8ef51ec9-d6fc-4746-ae2d-8b3c055f6943 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-608-370/2016                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00082-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.7.; 2.5.10.5.2.17.; 2.5.10.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vežėjų grupė“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Pirmas administratorių biuras“ įgalioto asmens V.

G., ir atsakovo M. L. (M. L.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3651-258/2016 pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi UAB „Baltijos vežėjų grupė“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Pirmas administratorių biuras“ .BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ administratorės UAB „Pirmas administratorių biuras“ įgaliotas asmuo V.

Gleb kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ buvusio UAB „Baltijos vežėjų grupė“ vadovo M. L. BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ priteisti 174 457,26 Lt (53 422,52 EUR) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bankroto administratorius pateiktÄ ieÅ¡kinį grindė 16 atskirų argumentų grupių, į kuriuos atsakovas M. L. pateikė atsikirtimus, o bÅ«tent, kad bankroto administratorius, perėmęs iÅ¡ buvusio UAB „Baltijos vežėjų grupė“ direktoriaus įmonės dokumentus ir turtÄ , nustatė, jog:I.

Laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. UAB „Baltijos vežėjų grupė“ direktorius M. L. kelionių užsienyje metu iÅ¡ įmonės lėšų įsigijo asmeninio pobÅ«džio drabužių bei papuoÅ¡alų (dvi striukes, du Å¡alikus, moteriÅ¡kÄ kaklo papuoÅ¡alÄ , megztinį, apykaklę ir skrybėlę) už 849 EUR sumÄ . M. L. paaiÅ¡kino, kad įsigytos užsienyje prekės buvo panaudotos reprezentacinėms iÅ¡laidoms ir padovanotos klientams, tačiau, peržiÅ«rėjęs įmonės buhalterinius dokumentus, bankroto administratorius nenustatė, jog Å¡ios prekės buvo panaudotos įmonės veiklos tikslams ar reprezentacinėms iÅ¡laidoms, todėl manytina, jog prekes direktorius įsigijo ne įmonės, bet savo asmeninėms reikmėms.II. 2010 m. rugpjūčio 27 d. už 318,62 EUR UAB „Baltijos vežėjų grupė“ direktorius iÅ¡ bendrovės lėšų O.

V. nupirko lėktuvo bilietus (marÅ¡rutu Malaga-Barselona ir Barselona-Ryga). Bankroto administratorius nustatė, kad O. V. niekada nebuvo bendrovės darbuotoja, neteikė bendrovei jokių paslaugų, todėl direktorius neturėjo pagrindo apmokėti minėtų bilietų įsigijimo. Atsakovas M. L. paaiÅ¡kino, kad bilietas buvo pirktas bendrovės darbuotojui         A. A., tačiau pastarasis dėl asmeninių aplinkybių negalėjo vykti ir bilietas nebuvo panaudotas. Atsakovo vertinimu, tai, kad bilietas nebuvo panaudotas, savaime nereiÅ¡kia, jog bilieto kainÄ bendrovės vadovas privalo sumokėti iÅ¡ savo asmeninių lėšų.

III. UAB „Baltijos vežėjų grupė“ direktorius M. L. iÅ¡ bendrovės lėšų apmokėjo UAB „Z Autoservisas“ 2014 m. vasario 5 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 265 EUR sumai už automobilio MB C200 v./n. (duomenys neskelbtini) remonto darbus. 2013 m. gruodžio 10 d. Å¡i transporto priemonė buvo parduota UAB „Bear Pharma“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius pardavimo metu buvo atsakovas. Atsakovas M. L. paaiÅ¡kino, kad, perleidus transporto priemonę kitai bendrovei, automobiliu kurį laikÄ pagal panaudos sutartį naudojosi ieÅ¡kovas, todėl jis turėjo teisinį pagrindÄ remontuoti minėtÄ automobilį.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti visÄ PVM sÄ skaitoje- faktÅ«roje nurodytÄ sumÄ , įskaitant PVM, nors ieÅ¡kovas PVM sumÄ susigrÄ Å¾ino iÅ¡ įmonės biudžeto. Byloje nėra įrodymų, jog 2014 m. vasario 3 d. bendrovė buvo nemoki ar kad tokiais veiksmais buvo pažeisti kreditorių interesai.IV. UAB „Baltijos vežėjų grupė“ įsigijo kompiuterius MacBook Air 13 Model A1369,      1,7 Ghz, HP kompiuterį 453pOSl, Apple Macbook pro 212, IPAD Wifi 4G 32 GB White 3rd gen.

Ipad mini, telefonus Apple Iphone 516 GB ir lphone 5 32 gb (toliau – ir daiktai), tačiau dėl nežinomų priežasčių minėti daiktai buvo nuraÅ¡yti dar nepasibaigus jų garantinio aptarnavimo terminams ir prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ parduoti už mažesnę nei likutinė turto vertė kainÄ . Ilgalaikio turto nuraÅ¡ymo akte yra nurodyta, kad neva daiktai yra neremontuotini, negali bÅ«ti realizuoti arba perduoti kitoms organizacijoms ir turi bÅ«ti nuraÅ¡yti, tačiau nenurodyta, dėl kokių priežasčių jie tapo neremontuotini, nebuvo sudaryta komisija, nėra jokių atsakingų darbuotojų paaiÅ¡kinimų, nuotraukų ar kitų įrodymų, kad Å¡ie daiktai galėjo susidėvėti per tokį trumpÄ laikÄ , ypač, kad vis dar galiojo garantinė apsauga ir daiktai galėjo bÅ«ti taisomi arba keičiami kitais.

Daiktai priskiriami prie aukÅ¡tos kokybės prekių ir faktiÅ¡kai tik dėl mechaninių pažeidimų galėtų tapti netinkami naudoti, tačiau tokios aplinkybės byloje nėra nustatytos, todėl akivaizdu, kad daiktai direktoriaus nurodymu buvo nuraÅ¡yti nepagrįstai, tokiu bÅ«du bendrovei padarant 1 510 EUR žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta. Atsakovas M. L. paaiÅ¡kino, kad vien tai, jog Ilgalaikio turto nuraÅ¡ymo akte nenurodyta, dėl kokių priežasčių daiktai tapo neremontuotini, taip pat tai, kad nebuvo sudaryta komisija, nėra jokių atsakingų asmenų paaiÅ¡kinimų, nuotraukų ar kitų įrodymų, kad Å¡ie daiktai galėjo nusidėvėti, savaime nereiÅ¡kia, jog akte užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija ir kad daiktai iÅ¡ tikrųjų buvo tinkamos kokybės, galėjo bÅ«ti naudojami pagal paskirtį.

Atsakovo manymu, administratoriaus argumentai yra teisiÅ¡kai nepagrįsti, administratorius neįrodė, kad parduotų daiktų rinkos vertė buvo tokia, kokiÄ nurodė bankroto administratorius. Remiantis atsakovo į bylÄ pateiktais įrodymais, minėti daiktai 2014 m. vasario 3 d. buvo perduoti UAB „V-Servisas“ utilizuoti. V. 2012 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas M. L. apmokėjo sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. VAT 582/8/2012 (FV), 220 zlotų sumai už nakvynės paslaugas HOTEL PRZY MLYNIE.

IÅ¡ avanso apyskaitos matyti, kad M. L. už Å¡ios sÄ skaitos-faktÅ«ros apmokėjimÄ buvo klaidingai paskaičiuota ir grÄ Å¾inta per didelė 759,62 Lt pinigų suma. Kadangi                              2012 m. rugpjūčio 28 d. zloto kursas buvo 0.84505 Lt už vienÄ zlotÄ , todėl atsakovui bendrovė turėjo grÄ Å¾inti 185,91 Lt, o ne keturis kartus didesnę sumÄ â€“ 759,62 Lt. Tokiu bÅ«du atsakovas nepagrįstai gavo 573,71 Lt (166,16 EUR) sumÄ .

Atsakovas M. L., nesutikdamas su bankroto administratoriaus argumentais, nurodė, kad iÅ¡ pateiktos avanso apyskaitos 17 eilutės aiÅ¡kiai matyti, jog tai buvo atsakovo komandiruotės iÅ¡laidos. VieÅ¡bučio iÅ¡laidos sudarė 579,62 Lt, o ne 220 zlotų sumÄ . Administratoriaus pateikta sÄ skaita 220 zlotų sumai gal bÅ«t įtraukta į apskaitos 20 eilutę         (186,92 Lt), o 17 eilutėje užfiksuota kita vieÅ¡bučio sÄ skaita. Bet kuriuo atveju avanso apskaitos teisėtumas nėra ginčijamas, todėl bankroto administratoriaus daroma iÅ¡vada yra tik prielaida.VI.

Likus keliems mėnesiams iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo įsigyti keturi telefonai BlackBerry 9790, tačiau Å¡ie telefonai bankroto administratoriui perduoti nebuvo, todėl bendrovei iÅ¡ atsakovo priteistina Å¡ių telefonų įsigijimo kaina – 463,39 EUR. Atsakovas M. L. nurodė, kad telefonai bankroto administratoriui nebuvo perduoti dėl to, kad administratorius prašė perduoti tik ilgalaikį bendrovės turtÄ , todėl reikalavimas priteisti telefonų įsigijimo kainÄ yra nepagrįstas. Be to, minėtas turtas nėra prarastas.VII. 2013 m. liepos 1 d. bendrovė iÅ¡ UAB „Triavy Group“ įsigijo ofiso baldų, kurių bendra suma – 230,25 EUR.

Patikrinęs UAB „Triavy Group“ internetinę parduotuvę                             www. zemuogiupievele.lt bankroto administratorius nustatė, kad iÅ¡ tiesų buvo įsigyti ne ofiso baldai, o vaikiÅ¡kos prekės (medinis paspirtukas, stalo futbolas). Taigi akivaizdu, kad bendrovės lėšos buvo panaudotos ne bendrovės naudai, o iÅ¡imtinai asmeniniams atsakovo interesams. Atsakovas M. L. nurodė, kad vadovo civilinė atsakomybė gali kilti tik įrodžius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Aplinkybė, kad aptariama sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta neteisingai ir nepagrįstai, paaiÅ¡kėjo tik 2014 m. gruodžio 5 d. ir bendrovei buvo iÅ¡raÅ¡yta nauja sÄ skaita, kai atsakovas jau nebuvo bendrovės vadovas. Be to, sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta įmonei, o ne bendrovės vadovui. Pažymėjo, kad minėtos prekės įsigytos paramos ir labdaros tikslais, o ne asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. VIII. Laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. vasario 16 d. iÅ¡ bendrovės lėšų buvo apmokėtos nakvynės ir gydymo paslaugos UAB „Grand SPA Lietuva“ bendrai 1 332,84 EUR sumai.

Nenustatyta, kad Å¡ios paslaugos buvo reikalingos įmonės veikloje. Bendrovė nebeturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su įmonės kreditoriais, buvo nemoki, gavusi įspėjimus dėl bankroto bylos kėlimo. Akivaizdu, kad atsakovas naudojo bendrovės pinigus savo asmeninėms reikmėms. Atsakovas dėl Å¡ių bankroto administratoriaus argumentų pažymėjo, kad sÄ skaitų- faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo įmonei faktas patvirtina, jog paslaugos buvo teikiamos įmonei, o ne fiziniam asmeniui – atsakovui.

PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytomis dienomis atsakovas vyko į susitikimus su įmonės klientais, partneriais, kurie vyko Druskininkuose, bÅ«tent dėl to ir buvo patirtos minėtos iÅ¡laidos. Nurodė, kad jokie teisės aktai nedraudžia bendrovės vadovui dalyvauti verslo susitikimuose savaitgaliais.IX. Laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. rugpjūčio 29 d. bendrovės vadovas lankėsi Vokietijoje, PrancÅ«zijoje, Italijoje, o laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki                 2010 m. rugsėjo 27 d.

– Ispanijoje. Kadangi bankroto administratoriui nebuvo perduota nė viena komandiruotės ataskaita ir jÄ pagrindžiantys dokumentai, o atsakovas nepaaiÅ¡kino, kokiu tikslu vyko susitikimai, kokie susitarimai buvo sudaryti ir ar jie buvo bendrovei reikalingi bei naudingi, spręstina, kad atsakovas vyko į užsienio Å¡alis ne įmonės, o asmeniniais (gal bÅ«t poilsio) tikslais, todėl nepagrįstai naudotos įmonės lėšos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovo. Atsakovas pažymėjo, kad bankroto administratorius įrodinėjimo naÅ¡tÄ nepagrįstai perkelia atsakovui.

Teigdamas, kad bendrovės vadovas buvo komandiruotėse ne bendrovės, o asmeniniais tikslais, bankroto administratorius privalo tai įrodyti. Administratorius pateikė įsakymus dėl komandiruočių, kurie aiÅ¡kiai paneigia administratoriaus samprotavimus apie atsakovo vykimÄ Ä¯ nurodytas valstybes asmeniniais reikalais. Bendrovėje nebuvo nustatyta atsakovo pareiga rengti komandiruočių ataskaitas, be to, ataskaitų rengimas sau pačiam atrodo absurdiÅ¡kas. X. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2010 m. gegužės 30 d. atsakovas savaitgaliais vyko į tariamas komandiruotes Rygoje.

Kadangi komandiruotės ataskaitos nebuvo pateiktos, o komandiruotės buvo organizuojamos iÅ¡imtinai savaitgaliais, darytina iÅ¡vada, kad į nurodytas komandiruotes atsakovas vyko ne įmonės, o asmeniniais tikslais, nepagrįstai panaudodamas įmonės lėšas, iÅ¡ viso – 1 001,96 EUR sumÄ .Dėl Å¡ios dalies atsakovas nurodė, kad jo atsikirtimų argumentai yra tapatÅ«s argumentams dėl kitų komandiruočių t. y. į IspanijÄ , PrancÅ«zijÄ , VokietijÄ ir ItalijÄ .XI. 2013 m. lapkričio 19 d.

Vokietijos įmonės Messe Dusseldorf GmbH sÄ skaita-faktÅ«ra103,43 EUR sumai už bilietus į parodÄ MEDICA buvo iÅ¡raÅ¡yta UAB „Bear Pharma“ vardu, tačiau dėl nežinomų priežasčių atsakovas Å¡iÄ sÄ skaitÄ apmokėjo iÅ¡ bendrovės lėšų ir jÄ Ä¯traukė į bendrovės apskaitÄ . UAB „Bear Pharma“ vienintelis akcininkas ir direktorius buvo atsakovas. Manytina, kad bendrovės lėšomis apmokėta visiÅ¡kai kitai įmonei sÄ skaita, apmokėjimas yra nepagrįstas, todėl iÅ¡ atsakovo bendrovei priteistina 103,43 EUR suma.

Atsakovas nurodė, kad sÄ skaitÄ apmokėjo UAB „Baltijos vežėjų grupė“, nes į minėtÄ parodÄ atsakovas važiavo UAB „Baltijos vežėjų grupė“ reikalais, todėl sÄ skaita už bilietÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta ieÅ¡kovui, o ne UAB „Bear Pharma“. SÄ skaitÄ iÅ¡raÅ¡iusi įmonė suklydo, neteisingai nurodydama paslaugų gavėjÄ . Kadangi paslaugos buvo suteiktos UAB „Baltijos vežėjų grupė“, todėl sÄ skaita buvo pagrįstai įtraukta į UAB „Baltijos vežėjų grupė“ apskaitÄ .

XII. Nuo 2011 m. iki 2014 m. bendrovės reikmėm buvo sunaudota 15 191,65 l degalų, tačiau kuro sunaudojimÄ pagrindžiančių dokumentų nėra. Bendrovės vadovas nepateikė kelionės lapų, kuro nuraÅ¡ymo dokumentų, kuriuose bÅ«tų atvaizduotas kuro sunaudojimas bendrovės reikmėms. Atsakovas netinkamai vedė bendrovės kuro apskaitÄ , todėl jis yra atsakingas už nepagrįstÄ apmokėjimÄ už ne bendrovės veikloje sunaudotÄ kurÄ , iÅ¡ jo bendrovei priteistina           19 673,53 EUR suma.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad bankroto administratorius painioja bendrovės vadovo atsakomybę už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ ir bendrovės vadovo atsakomybę už bendrovės apskaitos tvarkymÄ . PraÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ , bankroto administratorius net neteigia, kad degalai buvo panaudoti ne bendrovės reikmėms. Atsakovo nuomone, kiekviena veiklÄ vykdanti įmonė savo veikloje patiria kuro sÄ naudas. Jokie teisės aktai nereikalauja, kad bÅ«tų pildomi kelionės lapai ar kiti kuro sunaudojimÄ pagrindžiantys dokumentai, todėl bankroto administratoriaus argumentai dėl netinkamai vedamos kuro apskaitos yra nepagrįsti.

IeÅ¡kovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.XIII. 2014 m. vasario 28 d. bendrovė pagal Kasos pajamų orderį Nr. BVIP 41 gavo iÅ¡     UAB „Bear Pharma“ 3 600 EUR sumÄ , o 2014 m. kovo 6 d. pagal Kasos pajamų orderį               Nr. BVIP42 iÅ¡ UAB „Z Autoservisas“ gavo 187,38 EUR sumÄ už grÄ Å¾intas detales. IÅ¡ buhalterinių dokumentų bankroto administratorius nustatė, kad gauti pinigai nebuvo panaudoti bendrovės reikmėms, tačiau Å¡is kasos likutis bankroto administratoriui nebuvo perduotas, todėl 3 787,38 EUR suma priteistina iÅ¡ atsakovo bendrovei.

Atsakovas nurodė, kad bankroto administratorius reikalauja priteisti ne bendrovės kasos likutį, o visus pinigus, kuriuos bendrovė gavo. Nenurodo jokio teisės akto, kuriuo remiantis reiškiamas toks reikalavimas. Iš bendrovės kasos knygos išrašų aiškiai matyti, kad                      2014 m. kovo   6 d. pabaigoje bendrovės kasos likutis buvo 352,69 Lt (102,15 EUR). Administratoriui pateikus įrodymus, koks buvo kasos likutis 2014 m. gegužės 2 d., atsakovas perduos bankroto administratoriui kasos likutį.

XIV. Bendrovė pagal PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras iÅ¡ UAB „Z Autoservisas“ įsigijo prekių         5 006,37 EUR sumai. Å iose sÄ skaitose nėra identifikuoti konkretÅ«s automobiliai, be to, jie buvo remontuojami labai dažnai ir jų taisymas vis dažnėjo prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , todėl tai kelia įtarimų, kad įsigytos prekės nebuvo skirtos bendrovės automobiliams. Bankroto administratorius prašė 5 006,37 EUR sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad sÄ skaitas-faktÅ«ras už automobilių remonto paslaugas iÅ¡rašė ne atsakovas, o UAB „Z Autoservisas“, todėl tai akivaizdžiai patvirtina, jog buvo remontuojami bendrovės automobiliai.

XV. 2012 m. lapkričio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 7 d. bendrovės direktorius iÅ¡rašė dvi     PVM pardavimo sÄ skaitas-faktÅ«ras, kuriose nurodyta, kad neva UAB „Weis“ parduodamos statybinės medžiagas už 9 384,23 EUR ir santechnikos komplektas už 4 380,50 EUR, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių šį pardavimÄ , nėra, Å¡ios sÄ skaitos nebuvo apmokėtos. Iki                  2012 m. gruodžio 17 d. UAB „Weis“ didysis akcininkas, valdantis 60 proc. akcijų, buvo bÅ«tent bendrovė, kurios vadovu buvo atsakovas.

UAB „Weis“ buvo registruota ir vykdė veiklÄ tose pačiose patalpose kaip ir bendrovė. Bankroto administratoriaus nuomone, nurodytos sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos fiktyviai ir joks realus turto pardavimas pagal Å¡ias sÄ skaitas nevyko, todėl jose nurodytas turtas turėjo bÅ«ti perduotas bankroto administratoriui, o jo neperdavus iÅ¡ atsakovo bendrovei priteistini 13 764,73 EUR. Atsakovas dėl Å¡ios dalies paaiÅ¡kino, jog tokie bankroto administratoriaus teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes bankroto administratorius privalėjo pateikti įrodymus, kad minėtas turtas realiai nebuvo parduotas ir liko bendrovės balanse, tačiau tokių įrodymų nepateikta.XVI.

Bankroto administratorius ir atsakovas 2014 m. birželio 3 d. pasirašė Turto pasaugos sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo saugoti bendrovės turtÄ , nurodytÄ sutarties priede   Nr. 1, ir bankroto administratoriui pareikalavus grÄ Å¾inti turtÄ . Bankroto administratoriui pareikalavus įsipareigojo grÄ Å¾inti saugomÄ turtÄ , atsakovas negrÄ Å¾ino kondicionieriaus, nurodydamas, kad negali grÄ Å¾inti, kadangi jis yra sumontuotas ant patalpų, esančių         Nemenčinės pl.

Kadangi atsakovas neįvykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui viso turto, iÅ¡ jo priteistina neperduoto kondicionieriaus kaina – 310,76 EUR. Atsakovas paaiÅ¡kino, jog oro kondicionierius nėra prarastas, jis yra sumontuotas buvusiose bendrovės patalpose adresu Nemenčinės pl. 43-6,Vilnius, kuriose administratorius ir perdavė šį turtÄ saugoti atsakovui, todėl administratorius turi galimybę pats administravimo lėšomis iÅ¡montuoti minėtÄ kondicionierių arba tartis su minėtų patalpų savininku dėl kondicionieriaus pardavimo.

Be to, bankroto administratorius nepagrįstai praÅ¡o priteisti jo įsigijimo kainÄ , nes oro kondicionierius nėra naujas, jo likutinė vertė sudaro 239,39 EUR. Atsakovo vertinimu, visi bankroto administratoriaus reikalavimai yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais, neįrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – iÅ¡ atsakovo M. L. BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ priteisė 6 239,24 EUR žalos atlyginimo;

  5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 2015 m. sausio 19 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; iÅ¡ BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ bankroto administravimo iÅ¡laidų M. L. priteisė         1 231 EUR advokato atstovavimo iÅ¡laidų; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas pažymėjo, kad bankroto byloje nėra kreditorių, kurių finansinių reikalavimų suma yra atsiradusi anksčiau negu 2013 m. balandžio 13 d., todėl BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinio dalį dėl nurodytų I–II, V, VIII–X, XII ir XV ieÅ¡kinio epizodų, atsiradusių iki minėtos dienos, pripažino neįrodytÄ .

Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kinį dalį dėl III, VI, VII, XII, XIV ir XV ieÅ¡kinio epizodų.Dėl III ir XIV ieÅ¡kinio argumentų teismas nurodė, kad pateiktos UAB „Z Autoservisas“ sÄ skaitos-faktÅ«ros pavirtina faktÄ , jog ieÅ¡kovas naudojosi Å¡io autoserviso paslaugomis, įskaitant ir automobiliams skirtų 5 006,37 EUR vertės paslaugų, automobilio detalų įsigijimÄ .Dėl VI dalies ieÅ¡kinio argumentų, teismas nurodė, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovo laiku negrÄ Å¾inti telefono aparatai buvo iÅ¡saugoti ir įmonei grÄ Å¾inti 2015 m. gruodžio 8 d., todėl dėl Å¡ios dalies nėra pagrindo konstatuoti didelės atsakovo kaltės. Teismas sprendė, kad Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atsakovas pripažino ir įvykdė.Dėl VII ieÅ¡kinio argumento teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atstovas patvirtino faktÄ , jog daiktai, kurie pagal kasos pajamų orderį buvo įvardyti kaip ofiso baldai, nėra prarasti ir įmonei grÄ Å¾inti, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atsakovas pripažino ir reikalavimÄ patenkino.Dėl XII ieÅ¡kovo nurodomo argumento teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovas nepateikė kuro nuraÅ¡ymo dokumentų, kuriuose bÅ«tų atvaizduotas kuro sunaudojimas bendrovės reikmėms, nesudaro pagrindo pripažinti, kad įmonei vykdančiai nurodytÄ veiklÄ nebuvo reikalingos transporto priemonės ir kad įmonė neturėjo pagrindo bendrovės veikloje naudoti degalus, todėl sprendė, jog dėl Å¡ios dalies nėra pagrindo atsakovÄ pripažinti nepagrįstai apmokėjus įmonei iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas ir bendrovės veikloje sunaudotÄ kurÄ .Dėl XV ieÅ¡kinio argumento teismas taip pat nurodė, kad, nors administratorius teigė, jog joks realus turto pardavimas nebuvo vykdomas, tačiau byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti iÅ¡vadÄ , kad nurodytas turtas yra likęs įmonės balanse ir jis turėjo bÅ«ti perduotas bankroto administratoriui.

Tokių aplinkybių bankroto administratorius nenurodė, todėl Å¡is reikalavimas nepripažintinas pagrįstu. Dėl IV ieÅ¡kinio epizodo teismas konstatavo, kad Ilgalaikio turto nuraÅ¡ymo aktas                Nr. 14/0203 buvo suraÅ¡ytas įmonės vadovui žinant, jog Vilniaus apygardos teismo nutartimi     UAB „Baltijos vežėjų grupė“ turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl įmonės vadovo veiksmai, organizuojant nurodyto turto nuraÅ¡ymÄ , pripažintini nesÄ Å¾iningais.

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog įmonei dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų, vykdant darbines pareigas, buvo padaryta           1 510,08 EUR žala sprendė, kad ieÅ¡kovo Å¡is reikalavimas tenkintinas.Dėl VIII ieÅ¡kinio epizodo teismas papildomai nurodė, kad 2013 m. birželio 13 d., įsigyjant bendrovės vardu UAB „Grand SPA Lietuva“ nakvynės ir komplekso paslaugas,                         UAB „Baltijos vežėjų grupė“ jau turėjo tris kreditorius, o 2014 m. vasario 16 d., bendrovei įsigyjant UAB „Grand SPA Lietuva“ komplekso, nakvynės, gydymo procedÅ«rų paslaugas, bendrovė jau turėjo 102 kreditorių, kuriems pradelstų reikalavimų suma sudarė 668 498,63 EUR.

Dėl paminėto teismas sprendė, kad tiek 2013 m. birželio 13 d., tiek 2014 m. vasario 16 d. įmonės vardu įsigyjant 701,18 EUR vertės UAB „Grand SPA Lietuva“ komplekso, nakvynės, gydymo procedÅ«rų paslaugas, kurių įsigijimas nebuvo siejamas su tiesiogine įmonės veikla, M. L. vardu įgytos paslaugos, kreditorių, kuriems finansinių reikalavimų mokėjimo terminas jau buvo suėjęs, atžvilgiu atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus. Teismas konstatavo, kad tokie atsakovo veiksmai pripažintini tyčiniais, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 701,18 EUR žalos atlyginimo pripažino pagrįstu.Dėl XI dalies ieÅ¡kinio argumentų teismas pažymėjo, kad, įmonei esant faktinio nemokumo bÅ«senoje, kai įmonės pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudarė 166 640,93 EUR, atsakovo veiksmai kreditorių, su kuriais buvo vėluojama atsiskaityti, atžvilgiu buvo nesÄ Å¾iningi, pasireiÅ¡kiantys dideliu neatsargumu, aplaidumu apmokant visiÅ¡kai kitai, su atsakovu susijusiai įmonei, iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 103 EUR teismas pripažintino pagrįstu.Dėl XIII ieÅ¡kovo argumento teismas nurodė, kad, byloje nesant įrodymų apie teisėtÄ kasos pinigų likučio panaudojimÄ , spręstina, jog nustatytas 3 787,38 EUR kasos likučio trÅ«kumas, kuris atsakovo nebuvo perduotas bankroto administratoriui dėl pareigų nevykdymo bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto kasos pinigų likučio teisėtÄ panaudojimÄ , atsakovas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusiÄ (3787,38 EUR – 102,15 EUR (kasos likučio dalis, kuriÄ bylos nagrinėjimo atsakovas padengė)) žalÄ .

Dėl XVI ieÅ¡kinio epizodo teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo teisę atsisakyti priimti saugoti daiktÄ , jeigu jis jam nebuvo perduotas, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovui patvirtinus savo paraÅ¡u, jog jis oro kondicionierių, kurio likutinė vertė – 239,75 EUR, priėmė saugoti, privalo jį perduoti bankroto administratoriui savo sÄ skaita, to nepadaręs, turi atlyginti įmonei padarytÄ Å¾alÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovės BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ administratorės UAB „Pirmas administratorių biuras“ įgaliotas asmuo V.

Gleb apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo             2015 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Teismas nevykdė įstatymuose numatytos imperatyvios pareigos bÅ«ti aktyviam ir neatliko jo kompetencijai priskirtos funkcijos, t. y. nevertino, kiek žalos bendrovei savo neteisėtais veiksmais padarė atsakovas, savo iniciatyva nerinko duomenų, įrodymų, nesiaiÅ¡kino svarbių bylos nagrinėjimui aplinkybių, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ .2.

Dėl I ieÅ¡kinio argumento. Teismas, bÅ«damas aktyvus bankroto bylose, pritaikė netinkamÄ teisės normÄ . Teismas privalėjo taip pat remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsniu, tačiau to nepadarė. Atsakovas, bÅ«damas UAB „Baltijos vežėjų grupė“ direktorius, privalėjo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės vadovo priimti sprendimai apmokėti už asmeninio naudojimo prekes yra akivaizdžiai prieÅ¡ingi bendrovės tikslams, todėl negali bÅ«ti laikomi atitinkančiais sÄ Å¾iningos ir protingos veiklos standartus.

Nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi vadovo veiksmai Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė bendrovės lėšų Å¡vaistymu, nepagrįstai apmokant už prekes, kurios skirtos asmeninėms reikmėms, todėl bankrutuojanti įmonė patyrė 849 EUR žalÄ , kuri turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo.3. Dėl II ieÅ¡kinio argumento. Atsakovas iÅ¡ bendrovės lėšų nupirkęs bilietus asmeninei       O. V. kelionei, pažeidė privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ kompetencijÄ ir veikė nesÄ Å¾iningai, kadangi žinojo, kad veikia prieÅ¡ingai bendrovės tikslams.

Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovo priteistina 318,62 EUR suma (t. y. lėšos, kurios buvo skirtos asmeninei O. V. kelionei apmokėti).4. Dėl III ieÅ¡kinio argumento. Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad automobilis buvo naudojamas panaudos pagrindu, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindÄ remontuoti transporto priemonę UAB „Baltijos vežėjų grupė“ sÄ skaita. Å iuo atveju teismas rėmėsi įrodymu, kuris neegzistuoja, nes panaudos sutarties nebuvo pateikta bylos nagrinėjimo metu, jos nebuvo ir tarp perduotų bendrovės dokumentų, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ , neteisingai įvertino visas bylos aplinkybes, nenustatė ir nesiaiÅ¡kino ar buvo sudaryta panaudos sutartis, neiÅ¡reikalavo jos iÅ¡ atsakovo, nenustatė, ar reikėjo automobiliui pakartotinio tepalų keitimo.5.

Dėl V ieÅ¡kinio argumento. Atsakovas, bÅ«damas UAB „Baltijos vežėjų grupė“ direktorius, privalėjo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai bendrovės ir jos akcininkų naudai bei, gavus per daug pinigų pagal avanso apyskaitÄ , privalėjo juos grÄ Å¾inti bendrovei. Atsakovas nepagrįstai gavo 166,16 EUR sumos ir Å¡i suma turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo. Atsakovo teiginiai, kad nurodytas klaidingas apskaičiavimas buvo atliktas ne pagal ieÅ¡kovo nurodytÄ sÄ skaitÄ , yra paneigiami į bylÄ ieÅ¡kovo pateiktais avansinės atskaitomybės dokumentais – sÄ skaitomis už gyvenimÄ vieÅ¡bučiuose.6.

Dėl VIII ieÅ¡kinio argumento. Bendrovės vadovo priimti sprendimai sumokėti už         UAB „Grand SPA Lietuva“ procedÅ«ras laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. vasario 16 d. yra akivaizdžiai prieÅ¡ingi bendrovės tikslams, todėl negali bÅ«ti laikomi atitinkančiais sÄ Å¾iningos ir protingos veiklos standartus. Asmeninio pobÅ«džio paslaugos negali bÅ«ti pripažintos įmonės veiklai reikalingomis ir naudingomis iÅ¡laidomis ir įtrauktos į bendrovės sÄ naudas.

Akivaizdu, kad           M. L. šiais savo veiksmais panaudojo bendrovės pinigus savo asmeninėms reikmėms, todėl iš atsakovo priteistina papildoma 631,66 EUR suma.7. Dėl IX ir X ieškinio argumento. Kadangi iki šiol atsakovas nepateikė pagrindžiančių dokumentų, kokiu tikslu vyko į užsienio šalis, kokias darbines funkcijas ar tarnybinius pavedimus vykdė komandiruočių metu, todėl darytina išvada, kad į šias komandiruotes direktorius                M.

L. vyko ne įmonės, o asmeniniais tikslais, tokiu bÅ«du nepagrįstai naudodamas įmonės lėšas, todėl komandiruočių metu ne bendrovės tikslams panaudotos lėšos privalo bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovo.8. Dėl XII ieÅ¡kinio argumento. Atsakovas privalo įrodyti, kad sunaudotas kuras buvo panaudotas iÅ¡imtinai bendrovės reikmėms. Kadangi atsakovas nepildė nei kelionės lapų, nei buvo nustatęs kitÄ kuro panaudojimo apskaitÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas tikslingai Å¡ių dokumentų netvarkė, kad nebÅ«tų galimybės nustatyti, ar kuras buvo naudojamas iÅ¡imtinai bendrovės tikslams.

Kadangi administratoriui dėl atsakovo aplaidaus buhalterijos tvarkymo nėra galimybės nustatyti, kodėl iÅ¡ bendrovės lėšų buvo apmokėta už tokį didelį kiekį degalų, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 67 928,76 Lt (19 673,53 EUR) suma. Teismas turėjo Å¡ioje byloje imtis iniciatyvos rinkti reikiamus įrodymus ir gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , bÅ«ti aktyvus.9. Dėl XV ieÅ¡kinio argumento. Atsakovas sudarė sandorį su UAB „Weis“, nors suvokė, kad UAB „Weis“ yra nemoki ir negalės atsiskaityti už neva parduotas prekes.

Toks atsakovo elgesys yra nesÄ Å¾iningas, nes atsakovas žinojo, kokia yra pirkėjo finansinė padėtis. Be to, Å¡is sandoris nebuvo privalomas, t. y. numatytas teismo sprendimu, nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis ir kita, todėl, sudarydamas šį, iÅ¡ anksto niekinį sandorį, atsakovas pažeidė bendrovės interesus – gauti naudÄ ir pridėtinę vertę. Pagal 2012 m. lapkričio 19 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ atliekant statybinių medžiagų pardavimÄ bendrai 32401,86 Lt (9 384,28 EUR) sumai, bendrovės vadovas suteikė ir sÄ skaitoje- faktÅ«roje nurodė, kad pirkimo suma privalo bÅ«ti apmokėta iki 2012 m. gruodžio 19 d.

Mokėjimas už prekes nebuvo atliktas, tačiau atsakovas pagal 2012 m. gruodžio 19 d. aktÄ visas nurodytas prekes perdavė UAB „Weiss“. Toks atsakovo elgesys laikytinas žalingu bendrovės interesams. Teismas privalėjo bÅ«ti itin aktyvus sprendžiant atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir tinkamai iÅ¡nagrinėti visas aplinkybes, tačiau to nepadarė.10. Dėl IX ieÅ¡kinio argumento. Pateiktose sÄ skaitose nebuvo identifikuoti automobiliai, kuriems buvo atliekami remonto darbai, nors iÅ¡ kitų bendrovės buhalterinių dokumentų matosi, kad buvo aiÅ¡kiai nurodyta, koks automobilis remontuojamas, todėl darytina iÅ¡vada, kad pagal Å¡ias sÄ skaitas buvo remontuojami ne įmonės automobiliai ir Å¡ios sÄ skaitos negalėjo bÅ«ti apmokėtos iÅ¡ bendrovės lėšų.

Be to, bendrovės automobiliai buvo tvarkomi labai dažnai ir jų taisymas vis dažnėjo prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Kilo įtarimų, kad įsigytos prekės nebuvo skirtos bendrovės nuosavybei priklausiusiems automobiliams. Tačiau teismas minėtų aplinkybių nevertino ir priėmė visiÅ¡kai nepagrįstÄ sprendimÄ .11. Vilniaus apygardos teismas savo sprendimo dalyje, kuria netenkino bankroto administratoriaus reikalavimų, nepateikė jokio įrodymų vertinimo. Teismas įrodymus vertino selektyviai, dėl dalies apskritai nepasisakė, nenurodė, kodėl vieni ar kiti įrodymai yra svarbÅ«s, o kiti – ne, todėl toks teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas tinkamai motyvuotas.

Teismo sprendime nėra nurodyta, kokiais konkrečiais įrodymais teismas rėmėsi, darydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog 2012 m. lapkričio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 7 d. UAB „Weis“ neva parduotas turtas yra likęs įmonės balanse ir jis turėjo bÅ«ti perduotas bankroto administratoriui. Teismas visiÅ¡kai nevertino byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtina ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl galimo fiktyvaus pardavimo. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama, todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas, tačiau teismas tuo nesivadovavo, netinkamai iÅ¡nagrinėjo šį klausimÄ ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡vardyti ne visi byloje surinkti įrodymai, neatskleista jų įrodomoji reikÅ¡mė, teismo padarytos iÅ¡vados nepagrįstos faktiniais argumentais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)    270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai.

Sprendime nėra iÅ¡dėstyta faktinių argumentų, todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas, o tai yra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas. Akivaizdu, kad buvo pažeistos asmens teisės į tinkamÄ teismo procesÄ , taip pat vieÅ¡asis interesas.12. Pirmosios instancijos teismas remiasi iÅ¡imtinai tik atsakovo parodymais ir aiÅ¡kinimais. Akivaizdu, kad teismas atsakovo parodymus suabsoliutino, jiems suteikė virÅ¡enybę prieÅ¡ kitus byloje surinktus įrodymus, o ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų nevertino.

Teismas privalėjo kritiÅ¡kai vertinti atsakovo parodymus, nes pastarieji neturi turėti įrodomosios reikÅ¡mės, tačiau tik jais rėmėsi priimdamas sprendimÄ . Atsakovo parodymai neturi paneigti surinktų byloje raÅ¡ytinių įrodymų. Be to, teismo posėdžių metu apklausiant atsakovÄ paaiÅ¡kėjo prieÅ¡taravimai tarp Å¡ių parodymų, taip pat ir prieÅ¡taravimai byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams, tačiau teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino, t. y. nerinko papildomų įrodymų, kad nustatytų bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir teisingai iÅ¡nagrinėtų bylÄ .

Atsakovas apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ pakeisti sumažinant iÅ¡ atsakovo priteistÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ iki 103 EUR; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jas priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo administravimui skirtų lėšų; skirti ieÅ¡kovo bankroto administratoriui 5 792 EUR baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 proc. Å¡ios baudos skiriant atsakovui bei įpareigoti ieÅ¡kovo bankroto administratorių iÅ¡ savo lėšų atlyginti visas atsakovo dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio patirtas iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Dėl IV ieÅ¡kinio argumento. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Ilgalaikio turto nuraÅ¡ymo aktas buvo suraÅ¡ytas 2014 m. vasario 3 d., o Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo areÅ¡tuotas visas ieÅ¡kovo turtas, buvo priimta 2014 m. vasario 24 d., t. y. turto nuraÅ¡ymo metu atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie teismo nutartimi ieÅ¡kovo turtui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Turto nuraÅ¡ymas buvo atliktas nepažeidžiant galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių, todėl nebuvo pagrindo turto nuraÅ¡ymo akto pripažinti negaliojančiu kaip imperatyviomis įstatymo normoms prieÅ¡taraujančio sandorio ir atitinkamai nebuvo pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais (nesÄ Å¾iningais).

Atsakovas iÅ¡ pradžių teigdamas, kad nuraÅ¡yta kompiuterinė įranga buvo parduota UAB „V-Servisas“, suklydo. Aplinkybę, kad įranga nebuvo parduota, o buvo perduota utilizuoti, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: 2015 m. spalio 19 d. UAB „V-Servisas“ paaiÅ¡kinimai dėl prekių utilizavimo, 2014 m. vasario 3 d. Ä®rangos priėmimo utilizavimui aktas, aplinkybė, kad 2014 m. vasario 17 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra nėra pasiraÅ¡yta UAB „V-Servisas“ ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kompiuterinės įrangos pirkimo-pardavimo sandorį, taip pat įrodymai, kad įranga buvo netinkama naudoti, taip pat ir 2014 m. vasario 3 d.

Ilgalaikio turto nuraÅ¡ymo aktas Nr. 14/0203, ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Alsimara“ defektinis aktas. Pastarasis aktas taip pat patvirtina, kad įranga buvo netinkamos kokybės dar 2013 m. rugsėjo 26 d., kai apie įmonės galima bankrotÄ net nebuvo minties, o įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė tik 12 990,99 Lt (3 762,45 EUR). Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo                  1 510,08 EUR žalos, padarytos kompiuterinės įrangos nuraÅ¡ymu, atlyginimo neteisingai apskaičiavo minėtais veiksmais ieÅ¡kovui padarytos žalos dydį.

Bankroto administratoriaus pateiktas 2015 m. kovo 27 d. prekės vertės nustatymo aktas neįrodo nuraÅ¡ytų prekių rinkos vertės, todėl neįrodo ir įmonei turto nuraÅ¡ymu padarytos žalos fakto bei dydžio. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nuraÅ¡ytos įrangos rinkos vertę, byloje nėra, todėl teismo iÅ¡vada, kad įrangos nuraÅ¡ymu ieÅ¡kovui buvo padaryta 1 510 EUR dydžio žala, nepagrįsta jokiais įrodymais. IeÅ¡kovas neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Administratorius neįrodė atsakovo didelės kaltės, t. y. kad nekokybiÅ¡kos kompiuterinės įrangos nuraÅ¡ymas buvo akivaizdžiai žalingas įmonei ar kad buvo akivaizdus Å«kinės-komercinės rizikos peržengimas.2. Dėl VII ieÅ¡kinio argumento. UAB „Grand SPA Lietuva“ komplekso paslaugos buvo įsigyjamos, kai įmonės vadovas vyko į Druskininkus susitikti su įmonės užsienio klientais.       PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros už minėtas paslaugas buvo iÅ¡raÅ¡ytos įmonei, todėl teismo iÅ¡vada, kad minėtu paslaugų įsigijimas nebuvo siejamas su tiesiogine įmonės veikla, nėra pagrista.

Nors įmonė minėtų paslaugų pirkimo metu turėjo pradelstų įsipareigojimu kreditoriams, tačiau ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga atsakovo didelei kaltei konstatuoti, nes, net ir turint pradelstų įsipareigojimų, įmonės turi teisę sudarinėti sandorius. Atsakovo įsigytų paslaugų vertė yra labai maža palyginti su ieškovo turimo turto verte ir pradelstų reikalavimų suma, o šių sandorių ekonominė nauda įmonės veiklai buvo ženkliai didesnė.

Paslaugos buvo užsakomos iÅ¡ anksto, t. y. 2013 m. rudeni, tuo metu, kai atsakovas dar nieko nežinojo ir negalėjo žinoti apie įmonei gresiantį bankrotÄ . Teismas neteisingai apskaičiavo paslaugų užsakymu ieÅ¡kovui padarytos žalos dydį, kadangi neatsižvelgė į tai, kad minėtose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose iÅ¡skirtos PVM sumos negali bÅ«ti laikomos įmonės patirtais nuostoliais. Todėl, net ir konstatavus visas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir atsakovo didelę kaltę dėl UAB „Grand SPA Lietuva“ paslaugų įsigijimo, teismo priteista        701,18 EUR dydžio žalos suma turėtų bÅ«ti mažinama iki 580,49 EUR.3.

Dėl XIII ieÅ¡kinio argumento. Teismas neįvertino aplinkybės, kad kasos pinigų likutis 2014 m. vasario 28 d. buvo neigiamas ir lygus 13 429,77 Lt (3 889,53 EUR) sumai, todėl neįvertino, kad po 2014 m. vasario 28 d. papildomai įneÅ¡tais pinigais buvo dengiamas kasos likučio trÅ«kumas. Teismo iÅ¡vada, kad 3 787,38 EUR suma buvo prarasta, neatitinka bylos duomenų        (nei byloje esančių kasos knygos iÅ¡rašų, nei naujai pateikiamų kasos knygos iÅ¡rašų), todėl teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo tariamu kasos likučio praradimu padarytÄ Å¾alÄ â€“ 3 685,23 EUR.4.

Dėl XVI ieÅ¡kinio argumento. Pats 2014 m. birželio 3 d. Turto pasaugos sutarties, pagal kuriÄ administratorius perdavė atsakovui saugoti įmonės turtÄ , sudarymo faktas patvirtina aplinkybę, kad bankroto administratoriui įmonės turtas, nurodytas sutarties Priede Nr. 1, įskaitant ir oro kondicionierių, buvo perduotas, t. y. atsakovas, kaip įmonės vadovas, įvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte jam nustatytÄ pareigÄ . Atsakovas Å¡iuo atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepadarė įmonei jokios žalos  (oro kondicionierių iÅ¡saugojo ir jo neprarado), todėl nėra visų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

IÅ¡ atsakovo galėtų bÅ«ti priteistos tik oro kondicionieriaus iÅ¡montavimo iÅ¡laidos, pagrįstos įrodymais, bet ne oro kondicionieriaus vertė. Administratorius, Turto pasaugos sutartimi įmonės turto saugojimo iÅ¡laidas bei atsakomybę perkėlęs atsakovui, o vėliau reikalaudamas, kad atsakovas savo sÄ skaita iÅ¡montuotų įmonės turtÄ iÅ¡ įmonės buveinės ir jį atvežtų į bankroto administratoriaus buveinę, esančiÄ adresu M. K. Č. g. 2–2, Vilnius, pažeidė įstatymo nuostatas ir nepagristai praturtėjo atsakovo sÄ skaita, taip pat nepagristai naudojo administravimo iÅ¡laidoms skirtas įmonės lėšas.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo bankroto administratoriui skirtina bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Dėl IV ieÅ¡kinio argumento. Atsakovas turtÄ dėl nežinomų priežasčių nurašė dar nepasibaigus jų garantinio aptarnavimo terminams ir pardavė už mažesnę nei likutinė turto vertė kainÄ prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ 2014 m. vasario 3 d., t. y. jau teismui priėmus nagrinėti ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo ir byloje taikius laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atsakovas, gavęs kreditoriaus pretenzijas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nurašė esantį bendrovėje turtÄ ir perleido jį UAB „V- Servisas“. Toks bendrovės vadovo elgesys yra nesÄ Å¾iningas bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu. Atsakovas veikė prieÅ¡ingai bendrovės veikloms tikslams, pažeidė bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus, todėl negali bÅ«ti laikomi atitinkančiais sÄ Å¾iningos ir protingos veiklos standartus. Be to, nuraÅ¡ytas turtas priskiriamas prie aukÅ¡tos kokybės prekių ir faktiÅ¡kai tik dėl mechaninių pažeidimų galėtų tapti netinkamas naudotis, tačiau tokių aplinkybių akte nėra nustatyta.

Dėl tokių atsakovo veiksmų bendrovė patyrė 1 510,08 EUR žalÄ .

2. Dėl VII ieÅ¡kinio argumento. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, su kokias klientais konkrečiai vyko susitikti, kokiu bÅ«tent tikslu buvo važiuojama į Druskininkus, dėl kokių sandorių vyko derybos ir pan. PeržiÅ«rėjus buhalterinius dokumentus, nebuvo nustatyta, kad Å¡ios paslaugos (savaitgaliais) buvo reikalingos įmonės veikloje. Be to, direktorius naudojo bendrovės pinigus asmeninėms SPA procedÅ«roms ir nakvynės paslaugoms prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , nors bendrovė nebeturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su įmonės kreditoriais, buvo nemoki, gavusi įspėjimus dėl bankroto bylos kėlimo.

Asmeninio pobÅ«džio paslaugos negali bÅ«ti pripažintos įmonės veiklai reikalingomis ir naudingomis iÅ¡laidomis ir įtrauktos į bendrovės sÄ naudas, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 1 332,84 EUR suma.3. Dėl XVI ieÅ¡kinio argumento. Atsakovas iki Å¡iol neketina įvykdyti savo pareigos ir neperduoda bendrovei priklausančio turto bankroto administratoriui, todėl turi atlyginti įmonei padarytÄ Å¾alÄ (oro kondicionieriaus likutinę vertę).4. Dėl XIII ieÅ¡kinio argumento. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui bankroto bylÄ bei pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo visÄ bendrovės turtÄ .

Atsižvelgiant į tai, atsakovas, kaip bendrovės direktorius ir kasininkas, negalėjo atlikti jokių mokėjimų iÅ¡ bendrovės grynųjų pinigų kasos, o juos atlikęs pažeidė nustatytus apribojimus ir privalo atlyginti dėl to kilusiÄ Å¾alÄ . Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad, iÅ¡kėlus bendrovei bankroto bylÄ , kasoje buvo 102,15 EUR grynųjų pinigų likutis ir šį likutį apmokėjo. Minėtas likutis atsakovo sudarytoje kasos knygoje irgi figÅ«ravo kaip neigiamas likutis, t. y. kaip neigiami pinigai grynųjų pinigų kasoje.

Å is faktas įrodo atsakovo pozicijos ir veiksmų nenuoseklumÄ ir teisino nutarties dėl bendrovės turto perdavimo administratoriui nevykdymÄ . Atsakovo pozicija, jog bendrovės grynųjų pinigų kasoje buvo neigiamas likutis, yra nepagrįsta ir nelogiÅ¡ka. Kasos iÅ¡laidų orderiai yra iÅ¡raÅ¡omi tomis sumomis ir tada, kai yra atliekami iÅ¡mokėjimai iÅ¡ kasos. Jeigu kasoje nėra pakankamai lėšų mokėjimo operacijai įvykdyti, ji negali bÅ«ti atlikta fiziÅ¡kai, t. y. pinigai negali bÅ«ti iÅ¡duoti, nes jų kasoje nėra.

Bet koks kitoks kasos iÅ¡laidų įforminimas ir traktavimas yra neatitinkantis teisės aktų reikalavimų. Å iuo atveju atsakovo pozicija traktuotina kaip bandymas iÅ¡vengti atsakomybės, pateisinti nežinia kur dingusias bendrovės lėšas.5. Bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančiai bendrovei, kreipėsi į teismÄ siekdamas apginti ne tik bendrovės ir jos kreditorių interesus, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu, todėl atsakovo praÅ¡ymas skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes bÅ«tent atsakovas, kaip saugotojas, privalo savo sÄ skaita perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios bendrovės turtÄ .Atsakovas M.

L. atsiliepime į ieÅ¡kovės BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ administratorės UAB „Pirmas administratorių biuras“ įgalioto asmens V. Gleb apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ; atsakovo apeliacinį skundÄ tenkinti; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ pakeisti, sumažinant iÅ¡ atsakovo priteistÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ iki 103 EUR; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jas priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo administravimui skirtų lėšų; skirti ieÅ¡kovo bankroto administratoriui 5 792 EUR baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 proc.

Å¡ios baudos skiriant atsakovui bei įpareigoti ieÅ¡kovo bankroto administratorių iÅ¡ savo lėšų atlyginti visas atsakovo dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio patirtas iÅ¡laidas (įskaitant visas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, neribojant jų dydžio). AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Kadangi ieÅ¡kovas tinkamai neįvykdė savo kaip ieÅ¡kovo pareigos įrodymais pagrįsti aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, teismas neturėjo jokio pagrindo minėtÄ (įrodinėjimo) pareigÄ vykdyti už ieÅ¡kovÄ , nepaisant to, kad ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė.2.

Ä®monės vadovas už laikotarpį, kai įmonės turtinė padėtis buvo gera ir įmonė tinkamai atsiskaitydavo su kreditoriais, atsako tik prieÅ¡ įmonės akcininkus. Tik įmonės akcininkai, kaip naudos gavėjai, gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį įmonės vadovui dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo. IeÅ¡kovo įmonės 100 proc. akcininkas, t. y. savininkas visÄ laikÄ buvo pats atsakovas, todėl jam, kaip bendrovės vadovui, apskritai negali kilti atsakomybė už laikotarpį, kai įmonės turtinė padėtis buvo gera ir įmonės kreditorių interesai nebuvo pažeidžiami.

Tačiau už laikotarpį, kai įmonė nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, įmonės vadovas gali atsakyti tik prieš tuos kreditorius, kurių reikalavimai liko nepatenkinti. Būtent tokie kreditoriai CPK 5 straipsnio prasme yra suinteresuoti asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Bankroto administratorius turi įgaliojimus ginti tik kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas bankroto byloje, interesus. Atsižvelgiant į tai, visi bankroto administratoriaus reikalavimai atsakovui, kurie nėra susiję su bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesų gynimu, yra pareikšti viršijant bankroto administratoriaus įgaliojimus ir yra teisiškai nepagrįsti.

Teismas visiÅ¡kai pagrįstai atmetė visus bankroto administratoriaus reikalavimus, kurie nėra susiję su bankroto byloje teismo patvirtintų įmonės kreditorių teisių gynimu.3. Kartu su ieÅ¡kiniu paties administratoriaus pateikti dokumentai patvirtina, kad visos bendrovės patirtos iÅ¡laidos yra pagrįstos juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitÄ , tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos buvo patirtos bendrovės reikmėms. Administratorius neginčijo minėtų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių minėtų dokumentų turinį, prieÅ¡ingai, jais vadovavosi grįsdamas savo reikalavimus.

Jokių įrodymu, kad minėtos bendrovės iÅ¡laidos buvo patirtos ne ieÅ¡kovo naudai, o atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, administratorius nepateikė, tokių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu.4. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra jokio pagrindo konstatuoti ir kitas civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl atsakovui civilinė atsakomybė nekyla ir negali kilti. Administratorius, teigdamas, kad atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas bendrovei, turėjo įrodyti didelę atsakovo kaltę, t. y. kad atsakovo veiksmai buvo akivaizdžiai žalingi įmonei arba kad atsakovas savo veiksmais akivaizdžiai peržengė Å«kinę- komercine rizikÄ , tačiau administratorius to neįrodė.

Kuro pirkimo, automobilių remonto, komandiruotės iÅ¡laidos, iÅ¡laidos reprezentacijai ir labdarai, pagal savo pobÅ«dį yra įprastinės iÅ¡laidos, bÅ«dingos kiekvienai įmonei. Vertinant minėtų iÅ¡laidų dydį, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡ios iÅ¡laidos, atsižvelgiant į įmonės turimÄ turtÄ bei veiklos apimtis, buvo nepagrįstai didelės ar akivaizdžiai žalingos įmonei.5. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde remiasi nauju argumentu t. y. kad teismas privalėjo taip pat remtis CK 1.82 straipsniu.

Kadangi ieÅ¡kovas Å¡iuo argumentu nesirėmė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nepagrįstai šį klausimÄ kelia apeliaciniame skunde. IeÅ¡kovo nurodomas CK 1.82 straipsnis reglamentuoja juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo sÄ lygas, tačiau ieÅ¡kovas neprašė teismo pripažinti kurį nors sandorį negaliojančiu, todėl minėtas straipsnis nagrinėjamu atveju netaikytinas. IÅ¡ ieÅ¡kovo paduoto apeliacinio skundo taip pat nėra aiÅ¡ku, kokius sandorius ieÅ¡kovas siekia nuginčyti CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.6.

Ieškovas nenurodė, kokius būtent įrodymus teismas netinkamai įvertino ir kokios būtent teismo išvados yra nepagrįstos byloje surinktais įrodymais, todėl visi su tuo susiję ieškovo argumentai atmestini kaip deklaratyvūs.

7. IÅ¡ teismo sprendimo turinio aiÅ¡kiai matyti, jog, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimus, rėmėsi iÅ¡imtinai tik byloje surinktais ir paties bankroto administratoriaus pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, o dėl atsakovo paaiÅ¡kinimų net nepasisakė. IeÅ¡kovas, kaltindamas teismÄ netinkamu atsakovo parodymų vertinimu, taip ir nenurodė, kokie konkrečiai atsakovo paaiÅ¡kinimai ir kokiems konkrečiai raÅ¡ytiniams įrodymais prieÅ¡tarauja, o tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ tokius ieÅ¡kovo kaltinimus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas yra bylos Å¡alis ir Å¡ioje byloje davė priesaikÄ , todėl atsakovo paaiÅ¡kinimai, skirtingai nei bankroto administratoriaus paaiÅ¡kinimai, turi įrodomÄ jÄ galiÄ ir yra laikomi įrodymais                CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme.8. Visos administratoriaus nurodytos bendrovės iÅ¡laidų sumos, kurios yra apskaičiuotos pagal bendrovei iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, visos kitos iÅ¡laidos – kuro, automobilių remonto, prekių ir paslaugų pirkimo yra apskaičiuotos pagal PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ar kuro kvitus, kuriuose yra iÅ¡skirtas pirkimo PVM, turi bÅ«ti mažinamos PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose iÅ¡skirta PVM suma.9.

IÅ¡ įmonės kreditorių sÄ raÅ¡o matyti, kad teismo patvirtintų reikalavimu suma sudaro      344 140,51 Lt (99 669,99 EUR), o administratoriui perduoto įmonės turto vertė – 301 827 Lt        (87 415,14 EUR). Taigi atsakovo atsakomybė už kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ , net jeigu ir bÅ«tų įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, negalėtų virÅ¡yti 12 254,84 EUR sumos. Tačiau bankroto administratorius pareikÅ¡tame ieÅ¡kiniu ir apeliaciniame skunde reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo net 53 422,22 EUR sumÄ , kuri daugiau kaip keturis kartus virÅ¡ija minėtÄ nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumÄ .

Administratorius niekaip nepagrindė, kam ir kokiais tikslais bus naudojama perviršio suma, t. y. daugiau kaip 40 000 EUR. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vežėjų grupė“ atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Pirmas administratorių biuras“ apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Atsakovo M. L. (M. L.) apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus. Dėl faktinių bylos aplinkybių Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi UAB „Baltijos vežėjų grupė“ iÅ¡kelta bankroto byla (c.b. Nr. B2-3121-232/2014) (t. 1, b. l. 17–20). Nutartis įsiteisėjo              2014 m. gegužės 2 d. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Pirmas administratorių biuras“.

Keldamas bankroto bylÄ , teismas rėmėsi 2012 m. balandžio 10 d. balanso duomenimis, pagal kuriuos įmonė turėjo 618 977 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – 551 479 Lt sumai. Teismas taip pat rėmėsi 2014 m. sausio 13 d. balanso duomenimis, pagal kuriuos įmonė turėjo 437 859 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – 489 609 Lt sumai. Pagal 2014 m. sausio 13 d. pelno - nuostolių ataskaitÄ teismas nustatė, jog atsakovas dirba nuostolingai, 2014 m. sausio 13 d. patyrė 119 248 Lt nuostolių (t. 1, b. l. 17-20).

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtinta įmonės kreditorinių reikalavimų suma sudaro 315 762 Lt (4 263,94 Lt – pirmosios eilės kreditoriams, 24 995,43 Lt – antrosios eilės kreditoriams, 286 502,63 Lt – trečiosios eilės kreditoriams) (t. 1, b. l. 95). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patikslinti įmonės kreditorinių reikalavimai. Patvirtintas patikslintas BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ pirmosios eilės kreditoriaus M. L. kreditinis reikalavimas 3 121,50 Lt sumai, į BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ pirmosios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas A.

Å . ir patvirtintas jo 1 456 Lt kreditinis reikalavimas, į BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ trečiosios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta             UAB „Agmantra“ ir patvirtinti jos 7 134,70 Lt kreditiniai reikalavimai, į BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ trečiosios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta UAB „Aldimas“ ir patvirtintas 1 936 Lt reikalavimas, į BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ trečiosios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta HCS Transport&Spedition ir patvirtintas jos 2 102,24 Lt reikalavimas.Bankroto administratoriaus pateikiamoje Ilgalaikio turto apyvartos ataskaitoje nurodyta, kad ilgalaikis turtas 2014 m. gegužės 20 d. sudarė 13 324,30 Eur.Finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis 2010 m.

įmonė deklaravo turto už      184 919 Lt, ilgalaikio turto – 12 527 Lt. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 174 284 Lt.Finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis 2011 m. įmonė deklaravo turto už      462 096 Lt, ilgalaikio turto – 15 907 Lt. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 409 646 Lt.Finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis 2012 m. įmonė deklaravo turto už      618 977 Lt, ilgalaikio turto – 16 063 Lt. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 551 479 Lt.Finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis 2013 m.

įmonė deklaravo turto už      618 977 Lt, ilgalaikio turto – 16 063 Lt. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 551 479 Lt.BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ kreditorių sÄ raÅ¡e nurodoma, kad pirmas pradelstas kreditinis reikalavimas atsirado 2013 m. balandžio 13 d.IÅ¡ Debitorių suminių skolų ataskaitos nustatyta, kad debitorių skola 2014 m. gegužės 21 d. sudaro 288 502, 97 Eur. Dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybės Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis).

Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organÄ ir dalyvių susirinkimÄ , jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktÅ«ra (CK 2.82 str. 2 d.). Akcinių bendrovių įstatymo penktojo skirsnio „Bendrovės valdymas“ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrovė (tiek akcinė, tiek uždaroji akcinė – Akcinių bendrovių įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimÄ ir vienasmenį valdymo organÄ - bendrovės vadovÄ .

Bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės Å«kinės komercinės veiklos organizavimÄ ir vienvaldiÅ¡kai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 6 d., 37 str. 8, 10, 12 d., kt.). Konkrečias bendrovės vadovo teises ir pareigas reglamentuoja Darbo kodeksas, Civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai.

Organizuodamas ir vykdymas bendrovės kasdienę veiklÄ , bendrovės vadovas, be kita ko, saistomas įstatyme įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veiklos principų, kuriais jis turi vadovautis, priimdamas konkrečius verslo sprendimus, ir kuriais iÅ¡ esmės apibÅ«dinamas bendrovės vadovo veiklos standartas. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. (1–6 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas Å¡ių nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra ne kartÄ pabrėžęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų.

VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v.

D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB Druskininkų autobusų parkas v. V. V., bylos Nr. 3K-3-356/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Toris“ v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-581/2013; kt.).Todėl tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ apeliaciniuose skunduose nurodytais pagrindais, atsižvelgtina ir į nurodytÄ praktikÄ bei įvertintinos ne tik teisės aktuose nustatytos vadovo pareigos, tačiau ir specifinėje verslo srityje priimtų sprendimų sÄ Å¾iningumas bei tinkamumas. Bankrutavus UAB „Baltijos vežėjų grupė“ bankroto administratorius perėmė įmonės dokumentus ir turtÄ .

IÅ¡ perimtų dokumentų nustatyta, kad atsakovas M. L. nuo bendrovės įsteigimo iki bankroto proceso pradžios buvo vienintelis UAB „Baltijos vežėjų grupė“ akcininkas ir direktorius. Ä®monei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Å iuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, numato, jog bankroto administratorius, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius teisme pagal įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Kuo įmonės finansinė bÅ«klė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikÅ¡mė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės bÅ«klei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti. Taigi, bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarines) pareigas, turi atsižvelgti į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų.

Aptartų bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimÄ . Atlikus buhalterinių finansinių dokumentų patikrinimÄ , bankroto administratorius nustatė, kad M. L. pažeidė bendrovės ir kreditorių interesus, todėl pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo.CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Tokiu teisiniu reglamentavimu iÅ¡ esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiÅ¡ka ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesÄ Å¾iningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiÅ¡kai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, gali bÅ«ti iÅ¡Å¡vaistytas juridinio asmens turtas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas. Siekiant sutrukdyti vykdyti nesÄ Å¾iningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v.

R. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad keldamas bankroto bylÄ UAB „Baltijos vežėjų grupė“, teismas rėmėsi 2012 m. balandžio 10 d. balanso duomenimis, pagal kuriuos įmonės turtas sudarė 618 977 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 551 479 Lt, taip pat rėmėsi 2014 m. sausio 13 d. balanso duomenimis, pagal kuriuos įmonės turtÄ sudarė 437 859 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 489 609 Lt.

Pagal          2014 m. sausio 13 d. pelno - nuostolių ataskaitÄ teismas nustatė, jog UAB „Baltijos vežėjų grupė“ dirba nuostolingai, 2014 m. sausio 13 d. patyrė 119 248 Lt nuostolių. Atsižvelgdamas į nurodytus duomenis konstatavo UAB „Baltijos vežėjų grupė“ nemokumo bÅ«senÄ ir iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Bankroto administratoriui pasikreipus į teismÄ dėl to, kad M. L. pažeidė bendrovės ir kreditorių interesus, teismas sprendime nustatė, kad bankroto byloje nėra kreditorių, kurių pradelstų finansinių reikalavimų suma yra atsiradusi anksčiau negu 2013 m. balandžio 13 d., todėl įvertinęs nurodytas aplinkybes padarė iÅ¡vadÄ , kad bankroto administratoriaus ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo iki nurodyto laikotarpio nepripažintinas pagrįstu.

Vadovaujantis tuo, reikalavimus dėl kelionių užsienyje laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d., įmonės lėšomis įgytų asmeninio pobÅ«džio drabužių, 2010-08-27 bilieto marÅ¡rutu Malaga - Barselona, ir Barselona - Ryga įsigijimo, 2012 m. rugpjūčio 28 d. apmokėtos sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. VAT582/8/2012(FV) ir jos pagrindu gautos 166,16 Eur sumos, taip pat iki nurodytos datos (2013 m. balandžio 13 d.) iÅ¡ bendrovės lėšų apmokėtos nakvynės ir gydyklos paslaugas UAB „Grand SPA Lietuva“, laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2010 m. rugsėjo 27 d., 2010 m. sausio 30 d. iki                              2010 m. gegužės 30 d., 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimai priteisti iÅ¡ komandiruočių į MalagÄ , RygÄ , VokietijÄ , PrancÅ«zijÄ , IspanijÄ patirtas įmonės iÅ¡laidas, sunaudotus degalus, 2012 m. lapkričio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 7 d. iÅ¡raÅ¡ytas dvi sÄ skaitas faktÅ«ras už      UAB „Weis“ parduotas statybines medžiagas, santechnikos komplektÄ , pripažinto neįrodytais, todėl netenkino.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai iÅ¡nagrinėjo terminÄ pradėdamas skaičiuoti nuo pirmojo pateikto į bankroto bylÄ kreditinio reikalavimo, o ne nagrinėjant visas aplinkybes, t. y. už visÄ nurodytÄ laikotarpį, kuriuo buvo bankrutuojančiai bendrovei padaryta žala.Ä®vertinus bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su tuo apeliantės UAB „Baltijos vežėjų grupė“ bankroto administratorės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai iÅ¡analizavo buvusio įmonės vadovo veiksmus iki pirmojo pradelsto kreditinio reikalavimo atsiradimo t. y. nenustatė, ar vadovas veikė pernelyg rizikingai, neatsižvelgdamas į kreditorių interesus ir dėl to galėjo bÅ«ti iÅ¡Å¡vaistytas juridinio asmens turtas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino situacijÄ . Tam, kad bÅ«tų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti jo civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama                     (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ pareiga tenka bendrovės vadovui. IÅ¡ byloje pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2010 m. įmonė deklaravo turto už 184 919 Lt, ilgalaikio turto – 12 527 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 174 284 Lt, 2011 m. įmonė deklaravo turto už              462 096 Lt, ilgalaikio turto – 15 907 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 409 646 Lt, 2012 m. įmonė deklaravo turto už 618 977 Lt, ilgalaikio turto – 16 063 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 551 479 Lt.

IÅ¡ nurodyto matyti, kad UAB „Baltijos vežėjų grupė“ turėjo pakankamai turto, jog padengtų skolinius įsipareigojimus, turtas yra likvidus, įmonė nurodytais metais veikė pelningai, nuostolių nepatyrė, t. y. prieÅ¡ingai nei bankroto iÅ¡kėlimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nenustatyta priežastinio ryÅ¡io tarp įmonės vadovo veiksmų ir žalos atsiradimo, todėl pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė civilinės atsakomybės institutÄ ir teisingai įvertino žalos atsiradimo momentÄ â€“ nuo pirmo pradelsto kreditinio reikalavimo.

Pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, bet tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės Å«kinės komercinės veiklos rizika, nelaikytinas pagrindu įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti. Dėl sÄ skaitos UAB „Z Autoservisas“ apmokėjimo Bankroto administratorius nustatė, kad iÅ¡ UAB „Baltijos vežėjų grupė“ lėšų bendrovės direktorius apmokėjo autoservisui UAB „Z Autoservisas“ 2014 m. vasario 5 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 915 Lt (265 Eur) sumai už automobilio MB C200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus. IÅ¡ perduotų UAB „Baltijos vežėjų grupė“ dokumentų matyti, kad 2013 m. gruodžio 10 d. Å¡i transporto priemonė buvo parduota UAB „Bear pharma“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius pardavimo metu buvo atsakovas. Atsakovas nurodė, kad transporto priemonę perleidus              UAB „Bear Pharma“, automobiliu kurį laikÄ pagal panaudos sutartį naudojosi ieÅ¡kovas, todėl jis turėjo teisinį pagrindÄ remontuoti minėtÄ transporto priemonę savo sÄ skaita.

Patikrinus dokumentus, bankroto administratorius nustatė, kad Å¡io automobilio panaudos sutarties bankroto administratoriui nebuvo perduota ir jos nėra tarp dokumentų. Bankroto administratorius mano, kad 2014 m. vasario 5 d. atliktų remonto darbų nereikėjo atlikti, jie nebuvo reikalingi bendrovei, o bendrovės vadovo pateikti paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi ir nepagrįsti įrodymais. Teismas Å¡iuo nagrinėjamu atveju nusprendė, kad automobilis buvo naudojamas panaudos pagrindu, todėl turėjo teisinį pagrindÄ remontuoti minėtÄ transporto priemonę UAB „Baltijos vežėjų grupė“ sÄ skaita.

Su tokia teismo iÅ¡vada bankroto administratorė nesutinka ir teikia apeliacinį skundÄ Å¡ioje dalyje, kadangi teismas rėmėsi įrodymu, kuris neegzistuoja, - panaudos sutarties nebuvo pateikta bylos nagrinėjimo metu, jos nebuvo ir tarp perduotų bendrovės dokumentų. Kaip minėta aukščiau, tam, kad bÅ«tų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti jo civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.

Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama                      (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ pareiga tenka bendrovės vadovui. IÅ¡ 2014 m. vasario 5 d. pateiktos                         UAB „Z Autoservisas“ sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0003258 matyti, jog paslaugos pirkėjas                 UAB „BVIP Group“ apmokėjo už automobilio MB C200 valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus. IÅ¡ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog UAB „BVIP Group“ Mercedes Benz C klasės automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-16 pardavė UAB „Bear Pharma“. Byloje nėra pateikta atsakovo minimos panaudos sutarties nei bendrovės sudarytos komisijos paraÅ¡ais patvirtinto akto, kad UAB „Baltijos vežėjų grupė“ automobilio remonto iÅ¡laidos buvo patirtos bendrovės pajamoms uždirbti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė, kad automobilis buvo naudojamas UAB „Baltijos vežėjų grupė“ veikloje, o atlikti remonto darbai buvo reikalingi bendrovei, todėl, atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo 265 Eur, be pagrindo sumokėtų UAB „Z Autoservisas“.

Dėl kuro iÅ¡laidų Bankroto administratorius peržiÅ«rėjęs buhalterinius dokumentus nustatė, kad nuo 2011 metų iki 2014 metų bendrovės reikmėms buvo sunaudota 15 191,65 litru degalų, tačiau kuro sunaudojimÄ pagrindžiančių dokumentų (kelionės lapų ir kitų dokumentų) nėra. Ä®monių buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos Å«kinės operacijos, tarp jų ir susijusios su autotransporto priemonių panaudojimu, turi bÅ«ti pagrįstos dokumentais. Teismas iÅ¡nagrinėjęs šį klausimÄ , priėmė sprendimÄ pažymėdamas tai, kad atsakovas nepateikė kuro nuraÅ¡ymo dokumentų, kuriuose bÅ«tų atvaizduotas kuro sunaudojimas bendrovės reikmėms nesudaro pagrindo pripažinti, jog įmonei vykdančiai nurodytÄ veiklÄ , nebuvo reikalingos transporto priemonės, ir, kad įmonė neturėjo pagrindo bendrovės veikloje naudoti degalus, todėl dėl Å¡ios dalies nėra pagrindo atsakovÄ pripažinti nepagrįstai apmokėjus įmonei iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už bendrovės veikloje sunaudotÄ kurÄ .Kiekvienai įmonei yra svarbi tiksli transporto kuro sÄ naudų apskaita, todėl bÅ«tina vadovautis transporto kelionės lapuose apskaitomo kuro apskaita.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako taip pat Å«kio subjekto vadovas. Atsižvelgdama į veiklos pobÅ«dį, važiavimo dažnumÄ ir kitas darbo sÄ lygas, įmonė pati nusistato, kokiais dokumentais, patvirtintais atsakingų asmenų paraÅ¡ais, turi bÅ«ti įforminamas degalų bei kitų su autotransporto priemonių eksploatavimu susijusių medžiagų sunaudojimas.

Transporto kuro sÄ naudos teisingai gali bÅ«ti pagrįstos pagal nustatytas kuro sÄ naudų normas, atitinkamai pagal kelionių lapuose įregistruotus kelionių marÅ¡rutus arba tikslines iÅ¡vykas. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės argumentu, kad atsakovas M. L. netinkamai vedė bendrovės kuro apskaitÄ , todėl jis yra atsakingas už nepagrįstÄ apmokėjimÄ už ne įmonės veikoje sunaudotÄ kurÄ . IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad bendrovės vadovas neatliko privalomų veiksmų t. y. nenustatė kuro panaudojimo apskaitos ir remiantis tuo negali pateikti įrodymų dėl 15 191,65 litru degalų panaudojimo, todėl pareiga paneigti kaltę tenka bendrovės vadovui, tačiau tokie įrodymai į bylÄ nėra pateikti, ir apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti, ar kuras buvo naudojamas iÅ¡imtinai bendrovės tikslams ir reikmėms.

Tai pat teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ bendrovės apskaitos dokumentų nematyti, kiek kuro buvo panaudota įgyvendinant bendrovės Å«kinės veiklos tikslus, todėl ir Å¡i pirmosios instancijos nutarties dalis keistina tenkinant ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir priteisiant iÅ¡ atsakovo 19 673,53 Eur sumÄ . Dėl turto nuraÅ¡ymo Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo 1 510,08 Eur žalos, atsiradusios dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų vykdant darbines pareigas, atlyginimo. Byloje nustatyta, jog bendrovė 2011 m. rugpjūčio 31 d.

įsigijo kompiuterius MacBook Air 13 Model A1369, 1,7 Ghz,              2012 m. liepos 13 d. įsigijo HP kompiuterį 453pOSl, 2013 m. vasario 26 d. įsigijo Apple Macbook pro 212, IPAD Wifi 4G 32 GB White 3rd gen. Ipad mini, telefonus Apple Iphone 516 GB, lphone 5 32 gb. Nutartyje iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ buvo nurodyta, jog areÅ¡tuojamas visas               UAB „Baltijos vežėjų grupė“ kilnojamas ir nekilnojamas turtas iki nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties kopija iÅ¡siųsta Å¡alims. Byloje pateiktas 2014 m. vasario 3 d. ilgalaikio turto nuraÅ¡ymo aktas Nr. 14/0203, kuriame pažymima, jog akte nurodytos pagrindinės priemonės, kompiuteriai, Ipad, telefonai Apple yra neremontuotini, negali bÅ«ti realizuoti arba perduoti kitoms organizacijoms ir turi bÅ«ti nuraÅ¡yti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog paminėtas ilgalaikio turto nuraÅ¡ymo aktas buvo suraÅ¡ytas įmonės vadovui žinant, jog Vilniaus apygardos teismo nutartimi                         UAB „Baltijos vežėjų grupė“ turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įmonės vadovo veiksmus, organizuojant nurodyto turto nuraÅ¡ymÄ , pripažino nesÄ Å¾iningais.Atsakovas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Ilgalaikio turto nuraÅ¡ymo aktas buvo suraÅ¡ytas 2014 m. vasario 3 d., o Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo areÅ¡tuotas visas ieÅ¡kovo turtas, buvo priimta 2014 m. vasario 24 d., t. y. turto nuraÅ¡ymo metu atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie teismo nutartimi ieÅ¡kovo turtui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atsakovas pažymėjo, jog turto nuraÅ¡ymas buvo atliktas nepažeidžiant galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių, todėl nebuvo pagrindo turto nuraÅ¡ymo akto pripažinti negaliojančiu kaip imperatyviomis įstatymo normoms prieÅ¡taraujančio sandorio ir atitinkamai nebuvo pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais (nesÄ Å¾iningais). Aplinkybę, kad įranga nebuvo parduota, o buvo perduota utilizuoti, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: 2015 m. spalio 19 d.           UAB „V-Servisas“ paaiÅ¡kinimai dėl prekių utilizavimo, 2014 m. vasario 3 d.

Ä®rangos priėmimo utilizavimui aktas, aplinkybė, kad 2014 m. vasario 17 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra nėra pasiraÅ¡yta  UAB „V-Servisas“ ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kompiuterinės įrangos pirkimo-pardavimo sandorį, taip pat įrodymai, kad įranga buvo netinkama naudoti ir 2014 m. vasario 3 d. Ilgalaikio turto nuraÅ¡ymo aktas Nr. 14/0203, 2013 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Alsimara“ defektinis aktas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino atsakovo elgesį ir faktinę situacijÄ .

Byloje pateikta medžiaga ir bankroto administratoriaus paaiÅ¡kinimai leidžia teigti, jog minėti daiktai dėl nežinomų priežasčių buvo nuraÅ¡yti dar nepasibaigus jų garantinio aptarnavimo terminams ir parduoti už kainÄ , mažesnę nei likutinė turto vertė prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ 2014 m. vasario 3 d., t. y. jau teismui priėmus nagrinėti ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo (2014 m. sausio 30 d.) ir pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, taip pat žinant apie kreditorių įspėjimÄ dėl bankroto bylos inicijavimo.

Toks bendrovės vadovo elgesys yra laikytinas nesÄ Å¾iningu bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu. CK 1.5 str. 1d. imperatyviai nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1d.). Atsakovas, nuraÅ¡ydamas dar nepasibaigusios garantijos turtÄ , veikė prieÅ¡ingai bendrovės veikloms tikslams, pažeisdamas bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus.

Pareigos elgtis sÄ Å¾iningai nevykdymas žymi asmens kaltę, t. y. vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.248 str.), todėl buvęs bendrovės vadovas M. L. privalo atlyginti patirtÄ Å¾alÄ dėl nepagrįsto turto nuraÅ¡ymo. Bankroto administratorė pateikia 2015 m. kovo 27 d. prekės vertės nustatymo aktÄ , kuris atsakovo yra nenuginčytas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas pakankamu įrodymu nuraÅ¡ytų prekių rinkos vertei ir žalos dydžiui nustatyti. Dėl apmokėtų nakvynės ir gydyklos paslaugų UAB „Grand SPA Lietuva“ Byloje nustatyta, kad 2011 m. balandžio 30 d., 2011 m. birželio 5 d., 2011 m. rugsėjo 1 d., 2011 m. rugsėjo 24 d., 2012 m. kovo 4 d., 2013 m. birželio 13 d. ir 2014 m. vasario 16 d.

įmonės vardu buvo gautos apgyvendinimo Grand SPA komplekso, konferencijos organizavimo, GSL gydyklos procedÅ«rų paslaugos. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo 701,18 Eur žalos atlyginimo nurodydamas, jog  2013 m. birželio 13 d. įsigyjant bendrovės vardu Grand SPA Lietuva nakvynės ir komplekso paslaugas, UAB „Baltijos vežėjų grupė“ jau turėjo tris kreditorius, t. y.                 UAB „Aideka“, kuriai nuo 2013 m. balandžio 13 d. buvo pradelsta 380,35 Eur mokėtina suma, UAB „Maisto pramonės logistikos grupei“, kuriai 2013 m. balandžio 29 d. buvo suėjęs terminas apmokėti 1853,81 Eur sumÄ ir kreditorei Malinausko įmonei Varpas, kuriai 2013 m. birželio 3 d. buvo suėjęs terminas sumokėti 2141,18 Eur, o 2014 m. vasario 16 d. bendrovei įsigyjant Grand SPA Lietuva komplekso, nakvynės, GSL gydyklos procedÅ«rų paslaugas, jau turėjo 102 kreditorius, kuriems pradelstų reikalavimų suma sudarė 668 498,63 Eur.

Atsakovas nesutikdamas su reikalavimu nurodė, kad Grand SPA Lietuva paslaugos buvo skirtos susitikimams su užsienio klientais, todėl buvo perkamos įmonės, o ne jo asmeniniais interesais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek 2013 m. birželio 13 d., tiek 2014 m. vasario 16 d. įmonės vardu įsigyjant 701,18 Eur vertės Grand SPA Lietuva komplekso, nakvynės, GSL gydyklos procedūrų paslaugas tuo metu, kai įmonė jau buvo pradelsusi mokėjimus kreditoriams, šių paslaugų įsigijimas nebuvo siejamas su tiesiogine įmonės veikla.

M. L. vardu įgytos paslaugos, kreditorių, kuriems finansinių reikalavimų mokėjimo terminas jau buvo suėjęs, atžvilgiu atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus, tokie atsakovo veiksmai pripažintini tyčiniais, padarę žalÄ kreditorių interesams. Atsakovas nepateikė įrodymų, su kokias klientais konkrečiai vyko susitikti, kokiu bÅ«tent tikslu buvo važiuojama į Druskininkus, dėl kokių sandorių vyko derybos ir pan., todėl šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino pagrįstu ir priteisė (506,96Eur+194,22Eur)701,18 Eur žalos atlyginimo.

Atsakovo apeliacinis skundas dėl Å¡ios dalies atmestinas. Dėl kasos likučio Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo 3 685,23 Eur žalos atlyginimo už tai, kad atsakovas neperdavė ieÅ¡kovės bankroto administratorei įmonės kasos likučio. Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 28 d. bendrovė pagal Kasos pajamų orderį Nr. BVIP 41 gavo iÅ¡ UAB „Bear Pharma“ 3 600 Eur sumÄ , taip pat 2014 m. kovo 6 d. bendrovė pagal Kasos pajamų orderį Nr. BVIP 42 iÅ¡                          UAB „Z Autoservisas“ gavo 187,38 Eur už grÄ Å¾intas detales.

Nesant dokumentų, patvirtinančių gautų pinigų teisėtÄ panaudojimÄ , teismas nustatė 3 787,38 Eur (3 600 Eur + 187,38 Eur) kasos likučio trÅ«kumÄ . Kadangi atsakovas perdavė ieÅ¡kovei tik dalį kasos likučio - 102,15 Eur, Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo likusiÄ kasos likučio sumÄ t. y. 3 685,23 Eur (3 787,38 Eur - 102,15 Eur).Vadovaudamasis įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014-02-24 nutartimi įmonės vadovas per 10 dienų turėjo pareigÄ perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ .

Administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuotos įmonės kasos knygos operacijos.   2014 m. kasos knygoje 2014 m. vasario -2014 m. kovo mėnesiais yra atliktos konkrečios operacijos, likutis 2014 m. vasario 28 d. buvo 3 600 Eur ir 2014 m. kovo 6 d. gauta 187,38 Eur. Byloje atsakovas nurodė, jog 2014 m. kovo 6 d. bendrovės kasos likutis buvo       102,15 Eur, bylos nagrinėjimo metu Å¡iÄ kasos likučio dalį atsakovas padengė, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų ir dokumentų, kurie patvirtintų likusios kasos pinigų sumos teisėtÄ perleidimÄ tretiesiems asmenims.

Atsakovas savo apeliacinį skundÄ grindė argumentu, kad 2013 m. lapkričio 29 d. buvo atsiskaityta su ieÅ¡kovo kreditoriumi Rusijos įmone OOO Liko, tačiau negalėjo pateikti atsiskaitymÄ su Å¡ia įmone patvirtinančio dokumento - kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 2013-19. Iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios atsakovas pateikė minėto dokumento kopijÄ , kuris teisėjos rezoliucija buvo priimtas. Pateikti UAB „BVIP group“ kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 2013-19 ir OOO Liko kasos pajamų orderio kvitas, patvirtina, kad iÅ¡ įmonės kasos 2013 m. lapkričio 29 d. buvo iÅ¡mokėta                                  25 205,44 Lt (7 300 Eur) suma, kuriai padengti vėliau ir buvo panaudoti naujai gauti grynieji pinigai (3 600 Eur ir 187,38 Eur).

Atsižvelgiant į paaiÅ¡kėjusiÄ informacijÄ , į tai, kad pateikti įrodymai, jog kasos pinigų likutis nebuvo prarastas, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl Å¡ios dalies yra pagrindas apeliacinį skundÄ tenkinti.              Dėl turto perleidimo UAB „Weis“ Bankroto administratorius, peržiÅ«rėjęs perimtus bankrutuojančios bendrovės dokumentus nustatė, kad 2012 m. lapkričio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 7 d. buvęs bendrovės direktorius iÅ¡rašė dvi PVM pardavimo sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose nurodyta, kad UAB „Weis“ parduodamos statybinės medžiagos už 32 401,86 Lt (9 384,23 Eur) ir santechnikos komplektas už 15 125 Lt (4 380,50 Eur).

PeržiÅ«rėjus perduotus buvusio direktoriaus dokumentus, bankroto administratorius nustatė, kad jokių dokumentų, pagrindžiančių Å¡io turto realų pardavimÄ (sutarčių, turto perdavimo aktų, krovinio pristatymo važtaraščių, susiraÅ¡inėjimo ir kitų dokumentų) nėra, sÄ skaitos nepasiraÅ¡ytos, neapmokėtos, taip pat nėra duomenų, kad buvęs bendrovės direktorius bÅ«tų reikalavęs Å¡ias sÄ skaitas apmokėti. Kadangi statybinės medžiagos ir santechnikos komplektas realiai nebuvo parduotos, taip pat nebuvo perduotos bankroto administratoriui, todėl bankroto administratorius savo apeliaciniame skunde praÅ¡o priteisti iÅ¡ direktoriaus bankrutuojančios bendrovės naudai 47 526,86 Lt                   (13 764,73 Eur) pinigų sumÄ už Å¡ias statybinės medžiagas ir santechnikos komplektÄ .

Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , teisingai įvertino aplinkybes pažymėdamas, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog nurodytas turtas yra likęs įmonės balanse ir turėjo bÅ«ti perduotas bankroto administratoriui, todėl šį reikalavimÄ pripažino nepagrįstu. Tokių aplinkybių bankroto administratorius nei pirmosios instancijos teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir nepagrindė, todėl teisėjų kolegija taip pat negali nustatyti atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimÄ .

Å i pirmosios instancijos nutarties dalis paliktina nepakeista. Dėl PVM mokesčio priteisimo Atsakovas nurodo, kad administratorius bendrovės patirtas iÅ¡laidas apskaičiuoja pagal įmonei iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir nepagrįstai į nuostolių sumÄ Ä¯traukia PVM sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skirtas PVM sumas. Å ios PVM sumos, anot atsakovo, negali bÅ«ti laikomos bendrovės patirtais nuostoliais, kadangi Å¡ias PVM sumas bendrovėms grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas (2 str. 28 d„ 57, 64 str. ir kt.) visos bendrovės, PVM mokėtojai, joms iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skirtas pirkimo PVM sumas įtraukia į PVM atskaitÄ , t. y. nurodyta PVM suma mažina savo mokamus Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčius.

Kadangi sumokėtas PVM ieÅ¡kovo įmonei buvo grÄ Å¾intas, todėl PVM sumos negali bÅ«ti laikomos atsakovo patirtais nuostoliais ir priteistos sumos turi bÅ«ti mažinamos PVM sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skirta PVM suma. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo atsakovo argumentu. Teismui pripažinus, kad įmonė patyrė žalÄ , kad nurodomos iÅ¡laidos patirtos ne įmonės naudai, t. y. neleidžiamais atsiskaitymais, atsakovas neturėjo teisės į PVM apskaitÄ Ä¯traukti priteistinų sumų ir jų susigrÄ Å¾inti, todėl Å¡is atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kondicionieriaus neperdavimo 2014 m. birželio 3 d. BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ atstovaujama bankroto administratorės UAB „Pirmasis administratorių biuras“ ir atsakovas M. L. pasirašė Turto pasaugos sutartį. Sutartyje nurodyta, jog pagal jÄ bankroto administratorius perdavė neatlygintinai pasaugai atsakovui saugoti pasaugos davėjo priede Nr. 1 nurodytÄ turtÄ , kurio sÄ raÅ¡e yra nurodytas oro kondicionierius. Byloje nustatyta, jog atsakovas, pasiraÅ¡ydamas sutartį, patvirtino, kad visÄ sutarties priede nurodytÄ turtÄ yra gavęs, nepaisant to, kad kondicionierius buvo sumontuotas buvusiose bendrovės patalpose adresu Nemenčinės pl. 43–6, Vilnius ir Å¡ia sutartimi įsipareigojo grÄ Å¾inti saugomÄ turtÄ ieÅ¡kovei, adresu M.K.

Č. g. 2–2, Vilnius. Turto pasaugos sutarties sudarymo metu, t. y. oro kondicionieriaus perdavimo atsakovui saugoti metu, jis taip pat buvo sumontuotas adresu Nemenčinės pi. 43–6. Vilnius. Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo 239,75 Eur žalos atlyginimo už tai, kad atsakovas neperdavė ieÅ¡kovo bankroto administratoriui įmonės turto - oro kondicionieriaus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, bankroto administratorei pareikalavus, grÄ Å¾ino bankroto administratorei visÄ Ä¯monės turtÄ nurodytÄ Turto pasaugos sutarties Priede Nr. 1, iÅ¡skyrus oro kondicionierių, sutartyje nurodytu adresu                  M.

K. Č. g. 2–2, Vilnius. Byloje kilo ginčas tik dėl oro kondicionieriaus gražinimo nurodytu adresu. Atsakovas negalėjimÄ grÄ Å¾inti administratoriui oro kondicionieriaus bÅ«tent adresu            M. K. Č. g. 2–2, Vilnius, grindė tuo, jog oro kondicionierius yra sumontuotas buvusiose įmonės patalpose adresu Nemenčinės pl. 43–6, Vilnius, ir atsakovas neturi pareigos jo iÅ¡montuoti savo sÄ skaita. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad oro kondicionieriaus nuėmimas saugotojo lėšomis yra nepagrįstas.

Turto pasaugos sutartyje nebuvo numatyta atsakovo pareiga savo sÄ skaita iÅ¡montuoti turtÄ , kuris buvo tvirtai sujungtas su patalpomis. PrieÅ¡ingai, pagal Turto pasaugos sutarties esmę - saugoti turtÄ - atsakovas netgi teisės iÅ¡montuoti tokio turto neturėjo. TokiÄ teisę turėjo tik turto, t. y. oro kondicionieriaus, savininkas, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė, kuri tokios savo teisės sutartimi atsakovui nedelegavo, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas sumokėti už neperduotÄ turtÄ laikytinas nepagrįstu. Esant tokioms aplinkybėms dėl netinkamai vertintų dalies bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, papildomai priteisiant aukščiau nurodytas sumas, iÅ¡ viso 22 252,79 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 185 str.).

Dėl bankroto administratoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis Atsakovas nurodo, kad bankroto administratorė nepagristai praturtėjo atsakovo sÄ skaita, taip pat nepagristai naudojo administravimo iÅ¡laidoms skirtas įmonės lėšas, todėl atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorius piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, jam skirtina bauda. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiÅ¡kia naudojimÄ si procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.).

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį piktnaudžiavimu procesine teise pripažįstamas Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Nagrinėjamu atveju matyti, kad bankroto administratorė, vykdydama savo pareigas, reiÅ¡kia ieÅ¡kinį atsakovui dėl                      BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ padarytos žalos atlyginimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kinio padavimas ir įrodymų rinkimas, siekiant apginti bendrovės pažeistas teises, savaime negali bÅ«ti laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Tokių veiksmų negalima laikyti akivaizdžiu procesinių teisių naudojimu ne pagal jos paskirtį. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ dalies keičiamas, teisėjų kolegija pasisako dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo   (CPK 93 str. 5 d.).

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ administravimo iÅ¡laidų atsakovo M. L. naudai buvo priteisęs 1 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 847 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (Kasos pajamų orderio kvitas, Serija SCT Nr. 00021, SÄ skaita faktÅ«ra, Serija SCT Nr. 00204). Pakeitus skundžiamÄ sprendimÄ ir tenkinus iÅ¡ viso 42 procentus ieÅ¡kovės reikalavimų, o 58 procentus atmetus, atitinkamai proporcingai ieÅ¡kovės atmestų reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovės administravimo iÅ¡laidų atsakovui priteistina 1 303,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325–332 straipsniais, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ pakeisti:Priteisti iÅ¡ atsakovo M. L. (M. L.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ (juridinio asmens kodas 302461579)          22 252,79 Eur žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Baltijos vežėjų grupė“ (juridinio asmens kodas 302461579) administravimo iÅ¡laidų atsakovui M. L. (M. L.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 303,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Danguolė Martinavičienė Gintaras Pečiulis                                                                                                                      Nijolė PiÅ¡kinaitė