8eefe38f-e22d-4b6c-82b3-d761f9945b84 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-248-407/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22899-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.2.6.10 (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,FINANCIAL MANAGEMENT GROUP“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VEIKA“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,FINANCIAL MANAGEMENT GROUP“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, A.

Å . ir J. Å .. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VEIKA“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „FINANCIAL MANAGEMENT GROUP“ 750 000 Eur paskolos sumÄ , 28 664,38 Eur palu?kanu?, 152 250 Eur delspinigiu?, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė, o atsakovė gavo 750 000 Eur paskola?, numatytas paskolos grÄ Å¾inimo terminas – 2019 m. vasario 14 d.

Už naudojimÄ si gauta paskola atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei 4,50 procentu? dydz?io metines palu?kanas. IeÅ¡kovė nustatytu terminu paskolos negra?z?ino, yra sumoke?jusi 7 304,79 Eur palu?kanu?.

2. Atsakovė UAB „FINANCIAL MANAGEMENT GROUP“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, prašė sumaz?inti netesybas iki 0,02 proc. uz? kiekviena? prievolės paz?eidimo diena? nuo pradelstos sumos, taikyti sutrumpinta? 6 me?nesiu? ies?kinio senaties termina? reikalavimui de?l netesybų priteisimo ir is?de?styti teismo sprendimu priteistinos sumos (paskolos sumos, palu?kanu? ir netesybu?) moke?jima? devyniems me?nesiams lygiomis dalimis skaic?iuojant nuo teismo sprendimo i?siteise?jimo dienos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 750 000 Eur paskolos sumÄ , 28 664,38 Eur palu?kanu?, 138 000 Eur delspinigiu?, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 916 664,38 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė iki paskolos sutartyje numatyto paskolos grÄ Å¾inimo termino, t. y. iki 2019 m. vasario 14 d., ieÅ¡kovei iÅ¡ viso sumokėjo 7 304,79 Eur palÅ«kanų, likdama skolinga 750 000 Eur už negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , 28 664,38 Eur palÅ«kanų ir 152 250 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 203 dienas, taikant 0,1 proc. dydžio normÄ už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Atsižvelgdamas į Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad atsakovė iÅ¡ esmės pripažįsta neįvykdytÄ sutartinę prievolę ir pareigÄ grÄ Å¾inti 750 000 Eur paskolÄ iki 2019 m. vasario 14 d., sutinka su reikalaujama 28 664,38 Eur palÅ«kanų suma.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl delspinigių priteisimo. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti netesybu? dydis yra neproporcingai didelis, iÅ¡kreipia sutarties s?aliu? interesu? pusiausvyra? ir ju? teisiu? / pareigu? balansa?, todėl turi bÅ«ti mažinamas iki 0,02 proc. už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Atsakovė savo praÅ¡ymÄ taip pat grindžia ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningu elgesiu, atkreipė dėmesį į prievolės dydi? ir jos santyki? su netesybų? dydžiu, ieÅ¡kovės (ne)patirtus nuostolius.

6. Teismas pažymėjo, kad paskolos sutarties 5.3 papunkčiu Å¡alys patvirtino, jog, atsižvelgiant į paskolos sutarties prigimtį, jos sudarymo aplinkybių visumÄ , atsakovės įsipareigojimų vykdymas laiku yra esminė paskolos sutarties sÄ lyga, todėl Å¡alys, atskirai aptarusios 5.1 papunktyje nurodytų delspinigių dydį bei dėl jo susitarusios, laikė jį protingu, sÄ Å¾iningu, teisingu ir atitinkančiu Å¡alių interesus.

7. Teismas sprendė, kad, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, ieÅ¡kovės veiksmai kreipiantis į antstolį dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal paskolos sutartį iÅ¡ trečiųjų asmenų ir kreipiantis ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo, nelaikytini nesÄ Å¾iningais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymÄ užtikrinę kiti asmenys. Teismas pažymėjo, kad kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pagal kurį užvestoje civilinėje byloje yra priimamas teismo sprendimas, negali bÅ«ti prilyginamas iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų atlikimui.

Draudžiamas yra tik tos pačios pinigų sumos išieškojimas dvigubai. Be to, išieškojimo mastas turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Teismas pažymėjo, kad atskiri veiksmai vykdomojoje byloje teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi ir dėl jų, kaip ieškovės neteisėto elgesio prielaidų, išsamiau nepasisakė.

8. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad praÅ¡oma priteisti netesybų suma sudaro 20 proc. paskolos sumos, 22,18 proc. visos atsakovės, kaip verslo subjekto, rinkos vertės, virs? 17 proc. visu? atsakovės 2018 metais gautu? pajamu? (881 029 Eur) ir gerokai virÅ¡ija atsakovės 2018 metais gauta? gryna?ji? pelna? (120 528 Eur). Teismas, įvertinęs Å¡iuos argumentus, sprendė, kad atsakovė, sudarydama paskolos sutartį, turėjo įvertini savo finansines galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti panaudotos prieÅ¡ kitÄ verslo subjektÄ , sÄ Å¾iningai vykdžiusį paskolos sutartį.

Å alys paskolos sutarties 5.3 papunktyje patvirtino, kad dėl paskolos sutarties 5.1 papunkčio buvo realiai tartasi, t. y. atitinkama paskolos sutarties nuostata, numatanti sutartinės civilinės atsakomybės formÄ , ieÅ¡kovės nebuvo įtraukta į paskolos sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai. Å alys sutartÄ netesybų dydį laikė protingu ir atitinkančiu abiejų Å¡alių interesus, t. y. tiek atsakovės interesÄ operatyviai gauti paskolÄ apyvartinėms lėšoms papildyti, tiek ieÅ¡kovės interesÄ gauti piniginę satisfakcijÄ netesybų forma atsakovei netinkamai vykdant paskolos sutartį.

9. Teismas taip pat įvertino aplinkybes, kad atsakovė paskolos galiojimo laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, pavyzdžiui, įvykdė teismo įsakymu priteistÄ 50 000 Eur dydžio skolÄ Ridui Žuliui, taip pat vykdė įsipareigojimus akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, taigi sprendė, jog netiesiogiai pati atsakovė prisidėjo prie to, kad ginčo paskolos suma mažinama nebuvo, atitinkamai, netesybos didėjo.

10. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, todėl atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė nepagrindžia ir neįrodinėja savo patirtu? nuostoliu? de?l atsakovės nei?vykdytos prievole?s dydz?io.

11. Teismas taip pat rėmėsi ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis, kad ji patiria neigiamus padarinius dėl negrÄ Å¾intos paskolos ir negali disponuoti Å¡ia iÅ¡ esmės didele suma. Teismas pažymėjo, kad paskolos suma gerokai virÅ¡ija praÅ¡omas sumažinti netesybas, kurias kaip neproporcingai dideles įvardija atsakovė. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo tarp Å¡alių nei dėl netesybų dydžio, nei dėl jų realumo iki kreipimosi į teismÄ dienos nebuvo, o trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. Å ., veikdamas kaip atsakovės atstovas, žadėjo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, kylančius iÅ¡ paskolos sutarties, mokėtinų sumų nediferencijuodamas.

12. Teismas sprendė, kad byloje nenustatyta, jog Å¡alių sulygtos netesybos yra neprotingai didelės, taigi nėra pagrindo sumažinti delspinigių dydžio nuo 0,1 proc. iki 0,02 proc., tokiu bÅ«du paneigiant sutarties laisvės principÄ , kurį įgyvendindamos Å¡alys buvo iÅ¡reiÅ¡kusios valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ .

13. Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktos 2019 m. rugsėjo 6 d. skolos, palÅ«kanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelės nustatė, kad 152 250 Eur netesybų suma apskaičiuota taikant 0,1 proc. delspinigių dydį nuo laiku nesumokėtos 750 000 Eur paskolos sumos už 203 dienas. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ delspinigiai gali bÅ«ti priteisiami tik už paskutiniuosius 6 mėnesius iki ieÅ¡kinio pateikimo, o ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 15 d., kada suėjo paskolos grÄ Å¾inimo terminas, iki 2019 m. rugsėjo 6 d., kada buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys (203 dienos), virÅ¡ijantį sutrumpintÄ 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismas atsakovės praÅ¡ymÄ dėl sutrumpinto 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino taikymo tenkino ir delspinigius skaičiavo už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. (184 dienos) ir sumažino priteistinÄ delspinigių sumÄ nuo 152 250 Eur iki 138 000 Eur, nepaisant ilgesnės atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimo trukmės. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas atnaujinti sutrumpinta? 6 me?nesiu? termina? yra nepagrįstas, kadangi įstatyme aiÅ¡kiai numatyta, jog delspinigiai gali bÅ«ti priteisiami tik už paskutiniuosius 6 mėnesius iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo.

14. Teismas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad atsakovei buvo atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nutartyje teismas nurodė, kad atsakovė vykdo pelningÄ veiklÄ ir realiai disponuoja 1 577 670,59 Eur vertės turtu. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovė viso proceso metu įrodinėjo, jog artimiausiu metu gaus piniginiu? le?s?u? pagal sutartį, sudarytÄ su Kinijos Liaudies Respublikos bendrove, ir atsiskaitys su ieÅ¡kove, tačiau į bylÄ nepateikta jokių duomenų, jog sandoris su „China Minsheng Investment Group“ faktiÅ¡kai bÅ«tų įvykęs ir atsakovė turėtų realiÄ galimybę visiÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kove.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės praÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo pagrįstumÄ , todėl jo netenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Atsakovė UAB ,,FINANCIAL MANAGEMENT GROUP“ apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį, kuria is? atsakovės ies?kovės naudai priteista 138 000 Eur delspinigių, prašė sumažinti ies?kovės reikalaujamas priteisti netesybas iki 0,02 proc. dydžio nuo pradelstos sumos už kiekvienÄ pažeidimo dienÄ ; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimÄ numatant, kad visų teismo sprendimu is? atsakovės ies?kovės naudai priteistų sumų mokėjimas is?dėstomas devyniems mėnesiams lygiomis dalimis, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Nors netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo nereikia įrodinėti, tačiau asmuo nėra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos tais atvejais, kai skolininkas pareiÅ¡kia reikalavimÄ mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingÄ netesybų dydį. IeÅ¡kovė nenurodė, negrindė ir niekaip neįrodinėjo savo patirtų nuostolių dėl atsakovo neįvykdytos prievolės dydžio.

Vertinant tai, kad byloje nėra dokumentų, jog ieÅ¡kovė patyrė nors minimalius nuostolius, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad esminė netesybų funkcija yra kompensuojamojo pobÅ«džio, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės reikalaujama priteisti netesybų suma negali bÅ«ti laikoma protinga ir adekvati, toks netesybų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, dėl to netesybų mažinimo pagrindas neabejotinai egzistuoja. 15.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pats ėmėsi ieÅ¡koti argumentų ir prielaidų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės nuostolius.

Toks pirmosios instancijos teismo motyvas vertintinas kaip nukrypimas nuo Å¡alių rungtyniÅ¡kumo principo civiliniame procese, nes teismas perėmė ieÅ¡kovės įrodinėjimo pareigas ir pats ex officio (savo iniciatyba) ėmė daryti prielaidas dėl to, kad ieÅ¡kovė galimai patyrė nuostolių. Tai vertintina kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, teismui sprendžiant dėl netesybų mažinimo klausimo, kuris nulėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ teismo iÅ¡vadÄ , kad netesybos nemažintinos. 15.3.

Atsakovė savo praÅ¡ymÄ mažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti netesybas grindė ne tik aplinkybe, kad ieÅ¡kovė nenurodė ir neįrodė (taigi nepatyrė) jokių nuostolių dėl prievolės grÄ Å¾inti paskolos sumÄ pažeidimo, bet taip pat ir kitais pagrindais: dėl ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningo elgesio; dėl atsakovės elgesio (jos dedamų maksimalių pastangų grÄ Å¾inti paskolÄ ir bendradarbiavimo); prievolės dydžio ir jos santykio su netesybų dydžiu. 15.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės elgesys Å¡alių sutartiniuose santykiuose yra sÄ Å¾iningas.

IeÅ¡kovė, dar besitęsiant deryboms dėl paskolos grÄ Å¾inimo termino pratęsimo, kreipėsi į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o pagal vekselį iÅ¡davimo ir perdavė jį antstoliui vykdyti. IeÅ¡kovė, pasirinkusi reikalauti, kad paskolos sutartį įvykdytų tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, kartu pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį atsakovei dėl pagrindinės prievolės įvykdymo, elgėsi nesÄ Å¾iningai. Be to, nors teismas ir įvertino atsakovės bankroto bylos medžiagÄ , tačiau neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi dėl atsakovė bankroto, tokiu bÅ«du darė spaudimÄ atsakovei. 15.5.

Teismas nepagrįstai nevertino atsakovės elgesio, o bÅ«tent, kad atsakovė, matydama, jog laiku negalės grÄ Å¾inti paskolos sumos, bendradarbiavo su ieÅ¡kove, derėjosi dėl paskolos grÄ Å¾inimo termino pratęsimo, dėjo maksimalias pastangas, kad gautų piniginių lėšų paskolos grÄ Å¾inimui iÅ¡ trečiųjų asmenų. Dėl atsakovės pastangų buvo pasiraÅ¡yta sutartis su Kinijos Liaudies Respublikos bendrove „China Minsheng Investment Group“, buvo sutarta, kad atsakovei bus suteikta 2 000 000 Eur dydžio paskola penkerių metų terminui.

Visgi Å¡i sutartis nebuvo įvykdyta dėl prasidėjusios COVID-19 krizės. Taigi, nepaisant atsakovės dedamų pastangų, piniginių lėšos paskolos grÄ Å¾inimui gauti nepavyko ne dėl atsakovės kaltės, o dėl susiklosčiusios nepaprastosios padėties. 15.6. Ä® bylÄ pateikti duomenys apie atsakovės 2018 metais gautas pajamas, grynÄ jį pelnÄ , atsakovės, kaip verslo vieneto, vertę, patvirtinta, kad ieÅ¡kovės reikalaujamų netesybų suma yra itin didelė ir reikÅ¡minga atsakovei, o jos priteisimas atsakovei sukeltų skaudžias finansines pasekmes – ne tik apsunkintų visÄ atsakovės veiklÄ , bet galimai prisidėtų prie jos veiklos nutraukimo ir galimo nemokumo, tačiau pirmosios instancijos teismas į Å¡iuos argumentus neatsižvelgė ir jų nevertino. 15.7.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu niekada neteigė, kad yra nemoki. Atsakovė teismui paaiÅ¡kino, kad neturi apyvartinių lėšų, dėl to ir negali atsiskaityti su ieÅ¡kove, tačiau bando vykdyti veiklÄ ir iÅ¡ gaunamų lėšų dengti finansinius įsipareigojimus. Teismo sprendimas iÅ¡ karto sumokėti visÄ priteistÄ sumÄ galimai nulemtų jos nemokumÄ , nes atsakovė bÅ«tų priversta stabdyti savo veiklÄ . Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad Å¡iai dienai atsakovė turi turto, neįvertino aplinkybės, kad didžiÄ jÄ Å¡io turto dalį sudaro prestižas, kuris yra nelikvidus.

Jokie civilinių bylų Nr. B2-1045-661/2020 ir Nr. 2-468-781/2020 duomenys nepatvirtina, kad atsakovė turi piniginių (apyvartinių) lėšų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl priteistų sumų mokėjimo išdėstymo, yra nepagrįsta. 15.8. Dėl kilusio ekonomikos sulėtėjimo ir nežinomybės, atsakovei itin sumažėjo galimybių iš trečiųjų asmenų greitai gauti piniginių lėšų, reikalingų atsiskaityti su ieškove.

Ä® Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė.

16. IeÅ¡kovė UAB ,,VEIKA“ atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 16.1. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ieÅ¡kovei neatliko jokių mokėjimų, susijusių su byloje neginčijamų prievolių (paskolos, palÅ«kanų ir kt.) vykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka gali trukti iki 12 mėnesių, neabejotina, kad pateikdama apeliacinį skundÄ atsakovė nesÄ Å¾iningai vengia ir siekia atidėti arba apskritai iÅ¡vengti neginčijamų prievolių įvykdymo. 16.2.

Patirtų nuostolių faktas ar dydis nėra absoliuti sÄ lyga sprendžiant klausimÄ dėl netesybų mažinimo. Netesybų mažinimo klausimÄ bylÄ nagrinėjantis teismas turi vertinti, ar netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės, ir sprendimas priimamas individualiai, konkrečios bylos kontekste, atsižvelgiant į specifines tos bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde nėra nurodomi argumentai, kurie paneigtų ginčijamame sprendime pateiktÄ bylos aplinkybių vertinimÄ ir teismo iÅ¡vadas bei galėtų patvirtinti, kad priteisti delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli.

Todėl, nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kovė įrodinėjo dėl neįvykdytos prievolės patirtus faktinius nuostolius, ar ne, vertinant Å¡ios konkrečios bylos aplinkybių visumÄ , nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo iÅ¡vados dėl delspinigių mažinimo nėra pagrįstos ar teisingos. 16.3. Teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, visapusiÅ¡kai įvertino bylos aplinkybių visumÄ (t. y. paskolos sudarymo aplinkybes ir sÄ lygas, Å¡alių elgesį, argumentus dėl delspinigių dydžio ir kt.), priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . 16.4.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas perėmė įrodinėjimo pareigas ir ex officio ėmė daryti prielaidas apie ieÅ¡kovės patiktus nuostolius. Teismas rėmėsi ieÅ¡kovės dublike iÅ¡dėstytais argumentais, kad aplinkybė, jog atsakovė jau daugiau nei 8 mėnesius negrÄ Å¾ina paskolos bei ja naudojasi lengvatinėmis sÄ lygomis, parodo ieÅ¡kovės patiriamus neigiamus padarinius, ieÅ¡kovei negalint laisvai disponuoti Å¡ia iÅ¡ esmės didele suma. Atsižvelgiant į neįvykdytos prievolės prigimtį, yra sudėtinga apskaičiuoti faktinius patirtus nuostolius, tačiau, kaip teisingai konstatavo teismas, pats prievolės neįvykdymo faktas, lemiantis ieÅ¡kovės negalėjimÄ naudotis aiÅ¡kiai apibrėžta pinigų suma, patvirtina ieÅ¡kovės patiriamus nuostolius. 16.5.

Jokie atsakovės nurodomi ieÅ¡kovės veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip nesÄ Å¾iningi. Trečiųjų asmenų byloje iÅ¡duotų vekselių pateikimas vykdymui negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu ieÅ¡kovės elgesiu ir neturi įtakos netesybų mažinimui, apeliaciniame skunde Å¡i aplinkybė nėra paneigta. Atsakovė taip pat nenurodo, kuo grindžia savo teiginį, kad ieÅ¡kovė, pasikreipusi į teismÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo, tai naudojo kaip spaudimo priemonę. Teikdama minėtÄ pareiÅ¡kimÄ , ieÅ¡kovė sÄ Å¾iningai įgyvendino teisės aktų numatytÄ savo, kaip atsakovės kreditoriaus, teisę inicijuoti skolininko bankroto bylÄ .

Kaip jau minėta, atsakovė, nors ir neginčydama prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ , nėra įvykdžiusi jokios Å¡ios prievolės dalies. Å ioje situacijoje ieÅ¡kovė pagrįstai manė, kad atsakovė su ja neatsiskaito, nes yra nemoki, todėl ir kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo. 16.6. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji yra moki. Tačiau ji nėra įvykdžiusi jokios ginčijamos paskolos dalies ir tai įrodo bÅ«tent atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ . Be to, nesėkmingos atsakovės pastangos (net jei jos ir realios) gauti lėšų paskolos grÄ Å¾inimui negali turėti įtakos sprendžiant klausimÄ dėl netesybų mažinimo ar paneigti ieÅ¡kovės teisę gauti sutartas netesybas. 16.7.

Atsakovė apeliaciniame skunde lygina priteistos delspinigių sumos dydį su įvairiais savo finansiniais rodikliais (pelnu, pajamomis) bei pačios atsakovės verte. Å ie argumentai nėra reikÅ¡mingi sprendžiant netesybų mažinimo klausimÄ , kadangi atsakovė, žinodama savo finansinę padėtį bei galimybes, laisva valia siekė gauti ir gavo paskolÄ , kuri, kaip pati nurodo, virÅ¡ija atsakovės vertę. BÅ«tent atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, t. y. atsakovei gaunant paskolÄ , jos finansinė padėtis nekėlė abejonių ir jos atsakovė nelaikė per didele.

Tuo tarpu atėjus laikui paskolÄ grÄ Å¾inti, atsakovė savo turtinę padėti naudoja kaip argumentÄ dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sumažinimo. Tokia pozicija yra nepagrįsta ir nesÄ Å¾ininga, todėl teismas jÄ pagrįstai atmetė. 16.8. Sprendimo vykdymo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Jokių specifinių ar iÅ¡imtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymÄ , atsakovė nenurodė. PrieÅ¡ingai, atsižvelgiant į tai, kiek faktiÅ¡kai laiko atsakovė turėjo įvykdyti savo prievoles, papildomo laiko suteikimas dar labiau užvilkintų ieÅ¡kovės galimybes atgauti paskolÄ .

Atsakovė nenurodė, kokiu bÅ«du sprendimo iÅ¡dėstymas turės teigiamos įtakos atsakovės galimybėms grÄ Å¾inti paskolÄ . Apeliaciniame skunde nenurodomi jokie konkretÅ«s bÅ«dai, priemonės ar aplinkybės, kurie patvirtintų iÅ¡dėstyto sprendimo įvykdymo realumÄ . Dėl Å¡ios priežasties atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai laikytini deklaratyviais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

17. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl netesybų (delspinigių) sumažinimo ir sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl netesybų sumažinimo 18. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o Å¡alių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis).

Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

19. Netesybos tarp Å¡alių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas iÅ¡ netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius.

Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra sutartine ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininkÄ laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita (žr. 2012 m. spalio 25 d.

Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika 37).

20. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

21. Kasacinis teismas savo iÅ¡aiÅ¡kinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas iÅ¡ esminių kriterijų yra sutarties Å¡alis siejantis teisinių santykių pobÅ«dis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Nagrinėjamoje byloje sutarties Å¡alys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiÅ¡kia, kad jos geba pamatuoti prisiimtÄ rizikÄ , todėl galimas teismo įsikiÅ¡imas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas.

22. Å alių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo rizikÄ , todėl teismo kiÅ¡imasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017 40, 43 punktus).

AiÅ¡kiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2008). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės, tenka netesybas mažinti praÅ¡ančiai Å¡aliai (CPK 178 straipsnis).

23. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad tai, jog ieškovė neįrodinėjo nuostolių dydžio, yra pagrindas laikyti, kad ieškovė nepatyrė net minimalių nuostolių, taigi reikalaujama priteisti netesybų suma negali būti laikoma protinga ir adekvati. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta pozicija ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės negalėjimas disponuoti didele pinigų suma daugiau nei 19 mėnesių laikytinas nuostoliu, kadangi ieškovė negalėjo šių lėšų nei naudoti apyvartoje, nei perskolinti, tačiau konkretaus nuostolių dydžio nenurodymas šiuo konkrečiu atveju per se (savaime) neįrodo, kad šalių sulygtos netesybos yra aiškiai per didelės. Kaip jau buvo minėta anksčiau, vienas iš susitarimo dėl netesybų dydžio tikslų yra tas, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio.

Taigi, kai abi Å¡alys yra verslininkai, o netesybos nėra akivaizdžiai neprotingos, besÄ lygiÅ¡kai reikalaujant, kad kreditorius įrodinėtų patirtų nuostolių dydį, neatitiktų netesybų instituto tikslo ir paskirties, sudarytų sÄ lygas skolininkui vilkinti patį procesÄ ir vengti prievolių vykdymo.

24. Kaip jau buvo minėta anksčiau, abi sutarties Å¡alys yra verslininkės, dėl 750 000 Eur dydžio paskolos buvo susitarta ganėtinai trumpam terminui – nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m vasario 14 d., t. y. 6 mėnesių laikotarpiui, todėl, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas sprendime, tinkamas sutarties vykdymas buvo esminė sutarties sÄ lyga, ekspressis verbis (tiesiogiai, aiÅ¡kiais žodžiais) įtvirtinta pačioje paskolos sutartyje. Paskolos sutarties 5.3 papunktyje Å¡alys pažymėjo, kad paskolos gavėjo įsipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartį vykdymas yra esminė Å¡ios sutarties sÄ lyga, todėl Å¡alys atskirai aptarė delspinigių dydį ir dėl jo susitarė, laiko jį protingu, sÄ Å¾iningu ir teisingu, visiÅ¡kai atitinkančiu Å¡alių interesus.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė Å¡io sutarties punkto nesuprato ar sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, suklydimo. Taigi teisėjų kolegija laiko, kad Å¡alių aptartas delspinigių dydis atitiko tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir interesus.

25. Pagal paskolos sutartį atsakovė neįsipareigojo mokėti periodinių įmokų, o visÄ skolÄ kartu su paskaičiuotomis palÅ«kanomis įsipareigojo grÄ Å¾inti 2019 m. vasario 14 d. (paskolos sutarties 3.2 papunktis), taigi ir netesybos pradėtos atsakovei skaičiuoti tik nuo 2019 m. vasario 15 d. (1 t., b. l. 56). Byloje nepaneigta aplinkybė, kad atsakovė 2018–2019 metais vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais – AB „Swedbank“, Ridu Žuliu ir kitais, iÅ¡ viso sumokėdama jiems ženkliai didesnes sumas, negu buvo sumokėjusi ieÅ¡kovei.

Taigi atsakovė, žinodama, kad nuo 2019 m. vasario 15 d. prasidės netesybų skaičiavimas, jokia apimtimi nedengdama skolos ieÅ¡kovei, galėjo ir turėjo numatyti iÅ¡ to atsirasiančias pasekmes ir iÅ¡ esmės su tokiomis pasekmėmis sutiko. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovę praÅ¡ydama pakeisti paskolos sutarties sÄ lygas dėl netesybų. PrieÅ¡ingai, nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad A. Å ., veikdamas kaip atsakovės atstovas, žadėjo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, kylančius iÅ¡ paskolos sutarties, mokėtinų sumų nediferencijuodamas.

26. Atsakovės teigimu, egzistuoja ir kiti pagrindai mažinti priteistinas netesybas, o bÅ«tent, ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningas elgesys, atsakovės dedamos maksimalios pastangos grÄ Å¾inti paskolÄ bei neproporcingas prievolės dydžio ir ieÅ¡kovės reikalaujamų priteisti netesybų dydis. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ir įvertino kiekvienÄ argumentÄ , kuriuo atsakovė įrodinėjo netesybų mažinimo pagrindus, tačiau atsakovė apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės tik kartoja tuos pačius motyvus, siekia kitokio jos argumentų vertinimo, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo Å¡iuo aspektu nenurodo.

27. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės kreipimasis dėl vykdomojo įraÅ¡o pagal vekselį iÅ¡davimo ir kreipimasis dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo negali bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kovės elgesys, kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė tik gina savo turtinius interesus. Civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra skolinga ieÅ¡kovei 750 000 Eur paskolos sumÄ ir 28 664,38 Eur palu?kanu?, todėl ieÅ¡kovės siekis įstatymų leistinomis priemonėmis atgauti Å¡ias sumas negali bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas.

Be to, atsakovės argumentai, kad dar besitęsiant Å¡alių deryboms dėl paskolos grÄ Å¾inimo termino pratęsimo, ieÅ¡kovė kreipėsi į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o pagal vekselį iÅ¡davimo, yra nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad Å¡alys derėjosi dėl paskolos grÄ Å¾inimo termino pratęsimo, prieÅ¡ingai, iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo tarp trečiojo asmens A. Å . ir ieÅ¡kovės atstovo matyti (1 t., b. l. 145–150), kad atsakovė nurodė sprendžianti problemas dėl finansavimo, tačiau apie paskolos termino pratęsimÄ kalbama nebuvo.

Be to, vykdomasis įraÅ¡as pagal vekselį buvo iÅ¡duotas 2019 m. balandžio 1 d. Ä® bylÄ pateiktas susiraÅ¡inėjimas tarp Å¡alių 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. gegužės mėnesį. Taigi byloje nėra duomenų, kad tarp Å¡alių vyko realios derybos iki ieÅ¡kovei kreipiantis į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o pagal vekselį iÅ¡davimo.

28. Aplinkybė, kad atsakovė ieÅ¡kojo finansavimo Å¡altinių siekdama grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei paskolÄ , yra normalus, įprastas elgesys ir negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ lyga mažinti Å¡alių sulygtÄ netesybų dydį. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nors atsakovė ir laikėsi bendradarbiavimo pareigos sutartiniuose teisiniuose santykiuose, informuodama ieÅ¡kovės atstovÄ apie finansinių sunkumų galimÄ sprendimÄ , tačiau nėra pagrindo Å¡ios aplinkybės vertinti kaip pakankamos netesybų dydžiui mažinti, kadangi per minėtÄ laikotarpį, kurį ieÅ¡kovė buvo sutikusi palaukti skolos grÄ Å¾inimo, atsakovė neatliko net minimalių mokėjimų pagal paskolos sutartį. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad finansavimo nepavyko gauti dėl Kinijoje prasidėjusios COVID-19 krizės, neteikia Å¡ių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų vertinti kitaip.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡alys dėl paskolos suteikimo tarėsi 2018 metų rugpjūčio mėnesį, o atsakovė, praÅ¡ydama mažinti netesybas, taip pat remiasi 2018 metų įvairiais finansiniais dydžiais ir rodikliais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė, sudarydama paskolos sutartį, turėjo įvertinti savo finansines galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl aplinkybė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti netesybos sudaro ženkliÄ atsakovės gaunamų pajamų bei atsakovės, kaip verslo subjekto, rinkos vertės dalį, negali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ kitÄ paskolos sutarties Å¡alį, sÄ Å¾iningai vykdžiusiÄ paskolos sutartį.

Dėl sprendimo iÅ¡dėstymo 30. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

31. AiÅ¡kindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualÅ«s yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai. Å ių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimÄ , bÅ«tų atsižvelgta į abiejų bylos Å¡alių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymÄ , bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, lÅ«kesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų Å¡alių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ skolininkui, o iÅ¡ieÅ¡kotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 ir kt.).

32. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visÄ sprendimÄ iÅ¡ karto arba paaiÅ¡kėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo praÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, nepaisant to, kokia yra ieÅ¡kovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

33. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovei priteista visa skola, įvykdymas iÅ¡ karto sÄ lygotų itin sunkias finansines pasekmes, tikėtina, net atsakovės nemokumÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje esantys duomenys ir kitų civilinių bylų medžiaga patvirtina, jog atsakovė yra moki, veikia pelningai, disponuoja 1 577 670,59 Eur vertės turtu (jau atėmus debitorių skolas ir prestižo vertę, iÅ¡ kurios realiai negali bÅ«ti dengiami įsipareigojimai). Kadangi atsakovė vykdo konsultacinę veiklÄ â€“ teikia buhalterinės apskaitos paslaugas, teisines paslaugas, konsultuoja mokesčių ir kitais klausimais (1 t., b. l. 17), byloje nėra duomenų, kad turtas, kuriuo atsakovė disponuoja, yra tiesiogiai reikalingas jos veiklai vykdyti, taigi nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog atsakovė finansinė padėtis neleidžia įvykdyti viso sprendimo iÅ¡ karto.

34. Nors atsakovė akcentuoja, kad neturi apyvartinių lėšų, iÅ¡ kurių siekia vykdyti priimtÄ sprendimÄ , tačiau, viena vertus, neįrodo, kad tokių lėšų pakankamai turės ateityje. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė dar 2018 metais skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovės 750 000 Eur apyvartinėms lėšoms (paskolos sutarties 1.2 papunktis), tačiau iki Å¡iol nėra jų grÄ Å¾inusi, kita vertus, atsakovė ignoruoja pirmosios instancijos teismo nustatytÄ aplinkybę, kad ji disponuoja 1 577 670,59 Eur vertės turtu, ir nenurodo bei nepagrindžia, kodėl ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ kito atsakovės turimo turto. Taigi teisėjų kolegija laiko neįrodyta aplinkybę, kad egzistuoja prielaidos spręsti dėl bÅ«tinumo iÅ¡dėstyti teismo sprendimÄ .

35. Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad skolininkė bando geranoriÅ¡kai rasti lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kove. IÅ¡ civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad terminas skolai grÄ Å¾inti suėjo 2019 m. vasario 14 d., ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo 2019 m. liepos 31 d., tačiau nei sutartu laiku, nei vykstant bylos nagrinėjimui, atsakovė su ieÅ¡kove neatsiskaitė net iÅ¡ dalies, nors iÅ¡ esmės tiek skolÄ , tiek apskaičiuotas palÅ«kanas pripažino. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimo iÅ¡dėstymas pažeistų teisėtus ieÅ¡kovės lÅ«kesčius kuo greičiau atgauti skolÄ , taip pat pažeistų Å¡alių pusiausvyros principÄ , kadangi atsakovė, neatlikusi nei vieno mokėjimo pagal paskolos sutartį, įgytų nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ ir toliau disponuotų ieÅ¡kovei priklausančia itin didele pinigų suma.

36. Be to, teisėjų kolegija iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi leista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės priteista 750 000 Eur paskolos suma ir 28 664,38 Eur palu?kanu?, vykdyti skubiai, civilinėje byloje iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. Å ios nutarties atsakovė neskundė. Dėl procesinės bylos baigties 37. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylÄ , nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimo institutÄ , pagrįstai sprendė, kad Å¡alių sulygtos netesybos nėra neprotingai didelės, taigi nėra pagrindo jas mažinti iki atsakovės praÅ¡omo 0,02 procento dydžio, kadangi, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų paneigtas sutarties laisvės principas, kurį įgyvendindamos Å¡alys aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ir prisiėmė atsakomybę dėl netinkamo prievolių vykdymo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai taikė procesinės teisės normas, paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp Å¡alių, teisingai aiÅ¡kino CPK nuostatas, reglamentuojančias sprendimo įvykdymo atidėjimo ir iÅ¡dėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimus. Atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danutė GasiÅ«nienė Gintaras Pečiulis Vigintas ViÅ¡inskis