2023-05-10 Nr. AB-9701-3-64-3-00296-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-393-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00296-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. J. (I. J.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI), 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. kovo 1 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

2.2. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurios neatitinka higienos normos reikalavimų. Sienos neuždažytos, tepa drabužius, grindys išklotos slidžiomis plytelėmis, iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas. Tualete įrengta tupykla, kuri surūdijusi, nėra įrengtas unitazas. Kameroje esančio stalo danga nelygi, dėl to pareiškėjui buvo apsunkintas mokymasis, galimybė rašyti. Kameros langai seni, su dideliais tarpais, sandariai neužsidaro, ant lango esančios grotos trukdo jį darinėti bei nuvalyti. Nuo dulkėtų langų dulkės pasklinda po kamerą ir pareiškėjas turėdavo kvėpuoti nešvariu oru. Kameros buvo perpildytos, trūko vietos. Kamerose nėra spintelių drabužiams susidėti. Kameroje yra stelažas su lentomis maistui susidėti, kuris neatitinka higienos normų reikalavimų. Kamerose nebuvo džiovyklų. Neturėjo galimybės džiovinti rūbus. Kameroje nebuvo iškvietimo mygtukų, dėl to ranka daužydavo į duris.

2.3. Išduodamas minkštas inventorius (pagalvės, antklodės, čiužiniai) senas, nekokybiškas, dėl to jautė nugaros skausmus, negalėjo išsimiegoti, pailsėti.

2.4. Nebuvo išduodamos valymo priemonės, tik ūkiškas muilas ir soda, o tualetas kasdien buvo purškiamas skysčiu su chloru, dėl to kameroje buvo sunku kvėpuoti.

2.5. Maistas buvo nekokybiškas, sugedęs.

2.6. Nebuvo užtikrinta socialinė reabilitacija, buvo mažai užsiėmimų. Nebuvo sutekta teisė į ilgalaikį pasimatymą su žmona. Nebuvo galimybės įsidarbinti. Pareiškėjas prašė bet kokio apmokamo darbo, tuo pačiu nurodė ir savo specialybes, tačiau jam buvo atsakyta, kad pagal pareiškėjo specialybę darbo nėra. Naudojimosi dušu laikas buvo per trumpas, per 10 min. pareiškėjas neturėjo galimybės nusiprausti. Dalis pareiškėjo skundų, prašymų nebuvo priimami, registruojami.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

3.1. Pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m., kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

3.2. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. HN134:2015 sėdimo tualeto taip pat nenumato.

3.3. Iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-4812 matyti, kad kamerose Nr. 82, 88, 102 ir 103 dalis lubų, sienų tinko įskilę, nutrupėję. Iš 2021 m. rugsėjo 6 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-5235 matyti, kad kameroje Nr. 102 matomas pelėsis. Iš 2021 m. spalio 13 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-6101 matyti, kad kameroje Nr. 71 virš tualeto matomas pelėsis. Pažeidimų, susijusių su krentančiu tinku, nenustatyta. Iš 2021 m. gruodžio 3 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-7168 matyti, kad kamerose Nr. 82, 88, ir 103 atliktas sienų ir lubų remontas, pažeidimų nenustatyta.

3.4. Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2022 m. sausio 5 d. pažymos Nr. 62-6 matyti, kad kameroje Nr. 103, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d., nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. spalio 5 d. bei nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d., buvo suremontuota 2021 m. rugsėjo 20 d., taigi, pareiškėjas tik labai trumpą laiko tarpą buvo šioje kameroje iki remonto.

3.5. Kameroje Nr. 82, kurioje pareiškėjas pirmą kartą patalpintas 2021 m. spalio 5 d., remontai buvo atlikti dar iki jo apgyvendinimo šioje kameroje, o būtent, 2021 m. rugsėjo 22 d. Atsižvelgiant į tai, pažeidimai, kurie buvo nustatyti NVSC patikrinimo aktuose, šiuo atveju jokios įtakos pareiškėjui neturėjo. Analogiška situacija ir kalbant apie kameras Nr. 71, 86, 100, 101, kadangi jos suremontuotos dar iki pareiškėjo apgyvendinimo jose.

3.6. Nors kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.

3.7. Pareiškėjas jokių skundų ar prašymų, susijusių su patiriamais nepatogumais galimai esant HN ar kamerų įrengimo pažeidimams (dėl netvarkingų langų ar netinkamo stalo), išskyrus skundą Nr. 73-3183, kuriuo abstrakčiai klausiama, kodėl kameroje nenuimtos langų grotos (2022 m. balandžio 1 d. Resocializacijos skyriaus pažymos Nr. 61-750 priedas), pareiškėjas neteikė.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Šiaulių TI sąlygas.

5. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį.

6. Teismas nustatė iš byloje esančios 2022 m. kovo 24 d. pažymos Nr. 60-6703 ir atsiliepimo į patikslintą skundą, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Teismas konstatavo, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

7. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.6 punktas tiesiogiai nustato, kad kamerų tipo patalpose sanitariniuose mazguose klozetas gali būti tupiamas. Iš 2022 m. balandžio 1 d. pažymos Nr. 61-750 matyti, jog pareiškėjas su prašymais ar skundais į Šiaulių TI administraciją dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo nesikreipė. Teismas konstatavo, jog atsakovo neteisėti veiksmai dėl klozeto įrengimo sanitariniame mazge, nenustatyti.

8. Teismas išanalizavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktus, pažymą „Apie atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus laikotarpyje 2021 m. sausio mėn. – 2021 m. gruodžio mėn.“. Teismas nurodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu duomenų apie kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimus, nėra, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams.

9. Teismas, atsižvelgęs į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, nenustatyti.

10. Teismas nurodė, kad dėl kitų higienos normos pažeidimų pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 103 nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d., kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

11. Teismas konstatavo, kad teisės aktai Šiaulių TI numatė priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos nebuvimo.

12. Iš byloje esančių fotonuotraukų bei pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą matyti, kad kamerose yra pastatomos lentynos, kitas būtinas inventorius. Pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus.

13. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimus, tačiau nenustatė, jog stalas ar kitas inventorius neatitiktų higienos normos reikalavimams. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, inventorius neatitiko teisės aktų reikalavimų.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjo teisių dėl pareiškėjo užimtumo organizavimo, įdarbinimo nepažeidė, todėl pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo neužtikrinant judėjimo laisvės ir galimybės užsiimti leistina veikla, atmetė. Pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nurodytų aplinkybių jis nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovės veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Skundų Šiaulių TI administracijai dėl užimtumo už kameros ribų, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo, pareiškėjas neteikė. Atsakovas atsiliepime ir pažymoje nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas. Šias aplinkybes patvirtina suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais jį įdarbinti.

15. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių TI direktorių dėl tinkamų sąlygų praustis po dušu, dėl per trumpo prausimosi termino. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė Šiaulių TI direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. I-185 nustatytų reikalavimų, todėl teismas pareiškėjo teiginius atmetė.

16. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo išduotos valymo priemonės. Neteikė skundų Šiaulių TI administracijai dėl valymo priemonių neišdavimo. Pareiškėjo argumentai abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, pareiškėjo teiginiai dėl valymo priemonių neišdavimo atmestini.

17. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jis gavo nekokybišką maistą, ar jo buvo per mažai. Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad ištyrus maisto pavyzdžius dėl maisto kiekio ir kokybės pažeidimų, susijusių su nagrinėjama byla, nenustatyta. Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad neįrodyta, kad pareiškėjui buvo tiekiamas nekokybiškas, teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis.

18. Pareiškėjo teiginiai dėl pasimatymų nesuteikimo yra deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo kada jam nebuvo suteiktas pasimatymas. Pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių TI administracijai dėl nesuteiktų pasimatymų. Iš 2022 m. balandžio 1 d. pažymos Nr. 61-750 matyti, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu su prašymais suteikti ilgalaikį pasimatymą į Šiaulių TI administraciją nesikreipė, santuokos nėra sudaręs. Be to, pareiškėjas prašyme dėl daiktų padėjimo į sandėlį (1 t., 72 b. l.) nurodė, jog neturi artimųjų, kuriems galėtų perduoti šiuos daiktus. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl nesuteikto ilgalaikio pasimatymo, atmestini.

19. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog kamerose nebuvo džiovyklų. Šie pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, dėl šių aplinkybių neteikė skundų Šiaulių TI direktoriui, nenurodė, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė naudotis skalbyklos paslaugomis.

20. Pareiškėjas Šiaulių TI direktoriui teikė prašymą pakeisti čiužinį į poroloninį čiužinį, nes pareiškėjo čiužinys senas ir plonas. Šiaulių TI pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir prašymo netenkino, nurodė, jog pareiškėjui išduotas čiužinys atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui motyvuotai paaiškino tokio sprendimo priėmimo priežastis, išaiškino apskundimo tvarką. Pareiškėjas minėto Šiaulių TI sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjo teiginiai dėl patalynės ir čiužinių deklaratyvūs, abstraktūs. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas taip pat nenustatė pažeidimų dėl nekokybiškos patalynės išdavimo. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl aprūpinimo čiužiniais ir patalyne atmestini.

21. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl skundų neregistravimo. Iš atsakovo atstovo pateiktos 2022 m. balandžio 1 d. pažymos Nr. 61-750 matyti, jog per ginčo laikotarpį iš pareiškėjo buvo gauta ir užregistruota 50 prašymų (skundų). Pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, nedetalizuoti. Pareiškėjas nenurodė kada ir kokių skundų atsakovas iš pareiškėjo nepriėmė, ar jų neužregistravo.

22. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, darė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

23. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti.

24. Teismas, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus teisių teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, (pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 103 nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d., kuri neatitiko higienos normų reikalavimų) konstatavo, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 22 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

26.1. Teismas, nagrinėdamas aplinkybes dėl laisvo ploto, buvo šališkas. Kamerose trūko ploto. Teismas nėra nuoseklus, vertindamas aplinkybes dėl baldų išskaičiavimo, sprendžiant dėl ploto trūkumo.

26.2. Pareiškėjas akcentuoja, kad kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, drabužių spintelių. Kamerose baldai ir minkštas inventorius yra blogos būklės.

26.3. Pareiškėjas nuolat teikė skundus administracijai, bet jie nebuvo registruojami.

26.4. Dėl blogų kalinimo sąlygų pareiškėjas yra priverstas išgyventi emocines depresijas, yra išsekusi psichologinė būklė.

27. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei papildomai nurodo šiuos argumentus:

27.1. Šiaulių TI nuomone, teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas nėra pagrindas teigti, kad teismo sprendimas neteisingas.

27.2. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teisinis reguliavimas nenustato baldų ar įrenginių ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą.

27.3. Apeliaciniame skunde kartojami kai kurie skundo pirmosios instancijos teismui teikti argumentai, tačiau visi jie abstraktūs, nekonkretizuoti.

27.4. Pareiškėjas nedetalizavo situacijų, kada jam prireikė pasinaudoti mygtuku ir dėl to patyrė neigiamų pasekmių.

27.5. Teismas išsamiai įvertino ir ištyrė bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus ir priėmė sprendimą, atitinkantį teismų praktiką, dėl ko nėra pagrindo abejoti teismo objektyvumu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI (nebuvo užtikrintas minimalus plotas, higienos normų pažeidimai, prastos būklės minkštasis inventorius, nebuvo spintelių, nebuvo išduodamos valymo priemonės, nebuvo iškvietimo mygtuko, nebuvo suteiktas pasimatymas) laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. kovo 1 d.

29. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 103 nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d., kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, sprendė, kad Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir akcentuoja, jog kamerose trūko ploto, pareigūnų iškvietimo mygtukų, minkštas inventorius yra blogos būklės. Pareiškėjo nuomone, teismas buvo šališkas, pasisakydamas dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamo ploto skaičiavimo.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

32. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-169-822/2021).

33. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad buvo pakankamai detaliai išnagrinėtos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įvertinti bylos šalių pateikti įrodymai, išanalizuotas aktualus teisinis reglamentavimas, laikantis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai aptarė pareiškėjo skunde ir atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus bei aplinkybes ir juos įvertino ginčui aktualių teisės aktų kontekste.

34. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, įvertino byloje pateiktus įrodymus. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, neginčijo pirmosios instancijos teismo konstatuoto pažeidimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodo, nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

35. Pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiškėjas negrindžia minėtų argumentų ABTĮ 44 straipsnyje numatytais teisėjo nušalinimo pagrindais. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Teismas taip pat turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2005 m. gegužės 1 d. sprendimą byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

36. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, jo tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

37. Pasisakydama dėl gyvenamojo ploto normos užtikrinimo, teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2020 m. vasario 5 d., Nr. 2020-02567) 2.2. punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kalinimo metu, nustatė, kad pareiškėjo teisė į gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m). Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė apeliaciniame skunde argumentų susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų neteisingumu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka tik su tuo, kad teismas, skaičiuodamas gyvenamojo ploto normą, nepagrįstai neišskaičiavo iš jo sanitarinių mazgų ir baldų užimamą plotą.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) tokio pobūdžio bylose formuoja analogišką praktiką (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023).

Atsižvelgiant į išdėstytą pareiškėjo argumentai su baldų ir įrenginių plotų užimamo ploto išskaičiavimu yra atmetami kaip nepagrįsti.

38. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte yra nustatyta, jog kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo atstovui neįrodžius aplinkybių, kad jis neturėjo galimybių įrengti pareigūnų iškvietimo sistemos, darytina išvada, jog Šiaulių TI reikalavimo įrengti aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) nesilaikė, tačiau vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas ar neveikė signalizacijos mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja neturtinės žalos pareiškėjui kilimo. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-233-556/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-289-556/2021; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-341-624/2021).

39. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjas tik abstrakčiai teigė, kad kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, tačiau nenurodė nei vieno atvejo, kai dėl realios grėsmės jis nebuvo išsikvietęs pareigūnų ir pareiškėjui nebuvo suteikta pagalba ir dėl to jis galėjo patirti žalą. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl, jo teigimu, nesaugių kalinimo sąlygų būtų patyręs kokių nors realių papildomų nepatogumų, dėl to įkalinimo įstaigos administracijai būtų teikęs skundus ar panašiai. Pareiškėjas nenurodė konkrečių datų, įvykių, kada jis negalėjo laiku išsikviesti pareigūnų, ir dėl to patyrė žalą. Išanalizavus į bylą pateiktus dokumentus ir pareiškėjo sveikatos istoriją, nebuvo nustatyta, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą būtent minėtų netinkamų kalinimo sąlygų (pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo) poveikį fizinei ar psichinei pareiškėjo sveikatai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nepagrindė, kad būtent ginčo laikotarpiu dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo jis patyrė konkrečių neigiamų išgyvenimų, sveikatos sužalojimą ir panašiai, t. y. nenustatė aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą šiuo aspektu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad saugių kalinimo sąlygų užtikrinimas reiškia teisės aktuose numatytų priemonių visumos įgyvendinimą, pagalbos iškvietimo mygtukai nėra vienintelė kameroje esančių asmenų saugumą užtikrinanti priemonė. Tai, kad vienos iš kalinių saugumą užtikrinančių priemonių nėra arba jos dažniausiai neveikia, negali būti siejama nei su atsakovo atstovo siekiu pažeminti kalinamų asmenų orumą, iš jų pasityčioti, nei su tokio pobūdžio asmenų išgyvenimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų nebuvimo jam buvo padaryta neturtinė žala, nėra pagrįsti.

40. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad psichologinius išgyvenimus jam sukėlė ir drabužių spintelių nebuvimas. Kaip matyti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacinės dalies, teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino faktines aplinkybes. Teismas iš byloje esančių fotonuotraukų bei pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą nustatė, kad kamerose yra pastatomos lentynos, kitas būtinas inventorius. Atsakovo atstovas paaiškino, kad viršutiniams drabužiams laikyti kamerose įrengtos pakabos, be to, pareiškėjas, esant laisviems gultams, daiktus galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės. Be to, šiuo aspektu pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus.

41. Teisėjų kolegija pareiškėjo argumentą, jog minkštasis inventorius buvo blogos būklės, vertina kritiškai. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas Šiaulių TI direktoriui teikė prašymą pakeisti čiužinį į poroloninį čiužinį, nes pareiškėjo čiužinys senas ir plonas. Šiaulių TI pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir prašymo netenkino, nurodė, jog pareiškėjui išduotas čiužinys atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui motyvuotai paaiškino tokio sprendimo priėmimo priežastis, išaiškino apskundimo tvarką. Pareiškėjas minėto Šiaulių TI sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjo teiginiai dėl patalynės ir čiužinių deklaratyvūs, abstraktūs. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas taip pat nenustatė pažeidimų dėl nekokybiškos patalynės išdavimo aktualiu laikotarpiu.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentai, kad visi jo skundai dėl netinkamų sąlygų nepasiekdavo adresato ir buvo tiesiog ignoruojami, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Šios pareiškėjo pretenzijos yra pakankamai abstrakčios, t. y. pareiškėjas nenurodo nei konkrečių pareigūnų, nei konkrečių situacijų, konkretaus laiko, kitų reikšmingų aplinkybių. Byloje nustatytos priešingos aplinkybės, t. y. iš Šiaulių TI 2022 m. balandžio 1 d. pažymos Nr. 61-750 matyti, kad pareiškėjas teikė eilę prašymų, kurie buvo priimti ir užregistruoti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiuo aspektu pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

43. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija, pirmiausiai, pažymi, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

44. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

45. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-442/2020 ir kt.).

46. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti higienos normų pažeidimai (pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 103 nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d., kuri neatitiko higienos normų reikalavimų) pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI administracija būtų sąmoningai siekusi sukelti pareiškėjui nepatogumų ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjui tam tikru laikotarpiu kilę nepatogumai buvo mažareikšmiai bei nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas apeliaciniame nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių už pirmosios instancijos teismo nustatytus pažeidimus pareiškėjui turėjo būti priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o bendro pobūdžio samprotavimai nepatvirtina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

47. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. J. (I. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis