2016-02-24 Nr. AB-4361-3-63-3-02723-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-177-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02723-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovei J. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) 2015 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu, kuriuo iš atsakovės J. S. prašė priteisti 2,61 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatytas terminas iki 2016 m. sausio 11 d. prašymo trūkumui pašalinti: sumokėti 28 Eur žyminį mokestį bei pateikti žyminio mokesčio kvito originalą arba kopiją.

Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2016 m. sausio 11 d. gautas patikslintas prašymas, kuriuo, tikslinant prašymą, pakeistas pareiškėjas ir pareiškėju procesiniame dokumente nurodoma Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, veikiančio pagal sutartį.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovei J. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atsisakė priimti, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 7 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus prašymą su priedais grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad teikiamą pareiškėjo vardu patikslintą prašymą pagal 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojimą pasirašo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro įgaliota atstovė. Perįgaliojime nurodoma, kad perįgaliojimas pasirašomas vadovaujantis 2015 m. gruodžio 21 d. suteiktu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimu (be numerio), tačiau šis įgaliojimas teismui nepateiktas. Kadangi šiuo įgaliojimu atstovas grindžia teisę atlikti procesinius veiksmus ir jis turi būti vertinamas sprendžiant prašymo priėmimo klausimą, jis būtinas šioje byloje. Todėl siekiant operatyvesnių procesinių veiksmų atlikimo, vadovaujantis ABTĮ 57, 81 straipsniais, įgaliojimo kopija, kurios tikrumas patvirtintas teisės skyriaus teisininkės Gražinos Eimantaitės, prijungtas iš administracinės bylos Nr. I-1076-583/2016, kurioje jis buvo pateiktas su atskiruoju skundu. Teismas taip pat nustatė, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras teisę atlikti procesinius veiksmus pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu grindžia 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties J4-831, kuria koncesininkui perleista teisė rinkti rinkliavas, 47 punkto nuostatomis, numatančiomis, jog koncesininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos, taip pat 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimu, kuriuo koncesijos sutarties pagrindu UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras įgaliojamas atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Cituojamas įgaliojimas grindžiamas išimtinai 2015 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831, jokie kiti teisiniai pagrindai atstovavimo ar pavedimo santykiams pagrįsti nenurodomi.

Teismas konstatavo, jog, sprendžiant skundo (prašymo) priėmimo klausimą, teismas visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). 2010 m. kovo 29 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išnagrinėjęs abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė pasinaudoti įstatymų leidėjo suteikta galimybe perduoti su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas kitiems subjektams ir perdavė kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 2 dalimi, LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2010 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-382/2010, 2015 m. birželio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015, konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 perdavė savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui ir pastaroji savarankiškai vykdo jai perduotas funkcijas (ūkinę veiklą), tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis) ir vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas bei atstovas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra savarankiški teisės subjektai, todėl pagal bendrąsias prievolių atsiradimo taisykles ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.81 straipsnio 1 dalį kaip juridiniai asmenys įgijo civilines teises, prisiėmė civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 55 straipsnis taipogi numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas.

Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Iš to darytina išvada, kad juridinio asmens atstovimas kitam juridiniam asmeniui iš vis nėra numatytas. Teisinio vertinimo nekeičia ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimas (be numerio), kadangi įstatyminių ABTĮ 49 straipsnio 2 dalyje numatytų atstovavimo pagrindų nėra, o koncesijos sutartis nesukuria atstovavimo pagal pavedimą teisinių santykių ABTĮ 49 straipsnio 3 dalies prasme. Be to, CPK 55 straipsnis numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas.

Šiuo atveju 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įgaliojime (be numerio) nenurodė jokio Vietos savivaldos įstatyme ar kitame teisės akte numatyto teisinio pagrindo, suteikiančio teisę įgalioti kitą juridinį asmenį, viešojo juridinio asmens – vietos savivaldos vykdomosios institucijos vardu, atlikti veiksmus, susijusius su teisminiu atstovavimu. Todėl viešojo juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas dėl nurodytų aplinkybių nesukuria jokių pavedimo teisinių santykių.

III. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas bei tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vykdo vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją, nes kiekvieną darbo dieną įmokas perveda į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos pervestos vietinės rinkliavos įmokos yra kaupiamos savivaldybės biudžeto pajamų sąskaitoje. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje.

Pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio akivaizdu, kad teismas sprendė ginčą iš esmės ir vertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisę reikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, spręsdamas klausimą dėl prašymo priėmimo. ABTĮ 68 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje gali įpareigoti pareiškėją teikti įrodymus, papildomus paaiškinimus dėl keliamų reikalavimų. Nurodo, kad iš kartu su patikslintu prašymu pateikto įgaliojimo akivaizdu, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskiru įgaliojimu suteikė teisę UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atitinkamai yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Pažymi, kad suteikę įgaliojimą UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui atstovauti bylose dėl vietinės rinkliavos skolų priteisimo ir siekė teisme administracinę bylą iškelti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, nes visiškai nelogiškas, neteisėtas ir nepagrįstas prašymų dėl vietinės rinkliavos išieškojimo apmokestinimas žyminiu mokesčiu. 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 įtvirtinta koncesininko teisė kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo (47 p.), tačiau nenustatyta, kad pareiškėjas gali būti tik UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Bylose dėl vietinės rinkliavos išieškojimo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras gali būti savarankiškas pareiškėjas ar kreiptis į teismą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, nes vietinė rinkliava yra sudedamoji savivaldybės biudžeto dalis. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas numato, kad antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, t. y. antrąją eile tenkinami reikalavimai, susidedantys iš įmokų į biudžetą.

Trečiąją eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Įmonių bankroto bylose bendrosios kompetencijos teismai kreditorinius reikalavimus, kilusius iš vietinės rinkliavos, įrašydavo į trečiąją eilę iki buvo pakeista nusistovėjusi praktika ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi Nr. 2-701/2013 (civilinė byla Nr. 2-1044-513/2013) išaiškino, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras reikalavimas dėl vietinės rinkliavos skolos turi būti tenkinamas antrąja eile, o reikalavimas dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras lėšų, gautų vykdant jo, kaip juridinio asmens, veiklą, turi būti įrašomas trečiąja eile.

Šiandien visose, be išimties, įmonių bankroto bylose UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras reikalavimai dėl vietinės rinkliavos yra prilyginti reikalavimams dėl mokesčių į biudžetą ir tenkinami antrąja eile.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties, kuria pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atsisakyta priimti, kadangi jis paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.), teisėtumas bei pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje paneigdamas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro teisę kreiptis į teismą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, iš esmės teigia, kad pagal atitinkamus savivaldybės tarybos sprendimus ir koncesijos sutartį (2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartis Nr. J4-831) savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai įmonei (UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui), ši jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, todėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro veiksmai negali būti įvertinti kaip Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veikimas per atstovą pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.) ar įgaliojimą (ABTĮ 49 str. 3 d.). Kitaip tariant, vertinant tikrinamos nutarties turinį, yra aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad, įgyvendindama Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymuose bei juos lydinčiuose teisės aktuose numatytas teises bei priimdama atitinkamus sprendimus, Klaipėdos miesto savivaldybė visas su vietinių rinkliavų administravimu susijusias funkcijas perdavė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, taip prarasdama materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl tokių rinkliavų priteisimo.

Taigi, iš tokių pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog teismas šiuo atveju iš esmės vertino pareiškėjo suinteresuotumą materialiąja prasme. Tačiau iš administracinių teismų praktikos matyti, kad reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės. Tokia išvada sprendžiant skundo priėmimo klausimą yra negalima. Kiekvienas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Pagal bendrą principą, skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., LVAT 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad tikrinamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikti argumentai taip pat negali būti pripažinti pakankamais, siekiant konstatuoti akivaizdų pareiškėjo suinteresuotumo nebuvimą. Priešingai, vertinant savivaldybės teises ir pareigas, susijusias su ginčo vietinės rinkliavos nustatymu bei šios rinkliavos administravimu, pačios rinkliavos paskirtį, jos įskaitymo į savivaldybės biudžetą bei surinktų lėšų disponavimo tvarką, vaidmenį, kontroliuojant jos surinkimą (Rinkliavų įstatymo 12 str. 2 d., 16 str. 2 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija)), materialinis pareiškėjo suinteresuotumas, kiek tai susiję su nesumokėtos vietinės rinkliavos surinkimu, negali būti pripažintas neakivaizdžiu (ABTĮ 5 str. 1 d.). Vien tai, kad proceso įstatymų, atitinkamų savivaldybės tarybos sprendimų, įskaitant vietinės rinkliavos nuostatus, bei sutarčių pagrindu į administracinį teismą turi teisę kreiptis UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, savaime nepaneigia pareiškėjo (Klaipėdos miesto savivaldybės) galimybės kreiptis į administracinius teismus šiais klausimais.

Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi tokios teisės neturintis asmuo. Būtent pareiškėjas yra prašymo priteisti vietinę rinkliavą subjektas (proceso, ginčo šalis), o ne tokį prašymą pasirašęs asmuo. Aptariamu atveju susidarė situacija, kai priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, kad suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui. Be to, net jei būtų pripažinta, kad suinteresuoto asmens (pareiškėjo) vardu prašymą (skundą) pateikė tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo (atstovas), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti varžoma teisė kreiptis į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-709/2012; 2016 m. sausio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-143/2016).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, todėl ši nutartis naikintina, grąžinant prašymo priėmimo klausimą šiam teismui spręsti iš naujo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nagrinėtą klausimą suponavo tai, jog pirmiausia į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą kreipėsi UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatytas terminas prašymo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti 28 Eur žyminį mokestį. Taisydamas šį prašymo trūkumą, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu padavė analogišką patikslintą prašymą, t. y., tikslinant prašymą, pakeistas pareiškėjas.

Pasisakydama dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties nustatyti terminą trūkumams pašalinti, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis numato, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, t. y. jis iš esmės vykdo Klaipėdos miesto savivaldybės funkciją, susijusią su vietinių rinkliavų administravimu, todėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymai priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 40 str. 2 d.).

Pastebėtina, jog po minėtos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties nustatyti terminą trūkumams pašalinti, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu padavus analogišką patikslintą prašymą, liko neišspręstas pirminio UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymo priėmimo klausimas, teismas visiškai nepasisakė dėl to, ar nustatyti prašymo trūkumai buvo pašalinti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius