2024-03-13 Nr. AB-4242-3-63-3-00293-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-59-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00293-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei (tretieji suinteresuoti asmenys – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentas), dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK Klaipėdos skyrius) 2022 m. vasario 9 d. (pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta data – „vasario 8 d.“ laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą Nr. AG2- 11/16-2022 (toliau – ir LAGK Sprendimas); 2) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr.Sd-14990(19.3.15Mr) (toliau – ir Užimtumo tarnybos sprendimas); 3) įpareigoti Užimtumo tarnybą sumokėti darbo paieškos išmokos įsiskolinimą – po 200,13 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. birželio 23 d. su delspinigiais už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas) 5 000 Eur neturtinę žalą ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 23 d.

2. Pareiškėja skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gegužės 7 d. papildė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 481 straipsniu, kuriame įtvirtino teisę į darbo paieškos išmokų mokėjimą asmenims, turintiems bedarbio statusą ir dalyvaujantiems aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Šis pakeitimas įsigaliojo 2020 m. gegužės 15 d., todėl Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 10 dalyje buvo nurodyta, kad kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintose Užimtumo tarnybos direktorės 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr.V-213 (toliau – ir Nuostatai). Šiuose Nuostatuose nurodyta, kad teisę gauti išmoką turi visi asmenys, atitinkantys Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas ir kurie yra pateikę Užimtumo tarnybai prašymą dėl darbo išmokos skyrimo. Nurodytą išmoką pagal Nuostatų 9 punktą privalo sumokėti Užimtumo tarnybos Finansų, teisės ir pirkimų departamento Priemonių apskaitos skyrius, pervesdamas išmoką į prašyme nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvoje registruotose kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose arba asmeninę sąskaitą užsienio valstybėje įregistruotoje kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje (filiale). Pareiškėja nurodė, kad tokia apmokėjimo sistema yra kritikuotina.

2.2. Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-jo skyriaus vedėjos 2020 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjai buvo paskirta darbo paieškos išmoka – po 200,31 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. birželio 23 d., bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Vadovaudamasi Nuostatų 13 punktu pareiškėja nurodė, kad ši išmoka jai turėjo būti mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį nuo 17 einamojo mėnesio dienos iki paskutinės einamojo mėnesio dienos. Atsakovas pareiškėjai šios išmokos neišmokėjo, tuo padarė turtinę ir neturtinę žalą. Skola nepadengta ne dėl atsakovo, kaip skolininko, sunkios materialinės padėties, o dėl biurokratijos, užsispyrimo, keršto ir atsisakymo ištaisyti savo klaidas.

2.3. Pareiškėja 2 kartus kreipėsi į LAGK Klaipėdos skyrių, įrodinėjant, kad paskirta išmoka negali būti pervesta į jos asmeninę banko sąskaitą, kadangi ji jos neturi ir neprivalo turėti. Tokia dirbtinė prievolė buvo jai „primesta“, siekiant nusavinti jai priklausančią išmoką ir jos nemokėti. LAGK Klaipėdos skyrius 2022 m. vasario 8 d. formaliai, pareiškėjai nedalyvaujant, priėmė neteisėtą, nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą.

2.4. Pagal pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020 m. gruodžio mėnesio pažymoje rekomendavo Užimtumo tarnybos direktorei patobulinti darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo Nuostatus, nustatant: konkrečius paskirtų išmokų galimo nemokėjimo atvejus bei šios problemos sprendimo būdus, t. y. kokius veiksmus įgaliojami atlikti tarnybos, skyriaus darbuotojai tuo atveju, kai asmuo, kuriam paskirta išmoka, prašyme skirti išmoką nepraneša apie asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje, į kurią turėtų būti mokama išmoką; daugiau nei vieną išmokos mokėjimo (gavimo) būdą. Tačiau Užimtumo tarnybos direktorė 2021 m. sausio mėn. rašte nurodė, kad Seimo kontrolieriaus rekomendacijos nebuvo ir nebus įgyvendintos.

2.5. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalies ir 52 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, teismų praktika bei pažymėjo, kad iš atsakovo jos naudai turi būti priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas neatlygino nuostolių geruoju ir pareiškėjos bylinėjimosi metu naudojosi pareiškėjai priklausančiomis lėšomis (turtu), gavo iš to naudos. Atsakovas tinkamai neveikė, nes neieškojo būdų išmoką mokėti kitaip. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėja buvo priversta nuolat jausti nepatogumus, buvo žeminama, nuolat rašė prašymus ir skundus, nerimavo, patyrė nemigą, vartojo vaistus, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Daiktinės teisės normomis negali būti paneigiama asmens pareiga elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, bei nesukelti kitam fiziniam ir (ar) juridiniam asmeniui žalos, o tokią žalą sukėlus – ją atlyginti. Pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjai bus tik kai valstybė grąžins jai priklausančią išmoką ir atlygins padarytą žalą.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Užimtumo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, faktines aplinkybes, bei rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. 2019 m. spalio 31 d. pareiškėjai buvo suteiktas bedarbio statusas. 2020 m. birželio 22 d. ji elektroniniu paštu pateikė prašymą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo. Nuo 2020 m. birželio 23 d. pareiškėjai paskirta darbo paieškos išmoka. Pareiškėja informuota, kad atitinka Užimtumo įstatymo 481 straipsnio nuostatą ir supažindinta su Nuostatų 9 punktu, taip pat būtinybę pateikti asmeninę banko sąskaitą Lietuvoje esančioje kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje, tačiau ji to neįvykdė. Minėti Nuostatai patvirtinti vadovaujantis įstatymų leidėjo suteiktais įgaliojimais.

3.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 14 d. nutarime pasisakė, kad Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 39 punktas tiek, kiek jame nustačius, kad „nedarbo draudimo išmoka pervedama į jos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje“, nebuvo nustatyta dar ir kitokių būdų mokėti įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamas nedarbo socialinio draudimo išmokas jų gavėjams, neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

3.3. Įstatymų leidėjas, Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 8 dalimi pavedęs Užimtumo tarnybos direktoriui patvirtinti „Kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką“, pagrįstai ir teisėtai įtvirtino darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką, kuri yra privaloma visiems subjektams Lietuvos Respublikoje.

3.4. Pagal pareiškėjos pateiktą ginčo dalyką jau buvo išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu LAGK ir administraciniame teisme.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, be kita ko, kad Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento (toliau – ir Departamentas) 2020 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjai nuo 2020 m. birželio 23 d. buvo skirta darbo paieškos išmoka – 200,31 Eur kas mėnesį, išmoką pervedant į pareiškėjos nurodytą asmeninę sąskaitą banko ar kitoje kredito įstaigoje. Pareiškėja duomenų apie savo asmeninę sąskaitą banko ar kitoje kredito įstaigoje Departamentui nepateikė, todėl jai iki šiol nebuvo išmokamos darbo paieškos išmokos.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės siekia, kad jai už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 23 d. būtų priteista darbo paieškos išmoka (200,31 Eur kas mėnesį), delspinigiai nuo šių negautų išmokų bei 5 000 Eur neturtinė žala. Pareiškėja neginčijo, kad duomenų apie savo asmeninę sąskaitą banko ar kitoje kredito įstaigoje Departamentui nepateikė ir siekė, kad ši išmoka jai būtų mokama paštu. Tuo tikslu prašė ištirti Nuostatų 10 punkto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, prašydama tuo klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą. Dėl šių Užimtumo tarnybos ir Departamento veiksmų pareiškėja kildino ir neturtinės žalos atsiradimą.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Nuostatų 10 punkte nustatytas vienintelis darbo paieškos išmokų mokėjimo būdas – jas pervedant į asmens, gaunančio išmoką, asmeninę sąskaitą Lietuvoje registruotose kredito ar kitose mokėjimo įstaigose. Dėl minėtos nuostatos atitikties Konstitucijai pareiškėja prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau tokio pobūdžio ginčai nėra priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai, nes Nuostatus priėmė ne Konstitucijos 102 straipsnyje nurodytas viešojo administravimo subjektas, todėl šio prašymo teismas netenkino.

8. Teismas šiuo aspektu atkreipė dėmesį, kad Nuostatų 10 punkto atitiktis aukštesnės galios teisės aktams galėtų būti tiriama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 14 d. nutarime dėl analogiškų teisinių santykių kaip ir šioje byloje pripažino, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 186-6930) patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 39 punktas tiek, kiek jame nustačius, kad „nedarbo draudimo išmoka pervedama į jos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje“, nebuvo nustatyta dar ir kitokių būdų mokėti įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamas nedarbo socialinio draudimo išmokas jų gavėjams, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“. Ši Konstitucinio Teismo jurisprudencija nesudarė pagrindo teismui abejoti ginčijamo norminio administracinio akto (Nuostatų 10 p.) teisėtumu, todėl teismas atmetė pareiškėjos prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 113 str. 2 d. 5 p.).

9. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Departamento veiksmai atsisakant tenkinti pareiškėjos prašymą (kad darbo paieškos išmokos jai būtų mokamos pašto perlaidomis), atitiko Nuostatų 10 punkto reikalavimus, todėl yra teisėti. Departamento veiksmų teisėtumas lemia ir tai, kad nėra teisinių prielaidų tenkinti pareiškėjos reikalavimus dėl darbo paieškos išmokos, neturtinės žalos ir delspinigių priteisimo (CK 6. 245 str.).

10. LAGK Klaipėdos skyriaus 2022 m. vasario 8 d. Sprendimą teismas taip pat paliko nepakeistu, nes LAGK tinkamai ir teisingai ištyrė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius, todėl aptariamas sprendimas yra pagrįstas, teisėtas bei teisingas.

III. 11. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjos skundą patenkinti. Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu pripažinti Užimtumo tarnybos direktorės 2020 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. V-213 bei susijusių su tuo Nuostatų 9 punktą prieštaravimą Konstitucijai, taip pat atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti jai 5 proc. metines procesines palūkanas.

12. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei papildomai pažymi:

12.1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neteisėtas, nepagrįstas ir šališkas, teismas neatsakė į esminius pareiškėjos argumentus, nesirėmė aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėja neturi prievolės atidaryti banko sąskaitą.

12.2. Tiek teismai, tiek atsakovas apgaudinėja pareiškėją, neišmoka jai pinigų, iš jos tyčiojasi, daro jai turtinę ir neturtinę žalą. Šis pažeidimas tęsiasi 3 metus. Pareiškėjos skundą kitoje administracinėje byloje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose taip pat buvo nepagrįstai atsisakyta priimti, kadangi šis teismas vengia nagrinėti pareiškėjos skundus, nagrinėjama pareiškėjos byla privalėjo būti perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

12.3. Teismas nevertino Konstitucinio teismo 2021 m. spalio 31 d. nutarimo byloje Nr. 21/2009-32/2009.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindais argumentais:

13.1. Pareiškėjai buvo skirta darbo paieškos išmoka (toliau – ir Išmoka), tačiau iki šiol pareiškėjos ji nepasiekė ne dėl Užimtumo tarnybos kaltės, o dėl to, kad pareiškėja nesutinka atsidaryti asmeninės sąskaitos, į kurią, remiantis teisės aktais, turėtų būti pervesta Išmoka. Pareiškėjos teiginiai, kad ji neprivalo atsidaryti asmeninės sąskaitos, prieštarauja jos norui gauti Išmoką, kadangi Užimtumo tarnyba gali pervesti išmoką tik į asmeninę sąskaitą (Užimtumo tarnyba vadovaujasi teisės aktuose numatyta tvarka, o ne asmenų pageidavimais).

13.2. Užimtumo tarnyba papildomai dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi Nuostatų 10 punktą teisingai interpretavo tiek teismas, tiek LAGK. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento sprendimo; reikalavimo įpareigoti Užimtumo tarnybą sumokėti pareiškėjai darbo paieškos išmokos įsiskolinimą – po 200,13 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. birželio 23 d. su delspinigiais už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną; ir reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinę žalą ir 5 proc. metinių palūkanų, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Departamentui 2020 m. birželio 19 d. pateikė prašymą skirti jai darbo paieškos išmoką, kurią prašė pervesti paštu, nes ji neturi ir nepageidauja turėti banko sąskaitos. Departamentas 2020 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. SSD(19.3)-36 skyrė pareiškėjai darbo paieškos išmoką. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į Departamentą su raginimu (įstaigoje gautas 2021 m. gruodžio 6 d.) išmokėti jai paskirtą išmoką (kartu su delspinigiais) paštu, pagal jos nurodytą adresą. Pareiškėja nurodė, kad jai Išmoka nebuvo mokama dėl Departamento kaltės, o prievolės atidaryti sąskaitą banke ji neturi. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Užimtumo tarnybos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjai nurodyta, kad pagal Nuostatus Išmoka pervedama į asmeninę banko sąskaitą, o apie būtinybę pateikti asmeninę sąskaitą pareiškėja buvo informuota (be kita ko, 2021 m. gruodžio 2 d. raštu, kuriame buvo nurodyta visa aktuali informacija). Nesutikdama su Užimtumo tarnybos sprendimu pareiškėja jį apskundė LAGK Klaipėdos skyriui, kuris 2022 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. LAGK konstatavo, kad nors skundžiamas sprendimas turi trūkumų, tačiau jie nėra esminiai, o, siekiant gauti Išmoką, reikalavimas turėti banko sąskaitą yra imperatyvus. Teisinis reguliavimas ginčo šalims neleidžia pasirinkti kito pinigų pervedimo būdo, todėl pareiškėja negali reikalauti pervesti Išmoką kitokiu būdu. Todėl LAGK pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su Užimtumo tarnybos ir LAGK Klaipėdos skyriaus sprendimais, kreipėsi į teismą.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pripažino, kad anksčiau minėti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, kadangi Nuostatų 10 punkte nustatytas vienintelis darbo paieškos išmokų mokėjimo būdas – jas pervedant į asmens, gaunančio išmoką, asmeninę sąskaitą Lietuvoje registruotose kredito ar kitose mokėjimo įstaigose. Nenustatęs neteisėtų veiksmų ir poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė.

17. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas neįvertino esminių jos argumentų bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

20. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos skundo ir pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ji siekė, jog jai paskirta darbo paieškos išmoka būtų pervesta ne į banko sąskaitą (kurios ji neturi ir neketina turėti), tačiau būtų mokama paštu. Todėl nagrinėjamu atveju ginčui aktualios Nuostatų (kurie nustato kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką (Nuostatų 1 p.) ir Užimtumo įstatymo nuostatos.

21. Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbo paieškos išmokas skiria, moka, jų mokėjimą sustabdo, atnaujina, nutraukia Užimtumo tarnyba. Pagal minėto straipsnio 7 dalį kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatyta Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose.

22. Nuostatų 10 punkte įtvirtinta, kad Išmoką moka Užimtumo tarnybos Priemonių apskaitos skyrius, pervesdamas Išmoką į Prašyme nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvoje registruotose kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose arba asmeninę sąskaitą užsienio valstybėje įregistruotoje kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje (filiale).

23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėja turėjo teisę į darbo paieškos išmoką, kuri pareiškėjai buvo skirta Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-jo skyriaus vedėjos 2020 m. liepos 17 d. sprendimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas, vadovaudamasis Nuostatų 10 punktu, negalėjo apsunkinti / apriboti ar net paneigti pareiškėjos teisės į ginčo išmoką (atsisakyti ją išmokėti). Aptariama procedūrinio / instrukcinio pobūdžio nuostata, teisėjų kolegijos vertinimu, yra skirta atsakovui bei negali turėti neigiamos įtakos pareiškėjos teisių apimčiai ginčo kontekste. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo doktrina, savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į įstatymų viršenybės įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų atžvilgiu principą, įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nustatytas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas teisiniu reguliavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali jį tik detalizuoti, tačiau negali būti sukuriamos naujos bendro pobūdžio normos, konkuruojančios su įstatymo normomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016; 2019 m. spalio 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-10-756/2019). Šiuo atveju iš Nuostatų 10 punkte įtvirtinto reguliavimo atsakovo kildinamas reikalavimas turėti banko sąskaitą nėra įtvirtintas Užimtumo įstatyme. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat byloje nesant objektyvių aplinkybių, paneigiančių pareiškėjos teisę gauti darbo paieškos išmoką, konstatuotina, kad pareiškėjai buvo nepagrįstai atsisakyta mokėti jai paskirtą Išmoką. Atitinkamai spręstina, kad pareiškėjos skundžiami Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo skyriaus ir LAGK Klaipėdos apygardos sprendimai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl turi būti panaikinti, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas.

24. Pripažinus, kad pareiškėjai nepagrįstai buvo atsisakyta išmokėti darbo paieškos išmoką bei panaikinus Užimtumo tarnybos sprendimą, trečiajam suinteresuotam asmeniui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentui tenka pareiga išmokėti pareiškėjai minėtu 2020 m. liepos 17 d. sprendimu paskirtos ir priklausančios išmokos įsiskolinimą.

25. Pareiškėja taip pat prašė priteisti delspinigius už neišmokėtas Išmokos sumas, tačiau nei Nuostatai, nei Užimtumo įstatymas nereglamentuoja delspinigių išmokėjimo tvarkos.

26. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisiškai sureguliuoti visas gyvenimiškas situacijas visose viešojo administravimo srityse yra objektyviai neįmanoma dėl viešosios teisės sričių specifikos, t. y. reguliuojamos veiklos platumo. Net ir tais atvejais, kai juridiškai tam tikrų viešųjų santykių norminis modelis vis dėlto yra nustatytas, administracinė teisės norma, kaip abstraktaus pobūdžio elgesio taisyklė, neleidžia iš anksto numatyti visų jos įgyvendinimo niuansų, kurie gali kilti administracinės teisės normos taikymo praktikoje metu. Tokiais atvejais naudojami specialūs juridiniai metodai, t. y. įstatymo analogija arba teisės analogija, kurie tam tikra prasme konkrečiu atveju pašalina administracinio teisinio reguliavimo spragas bei leidžia išnagrinėti atitinkamą klausimą ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011, 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012).

27. ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

28. Atsižvelgusi į kilusio ginčo pobūdį, šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir išvadas, teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju pripažįsta būtina nagrinėjamoje byloje taikyti panašius teisinius santykius reguliuojančias Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (ginčui aktualios redakcijos) nuostatas. Šis įstatymas nustato, be kita ko, valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, sumokėjimą ir priverstinį išieškojimą, išmokų permokų išieškojimą. Nors ginčui aktualios Užimtumo įstatymo teisės normos reguliuoja darbo paieškos išmoką (t. y. piniginę paramą darbo ieškančiam asmeniui), tačiau minėtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas pagal reguliuojamus santykius (socialinė apsauga, periodinės išmokos ir jų mokėjimo tvarka), yra artimas aptariamo klausimo aspektu.

29. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos moka delspinigius už draudėjams pavėluotai pervestas lėšas ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo išmokoms mokėti ar už pensijų kaupimo bendrovėms dėl jos kaltės pavėluotai pervestas kaupiamąsias pensijų įmokas. Delspinigių dydis nustatomas pagal finansų ministro nustatytą normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią pasibaigė Pensijų kaupimo įstatyme nustatytas terminas pervesti pensijų kaupimo bendrovėms kaupiamąsias pensijų įmokas, ir skaičiuojami tol, kol bus pervesta nesumokėtų pensijų kaupimo bendrovėms kaupiamųjų pensijų įmokų suma.

30. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentas taip pat įpareigotinas sumokėti pareiškėjai priklausančius delspinigius, vadovaudamasis, pagal analogiją, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimas) anksčiau nurodyta tvarka. Pareiškėjai delspinigiai laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 23 d. (nuo Išmokos skyrimo) skaičiuotini vadovaujantis Palūkanų ir delspinigių dydžių apskaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188, aktualių redakcijų nuostatomis (tuo metu delspinigių dydis buvo 0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną). Nuo 2023 m. gegužės 1 d. – vadovaujantis Finansų ministro 2023 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-150 „Dėl palūkanų ir delspinigių dydžių nustatymo“ (tuo metu delspinigių dydis buvo 0,029 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną), laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. vadovaujantis Finansų ministro 2023 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 1K-355 (delspinigių dydis buvo 0,03 proc.), nuo 2024 m. vasario 1 d. – vadovaujantis Finansų ministro 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1K-9 (delspinigių dydis taip pat buvo 0,03 proc.).

31. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vertinant šį prašymą pažymėtina, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

32. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Viešajai atsakomybei nustatyti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).

33. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

34. Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Akcentuotina, kad teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo maksimų turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų, kaip tam tikrų definicijų, suvokimo pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, t. y. neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; kt.).

35. Konstatavus, kad pareiškėjai nepagrįstai nebuvo mokama jai skirta Išmoka, vertintina, kad valdžios įstaigos (Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento) neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, todėl byloje yra nustatyti neteisėti veiksmai. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija taip pat vertina, kad pareiškėja dėl jai neišmokamos Išmokos patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, gyvenimo kokybės pablogėjimą bei nepatogumus, todėl jai buvo padaryta neturtinė žala.

36. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-427-1047/2023, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020).

37. Pareiškėja teigė, kad valstybės institucijos buvo biurokratiškos, teikė jai nepagrįstus raštus, nepagrįstai nemokėjo jai skirtos Išmokos, todėl pareiškėja patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos argumentus bei byloje nustatytas aplinkybes, vertina, kad pareiškėjai neturtinė žala privalo būti atlyginta pinigais, tačiau šiuo atveju pareiškėja nenurodė kriterijų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog jai turėjo būti priteista būtent jos prašoma priteisti neturtinės žalos suma (5 000 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, atsakovo atstovo padarytų pareiškėjos teisių pažeidimų pobūdį, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, kad pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento, turi būti priteisiama 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma yra proporcinga atsakovo atstovo padarytiems pažeidimams ir pakankama pareiškėjos patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

38. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos prašomų priteisti procesinių palūkanų, pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-579-1047/2023, 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4562-556/2017, 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015, 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, ir kt.). Taigi, pareiškėjai reikalaujant, bei vadovaujantis aktualia teismų praktiką šiuo klausimu, pareiškėjai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39. Pareiškėja taip pat prašė atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl pareiškėjos prašymas dėl išlaidų nevertinamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

40. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

41. Apibendrinant šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl pareiškėjai nemokėtos darbo paieškos išmokos, o kartu ir skundžiamų Užimtumo tarnybos ir LAGK sprendimų teisėtumo yra nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir dėl pareiškėjos skundo priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. Sd-14990(19.3.15Mr) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. AG2-11/16-2022.

Įpareigoti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentą išmokėti pareiškėjai Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų departamento Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. SSD(19.3)-36 paskirtos darbo paieškos išmokos įsiskolinimą bei delspinigius pagal Palūkanų ir delspinigių dydžių apskaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188.

Priteisti pareiškėjai T. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė