Legislator Case Law & Legislation
8efa14e7-9f30-4374-9cd4-039da61335b4 AI generated

8efa14e7-9f30-4374-9cd4-039da61335b4 · Kauno apygardos teismas

Case Number 8efa14e7-9f30-4374-9cd4-039da61335b4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kinys atmestas nepagrįstai konstatavus ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ . Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad tarp ginčo Å¡alių susiklostė draudimo teisiniai santykiai ir kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovės ir atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ nesieja draudimo teisiniai santykiai pagal atsakovių sudarytÄ TPVCAPD sutartį, nes ieÅ¡kovė nėra Å¡ios sutarties Å¡alis, todėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tam reikalavimui subsidiariai priteisti iš atsakovių žalÄ taikytinas ne vienerių, o trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).

Legislator headnote

AI generated

8efa14e7-9f30-4374-9cd4-039da61335b4 · Kauno apygardos teismas: Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad tarp ginčo Å¡alių susiklostė draudimo teisiniai santykiai ir kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovės ir atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ nesieja draudimo teisiniai santykiai pagal atsakovių sudarytÄ TPVCAPD sutartį, nes ieÅ¡kovė nėra Å¡ios sutarties Å¡alis, todėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tam reikalavimui subsidiariai priteisti iš atsakovių žalÄ taikytinas ne vienerių, o trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1923-230/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18535-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 24.1; 24.4; 44.5; 44.8; 73.2.6.1; 121.14; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rodena“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1391-920/2014 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ ieÅ¡kinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, V.

V. dėl žalos atlyginimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovių AB „Lietuvos draudimas“ ir V. V. subsidiariai ieÅ¡kovei 926 Lt turtinę žalÄ , 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2012-02-02 21 val.

Kaune, Bielinio – Å altupio gatvių sankryžoje eismo įvykio metu buvo sunaikintas ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis turtas – gatvės užtvaras. Eismo įvykio kaltininkė – atsakovė V. V.. 2012-03-05 atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pervedė ieÅ¡kovei 2 000 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė kreipėsi į UAB „Idomus“, kuri pateikė du gatvės užtvaro sutvarkymo pasiÅ«lymus, t. y. sugadinto užtvaro remontas – 4 900,53 Lt; naujo užtvaro įsigijimas – 4 881,81 Lt. 2012-03-07 AB „Lietuvos draudimas“ informavo ieÅ¡kovę, kad sÄ mata suderinta gatvės užtvaro keitimui ir remontas Å¡iuo atveju yra ekonomiÅ¡kai netikslingas ir atsakovės galutinė paskaičiuota draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovei sudarė 3 108,55 Lt (4 881,81 Lt nuostolių suma sumažinta – 847,26 Lt PVM ir 926 Lt medžiagų nusidėvėjimu).

AB „Lietuvos draudimas“ 2012-05-14 ieÅ¡kovei pervedė likusiÄ draudimo iÅ¡mokos dalį 1 108,55 Lt, tačiau liko skolinga 926 Lt sumÄ . Atsakovė V. V. taip pat atsisakė sumokėti ieÅ¡kovei patirtos žalos dydžio skirtumÄ â€“ 926 Lt. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovei V. V., padariusiai žalÄ ieÅ¡kovei, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikoma deliktinės civilinės atsakomybės principai, t. y. visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, pagal kurį nukentėjusįjį bÅ«tina grÄ Å¾inti į padėtį, kokia bÅ«tų buvusi nepadarius jam žalos.

Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, kadangi jos prievolės atlyginti žalÄ apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius. IeÅ¡kovė, vykdydama atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ įpareigojimÄ , nusipirko naujÄ užtvarÄ už 4 881,81 Lt ir kreipėsi dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Nors atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ ir pripažino ieÅ¡kovės patirtus 4 881,81 Lt nuostolius, tačiau nenurodydama jokio teisinio pagrindo nusprendė juos sumažinti 1773,26 Lt suma (PVM – 847,26 Lt; medžiagų nusidėvėjimas – 926 Lt).

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ sumažindama ieÅ¡kovės patirtus nuostolius 926 Lt suma jų nepagrindė, todėl ieÅ¡kovės manymu, netinkamai įvykdė prievolę atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ . Atsakovė V. V., ieÅ¡kovės teigimu, yra subsidiariai atsakinga už ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ pagal civilinės deliktinės atsakomybės principus.                                        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė iš ieškovės valstybei 22,15 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl atsakovės V. V. kaltės 2012-02-02 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovei UAB „Rodena“ priklausantis kelio užtvaras. Atsakovė V. V. buvo sudariusi su AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuri galiojo eismo įvykio metu. AB ,,Lietuvos draudimas“ 2012-03-05 ieškovei atlygino dalį patirtų nuostolių sumos – 2 000 Lt.

Pagal UAB „Idomus“ paskaičiavimÄ ieÅ¡kovei priklausančio sugadinto kelio užtvaro remontas sudarė 4 900,53 Lt sumÄ su PVM, naujo užtvaro įsigijimas – 4 881,81 Lt sumÄ su PVM. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ informavo ieÅ¡kovę, kad sÄ mata yra suderinta įrenginio keitimui, todėl ieÅ¡kovė iÅ¡ įmonės UAB „Idomus“ 2012-04-30 įsigijo naujÄ kelio užtvarÄ su visais bÅ«tinais priedais bei montavimo darbais už 4 881,81 Lt sumÄ . 2012-05-08 atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ informavo ieÅ¡kovę, kad atsakovės paskaičiuota atlygintinų nuostolių suma ieÅ¡kovei, atmetus PVM bei medžiagų nusidėvėjimÄ , sudaro 3 108,55 Lt. 2012-05-14 atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pervedė ieÅ¡kovei likusiÄ mokėtinų nuostolių sumÄ â€“ 1 108,55 Lt.

IeÅ¡kovė, nesutikdama su paskaičiuotos draudimo iÅ¡mokos sumažinimu 926 Lt suma, kreipėsi į atsakovę AB „Lietuvos draudimas“ dėl likusios neiÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos atlyginimo. Atsakovei atsisakius patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus, ieÅ¡kovė su pretenzija kreipėsi tiesiogiai į įvykio kaltininkę – atsakovę V. V., kuri taip pat atsisakė patenkinti pretenzijÄ . Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo teisinį reglamentavimÄ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus atsakovei AB Lietuvos draudimas“ reikalavimÄ atlyginti žalÄ , tarp jos (nukentėjusio asmens) ir atsakovės (žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiko) susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimÄ reglamentuojančios teisės normos, be kitų, ir nustatančios ieÅ¡kinio senaties terminus.

Teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovei nesutinkant su atsakovės atlygintinų nuostolių sumos paskaičiavimu, Å¡i 2012-06-01 pateikė pretenzijÄ dėl neiÅ¡mokėtos 926 Lt draudimo iÅ¡mokos atlyginimo, kuriÄ atsakovė 2012-06-13 atsisakė patenkinti, sprendė, kad vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas bÅ«tent nuo Å¡io atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atsisakymo ir jis baigėsi 2013-06-13. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kė 2013-11-06, t. y. praleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, o ieÅ¡kovė UAB „Rodena“ neprašė Å¡io termino atnaujinti, todėl teismas konstatavęs, kad tarp ginčo Å¡alių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, ieÅ¡kovei, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas, o atsakovei praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai       IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) IeÅ¡kinys atmestas nepagrįstai konstatavus ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ . Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad tarp ginčo Å¡alių susiklostė draudimo teisiniai santykiai ir kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovės ir atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ nesieja draudimo teisiniai santykiai pagal atsakovių sudarytÄ TPVCAPD sutartį, nes ieÅ¡kovė nėra Å¡ios sutarties Å¡alis, todėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tam reikalavimui subsidiariai priteisti iš atsakovių žalÄ taikytinas ne vienerių, o trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kasacinio teismo suformuota praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1). PrieÅ¡ingai nei nagrinėjamu atveju, teismo sprendime nurodytose kasacinio teismo civilinėse bylose buvo nagrinėjami socialinio draudimo iÅ¡mokÄ sumokėjusios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjusio TPVCA draudiko reikalavimai pareikÅ¡ti eismo įvykio kaltininkų atsakomybę apdraudusiems draudikams.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 yra pažymėta, kad vienerių metų termino pretenzijai pareikÅ¡ti TPVCAPDÄ® 16 str. 4 d. pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalÄ iÅ¡ Å¡iÄ padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieÅ¡ nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Taigi kasacinis teismas draudiko prievolės atlyginti žalÄ eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui pabaigÄ sieja su eismo įvykio kaltininko atsakomybės prieÅ¡ nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles, įskaitant pagal teisės normÄ , nustatančiÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 str. 3 d.), pabaiga.2) Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį kaip paduodÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakė dėl pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų.

Konstatavus, kad nėra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, jis turi bÅ«ti patenkintas. Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ netinkamai įvykdė prievolę atlyginti ieÅ¡kovės dėl eismo įvykio patirtÄ Å¾alÄ , kadangi ir nei ikiteisminėje, nei teisminėje stadijoje teisiniais argumentais, įrodymais nepagrindė savo sprendimo draudimo iÅ¡mokÄ sumažinti 926 Lt suma, iÅ¡skaičiuojant bÅ«tent 5 % gatvės užtvaro nusidėvėjimÄ (TPVCAPDÄ® 2 str. 11 d.).

Atsakovei V. V., kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai, inter alia visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). VisiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia, kad nukentėjusį asmenį bÅ«tina grÄ Å¾inti į padėtį, kokia bÅ«tų buvusi nepadarius jam žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-807/2003, 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2007).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad net ir teismui nusprendus, jog atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ turėjo teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ 926 Lt suma, Å¡i suma, vadovaujantis deliktinės atsakomybės taisyklėmis, turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovės V. V..          Atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad nepagrįsti ieÅ¡kovės skundo argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo motyvuojant tuo, kad ieÅ¡kovės ir AB „Lietuvos draudimas“ nesaisto draudimo teisiniai santykiai, nes ieÅ¡kovė nėra draudimo sutarties Å¡alis.

Nurodo, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, Å¡is įgyja teisę reikalauti jÄ atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas tiek žalÄ padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalÄ reiÅ¡kiamas tiesiogiai žalÄ padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis virÅ¡ija draudiko iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ ), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 str.).

Tačiau, kai nukentėjęs asmuo (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė) su reikalavimu atlyginti žalÄ kreipiasi į draudikÄ (kaip ir buvo Å¡iuo atveju), tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tokia iÅ¡vada grindžiama tuo, kad kai žalÄ padariusį asmenį ir draudikÄ sieja draudimo sutartis, joje nustatytos teisės ir pareigos, Å¡ių apimtis turi įtakos nukentėjusiojo teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ draudiko įgyvendinimui, pvz., jeigu nukentėjusiam asmeniui apskaičiuotas turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo dydis virÅ¡ys TPVCAPD sutartyje nustatytas maksimalias turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo ribas, draudikas turės pareigÄ sumokėti nukentėjusiajam tik Å¡ių ribų nevirÅ¡ijančiÄ Å¾alos atlyginimo dalį.

Be to, kai nukentėjęs asmuo reikalavimÄ atlyginti žalÄ reiÅ¡kia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis TPVCAPD įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, kt., kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalÄ pateikimo, jo vertinimo ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo tvarka. Taigi tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti žalÄ ne tiesiogiai žalÄ padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalÄ padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu.

Toks aiÅ¡kinimas atitinka civilinės atsakomybės draudimo sutarties kaip sutarties trečiojo asmens naudai esmę (CK 6.191, 6.987 str., Draudimo įstatymo 108 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012). Atsakovė pažymi, kad pagal naujausiÄ LAT praktikÄ pripažįstama, kad, remiantis sisteminiu TPVCAPDÄ® normų ir tikslų aiÅ¡kinimu, iÅ¡ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civ. byloje D.

J. v. R. C., bylos Nr. 3K-3-525/2013). Kadangi ieÅ¡kovė kreipėsi į žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės draudikÄ AB „Lietuvos draudimas“, todėl ji tapo draudimo teisinių santykių dalyve ir jai turi bÅ«ti taikomi draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tarp jų ir dėl senaties taikymo. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovės pretenzijos dėl žalos yra visiÅ¡kai nepagrįstos, kadangi žala atlyginta visiÅ¡kai, netgi daugiau, kadangi apskaičiuojant iÅ¡mokÄ buvo pritaikytas mažesnis ir ieÅ¡kovei palankesnis nusidėvėjimo rodiklis tik 5 % per metus, kuris tokiems statiniams nustatytas 7,1 %.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).IeÅ¡kovė byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos, patirtos eismo įvykio metu, visiÅ¡ko atlyginimo, praÅ¡ydama priteisti nevisiÅ¡kai atlygintos žalos dalį iÅ¡ draudiko iÅ¡ ir įvykio kaltininkės subsidiariai. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytÄ sutrumpintÄ 1 metų senaties terminÄ , taikomÄ iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, su kuo nesutinka ieÅ¡kovė, apeliaciniu skundu ginčydama Å¡ias teismo iÅ¡vadas.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino, kai nukentėjęs asmuo reiÅ¡kia reikalavimÄ kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui Pirmosios instancijos teismas, remdamasis žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo teisminiu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika Å¡io pobÅ«džio bylose padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus draudikui (atsakovei AB „Lietuvos draudimas“) reikalavimÄ atlyginti žalÄ tarp ieÅ¡kovės, kaip nukentėjusio asmens, ir Å¡ios atsakovės, kaip žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiko, susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimÄ reglamentuojančios teisės normos, tarp jų ir nustatančios ieÅ¡kinio senaties terminus.

IeÅ¡kovės nuomone, jos ir atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nesieja draudimo teisiniai santykiai, nes ieÅ¡kovė nėra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) sutarties Å¡alis, todėl ginčo atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Tokiu bÅ«du kyla ginčas dėl teisės normų, nustatančių skirtingus ieÅ¡kinio senaties terminus, taikymo ginčo santykiams, t. y. dėl CK 1.125 straipsnio 7 ir 8 dalies normų taikymo, kas ir sudaro apeliacinio skundo esmę.   Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita – pareigÄ juos (jÄ ) atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Nors už žalos padarymÄ yra atsakingas jÄ padaręs asmuo, tačiau tai ne visada reiÅ¡kia, kad jis pats turės žalÄ atlyginti. Ä®statymų ar sutarties numatytais atvejais asmuo gali apdrausti savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Tokios sutarties paskirtis – perkelti neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti žalÄ padariusiam asmeniui (draudėjui), atsiradimo rizikÄ trečiajam asmeniui – draudikui. Viena civilinės atsakomybės draudimo sutarčių rūšių yra nurodyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) sutartis, kuriÄ turi sudaryti visi transporto priemonių valdytojai, naudojantys transporto priemones Lietuvoje (TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

TPVCAPD sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies iÅ¡vengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam – eismo – įvykiui (TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, Å¡is įgyja teisę reikalauti jÄ atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas tiek žalÄ padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienodindamas teismų praktikÄ Å¾alos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo bylose, iÅ¡aiÅ¡kino, kad jeigu reikalavimas atlyginti žalÄ reiÅ¡kiamas tiesiogiai žalÄ padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalÄ kreipiasi į kaltininko draudikÄ , tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties bei draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

Taigi tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti žalÄ ne tiesiogiai žalÄ padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalÄ padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v.

UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Å¡ia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi nurodyta nutartis priimta byloje, kurioje buvo nagrinėjami socialinio draudimo iÅ¡mokÄ sumokėjusios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjusio TPVCA draudiko reikalavimai pareikÅ¡ti eismo įvykio kaltininko atsakomybę apdraudusiems draudikams, t. y. esant kitoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šia suformuota praktika vėliau rėmėsi ir nagrinėdamas ginčus ne tik pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareikštus ieškinius, bet ir kitose bylose dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo, kai transporto priemonių valdytojai yra apdraudę savo civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T.

P. v. VÄ® Anykščių miÅ¡kų urėdija, bylos Nr. 3K-3-133/2013; 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-15/2013; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. restruktÅ«rizuojama UAB „Urbico“, AB „Lietuvos draudimas“ ir UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-245/2013). Tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi vėlesne, nei nurodo apeliantė, kasacinio teismo praktika, todėl pagrįstai sprendė, kad ginčo atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 7 dalies norma, numatanti sutrumpintÄ 1 metų senaties terminÄ , taikomÄ iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

Konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino trukmės, tinkamai taikė CK 1.125 straipsnio 7 dalį ir pagrįstai netaikė šio straipsnio 8 dalies. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atsisakymo sumokėti 926 Lt draudimo išmokos dalį (2012-06-13). Apeliaciniu skundu ši teismo išvada nėra ginčijama, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T.

P. v. VÄ® Anykščių miÅ¡kų urėdija, bylos Nr. 3K-3-133/2013, konstatuota, kad materialiniame teisiniame santykyje, kai nukentėjusysis reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti žalÄ draudikui, nukentėjusio asmens subjektinės teisės pažeidimas prasideda tada, kai draudikas atsisako tokį reikalavimÄ patenkinti, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas tokiu atveju prasideda nuo tos dienos, kai žalÄ patyręs asmuo sužinojo arba turėjo apie tai sužinoti. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , pretenzijÄ pareiÅ¡kusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo teisė į žalos atlyginimÄ yra pažeista.

Nuo Å¡io momento prasideda CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Industrijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-67/2013).Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, o ieÅ¡kovei nepareiÅ¡kus praÅ¡ymo atnaujinti šį terminÄ ir nepagrindus svarbių termino praleidimo priežasčių, pagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį ir Å¡iuo pagrindu atmetė ieÅ¡kinį. Apeliacinės instancijos teismui sutikus su apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo ir nesant pagrindo ginti ieÅ¡kovės pažeistÄ teisę, taip pat nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų jos apeliacinio skundo argumentų, kuriais remdamasi ieÅ¡kovė grindžia savo reikalavimÄ priteisti nesumokėtÄ draudimo iÅ¡mokos dalį.

Dėl eismo įvykio kaltininkės prievolės visiÅ¡kai atlyginti žalÄ Â Â Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia, kad nukentėjusį asmenį bÅ«tina grÄ Å¾inti į padėtį, kokia bÅ«tų buvusi nepadarius jam žalos, tačiau negalima sutikti, kad neatlyginta ieÅ¡kovei padarytos žalos dalis, netenkinus ieÅ¡kinio draudiko atžvilgiu, turėjo bÅ«ti priteista iÅ¡ eismo įvykio kaltininkės – atsakovės V. V.. VisiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia, kad nukentėjusį asmenį bÅ«tina grÄ Å¾inti į padėtį, kokia bÅ«tų buvusi nepadarius jam žalos.

Pagal naujausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ pripažįstama, kad, remiantis sisteminiu TPVCAPDÄ® normų ir tikslų aiÅ¡kinimu, iÅ¡ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiÅ¡kais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, teisinis Å¡ių santykių reguliavimas nustato tokį Å¡ių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimÄ turi tenkinti iÅ¡ draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumÄ atlygina transporto priemonės valdytojas.

Nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimÄ nukreipti į draudikÄ kaip vienÄ iÅ¡ dviejų skolininkų lemia tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu, taigi TPVCAPDÄ® tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieÅ¡ nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį. Toks TPVCAPDÄ® tikslų ir nuostatų aiÅ¡kinimas nesusilpnina nukentėjusio asmens teisės į visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimÄ (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Pagal TPVCAPDÄ® 13 straipsnio 2 dalį, jei atsakingam draudikui ar Draudikų biurui iÅ¡mokėjus iÅ¡mokÄ atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala virÅ¡ija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininkÄ , kad jis atlygintų likusiÄ Å¾alos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v.

UADB „Seesam Lietuva“, bylos 3K-7-368/2012; 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. R. C., „BTA Insurance Company“ SE, UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-525/2013). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad kaltininko subsidiarinė atsakomybė, esant privalomajam transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimui, faktiÅ¡kai galima tik tuo atveju, jei žala virÅ¡ytų draudimo sumas, kas Å¡iuo atveju nenustatyta. Todėl apeliantė neteisi, teigdama,, kad ginčo suma net ir teismui nusprendus, jo atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ turėjo teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ , turėjo bÅ«ti priteista, remiantis deliktinės atsakomybės taisyklėmis, iÅ¡ įvykio kaltininkės, nes ginčo suma patenka į draudimo apimtį.  Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

             Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėja                                                                                                                      Nijolia Indreikienė                         Â