2016-03-16 Nr. AB-5913-3-61-3-02677-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-243-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02677-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo valstybės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Kaišiadorių miškų urėdija pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. SKP-73 „Dėl VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ dalies susigrąžinimo“.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad turėdamas visą informaciją apie pirkimą, atsakovas iki ginčijamo sprendimo priėmimo nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pirkimas įvykdytas ir investicinis projektas įgyvendintas tinkamai; sprendimas skirti sankciją pareiškėjui yra nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų; ginčijamas sprendimas nėra objektyvus, nes priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos, vadovaujamos interesų konflikte veikiančio Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Ž. P., pateiktais dokumentais; sprendimas priimtas netinkamai pritaikius jame nurodytus teisės aktus; sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ginčijamame sprendime nurodomi trūkumai – kad įrengta sistema neatitinka sutartyse dėl jos įrengimo numatytos techninės specifikacijos – niekaip nėra susiję su pirkimų atlikimu; net jei būtų konstatuota, kad sistema neatitinka sutarčių techninei specifikacijai (su kuo pareiškėjas nesutinka), tai negali būti pagrindas tvirtinti, kad buvo pakeista sutartis; atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė neatlikęs savarankiško tyrimo dėl viešojo pirkimo atitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui ir dėl Generalinės miškų urėdijos atsakovui pateiktų naujų duomenų, paneigiančių Viešųjų pirkimų tarnybos samdytų ekspertų išvadas; pareiškėjo įdiegta antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema atitinka pirkimo sutartimi jai nustatytus reikalavimus.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Agentūra nustatė pareiškėjo įgyvendinamo projekto pažeidimus, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) pritarė Agentūros siūlymui taikyti pareiškėjai 25 proc. dydžio paramos susigrąžinimo sankciją.

Ministerija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Generalinė miškų urėdija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsakovas Agentūra teismo prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes analogiška byla pagal VĮ Zarasų miškų urėdijos skundą šiuo metu nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – LVAT), nurodė, kad abejose bylose Agentūros sprendimai dėl sankcijų priimti remiantis tais pačiais dokumentais bei išvadomis, sankcijų taikymo klausimas abiejų pareiškėjų atžvilgiu svarstytas tuo pačiu metu Ministerijos komisijoje, reikalavimai yra keliami tam pačiam atsakovui. Darė išvadą, kad nurodytos analogiškos administracinės bylos rezultatas turės esminę reikšmę sprendžiant šią bylą.

Ministerijos atstovas teismo posėdžio metu dėl Agentūros prašymo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Pareiškėjo bei Generalinės miškų urėdijos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su Agentūros prašymu dėl bylos sustabdymo nesutinka, pažymėjo, kad bylos nėra analogiškos, skundžiami sprendimai yra skirtingi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI-3261-968/2016 pagal VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04675-2014-2).

Susipažinęs su teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, susijusiais su administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 pateiktais dokumentais ir šioje byloje priimtu Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu, teismas darė išvadą, kad atsakovo procesinis prašymas yra pagrįstas. Nagrinėjamos bylos pagal savo faktines aplinkybes, pareiškėjų skunduose nurodytą argumentavimą, teisinį ginčo reglamentavimą, kuriuo remiasi proceso šalys, yra identiškos. Administracinės bylos Nr. eI-5138-968/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04675-2014-2) 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas apskųstas apeliacine tvarka (bylos LVAT Nr. eA-843-502/2016), bylos nagrinėjimas numatytas 2016 m. vasario 15 d. VAAT gauti 24 valstybės įmonių miškų urėdijų skundai dėl Agentūros sprendimų, kuriais yra taikomos analogiško pobūdžio sankcijos už tuos pačius pažeidimus; tik 6 administracinės bylos pagal minėtus skundus yra išnagrinėtos, visose jų pareiškėjų reikalavimai buvo tenkinami visiškai (2015 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015, 2015 m. birželio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5137-189/2015, 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-9219-821/2015, 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-9535-473/2015, 2016 m. sausio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3225-189/2016 ir 2016 m. sausio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3530-596/2016).

Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime pateiktais išaiškinimais dėl jurisprudencijos tęstinumo, vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, nurodė, kad nagrinėjama byla ir nurodyta VAAT administracinė byla Nr. eI-5138-968/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04675-2014-2) (LVAT Nr. eA-843-502/2016) yra analogiškos, nes ginčas kilo iš to paties teisinio santykio, dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir taikant tą patį teisinį reglamentavimą. Nurodytoje analogiškoje administracinėje byloje priimtas galutinis sprendimas tiesiogiai lemtų teisingo sprendimo priėmimą ir šioje byloje, todėl, siekdamas visapusiško, teisingo ir objektyvaus bylos aplinkybių nustatymo bei taikytinų teisės normų vieningo aiškinimo, teismas priėjo išvadą, kad ši administracinė byla turi būti sustabdyta iki kol įsiteisės 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas VAAT administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04675-2014-2) (LVAT bylos Nr. eA-843-502/2016). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamos administracinės bylos negalima išnagrinėti, kol LVAT nebus išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl VAAT 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015, todėl administracinė byla sustabdyta.

Teismas taip pat pažymėjo, kad susipažinęs su LVAT 2015 m. lapkričio 4 d. nutartyje, kuri buvo priimta administracinėje byloje Nr. eAS-1316-662/2015 (proceso Nr. 3-61-3-03281-2015-5), išdėstytais argumentais, kuriais remiantis LVAT tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikino VAAT 2015 m. spalio 7 d. nutartį ir atnaujino bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teisme. Pabrėžė, kad šioje nutartyje LVAT pripažino, jog sprendimo įsiteisėjimas VAAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04675-2014-2) palengvintų sprendimo priėmimą analogiškoje byloje. Kartu LVAT nurodė, kad laukiant, kol LVAT išnagrinės pirmojoje byloje pateiktą apeliacinį skundą, būtų nepagrįstai vilkinamas administracinės bylos nagrinėjimas, būtų pažeisti proceso operatyvumo bei administracinės bylos nepertraukiamo nagrinėjimo principai. Teisėjų kolegijos nuomone, VAAT 2015 m. spalio 7 d. nutarties (proceso Nr. 3-61-3-03281-2015-5), kuria buvo sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas, ir šios nutarties priėmimo metu faktinė situacija skiriasi. Šiuo metu jau yra žinoma, kad LVAT bylos Nr. eA-843-502/2016 (joje apeliacine tvarka bus nagrinėjamas VAAT 2015 m. gegužės 27 d. administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04675-2014-2) priimtas sprendimas) nagrinėjimas numatytas 2016 m. vasario 15 d. Ši aplinkybė sudaro pagrindą teigti, kad, sustabdant administracinės bylos Nr. eI-3261-968/2016 nagrinėjimą iki VAAT 2015 m. gegužės 27 d. priimto sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04675-2014-2) įsiteisėjimo, administracinės bylos nagrinėjimas nebūtų nepagrįstai vilkinamas, taip pat nebūtų pažeisti proceso operatyvumo bei administracinės bylos nepertraukiamo nagrinėjimo principai. Toks sustabdymas atitiktų iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius jurisprudencijos tęstinumo imperatyvus.

III. Pareiškėjas VĮ Kaišiadorių miškų urėdija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) teismas priėjo klaidingą išvadą, kad ši byla ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eA-843-502/2016 yra analogiškos. Tarp šių bylų yra esminis skirtumas – UAB „ARTechnika“, kurios 2013 m. balandžio 22 d. išvadomis abiejose bylose savo poziciją grindžia Agentūra, tikrino pareiškėjo administracinėje byloje Nr. eA-843-502/2016 (VĮ Zarasų miškų urėdijos) įrengtą antžeminę automatinę miško gaisrų stebėjimo sistemą, tačiau pareiškėjo šioje byloje VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos įrengtos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos UAB „ARTechnika“ netikrino.

2) Teismas neteisingai taikė Konstitucinio Teismo išaiškinimus, nes 2006 m. kovo 28 d. nutarime pasisakyta dėl bylų sprendimo atsižvelgiant į analogiškose bylose sukurtus precedentus, tačiau ne dėl bylų stabdymo, kol analogiškos bylos bus išnagrinėtos aukštesnės instancijos teismuose. Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje byloje yra saistomas savo sprendimų analogiškose bylose (administracinėse bylose Nr. eI-5138-968/2015; eI-5137-189/2015; eI-9219-821/2015; Nr. eI-9535-473/2015, I-3225-189/2016 ir eI-3530-596/2016). Teismo nutartyje nurodomi argumentai yra susiję ne su bylos stabdymu, o su teismo pareiga priimti tokį patį sprendimą kaip analogiškose to paties teismo jau išspręstose bylose. Tai, kad aukščiau nurodytos analogiškos bylos pagal kitų VĮ miškų urėdijų skundus Vilniaus apygardos administracinio teismo buvo išnagrinėtos nepaisant to, kad dar nėra išspręsta byla Nr. eA-843-502/2016, taip pat patvirtina, kad šią bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo galima nagrinėti ir neišsprendus LVAT nagrinėjamos bylos Nr. eA-843-502/2016, atitinkamai nebuvo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

3) Teismas nesivadovavo tuo pačiu klausimu analogiškoje byloje priimta aukštesnės instancijos teismo nutartimi – LVAT 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1316-662/2015, joje pateiktais išaiškinimais. Proceso operatyvumo bei administracinės bylos nepertraukiamo nagrinėjimo principai nebuvo pagrindinis motyvas, dėl kurio pastarojoje byloje buvo panaikinta nutartis sustabdyti bylą. Pastarojoje nutartyje nurodyti motyvai nėra paneigti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė ja nesivadovauti.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) nagrinėjamos bylos pagal savo faktines aplinkybes, pareiškėjų skunduose nurodytą argumentavimą, teisinį ginčo reglamentavimą, kuriuo remiasi proceso šalys, yra identiškos. Administracinės bylos Nr. eI-5138-968/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04675-2014-2) 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas apskųstas apeliacine tvarka (bylos LVAT Nr. eA-843-502/2016), bylos nagrinėjimas numatytas 2016 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama virš 20 administracinių bylų, kuriose valstybės įmonės miškų urėdijos ginčija Agentūros sprendimus taikyti joms dėl tų pačių pažeidimų analogiško pobūdžio sankcijas, tik kelios iš jų yra išnagrinėtos.

2) Nagrinėjama byla ir nurodyta administracinė byla, yra analogiškos, nes ginčas kilo iš to paties teisinio santykio, dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir taikant tą patį teisinį reglamentavimą. Nurodytoje analogiškoje administracinėje byloje priimtas galutinis sprendimas tiesiogiai lemtų teisingo sprendimo priėmimą ir šioje byloje, todėl siekiant visapusiško, teisingo ir objektyvaus bylos aplinkybių nustatymo bei taikytinų teisės normų vieningo aiškinimo, ši administracinė byla turi būti sustabdyta iki kol įsiteisės 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 (LVAT bylos Nr. eA-843-502/2016).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje analogiškoje administracinėje byloje priimtas galutinis sprendimas tiesiogiai lemtų teisingo sprendimo priėmimą ir šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties, kuria teismas sustabdė administracinę bylą pagal pareiškėjo VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos skundą atsakovui Agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Generalinė miškų urėdija ir Ministerija) dėl sprendimo panaikinimo iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04675-2014-2) (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011 ir kt.). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011 ir kt.). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012). Administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę. Bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010).

Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus, panaudodamas adekvačius, protingus ir proporcingus situacijai teismų sistemos resursus, gali nustatyti pats arba tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, teismas neturėtų stabdyti tokios bylos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas VĮ Kaišiadorių miškų urėdija kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Agentūros 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. SKP-73 „Dėl valstybės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ dalies susigrąžinimo“, kuriuo nuspręsta paramos gavėjui VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai už pažeidimą pritaikyti 25 procentų dydžio sankciją ir susigrąžinti 99 450,18 Eur paramos sumą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjama administracinė byla ir administracinė Nr. eI-5138-968/2015 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eA-843-502/2016) pagal savo faktines aplinkybes, pareiškėjų skunduose nurodytą argumentavimą, teisinį ginčo reglamentavimą, kuriuo remiasi proceso šalys, yra identiškos, analogiškos, nes ginčas kilo iš to paties teisinio santykio, dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir taikant tą patį teisinį reglamentavimą. Teismas vertino, jog nurodytoje analogiškoje administracinėje byloje priimtas galutinis sprendimas tiesiogiai lemtų teisingo sprendimo priėmimą ir šioje byloje, todėl, siekdamas visapusiško, teisingo ir objektyvaus bylos aplinkybių nustatymo bei taikytinų teisės normų vieningo aiškinimo, ir priėjo prie išvados, kad ši administracinė byla turi būti sustabdyta iki kol įsiteisės 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04675-2014-2) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eA-843-502/2016).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą. Tokia išvada darytina, visų pirma, dėl to, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-3261-968/2016 ir administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04675-2014-2, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eA-843-502/2016) yra nagrinėjamas skirtingų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Be to, tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kokios aplinkybės, nustatytinos administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04675-2014-2, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eA-843-502/2016) ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai administracinei bylai Nr. eI-3261-968/2016.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios (kaip nustatė pirmosios instancijos teismas – pagal savo faktines aplinkybes, pareiškėjų skunduose nurodytą argumentavimą, teisinį ginčo reglamentavimą, kuriuo remiasi proceso šalys, yra identiškos; analogiškos, nes ginčas kilo iš to paties teisinio santykio, dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir taikant tą patį teisinį reglamentavimą), nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turi visas galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl nustatytų aplinkybių, bet dėl jų kvalifikavimo. Taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad šios bylos negalima išnagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas.

Pastebėtina, jog nors galutinio procesinio sprendimo priėmimas ir įsiteisėjimas administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 palengvintų šios administracinės bylos nagrinėjimą, tačiau tai nesuponuoja šios (nagrinėjamos) administracinės bylos nagrinėjimo negalimumo. Darant priešingą išvadą, nepagrįstai būtų vilkinamas administracinės bylos nagrinėjimas, būtų pažeisti proceso operatyvumo bei administracinės bylos nepertraukiamo nagrinėjimo principai.

Pridurtina ir tai, kad iš daugiau nei 20 bylų, nagrinėtų ir nagrinėjamų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuriose valstybės įmonės miškų urėdijos ginčija Agentūros sprendimus taikyti joms dėl tų pačių pažeidimų analogiško pobūdžio sankcijas, dalis yra išnagrinėtos ir jose pareiškėjų reikalavimai buvo tenkinti (pvz., 2015 m. birželio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5137-189/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04674-2014-1); 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 (3-61-3-04675-2014-2); 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-9219-821/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02926-2015-0); 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-9535-473/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03190-2015-4); ir kt.), vienoje patvirtinta šalių taikos sutartis ir byla nutraukta (2015 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-7504-244/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01388-2015-1)). Tai taip pat patvirtina, jog teismas turi visas galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamų aktų teisėtumą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė administracinę bylą Nr. eI-3261-968/2016, iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 (Nr. eA-843-502/2016).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, dėl ko buvo neteisingai išspręstas minėtas klausimas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – bylos nagrinėjimas atnaujinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo valstybės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Dalia Višinskienė