2019-02-22 Nr. AB-4946-3-66-3-00019-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-14-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00019-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 5.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovei L. M.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. L.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui S. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Trakų rajono rinkimų apygardoje Nr. 52 atstovės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Ž. L. ir S. R.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Trakų rajono rinkimų apygardoje Nr. 52 atstovė (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. Sp-112 „Dėl kandidatų į savivaldybės tarybos narius Ž. I., Ž. L., K. N. ir S. R. registravimo panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Sprendimo dalies dėl kandidatų į savivaldybės tarybos narius Ž. I. ir K. N. registravimo panaikinimo ir buvo priimta nagrinėti skundo dalis dėl Sprendimo dalies, kuria panaikintas kandidatų į savivaldybės tarybos narius Ž. L. ir S. R. registravimas.

3. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. VRK nepagrįstai skundžiamo Sprendimo 2 ir 4 punktais panaikino Ž. L., kandidato į Trakų rajono savivaldybės tarybos narius, iškelto Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, ir S. R., kandidato į Trakų rajono savivaldybės tarybos narius, iškelto Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (toliau abu kartu – ir kandidatai), registraciją remdamasi tuo, kad kandidatai savo anketose nenurodė einantys su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamų pareigų ir nesumokėjo dešimties paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – ir VDMU) dydžio rinkimų užstato. Sprendime nurodyta, kad Ž. L. nuo 2015 m. spalio 19 d. eina uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Trakų šilumos tinklai“ valdybos nario pareigas, o S. R. nuo 2017 m. birželio 8 d. eina UAB „Trakų paslaugos“ valdybos pirmininko pareigas.

3.2. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojęs ir šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad kandidatų pareigos savivaldybės valdomose (kontroliuojamose) uždarosiose akcinėse bendrovėse yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis. Atsakovas nepagrįstai Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Rinkimų įstatymas, STRĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodytas savivaldybės įmones ir savivaldybės valdomas akcines bendroves sutapatina su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis. Rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos savivaldybės valdomos įmonės ar savivaldybės valdomos uždarosios akcinės bendrovės vadovo ar kolegialaus valdymo organo nario pareigomis. VRK neturi teisės aiškinti rinkimų ir Referendumo įstatymų nuostatų. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eR-6-1062/2019 ir teigia, kad teisiniame reguliavime galbūt esančių trūkumų negalima ištaisyti plečiamai aiškinant teisės normas, taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-9-629/2019.

3.3. Sprendime atsakovas nepagrįstai remiasi šiuo metu galiojančiais įstatymais, o ne 2018 m. gruodžio 28 d. (kandidatų pareiškimų dokumentų įteikimo laiko pabaiga) galiojusiomis įstatymų redakcijomis. Be to, VRK, aiškindama ir taikydama įstatymo nuostatas netaiko jų pilna apimtimi. Jei asmens pareigos tampa nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis po pareiškimų dokumentų priėmimo pabaigos, tokiu atveju kandidatui negali kilti pareiga tikslinti dokumentus ir mokėti rinkimų užstatą, kadangi pareiškinių dokumentų priėmimo terminas yra pasibaigęs.

4. VRK įregistravus ir paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, dalyvaujančius 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, į kuriuos įtraukti ir tretieji suinteresuoti asmenys Ž. L. ir S. R., jiems atsirado pagrįstas ir teisėtas lūkestis dalyvauti 2019 m. kovo 3 d. vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose. VRK 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. Sp-53 iš esmės patvirtino, jog kandidatų pateikti dokumentai atitinka Rinkimų įstatymo reikalavimus, šio sprendimo VRK nepakeitė ir nepanaikino.

5. Iš VRK narės J. V. 2019 m. vasario 17 d. išvados Nr.3-47(1.2) (toliau – ir Išvada) akivaizdu, kad nebuvo tinkamai ir laiku kreiptasi į Juridinių asmenų registrą, o informacija, kuria VRK rėmėsi grįsdama Sprendimą, gauta likus mažiau kaip 32 dienoms iki rinkimų (Rinkimų įstatymo 37 str. 3 d.). VRK ir savivaldybių rinkimų komisija nesiėmė veiksmų, kad iki kandidatų įregistravimo (VRK 2019 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. Sp-53 priėmimo) būtų išsamiai patikrinti visų kandidatų pateikti dokumentai ir laiku išspręsti ginčytini klausimai.

6. Sprendimas nėra pagrįstas teisės aktų normomis, o pritaikytos poveikio priemonės (kandidatų registracijos panaikinimas) nėra motyvuotos. Sprendimas paremtas prielaidomis, abejonėmis ir priimtas nesant aiškaus įstatyminio pagrindo. VRK priimdama Sprendimą pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir atsakomybės už priimtus sprendimus principus.

7. Rinkimų įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte, numatančiame dokumentus, kurių nepateikimas ar klaidingų šių dokumentų pateikimas gali sąlygoti kandidatų registracijos panaikinimą, nėra nurodyto dokumento apie rinkimų užstato sumokėjimą, taigi šio dokumento nepateikimas laiku nėra pagrindas panaikinti kandidatų registraciją. S. R. nurodė einamas UAB „Trakų paslaugos“ valdybos pirmininko pareigas.

8. Kandidatai nėra profesionalūs teisininkai, neturi rinkimų patirties, jiems pagal Rinkimų įstatymą nekeliami didesnio atidumo, atsargumo ir žinojimo reikalavimai, jie neturi galimybių profesionaliai konsultuotis, nes VRK oficialiai neaiškina rinkimų įstatymų.

9. VRK aptariamų ginčytinų aplinkybių svarstymas net dviejuose VRK posėdžiuose (2019 m. vasario 14 d. ir 2019 m. vasario 18 d. ), viešai prieinamų diskusijų turinys, svarstyme daryta pertrauka ir neformalus VRK narių pasitarimas šiuo klausimu, VRK narės O. K. 2019 m. vasario 18 d. VRK posėdyje paviešinta atskiroji nuomonė, kitų VRK narių kritiški pasisakymai, Sprendimo priėmimo balsavimo rezultatai (5 „už“ Sprendimą, 4 „prieš“ ir 1 nedalyvavo sprendimo priėmime) leidžia teigti, kad VRK iki pat Sprendimo priėmimo neturėjo ir šiuo metu neturi bendros, vieningos ir aiškios pozicijos labai svarbiu Rinkimų įstatymo taikymo klausimu.

II. 10. Atsakovas VRK atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į pareiškėjos skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. VRK buvo pateikta informacija, kad kai kurie kandidatai į Trakų rajono savivaldybės tarybos narius eina pareigas, kurios laikytinos nesuderinamomis su savivaldybės tarybos nario pareigomis. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad Ž. L. nuo 2015 m. spalio 19 d. eina UAB „Trakų šilumos tinklai“ valdybos nario pareigas, o S. R. nuo 2017 m. birželio 8 d. eina UAB „Trakų paslaugos“ valdybos pirmininko pareigas. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad savivaldybė valdo 99,76 proc. UAB „Trakų šilumos tinklai“ akcijų ir 100 proc. UAB „Trakų paslaugos“ akcijų. Kandidatai VRK pateiktuose dokumentuose nurodė neinantys pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis ir nesumokėjo Rinkimų įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodyto rinkimų užstato. Ž. L. informacijos dėl užimamų pareigų UAB „Trakų šilumos tinklai“ nenurodė ir VRK pateiktoje Privačių interesų deklaracijoje.

10.2. Atsakovas vadovaujasi Rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi, 16 straipsnio 1 dalies 19 ir 21 punktais, 29 straipsnio 8 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. vasario 13 d. sprendimu byloje Nr. 21/2003 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R502-1/2010 ir pažymi, kad Rinkimų įstatymo nuostata dėl nesuderinamų pareigų buvo ne kartą keista. Tačiau visose šios nuostatos redakcijose buvo naudojama sąvoka „akcinė bendrovė“, bendrovės formos „uždaroji akcinė bendrovė“ atskirai neišskiriant. Akivaizdu, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su bendrovių, kurių visas ar kontrolinį akcijų paketą valdo savivaldybė, vadovo ar kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis.

10.3. Trakų rajono savivaldybės interneto svetainėje UAB „Trakų šilumos tinklai“ ir UAB „Trakų paslaugos“ aiškiai įvardintos kaip savivaldybės įmonės, teikiančios viešąsias paslaugas, kandidatai tai neabejotinai žinojo. Be to, Ž. L. ne vieną kadenciją ėjo savivaldybės tarybos nario pareigas, todėl žinojo atitinkamas teisės aktų nuostatas dėl pareigų nesuderinamumo. Pareiškėja žinojo, jog kandidatai eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis.

10.4. VRK yra ne kartą teikusi konsultacijas dėl pareigų, laikytinų nesuderinamomis su savivaldybės tarybos nario pareigomis, kuriose pateikiant pavyzdžius, be kita ko, minima ir bendrovės forma uždaroji akcinė bendrovė, nurodant, kad direktoriaus ir valdybos nario pareigos tokioje bendrovėje, kurioje savivaldybė valdo daugiau kaip 1/2 akcijų, laikytinos nesuderinamomis.

10.5. Teismams taip pat nekilo neaiškumų dėl ginčo sąvokų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą byloje R4-39/2007). Esminė sąlyga, kuriai esant konstatuojama, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su pareigomis juridiniame asmenyje – savivaldybės galimybė kontroliuoti (valdyti) tokį juridinį asmenį. Be to, UAB „Trakų šilumos tinklai“ ir UAB „Trakų paslaugos“ atitinka ir Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje numatytą kriterijų.

10.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 11 d. sprendime byloje Nr. R-12-442/2015 pažymėjo, kad paaiškėjus aplinkybėms, jog buvo pateikta klaidinga kandidato į savivaldybės tarybos narius anketa, taip pat nustačius, kad nebuvo pateikti dokumentai apie atitinkamo dydžio užstato už kandidato, einančio pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, sumokėjimą, yra pagrindas VRK, vadovaujantis STRĮ 37 straipsnio 6 dalimi, panaikinti kandidato registraciją.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. L. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį tenkinti, nurodo, kad palaiko pareiškėjos skunde pateiktus motyvus.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. R. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį tenkinti, nurodo, kad palaiko pareiškėjos skunde pateiktus motyvus, bei papildomai nurodo, kad jis savo viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje, teikdamas pareiškinius dokumentus rinkimams į savivaldybės tarybą, buvo deklaravęs ryšius su juridiniais asmenimis – UAB „Trakų paslaugos“ valdybos pirmininko pareigas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 13. Ginčas šioje byloje kilo dėl VRK 2019 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. Sp-112 dalies, kuria panaikintas kandidatų į savivaldybės tarybos narius Ž. L. ir S. R. registravimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Skundžiamą Sprendimą VRK priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 6 dalimi, 39 straipsnio 3 dalimi, 91 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdama į gautus pranešimus bei Trakų rajono savivaldybės ir Juridinių asmenų registro duomenis, dėl to, kad Ž. L. nuo 2015 m. spalio 19 d. eina UAB „Trakų šilumos tinklai“ valdybos nario pareigas, S. R. nuo 2017 m. birželio 8 d. UAB „Trakų paslaugos“ eina valdybos pirmininko pareigas, nustačiusi, kad kandidatai savo anketose nenurodė einantys su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamas pareigas ir nesumokėjo dešimties VMDU dydžio rinkimų užstato.

15. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Rinkimų įstatymas, kurio 91 straipsnio 1 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi pareiškinių dokumentų pateikimo metu) įstatymų leidėjo buvo įtvirtinta, kad „<…> savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos kadencijos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su tos kadencijos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar su tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos biudžetinės įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis, su tos viešosios įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, su tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, su tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba su tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis“.

16. Rinkimų įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu po kandidato įregistravimo VRK nustato, kad šis kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako pateikti šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte arba 4 dalies 2 punkte nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina atitinkamai to kandidato registravimą arba atšaukia to kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą.

17. Pagal Rinkimų įstatymo 39 straipsnio 3 dalį, jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – dešimt VMDU dydžio.

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo argumentus, išklausiusi administracinės bylos proceso dalyvius teismo posėdžio metu, atkreipia dėmesį, kad ginčijamos Sprendimo dalies (2, 4 punktai), susijusios su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, teisinis pagrindas yra STRĮ 91 straipsnio 1 dalies reikalavimų netinkamas vykdymas – įstatyme nurodytų duomenų apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius einamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamas pareigas neįrašymas į Kandidato anketą.

19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad tretieji suinteresuotieji asmenys Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos privalomoje užpildyti dalyje 8.3. „Ar einate pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis? Nesuderinamos pareigos nurodytos Įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje“ įrašė „Neinu“, taip pat nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pareiškinių dokumentų pateikimo metu Ž. L. ėjo UAB „Trakų šilumos tinklai“ valdybos nario pareigas, S. R. – UAB „Trakų paslaugos“ valdybos pirmininko pareigas.

20. Tarp šalių kilusio ginčo esmę sudaro tai, ar į sąvoką „su tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis“ patenka ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių, kurios pagal savo teisinį statusą yra uždarosios akcinės bendrovės, kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigos. Atsakovas akcentavo, kad uždaroji akcinė bendrovė yra viena iš akcinių bendrovių rūšių, rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje numatytais kriterijais, tačiau šių aspektų teisėjų kolegija nenagrinėja, nes, atsižvelgiant į Kandidato anketos pildymo reikalavimus, nagrinėjamo ginčo formalų teisinį pobūdį, jie laikytini nepatenkančiais į ginčijamo Sprendimo teisinius pagrindus.

21. Konstitucinis Teismas 2007 m. vasario 9 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nenustato įstatymų leidėjui jokių reikalavimų, kokią savivaldybių tarybų rinkimų sistemą pasirinkti. Ji nedraudžia ir keisti pasirinktos savivaldybių tarybų rinkimų sistemos. Tačiau tai, kad Konstitucija nenustato įstatymų leidėjui reikalavimų, kokią savivaldybių tarybų rinkimų sistemą pasirinkti, anaiptol nereiškia, kad iš Konstitucijos savivaldybių tarybų rinkimų santykių teisiniam reguliavimui apskritai nekyla jokių reikalavimų. Įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas savivaldybių tarybų rinkimų santykius, privalo paisyti Konstitucijos nuostatų – normų ir principų, konstitucinės vietos savivaldos sampratos.

22. Vienas iš principų, kuriuo turi būti vadovaujamasi kuriant teisę ir ją taikant, yra konstitucinis teisinės valstybės principas. Kaip ne kartą yra akcentavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; teisinių santykių subjektai turi žinoti, ko iš jų reikalauja teisė; teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia (be kita ko, įskaitant) būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui, valstybės institucijoms ar pareigūnams ir kt. (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. kovo 22 d. nutarimus). Įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, STRĮ 91 straipsnio 1 dalyje išdėstytas pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, kurias kandidatas į savivaldybės tarybos narius turėjo nurodyti anketoje, sąrašas yra toks, kokį apibrėžė įstatymų leidėjas ir neturėtų būti aiškinamas plačiau. Ginčo teisinio reguliavimo formuluotė – savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba su tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis teisinių santykių subjektui skaitant teisinį tekstą suponuoja atsakymą – nesuderinamumas kyla (atsiranda) tik tokiu atveju, kai eini tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo (valdybos) nario pareigas. Pagal savo teisines formas įmonės gali būti akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės (Akcinių bendrovių įstatymo 1 str.). Teisinio skirtumo tarp šių bendrovių prasme būtų galima paminėti, kad akcinės bendrovės akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, o uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jeigu įstatymai nenustato kitaip (Akcinių bendrovių įstatymo 2 str.).

24. Teisėkūros subjekto formuluotės turi būti pakankamai tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį aiškiai orientuoti pagal teisės reikalavimus. Reikalingas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas inter alia (be kita ko) susijusias su STRĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų išplėtimu gali padaryti tik įstatymų leidėjas. Joks kitas teisėkūros ar teisės taikymo subjektas to padaryti negali, nes turi būti koreguojamas ne individualaus, bet bendrojo teisinio santykio – vieno iš visai valstybei nustatytos savivaldybių tarybų rinkimų sistemos elementų – teisinis reguliavimas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimą).

25. Taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad savivaldos teisės įgyvendinimas neįmanomas be demokratinio atstovavimo. Savivaldybių tarybos, kaip savivaldos institucijos, yra atstovaujamosios institucijos. Formuojant savivaldybių tarybas būtina paisyti Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje nustatytų savivaldybių tarybų narių rinkimų principų, kitų Konstitucijos reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Kaip jau buvo minėta, teisinių santykių subjektai turi aiškiai žinoti bei suprasti, ko iš jų reikalauja teisė. Kilus neaiškumui dėl teisės aiškinimo, turi būti vadovaujamasi ir bendruoju teisės aiškinimo principu, kad kylančios teisinės abejonės turi būti aiškinamos besikreipusio teisminės gynybos asmens naudai.

26. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju teisės nuostatų aiškinimas šalinant abejones asmenų, ginančių savo teises kandidatuoti į savivaldybės tarybos narius, naudai, yra reikšmingas ir lygių galimybių bei vienodų sąlygų būti renkamiems užtikrinimo aspektu. VRK įregistravus ir paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, dalyvaujančius 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, į kuriuos įtraukti ir tretieji suinteresuoti asmenys Ž. L. ir S. R., jiems atsirado pagrįstas ir teisėtas lūkestis dalyvauti 2019 m. kovo 3 d. vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose. VRK 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. Sp-53 iš esmės patvirtino, jog kandidatų pateikti dokumentai atitinka Rinkimų įstatymo reikalavimus.

27. Atsakovas nepaneigė pareiškėjos argumentų, kad nėra patikrinti visų kandidatų pareiškiniuose dokumentuose nurodyti duomenys dėl asmenų atitikties STRĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams taikant tuos pačius kriterijus, kurie buvo pritaikyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims, todėl ginčijama Sprendimo dalis laikytina akivaizdžiai neproporcinga priemone, nes nustatytais ribojimais sukuriama situacija, kai teisės normos aiškinamos ir taikomos selektyviai, iš esmės tokioje pačioje padėtyje esančių asmenų teisinė padėtis gali tapti nepateisinamai skirtinga. Atsakovo Sprendimas, priimtas tokiomis aplinkybėmis, laikytinas neatitinkančiu gero viešojo administravimo principo.

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, akcentuodama, kad priimamas sprendimas apima tik kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos tinkamo užpildymo aspektą ir juo nėra nusprendžiama dėl ateityje galinčių kilti teisinių ginčų, konstatuoja, jog apskųsta Sprendimo dalis (2, 4 punktas) teisiškai nėra pagrįsta, dėl ko yra naikintina. Antrasis Sprendimo priėmimo pagrindas (užstato dydis) yra išvestinis iš pirmojo, todėl dėl jo atskirai pasisakyti teisiškai nebetikslinga.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Trakų rajono rinkimų apygardoje Nr. 52 atstovės skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. Sp-112 2 ir 4 punktus, kuriais panaikintas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų Ž. L. ir S. R. registravimas.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Dainius Raižys

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė