2016-11-09 Nr. AB-21294-3-61-3-00940-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-774-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00940-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti (pripažinti negaliojančiais) dalyje dėl 0,11 ha, kaip tai pažymėta 2015 m. spalio 19 d. plane: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ 1, 3.2 punktus; 2) Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 2.3-4794-01 (paskutiniai skaičiai kopijoje neįskaitomi) „Dėl Valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suteikimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“ 1 punktą; 3) 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1205K01/2004-1205 1 punktą; 4) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-638 1, 2 punktus; 5) 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimo dėl 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 102K01/2004-1205 pakeitimo 1.4 punktą. Taip pat pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, paaiškindama, kad apie skundžiamus aktus sužinojo gavusi Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 49SJ-116-(14.49.105) ir, nepraleisdama kreipimosi į teismą termino, 2015 m. spalio 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2015 m. spalio 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, o Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi jos atskirojo skundo netenkino.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi neatnaujino skundo dalies padavimo termino ir atsisakė priimti J. J. skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti (pripažinti negaliojančiais) dalyje dėl 0,11 ha Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ 1, 3.2 punktus; Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 2.3-4794-01 (paskutiniai skaičiai kopijoje neįskaitomi) „Dėl Valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suteikimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“ 1 punktą; 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1205K01/2004-1205 1 punktą.

Teismas atnaujino terminą J. J. skundui paduoti ir priėmė skundo dalį dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-638 1, 2 punktų ir 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimo dėl 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 102K01/2004-1205 pakeitimo 1.4 punkto.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju nuo skundžiamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“, Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 2.3-4794-01 (paskutiniai skaičiai kopijoje neįskaitomi) „Dėl Valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suteikimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“, 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1205K01/2004-1205 priėmimo yra praėję daugiau nei 10 metų, todėl skundo padavimo terminas dėl šių aktų dalių panaikinimo negali būti atnaujintas. Skundo padavimo termino neatnaujinus, skundą šioje dalyje teismas atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Likusioje dalyje spręsdamas skundo padavimo atnaujinimo termino klausimą, teismas nurodė, kad yra svarbi ta aplinkybė, jog pareiškėja buvo aktyvi, per trumpą laiko tarpą gavusi Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 49SJ-116-(14.49.105) ir skundžiamus aktus kreipėsi į teismą. Gavusi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį per protingą terminą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes ir siekdamas užtikrinti pareiškėjos teisę į veiksmingą teisminę gynybą, darė išvadą, kad termino praleidimą lėmė pateisinamos priežastys, dėl kurių terminas paduoti skundą dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-638 1, 2 punktų ir 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimo dėl 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 102K01/2004-1205 pakeitimo 1.4 punkto atnaujintinas.

Teismas nurodė, kad skundas dalyje dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-638 1, 2 punktų ir 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimo dėl 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 102K01/2004-1205 pakeitimo 1.4 punkto iš esmės atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo keliamus reikalavimus, todėl priimtinas.

III. Pareiškėja J. J. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria neatnaujinti skundo padavimo terminai, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2016 m. kovo mėnesio pradžioje, t. y. dar esant aktualiai iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusiai ABTĮ redakcijai. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai taikė po 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusią ABTĮ redakciją. Pareiškėja pabrėžia, kad skundo pateikimo metu galiojęs ABTĮ nenumatė, jog skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Pareiškėja pažymi, kad jos teisės ir teisėti interesai nebūtų apginti, nes tie administraciniai aktai, dėl kurių eismas skundo padavimo termino neatnaujino, liktų galioti ir Tarnyba negalėtų vykdyti atkūrimo, nes žemės sklypas vis vien būtų užimtas valstybės poreikiams tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Administracija remiasi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsniu, nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija priėmė nutartį 2016 m. birželio 21 d., ir daro išvadą, kad teismas skundo priėmimo klausimą galėjo išspręsti jau galiojant naujai ABTĮ redakcijai. Administracija pabrėžia, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas naikinamasis terminas, kuriam suėjus asmens teisė atlikti procesinį veiksmą pasibaigia ir ši teisė negali būti suteikiama, siekiant užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų teisėtus lūkesčius ir teisinių santykių, susiformavusių teismo sprendimo pagrindu, stabilumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą pareiškėjos skundo dalies padavimo terminą ir pareiškėjos skundo dalį atsisakyta priimti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, atsisakė atnaujinti terminą šiems pareiškėjos skundo reikalavimams pateikti: panaikinti (pripažinti negaliojančiais) dalyje dėl 0,11 ha, kaip tai pažymėta 2015 m. spalio 19 d. plane: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ 1, 3.2 punktus; Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 2.3-4794-01 (paskutiniai skaičiai kopijoje neįskaitomi) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suteikimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“ 1 punktą; 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1205K01/2004-1205 1 punktą. Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė atnaujinti terminą šiems reikalavimams pateikti, vadovaudamasis nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos 30 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų.

Pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi ir pabrėžia, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2016 m. kovo mėn., t. y. dar esant aktualiai iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusiai ABTĮ redakcijai, nenumačiusiai nuostatos, jog skundo paavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamų aktų priėmimo yra praėję daugiau nei 10 metų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1353/2011 pažymėjo, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai apie skundžiamus aktus tapo žinoma 2015 m. rugsėjo 17 dieną. 2015 m. spalio 19 d. J. J. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuriame nurodė tapačius reikalavimus kaip ir vėlesniame skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui šioje administracinėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, kurie lemia ginčo priskyrimą (rūšinį teismingumą) administraciniam teismui. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėja skundą su tapačiais reikalavimais kaip ir ieškinyje bendrosios kompetencijos teismui Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2016 m. kovo 7 dieną. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu ištirti, ar byla pagal pareiškėjos J. J. skundą teisminga bendrosios kompetencijos teismui, ar administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija 2016 m. birželio 21 d. nutartimi nutarė, jog byla yra teisminga administraciniam teismui ir bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme gauta 2016 m. birželio 29 dieną. Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti dalį pareiškėjos skundo reikalavimų 2016 m. liepos 7 d. nutartimi.

Tiek pareiškėjos skundo padavimo metu, t. y. iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusiame ABTĮ, tiek pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, t. y. nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame ABTĮ, reglamentuota, kad, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Šiuo atveju įvertinus tai, kad buvo kreiptasi į Specialiąją teisėjų kolegiją, Vilniaus apygardos administracinis teismas, sprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą 2016 m. liepos 7 d., t. y., nepraėjus 7 darbo dienoms nuo bylos gavimo teisme, Specialiajai teisėjų kolegijai išnagrinėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimąsi dėl rūšinio teismingumo. Kadangi skundo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas 2016 m. liepos 7 d., pirmosios instancijos teismas teisėtai vadovavosi nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusia ABTĮ redakcija. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2016 m. kovo 7 d., tačiau jos skundo priėmimo klausimas ne dėl nuo pareiškėjos priklausiusių aplinkybių buvo išspręstas tik po trijų mėnesių.

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą daliai skundo reikalavimų pateikti vadovaudamasis vien tik nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusia nauja ABTĮ nuostata, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų (ABTĮ 30 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tokia nuostata neegzistavo nei pareiškėjai ieškiniu su tapačiais reikalavimais kaip ir skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui kreipiantis į Vilniaus miesto apylinkės teismą 2015 m. spalio 19 d., nei pateikus skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris teisme gautas 2016 m. kovo 7 dieną. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą dar 2015 m. spalio 19 dieną. Tai, kad šioje specifinėje situacijoje pareiškėjos skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas tik 2016 m. liepos 7 d., vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, lemia, jog šiuo atveju nėra teisinga formaliai vadovautis naujai ABTĮ įsigaliojusia nuostata, užkertančia kelią pareiškėjai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ir tuo sunkinančia jos teisinę padėtį.

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo ginčo dalies reikalavimų priimtinumo klausimą sprendė tik vertindamas tai, kad nuo skundžiamų aktų priėmimo yra praėję daugiau nei 10 metų, todėl pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. ABTĮ įtvirtintą 30 straipsnio 1 dalies reguliavimą konstatavęs, kad dėl pareiškėjos ginčijamų aktų dalių panaikinimo skundo padavimo terminas negali būti atnaujinamas, teismas šią pareiškėjos skundo dalį atsisakė priimti. Kitų šios skundo dalies priėmimo aplinkybių ir pagrindų pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundžiamoje 2016 m. liepos 7 d. nutartyje nenagrinėjo. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti atnaujinti terminą pareiškėjos skundo dalies reikalavimams pateikti priimtas vien tik taikant nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri neegzistavo pareiškėjai kreipiantis į teismą ir nebūtų užkirtusi kelio priimti šiuos pareiškėjos skundo reikalavimus nagrinėti teisme, jei pareiškėjos skundo priėmimo klausimas būtų išspręstas bendra tvarka, t. y. per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo (nesikreipiant į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl rūšinio teismingumo), šiuo individualiu specifiniu atveju vien tik nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymas nėra teisingas, pažeidžia pareiškėjos teisėtų lūkesčių, protingumo ir teisingumo principus bei nepagrįstai užkerta kelią įgyvendinti jos teisę į teisminę gynybą. Formaliai pritaikius naujosios įstatymo redakcijos nuostatą ir neatnaujinus skundo padavimo termino vien tik šiuo pagrindu, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste galimai būtų pažeista asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-499/2014, 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-505/2014, 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012 ir kt.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties dalis, kuria neatnaujintas pareiškėjos skundo padavimo terminas ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti (pripažinti negaliojančiais) dalyje dėl 0,11 ha, kaip tai pažymėta 2015 m. spalio 19 d. plane: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ 1, 3.2 punktus; Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 2.3-4794-01 (paskutiniai skaičiai kopijoje neįskaitomi) „Dėl Valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suteikimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“ 1 punktą; 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1205K01/2004-1205 1 punktą, naikintina ir šios skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria neatnaujintas pareiškėjos skundo padavimo terminas ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti (pripažinti negaliojančiais) dalyje dėl 0,11 ha, kaip tai pažymėta 2015 m. spalio 19 d. plane: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ 1, 3.2 punktus; Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 2.3-4794-01 (paskutiniai skaičiai kopijoje neįskaitomi) „Dėl Valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suteikimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“ 1 punktą; 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1205K01/2004-1205 1 punktą, panaikinti ir šios skundo dalies termino atnaujinimo ir priėmimo klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė