2022-04-20 Nr. AB-9360-3-62-3-00089-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2003-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00089-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. A. apeliacinį skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. A. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) skunde (patikslintame skunde) prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21S34759 (toliau – ir Sprendimas), Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 6K-26 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjo teigimu, jis nurodė konkrečias aplinkybes, kurios leidžia padaryti išvadą, kad jam realiai grėsė persekiojimo ir / ar susidorojimo pavojus, o, įvertinus ir dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus gresia iki šiol. Atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjui galbūt kylančią ir tos situacijos nulemtą pavojų bei tuo pagrindu atsirandančią pareiškėjo baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais, pareiškėjas laikytinas asmeniu, priskirtinu padidintos grėsmės rizikos asmenų grupei, o tai vertintina kaip faktorius, įtakojantis potencialios grėsmės pareiškėjui realumą. Atsakovas tyrimo metu nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino, o ir su pareiškėju susijusią konkrečią situaciją šiais aspektais analizavo nepakankamai. Atsakovas neįvertino istoriškai susiklosčiusių (duomenys neskelbtini) regione socialinio pobūdžio tradicijų galimos įtakos konkrečioje situacijoje, pvz., tam tikros visuomenės dalies itin konservatyvų požiūrį į paprotinių moralės nuostatų besąlyginį laikymąsi, nepakantumą bet kokiam jų ignoravimui ir pan., o tai nagrinėjamu atveju yra pakankamai reikšminga. Atsakovas pažeidė tyrimo išsamumo ir visapusiškumo principus.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad įrodyti grėsmes, nurodant ir / ar pateikiant konkrečius valdžios ir kt. smurtavimo asmeniui faktus pagrindžiančius dokumentinius įrodymus dažniausiai nėra galimybės, pvz., reikalaujant dokumentinio pagrindimo konkretiems teisėsaugos institucijų savivaliavimo ar smurtavimo faktams patvirtinti ir pan. Atsakovas Sprendime nenurodė, kokius įrodymus šioje konkrečioje situacijoje pareiškėjas turėtų pateikti, kaip ir iš kur jis privalėtų juos išreikalauti, ir pan. Vien tai, kad jis negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės.

5. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjas nurodė, kad atsakovas rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, EPBB ataskaitoje nurodyta, kad bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Atsakovui neatlikus šios pareigos, laikytina, kad pareiškėjo skunde pateikiami duomenys patvirtina apie pareiškėjui gresiantį individualų pavojų, todėl atsakovo sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos yra nepagrįstas.

6. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi uždrausti jam atvykti ir išsiųsti į kilmės šalį. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis bendradarbiavo su institucijomis, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Tai, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, sieną kirto neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė pristatytas į užkardą (tai buvo pirmasis jo kontaktas Lietuvoje ir pareiškėjas tinkamai pasielgė pateikęs prašymą pareigūnams, iki to laiko jis tiesiog objektyviai neturėjo kam įteikti prašymo) nesudaro pagrindo laikyti, kad yra aplinkybės, pagrįstos ir objektyvios, kad jis savo noru iš Lietuvos neišvyktų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sprendimą išsiųsti pareiškėją, nesudarius jam galimybės pačiam išvykti, yra skubotas ir neproporcingai lemiantis draudimo atvykti taikymą. Pareiškėjas teikė tikrovę atitinkančią informaciją, jo nurodytos aplinkybės paremtos komplikuota kilmės valstybės padėtimi. Pareiškėjas nepiktnaudžiavimo procesu, siekė saugumo. Todėl jo atveju taikyti maksimalų draudimą atvykti nėra nei teisinga, nei proporcinga.

7. Pareiškėjas nurodė, kad jis atsakovo prašė užtikrinti teisę būti išklausytam ir teisingai išnagrinėti jo skundą. Komisija atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, teisingai neįvertino motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, nenustatyta individualių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo reikalavimų.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Be to, pareiškėjo įvardijamas persekiotojas – (duomenys neskelbtini), nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) yra neišsamus ir abstraktus, grindžiamas prielaidomis bei perteikiamas bendro pobūdžio teiginiais ir nepatvirtintas jokiais, be pareiškėjo pasakojimo, objektyviais įrodymais. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini), tačiau daugiau apie tai nepapasakojo, tik paminėjo, kad (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas iki šiol nepatyrė jokių grėsmių iš (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nustatytus pareiškėjo pasakojimo trūkumus ir surinktą kilmės valstybės informaciją, pareiškėjo pasakojimas pagrįstai atmestas dėl patikimumo stokos ir nevertintas dėl prieglobsčio jam suteikimo.

11. Atsakovas akcentavo, kad pagal pareiškėjo pasakojimą, (duomenys neskelbtini) padarė (duomenys neskelbtini), o ne jis, todėl Departamentui nebuvo pagrindo priskirti pareiškėją padidintos rizikos asmenų grupei. Priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu, įvertinus surinktą informaciją, buvo konstatuota, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPBB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus (duomenys neskelbtini) vyras, (duomenys neskelbtini) yra likęs jo (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) jis turi giminių, su kuriais artimai bendravo ir palaiko ryšius. Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. EPPB gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

12. Atsakovas nurodė, kad pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Ginčijamame Sprendime yra detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, yra tikėtina, jog pareiškėjas vengdamas grąžinimo gali pasislėpti. Be to, iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jeigu pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, jis gali kreiptis į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrijos, t. y. jei pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

13. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

14. Dėl žodinio skundo nagrinėjimo atsakovas nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu, žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Departamento sudaryta komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.

15. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas atvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo jose nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu pakeitė Departamento Sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti T. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento Sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi T. A. 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

17. Teismas nustatė, kad:

17.1. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

17.2. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimo vykdymą pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Komisija sprendimu pareiškėjo skundą dėl Departamento Sprendimo atmetė.

18. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų nepateikta. Įvertinęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, jo pasakojimą apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

19. Teismas pažymėjo, kad Departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste įvertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, šis vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime.

20. Dėl Sprendimo dalies išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) teismas vertino 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas. Teismas nurodė, kad minėtos direktyvos 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta, įvertinus tai, kad: pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai dėl aptartų argumentų buvo atmestas ir išnagrinėtas skubos tvarka, pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos gali pasislėpti. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų turėjęs leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje bei turi šeimyninių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.

21. Teismas pažymėjo, kad, nors Departamentui yra suteikta diskrecijos teisė nustatyti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, tačiau nustatomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas vertino, kad šiuo atveju 5 metų draudimo atvykti terminas į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas, todėl šį terminą sutrumpino iki 2 metų. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpinant šį terminą iki 2 metų.

22. Netenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimų, susijusių su pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimu, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

23. Įvertinęs Tvarkos aprašo 222 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad teisės aktai numato skundo nagrinėjimą nekviečiant šalių, be to, pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis jo skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas, pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas apklausos Departamente metu ir teismo posėdyje, todėl pareiškėjo teisė būti išklausytam (įskaitant teisme) buvo užtikrinta.

III. 24. Pareiškėjas T. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų (apeliaciniame skunde nurodytas teismo pavadinimas – Vilniaus apygardos administracinis teismas, laikytinas rašymo apsirikimu) 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) piliečio T. A. skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini).

26. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir rėmėsi tik atsakovo argumentais ir jo surinka informacija. Teismas nepagrįstai nesirėmė pareiškėjo pasakojimu, kad (duomenys neskelbtini). Teismas nevertino tos aplinkybės, jog pareiškėjo kilmės šalyje vis dar yra aktualus (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini), todėl yra akivaizdu, kad toks elgesys (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas padėjo (duomenys neskelbtini), jis taip pat sulaukė grasinimų ir persekiojimo. Įvertinus tai, pareiškėjo pasakojimas atitinka kilmės valstybės surinktą informaciją, todėl, priešingai nei teigia teismas, jo pasakojimas atrodo realus ir įtikinamas. Taigi pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai.

27. Pareiškėjas pažymi, kad Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

28. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad, nors pareiškėjas ir nurodo, kad Departamentas tariamai neatsižvelgė į EŽTT praktiką, pažeidė Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytas pareigas, tačiau plačiau nepaaiškina, kaip konkrečiais pasireiškė šie tariami pažeidimai, kokių pareigų Departamentas neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Be to, apeliaciniame skunde pareiškėjas deklaratyviai formuluoja tariamus Departamento sprendimų trūkumus, nekonkretizuojant, kokios pareiškėjo asmeninės savybės liko neįvertintos ir kokias pareiškėjo atveju priimtas išvadas jos paneigia, todėl vien tik nesutikimas su Departamento sprendimais nedaro jų nepagrįstais ir negaliojančiais. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 21S34759 ir Komisijos 2022 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. 6K-26 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų motyvų, kuriais yra grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki 2 metų, atitinkamai sutrumpino terminą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, taip pat pakeitė šią Komisijos sprendimo dalį.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

37. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

38. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

39. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

40. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

41. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini) (žr. nutarties 2, 25 p.).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus, Departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra susijusi su (duomenys neskelbtini), o ne su individualia grėsme dėl kurios nors iš Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių. Iš pareiškėjo pasakojimo matyti, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad iki prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)) kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) būtų susidūręs su persekiojimo grėsme dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatspindi realios rizikos, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui.

43. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. EPPB (duomenys neskelbtini) gairių „(duomenys neskelbtini)“ rengimo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

44. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi visapusiška informacija: EPPB (duomenys neskelbtini) gairėmis, kitais tarptautiniais šaltinais, kurie yra detaliai aprašyti ginčijamame Sprendime. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Todėl atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų. Be to, pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad saugumo situacija pareiškėjo gyvenamojoje vietoje pasikeitė tiek, kad pareiškėją grąžinus į kilmės valstybę, egzistuotų reali grėsmė jam patirti rimtą žalą.

45. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Departamento Sprendimas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos yra teisėtas ir pagrįstas.

46. Kadangi pareiškėjas nenurodo savarankiškų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas Departamento Sprendimas ir Komisijos sprendimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šia apimtimi nepasisako.

47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiami Departamento sprendimai yra iš dalies pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė