iÅ¡raÅ¡uose, tačiau man jos Å¡iuo metu neprieinamos dėl tos pačios priežasties kaip ir prieiga prie savitarnos svetainių. PareiÅ¡kėjas gali Å¡iÄ informacijÄ gauti ir turėjo tikrinti prieÅ¡ teikdamas informacijÄ , nes tokiÄ teisinę galiÄ kaip valstybinė institucija turi.

Esu nukentėjusi šalis, pats asmeniškai ir mano šeima susidūrėme su dideliais finansiniais sunkumais, kadangi netekau visų pajamų šaltinio, o mokestiniai įsipareigojimai liko. Susidarius dideliems įsiskolinimams, dirbu, siekdamas padengti susidariusius didelius įsiskolinimus siekiančius 15 000 Eur.

Sutinku, kad vadovas turi iÅ¡manyti teisės aktus, reglamentuojančius įmonės veiklÄ , tačiau susidÅ«rus su tokia neeiline situacija buvo reaguojama ir priimami sprendimai taip kaip tuo metu man atrodė teisinga. Mano nuomone, pareiÅ¡kime minimas neveikimas yra nurodomas ir traktuojamas neteisingai. Tuo pačiu svarbu paminėti, kad VMI buvo žinoma, jog įmonė susidÅ«rė su sunkumais, bet nesiekė padėti įmonei įveikti juos, buvo siekiama formaliai iÅ¡ieÅ¡koti skolas, areÅ¡tuojant sÄ skaitas, nepasiÅ«lant kitų alternatyvių sprendimo bÅ«dų, kas labai įtakojo įmonės bankrotÄ , sutrikdant jos veiklÄ . Manau, kad taip pat ir valstybinės institucijos pareiga siekti, kad jog įmonės bÅ«tų mokios ir stebėdamos, kad padėtis blogėja, informuoti apie mokėtojÄ apie bÅ«dus, kaip galima spręsti. Tuo labiau, kad turi didelę patirtį panaÅ¡iuose scenarijuose, tas atsispindi pareiÅ¡kime cituojamais teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais. Svarbu pažymėti, kad VMI įmonei skyrė subsidijÄ teisės aktų nustatyta tvarka, kas yra žinoma pareiÅ¡kėjui, ir dėl pasikeitusių teisės aktų ji buvo atÅ¡aukta. Elektroniniai sprendimai yra VMI vidinėje sistemoje, prie kurios, kai minėjau aukščiau, prieiga man yra apribota.

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad posėdžio svarstymas numatytas po 2 savaičių, kai susipažinau su informacija, neturiu galimybių dalyvauti fiziÅ¡kai posėdyje, nes dirbu ir įmonė mane iÅ¡siuntusi į komandiruotę užsienyje, todėl praÅ¡au iÅ¡nagrinėti bylÄ man nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, praÅ¡au teismo atsižvelgti į iÅ¡dėstytÄ informacijÄ , įvertinti aplinkybes, dėl kurių įmonė patyrė didelius finansinius sunkumus ir bankrutavo bei netaikyti man administracinės nuobaudos pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Ir visgi, jeigu bus priimtas sprendimas ne mano naudai, praÅ¡au teismo vertinti Å¡ias iÅ¡dėstytas aplinkybes kaip lengvinančias ir skirti minimaliÄ nuobaudÄ .

IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui vėliausiai nuo 2022 m. vasario 15 d. kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos Å¡iai bendrovei iÅ¡kėlimo, nes jis, kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rÅ«pestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. iÅ¡kelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 7 d.), todėl teismo vertinimu bendrovės nemokumo fakto įrodinėti nėra pagrindo.

Mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡koti nepavyko, bendrija matinės finansinės ataskaitos už 2021 metus Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi, todėl nėra galimybės įvertinti turimo turto ir finansinių įsipareigojimų santykio Å¡iai dienai. Po karantino atÅ¡aukimo VMI priėmė sprendimÄ nuraÅ¡yti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (sÄ skaitų). Bendrijos vadovas R. V. galėjo suvokti, kokia reali Bendrovės finansine padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, kad Bendrovė yra nemoki, laikytina 2022 m. vasario 15 d., t. y. VMI 2022 m. vasario 15 d. priėmus sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimÄ (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir

tvarkos pažeidimÄ , pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimÄ ar pavėluotÄ pateikimÄ teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimÄ Ä¯statymuose numatytais atvejais). Å iuo konkrečiu atveju R. V. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiÅ¡kimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimo teismui.

JANÄ® 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija jo turto vertę. Ä®statymas apibrėžia, kad Å¡ios nemokumo sÄ lygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iÅ¡ jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams virÅ¡ijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.

Pagal JANÄ® 5 straipsnio 1 punktÄ nemokumo procesÄ inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesÄ , jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumÄ ir siÅ«lyti spręsti juridinio asmens mokumo atkÅ«rimo klausimÄ ; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesÄ ; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesÄ . Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktÅ«rizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Å ios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANÄ® nuostatos nenurodo jokių iÅ¡imčių, kada vadovas gali nevykdyti Å¡ios pareigos. Å ios pareigos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.

JANÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisė kreiptis į teismÄ dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesÄ vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos.

Teismas, iÅ¡tyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. V. padarė jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ .

Byloje nustatyta, kad R. V. nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 3).

Teismas visų pirma pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje pagal VMI pareiÅ¡kimÄ buvo iÅ¡kelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 7 d.). Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismÄ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes Å¡i įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2479-661/2022 nurodyta, kad pagal 2022 m. liepos 31 d. balansÄ Ä¯monė atitinka JANÄ® 2 str. 7 d, nemokumo sÄ voka, nes iÅ¡ Å¡io balanso matyti, kad įmonė turi turto už 28 873 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 63 342 Eur, t.y. juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turto vertę. Be to, iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad įmonė nėra gyvybinga, jai negali bÅ«ti keliama restruktÅ«rizavimo byla.

Ä®vertinus tokias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad R. V., kaip buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANÄ® 5 dalies 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesÄ (bankrotÄ ) bendrovei, nes bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o R. V. buvo žinoma apie prastÄ bendrovės finansinę padėtį. Å ios pareigos jis neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi ne jis, o VMI.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad R. V. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudÄ nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui

skirtinos baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. V. padarė administracinį nusižengimÄ , susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, bÅ«tina įvertinti R. V. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, vedęs, byloje duomenų, kad R. V. bÅ«tų baustas administracinė tvarka, nėra, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažintina tai, jog jis dėl padaryto nusižengimo kaltę pripažįsta ir gailisi.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. V. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytÄ administracinę nuobaudÄ â€“ baudÄ , kurios dydis nustatytinas minimalus – 1 400 Eur. Taikyti R. V. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudÄ , nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ :

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ , mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – Å¡ios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-621-1100/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius