8efbaf47-0df6-4bab-bcec-eb3e6b29a698 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-555-464/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01721-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti jos pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1047-640/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

U. (V. U.) ir A. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys I. K. (I. K.) ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,GJ baldai“, Teisėja n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V. U. ir A. J. 186 695,76 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 4 d. su trečiuoju asmeniu BUAB ,,GJ baldai“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria sutarė bendrai veikti, kooperuoti savo turtÄ , darbÄ ir žinias, siekiant bendro tikslo – įsigyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), atlikti jų rekonstrukcijÄ , pritaikant juos vieÅ¡bučio veiklai. Teigė, kad ji savo lėšomis įgijo pastatÄ , sumokėjo trečiajam asmeniui 518 599,35 Eur, kurie pagal susitarimÄ turėjo bÅ«ti skirti rekonstrukcijos darbams atlikti. Tačiau trečiasis asmuo savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė – per nustatytÄ terminÄ statybos leidimo negavo, nesudarė su rangovu sutarties, rekonstrukcijos darbų neatliko, todėl projekto įgyvendinimas tapo neįmanomu.

3. Pasak ieÅ¡kovės, 2016 m. trečiojo asmens akcininku tapęs atsakovas A. J. ir jo paskirtas vadovu kitas atsakovas V. U. tyčia vengė vykdyti sutartį, nebendradarbiavo su ja, be to, jų neveikimas lėmė UAB ,,GJ baldai“ bankrotÄ . Todėl mano, kad atsakovai pažeidė įstatyme numatytas juridinio asmens valdymo organo (dalyvio) pareigas veikti pagal protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, netinkamai organizavo ir vadovavo bendrovei, dėl ko nebuvo įmanomas sutarties vykdymas. Dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų ieÅ¡kovė tvirtina patyrusi 186 695,76 Eur nuostolius, kuriuos apskaičiavo vadovaudamasi sutartyje numatyta sÄ lyga dėl 0,02 proc. dydžio delspinigių mokėjimo nuo perduotos trečiajam asmeniui sumos vykdant jungtinės veiklos sutartį, t. y. nuo 518 599,35 Eur.

4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės nurodyti mokėjimai buvo atliekami ne pagal jungtinės veiklos sutartį, o už tai, kad trečiasis asmuo UAB „GJ baldai“ ieškovei gamino ir pardavė įvairius baldus. Be to, mokėjimai buvo atliekami dar iki ieškovės nurodytos sutarties sudarymo, pateikta sutartis kelia abejonių dėl jos autentiškumo.

5. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė neatvyko į 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdį, apie kurį jai buvo tinkamai praneÅ¡ta ir buvo gautas atsakovų praÅ¡ymas priimti sprendimÄ už akių, 2019 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimÄ už akių, juo ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui A. J. 1 040 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, o valstybei – 7,76 Eur dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.

6. IeÅ¡kovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2019 m. gruodžio 6 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, praÅ¡ydama šį sprendimÄ panaikinti ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimÄ .

7. Nurodė, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovės atstovė advokato padėjėja D. Hinz buvo išvykusi į komandiruotę, ši informacija buvo išviešinta Lietuvos teismų informacinėje sistemoje. Todėl ieškovės ir jos atstovės nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys pripažintinos svarbiomis. Be to, teismas formaliai įvertino bylos duomenis, ignoravo kitose bylose konstatuotas ir nagrinėjamam ginčui aktualias faktines aplinkybes dėl trečiojo asmens įsiskolinimų ieškovei. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

9. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pateiktas 2019 m. gruodžio 6 d., t. y. 2 dienas praleidus terminÄ tokiam pareiÅ¡kimui pateikti. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė Å¡io termino atnaujinti neprašė ir nenurodė jokių priežasčių dėl ko jis buvo praleistas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad terminas praleistas nežymiai, praleistÄ terminÄ atnaujino ir pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės pareiškimo teiginius, kad jai atstovavusios advokato padėjėjos suplanuota komandiruotė, dėl kurios ji negalėjo atvykti į teismo posėdį, šiuo atveju pripažintina svarbia priežastimi, dėl ko negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, prieÅ¡ingai nei nurodyta pareiÅ¡kime, LITEKO skiltyje „užimtumas“ duomenų apie ieÅ¡kovės atstovės suplanuotas atostogas nėra, be to, tokiÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė ir pati ieÅ¡kovės atstovė. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Å¡alys apie kitÄ teismo posėdį buvo informuotos dar 2019 m. liepos 12 d. vykusiame teismo posėdyje, taigi neabejotinai žinojo, jog teismo posėdis vyks 2019 m. lapkričio 7 d. 13 val., bet praÅ¡ymo pakeisti posėdžio datÄ Ä¯ kitÄ nepateikė.

12. Teismas taip pat neturėjo informacijos apie advokato padėjėjos D. Hinz negalėjimÄ dalyvauti teismo posėdyje. Dar daugiau, iÅ¡ byloje esančios 2018 m. rugsėjo 27 d. atstovavimo sutarties, sudarytos su advokatu L. Å ileriu, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei byloje atstovauja du kvalifikuoti teisininkai, t. y. minėtas advokatas ir advokato padėjėja. Todėl, teismo vertinimu, į teismo posėdį galėjo atvykti ne tik kitas ieÅ¡kovės atstovas, advokatas, bet ir jos, kaip juridinio asmens, atstovas direktorius R. B..

13. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus tokius praÅ¡ymo argumentus, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1665-798/2019 nustatytos aplinkybės turi reikÅ¡mės sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas pažymėjo, kad sprendimas už akių priimtas 2019 m. lapkričio 14 d., o civilinėje byloje Nr. e2-1665-798/2019 klausimas iÅ¡spręstas tik 2019 m. gruodžio 3 d., t. y. jau po sprendimo už akių priėmimo. Be to, civilinėje byloje (Nr. e2-1665-798/2019) buvo nagrinėjami klausimai dėl kitos nei pateikta į nagrinėjamÄ bylÄ junginės veiklos sutarties.

Kitaip tariant, Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditorinio reikalavimo, kurio pagrįstumo įvertinimui reikÅ¡minga buvo kita tarp tų pačių Å¡alių sudaryta jungtinės veiklos sutartis, t. y. 2013 m. rugpjūčio 28 d., ir kurios pagrindu Å¡alys buvo sulygusios bendrai veikti siekiant Å¡ių bendrų tikslų – iÅ¡ UAB „Litectus“ įsigyti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atlikti jų rekonstrukcijÄ .

14. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė sÄ lygų, sudarančių pagrindÄ panaikinti teismo sprendimÄ už akių ir iÅ¡ esmės atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , buvimo, todėl pareiÅ¡kimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo netenkino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. IeÅ¡kovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį, peržiÅ«rėti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ už akių ir jos ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 15.1. Iš su atskiruoju skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų – ataskaitų iš elektroninės svetainės savitarna.advokatura.lt, kuriose nurodyta advokato padėjėjos D. Hinz užimtumo ataskaita 2019 m. lapkričio mėn., matyti, kad Advokatūros tarybos savitarnos elektroninėje sistemoje advokato padėjėjos komandiruotė buvo pažymėta, taip pat sistemoje įkelti visi tai patvirtinantys dokumentai, o Lietuvos Advokatūros savitarnos elektroninėje platformoje esantys duomenys yra sinchronizuojami su LITEKO sistemos duomenimis.

Vadinasi, LITEKO sistemoje informacija apie advokato padėjėjos komandiruotę turėjo bÅ«ti pateikta, o dėl kokių priežasčių teismas Å¡ių duomenų nematė, ieÅ¡kovei nėra žinoma. Advokato padėjėja tinkamai ir laiku informavo teismÄ apie užimtumÄ 2019 m. lapkričio mėn. 15.2. Advokatas L. Å ileris nedalyvavo nei viename parengiamajame teismo posėdyje arba teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-225-640/2020, savo vardu neteikė jokių procesinių ar kito pobÅ«džio dokumentų, todėl akivaizdu, jog vien tai, jog advokatas yra sudaręs atstovavimo sutartį su ieÅ¡kove, nereiÅ¡kia, jog jis yra atstovas Å¡ioje civilinėje byloje. 15.3.

IeÅ¡kovės direktorius R. B. nėra profesionalus teisininkas ir neturi specialių teisinių žinių, todėl jo dalyvavimas teismo posėdyje neužtikrintų tinkamo ieÅ¡kovės interesų atstovavimo Å¡ioje byloje, tam buvo samdomi profesionalÅ«s teisininkai. 15.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1665-798/2019, patvirtino ieÅ¡kovės 350 440,22 Eur finansinį reikalavimÄ UAB ,,GJ baldai“ bankroto byloje, o Å¡i aplinkybė patvirtina, kad trečiasis asmuo neatsiskaitė su ja pagal jungtinės veiklos sutartį.

16. Atsakovas A. J. atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti, priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Informacijos pateikimas apie užimtumÄ Ä¯ advokatÅ«ros savitarnos svetainę, nors ji ir yra sinchronizuojama su LITEKO sistema, nėra tinkamas bylÄ nagrinėjančio teismo informavimas apie negalėjimÄ dalyvauti teismo posėdyje. Tinkamu teismo informavimu gali bÅ«ti pripažįstamas tiks toks bÅ«das, kai teismui yra pateikiamas konkretus raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas / praÅ¡ymas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, praÅ¡ymas atidėti posėdį ar pan.

Å iuo konkrečiu atveju nei ieÅ¡kovė, nei jos atstovai teismui jokios informacijos ar praÅ¡ymų dėl negalėjimo atvykti į posėdį nepateikė, todėl teismas turėjo teisę priimti sprendimÄ už akių. 16.2. IeÅ¡kovės atstovės procesinis elgesys negali bÅ«ti pripažįstamas protingu ir apdairiu, kadangi, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pareikÅ¡ime pateiktų paaiÅ¡kinimų, ji apie kelionę žinojo 2019 metų pavasarį. Tuo tarpu 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdis buvo paskirtas 2019 m. liepos 12 d.

Taigi, ieÅ¡kovo atstovė, žinodama apie 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdį, teismo neinformavo apie negalėjimÄ jame dalyvauti. 16.3. Vien ta aplinkybė, kad advokatas L. Å ileris neteikė jokių procesinių dokumentų ar nedalyvavo teismo posėdžiuose, nesudaro pagrindo spręsti, kad pavedimo teisiniai santykiai tarp ieÅ¡kovės ir advokato buvo pasibaigę. IeÅ¡kovė turėjo du profesionalius jo interesus atstovaujančius teisininkus, kurie abu į teismo posėdį neatvyko ir nenurodė neatvykimo priežasčių.

Be to, iki tol teismo posėdžiuose dalyvaudavo ir ieškovės vadovas, todėl kliūčių jam dalyvauti ir 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje nebuvo. 16.4. Pareiškime nurodytos aplinkybės, nustatytos ir konstatuotos tvirtinant BUAB ,,GJ baldai“ kreditorių finansinius reikalavimus, neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

17. Trečiasis asmuo BUAB ,,GJ baldai“ atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ prašė jį spręsti teismo nuožiÅ«ra, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus. Teisėja k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų 18. Apeliantė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ internetinės svetainės www.savitarna.advokatura.lt, kuriais įrodinėja tiek pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, tiek atskirajame skunde dėstomas faktinės aplinkybes, jog informacija apie jos atstovės, advokato padėjėjos, užimtumÄ 2019 m. lapkričio mėn. buvo iÅ¡vieÅ¡inta ir laisvai prieinama teismui priėmusiam sprendimÄ už akių.

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Viena vertus, apeliantė nenurodė, dėl kokių priežasčių aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai negalėjo ir nebuvo pateikti sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo klausimÄ sprendžiant pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, atsižvelgiant į byloje kilusio procesinio klausimo pobÅ«dį bei siekiant teisingai iÅ¡spręsti šį klausimÄ ir nustatyti, ar nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo nepatenkintas apeliantės praÅ¡ymas peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių, apeliantės dokumentai priimami ir vertinami kartu su visa bylos medžiaga. Bylos Å¡alys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.

Dėl sprendimo už akių instituto paskirties 21. Apeliacijos dalykÄ nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiÅ¡kimas dėl sprendimo, priimto jai už akių, peržiÅ«rėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantės įsitikinimu, teismas neteisingai įvertino, kad CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas sprendimui už akių priimti nagrinėjamu atveju egzistavo, prieÅ¡ingai, jos atstovė 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje nedalyvavo dėl priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis, t. y. dėl dalyvavimo iÅ¡ anksto suplanuotoje komandiruotėje.

Be to, apeliantės įsitikinimu, priimant sprendimÄ už akių nebuvo tirtos ir vertintos kitoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1665-798/2019 nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su apeliantės patvirtintu finansiniu reikalavimu trečiojo asmens UAB ,,GJ baldai“ bankroto byloje, kurios galėjo turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Dėl tokių atskirojo skundo argumentų ir pasisakytina.

22. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo bÅ«das, kai vienai iÅ¡ proceso Å¡alių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos Å¡alies praÅ¡ymu teismas priima sprendimÄ už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Å io instituto tikslas – iÅ¡plėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti keliÄ galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti Å¡alies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas skatina Å¡alis rÅ«pintis proceso eiga, greitu ir ekonomiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku ir rÅ«pestingai pateikti savo pozicijÄ teismui, sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

23. Sprendimo už akių priėmimo sÄ lygos yra įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamÄ jį ar teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, taip pat kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente prašė priimti sprendimÄ už akių.

Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali bÅ«ti priimtas tik dėl tų ieÅ¡kinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo praneÅ¡ta Å¡io Kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentÄ pateikusios) Å¡alies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ .

24. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimÄ už akių priėmusiam teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. PareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, be kita ko, turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamÄ jį ar teismo posėdį ir nepraneÅ¡imo teismui iki Å¡io posėdžio priežasčių svarbumÄ , arba atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento nepateikimo per nustatytÄ terminÄ priežasčių svarbumÄ , taip pat įrodymai, pagrindžiantys Å¡ias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Taip pat nurodytinos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateiktini įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Tačiau, apžymėtina, teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

25. Taigi, sprendimo už akių priėmimo institutas taikomas pasyviajai proceso Å¡aliai, teismui priimant sprendimÄ dėl byloje kilusio ginčo tų įrodymų, kurie yra byloje, pagrindu. Tuo tarpu pasyvioji proceso Å¡alis prisiima rizikÄ , kad jai nepalankaus teismo sprendimo už akių priėmimo atveju teismas gali ir neatsižvelgti į jos pavėluotai pateiktus įrodymus, padaręs iÅ¡vadÄ , kad Å¡i Å¡alis sÄ Å¾iningai nesinaudojo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo 26. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, panaikina sprendimÄ už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimÄ , jeigu nustato bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:

1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių. PareiÅ¡kimÄ teikianti Å¡alis turi įrodyti bent vienÄ iÅ¡ aptartų sÄ lygų.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nė viena iÅ¡ aptartų sÄ lygų nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta.

28. Vertinant apeliantės skundo argumentus, kuriais yra kvestionuojama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad procesinių kliūčių sprendimui už akių priimti Å¡ioje byloje nebuvo, visų pirma pažymėtina, kad atvejai, kuomet negali bÅ«ti tenkinamas Å¡alies praÅ¡ymas priimti sprendimÄ už akių, numatyti CPK 285 straipsnio 3 dalyje:

1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai Å¡aliai nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamÄ jį dokumentÄ ;

2) kai iÅ¡ neatvykusios Å¡alies gautas praÅ¡ymas atidėti parengiamÄ jį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas Å¡ias priežastis pripažino svarbiomis;

3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium;

4) kai atvykusios (ar procesinį dokumentÄ pateikusios) Å¡alies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių;

5) kitais šio Kodekso numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.

29. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija fakto, kad apie 2019 m. lapkričio 7 d. vyksiantį teismo posėdį jai (jos vadovui R. B.) buvo pranešta tinkamai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantės vadovas 2019 m. liepos 12 d. vykusiame teismo posėdyje raštu patvirtino apie tai, kad jam yra žinoma kito numatyto teismo posėdžio data. Maža to, kaip matyti iš teismo posėdžio garso įrašo ir jo pažymos, ši posėdžio data buvo derinama su bylos šalimis, taigi ir su apeliantės atstovu, kuris jokių pageidavimų ar prieštaravimų dėl paskirtos posėdžio datos nereiškė.

Apeliantė neginčija taip pat ir tokios aplinkybės, kad CPK 285 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto praÅ¡ymo atidėti teismo posėdį nereiÅ¡kė, nors tam turėjo pakankamai laiko. Pati apeliantė tvirtina, kad jos atstovė apie komandiruotę žinojo iÅ¡ anksto, jÄ suplanavo dar 2019 m. pavasarį, t. y. iki teismo posėdžio, kuriame buvo nustatyta kito teismo posėdžio data, dienos, tačiau jokių logiÅ¡kų ir įtikinamų paaiÅ¡kinimų, kodėl tokių savo planų neatskleidė teismui dar derinant kito posėdžio datÄ , nenurodo.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pats faktas savaime, kad ieÅ¡kovės atstovė į Lietuvos advokatÅ«ros savitarnos elektroninę sistemÄ suvedė duomenis apie komandiruotę ar kad jie turėjo bÅ«ti matomi ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, neeliminuoja jos pareigos teikti teismui tokioje situacijoje bÅ«tinÄ praÅ¡ymÄ (atidėti teismo posėdį, jį perkelti ar pan.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sistemoje patalpinti duomenys galėtų bÅ«ti aktualÅ«s tik skiriant pirmojo teismo posėdžio datÄ , o ne tada, kai Å¡alis apie prasidėjusį procesÄ Å¾ino, pati dalyvauja teismo posėdyje ir todėl turi procesinę pareigÄ atitinkamai ir iÅ¡ anksto reaguoti, bendradarbiauti su teismu ir kita bylos Å¡alimi.

Todėl vien galimas atostogų / komandiruotės išviešinimas advokatų ar teismų elektroninėse sistemose negali būti tapatinamas su CPK 285 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto prašymo būtinu pateikimu. Pažymėtina dar ir tai, kad iš apeliantės su atskiruoju skundu pateiktų išrašų neįmanoma identifikuoti net tokios aplinkybės, kada atitinkama informacija apie apeliantės atstovės atostogas buvo išviešinta. Juolab, kaip minėta pirmiau, toks išviešinimas ir nėra teisiškai aktualus po to, kai su šalimis buvo suderinta posėdžio data.

31. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Aptarti CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principai kartu reiÅ¡kia, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti bei siekti civilinių santykių stabilumo per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ atkÅ«rimo. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys patys turi bÅ«ti aktyvÅ«s tiek rinkdami įrodymus, tiek ir teikdami teismui praÅ¡ymus bei reaguodami į byloje esančius reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bÅ«ti aktyvÅ«s viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas.

Atskirajame skunde dėstomi apeliantės argumentai nėra suderinami su šių principų įgyvendinimu.

32. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai buvo atkreiptas dėmesys ir į tokiÄ aplinkybę, kad pagal bylos duomenis apeliantę atstovavo ne tik neatvykusi į posėdį advokato padėjėja, bet ir kitas advokatas. Apeliantei neneigiant, kad jos atstovė iÅ¡ anksto žinojo apie paskirtÄ teismo posėdį, darytina iÅ¡vada, kad ir kitas teisinis atstovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui, juolab buvo sudaręs sutartį dėl apeliantės atstovavimo. Per daugiau nei 4 mėnesius ieÅ¡kovė taip pat galėjo susirasti kitÄ advokatÄ , galintį dalyvauti iÅ¡ anksto suplanuotame teismo posėdyje.

33. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad pareiškime nurodytos aplinkybės galėjo turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, apeliantės įvardytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1665-798/2019, užbaigtoje 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi, ieškovės kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo sprendžiamas kitos nei nagrinėjamoje byloje jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Lietuvos apeliacinio teismo byloje ginčo pagrindu tapo 2013 m. rugpjūčio 28 d. jungtinės veiklos sutartis ir ja prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas, o tokios aplinkybės apeliantė nepaneigė. Taip pat apeliantė nepateikė ir jokių konkrečių argumentų, kokios jos nurodomoje kitoje byloje nustatytos aplinkybės galėjo turėti esminę reikšmę išnagrinėtai teismo sprendimu už akių bylai.

34. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai ir pagrįstai netenkino apeliantės pareiÅ¡kimo dėl 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo bei jo panaikinimo.

35. Ä®rodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡alys nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Dalia Kačinskienė