8ee425e0-d3c2-49cc-b549-07cbf56f2b01 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1441-390/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04551-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.5.2.17; 73.2.5.1.1; 114.11KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės N. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-113-475/2013 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei N. S., tretiesiems asmenims J.

S., D. K., Kauno miesto savivaldybei, dėl žalos atlyginimo. Teismas,n u s t a t ė:             I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 1 465,00 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 70,00 Lt žyminio mokesčio. Nurodoma, kad 2011-07-30 buvo aplietos vandeniu D. K. priklausančios patalpos, esančios adresu, (duomenys neskelbtini), apdraustos AB „Lietuvos draudimas“.

Vanduo liejosi ne iÅ¡ bendro naudojimo patalpų, o iÅ¡ aukščiau esančių patalpų ((duomenys neskelbtini)), kuris nuomos teise (savininkas Kauno miesto savivaldybė) priklauso atsakovei N. S.. AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodamas dėl užpylimo draudėjui padarytus nuostolius, sumokėjo 1 465,00 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ pagal CK 6.1015 str. 1 d. įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakingų už padarytÄ Å¾alÄ asmenų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Priteisė iÅ¡ atsakovės N. S. ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“ 1 465,00 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (1 465,00 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012-05-02) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 70,00 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui D. K. priklausantis butas (duomenys neskelbtini), buvo aplietas ne dėl bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų avarijos, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad butas buvo aplietas iÅ¡ gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), kuria 2011-07-30 naudojosi nuomininkė atsakovė N. S..

Atsakovė Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo D. K. 1 465,00 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Å iÄ iÅ¡mokÄ teismas priteisė iÅ¡ už žalos atsiradimÄ atsakingo asmens, t. y. atsakovės.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai.              Apeliaciniu skundu atsakovė N. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo grindė lokaline sÄ mata, tačiau Å¡i sÄ mata nėra pakankamas įrodymas, kad bÅ«tų galima pripažinti, kad bÅ«tent dėl atsakovės veiksmų buvo padaryta žala D. K. priklausančioms patalpoms, iÅ¡ Å¡ios sÄ matos negalima nustatyti žalos mÄ sto.              Atsakovė bute gyvena nuo 2011 m. birželio mėn. Butas atsakovei buvo perduotas be remonto ir itin prastos bÅ«klės. Nuo atsakovės apsigyvenimo bute jokių gedimų ar vandens nutekėjimo atvejų nebuvo.

Atsakovės žiniomis apliejimas galėjo įvykti iki apsigyvenant atsakovei.              2011 m. liepos 30 d., kai pasak ieÅ¡kovės buvo aplietos patalpos, į atsakovę niekas nesikreipė, nekvietė spręsti kilusių problemų ir nesiÅ«lė apžiÅ«rėti užpilto buto.              Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:             Draudėja nepateikė ieÅ¡kovei dokumentų, pagrindžiančių faktines sugadinto turto remonto iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡kovė remonto sÄ matas sudarančios programos „Sistela“ (Å¡ioje programoje statybos darbų kainos nustatytos pagal LR Aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus bei rekomendacijas) pagalba apskaičiavo bÅ«simas sugadinto turto remonto iÅ¡laidas. Pagal sudarytÄ 2011-09-05 lokalinę sÄ matÄ Å¡ios iÅ¡laidos yra 1 465 Lt.             Byloje esantis ieÅ¡kovės darbuotojo turto žalų vertintojo T.

Å . suraÅ¡ytas 2011-08-05 Turto sunaikinimo sugadinimo aktas, patvirtina buto užliejimo faktÄ , laikÄ . Å io akto priede „Pastatų nuostolio apraÅ¡ymas“ turto žalų vertintojas užfiksavo užliejimo metu butui padarytÄ Å¾alÄ .             Atsakovės argumentai, jog butas jai buvo perduotas be remonto ir itin prastos bÅ«klės, kad nuo jos apsigyvenimo bute jokių gedimų ar vandens nutekėjimų neįvyko yra nepagrįsti. 2011-04-19 savivaldybės gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo akte Nr. 201-9-290 atsakovė pažymėjo, jog ji neturi pretenzijų dėl perduodamų patalpų bÅ«klės, sutiko, kad patalpų bÅ«klė yra gera, gyvenamosios patalpos yra tvarkingos, santechninė įranga sandari, tvarkinga.

Atsakovė Å¡iame bute gyvena nuo 2011-04-19.             Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė privalėjo jÄ kviesti į užliejimo metu apgadinto turto apžiÅ«rÄ . Pagal CK 6.263 str. 2 d. žalÄ , padarytÄ asmeniui, jo turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo. Todėl užliejusi butÄ atsakovė privalėjo domėtis užliejimo metu padarytos žalos nustatymu, įvertinimu ir apskaičiavimu.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Nurodoma, kad teismas atsižvelgė į 2011-09-19 AB „City Servise“ raÅ¡tÄ Nr. 1638, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) namo gyventojai nesiskundė dėl avarijų bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose. Byloje yra pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, kad D. K. priklausantis butas 2011-07-30 buvo aplietas iÅ¡ gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), kuria nuo 2011-04-19 nuomos teise naudojasi atsakovė ir jos Å¡eimos nariai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad draudiminis įvykis galėjo įvykti dar iki jai atsikraustant į nuomojamas patalpas.

             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiaisis asmuo J. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi identiÅ¡ki, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytiems, argumentai.             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.              Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.Nagrinėjamoje byloje reikalavimÄ dėl 1 465 Lt žalos atlyginimo pareiÅ¡kė draudikas. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Å i teisės norma taikytina ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl vandentiekio avarijos pastato virÅ¡utinio aukÅ¡to patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukÅ¡te esantis turtas. Kai asmuo už padarytÄ Å¾alÄ atsako net ir nesant jo kaltės, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims.

Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai: AB „City Service“ 2011-09-19 raÅ¡tas Nr. 1638 AB „Lietuvos draudimas“, patvirtinantis, kad minimu laikotarpiu gyventojų nusiskundimų dėl avarijų bendro naudojimo inžinieriniuose tinkluose nėra registruota (b. l. 9), AB „Lietuvos draudimas“ 2011-08-05 turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame nurodyta, kad iÅ¡ virÅ¡utinio (duomenys neskelbtini) aplietas draudėjai (trečiajam asmeniui – D.

K.) priklausantis butas, sugadinta apdaila, butas apliejamas ne pirmÄ kartÄ . (b. l. 12, 13), turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedas, kuriame iÅ¡samiai iÅ¡vardintas sugadintas turtas (b. l . 14), savivaldybės gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo 2011-04-19 aktas Nr. 201-9-290, kuriame nurodyta, kad perdavimo metu apžiÅ«rėjęs gyvenamÄ sias patalpas, nuomininkas neturi pretenzijų nuomotojui dėl perduodamų patalpų bÅ«klės; nuomininkas sutinka, kad perduodamų gyvenamųjų patalpų bÅ«klė yra gera; gyvenamosios patalpos tvarkingos, jose nėra paÅ¡alinių daiktų, baldų, santechninė įranga sandari, tvarkinga, yra naudota 4 degiklių dujinė viryklė (b. l. 65), leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, kad žala buvo padaryta bÅ«tent iÅ¡ atsakovės nuomojamo buto negu iÅ¡ kitų Å¡altinių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 nurodė, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali bÅ«ti turto sugadinimas. JÄ patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jeigu remontas dar neatliktas. Taigi, byloje pateikta lokalinė sÄ mata (b. l.

19) yra tinkamas raÅ¡ytinis įrodymas padarytos žalos dydžiui nustatyti.Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad žala galėjo atsirasti dėl bendrojo naudojimo įrenginių defektų ar kitokių priežasčių, tuo tarpu kitokių įrodymų, kurie patvirtintų buvus kitokį žalos atsiradimo Å¡altinį, atsakovė į bylÄ nepateikė, nors pareiga įrodyti, kad buto užpylimo židinys yra kiti Å¡altiniai, o ne atsakovei priklausantis butas, tenka atsakovei ( C P K 178 straipsnis). Nors atsakovė kaip savo kaltę neigiančius įrodymus pateikė UAB „Kauno vandenys“ 2011-07-26 vandens apskaitos prietaisų plombavimo – patikrinimo aktÄ , vandens skaitiklio pastatymo – keitimo aktÄ , tačiau Å¡ie duomenys nepatvirtina, kad buto užpylimo židinys nėra atsakovės nuomojamas butas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiÅ¡kia, jog nėra reikalaujama Å¡imta procentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-171/2008 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje yra įrodytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos:

žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Esant nustatytoms visoms deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygoms atsakovei atsiranda pareiga atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ), nes jos veiksmais buvo apgadintas ieÅ¡kovės apdraustas butas, kurį bÅ«tina remontuoti. Pagal C K 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Vienas iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas (C K 6.251 straipsnio 1 dalis). Jis reiÅ¡kia, kad žalÄ bÅ«tina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado, t. y. jam turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginti padaryti nuostoliai. Esant nurodytam spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs nurodytas aplinkybes turėjo pagrindÄ ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 1465 Lt iÅ¡mokėtos draudiminės iÅ¡mokos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( C P K 185 straipsnis). Naikinti apylinkės teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl 100 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (b. l. 152, 153). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, yra pagrindas iÅ¡ atsakovės priteisti ieÅ¡kovės naudai 100 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ turėtÄ apeliacinės instancijos teisme (C P K 93 str. 1 d.).

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas nutaria:              Apeliacinį skundÄ atmesti.             Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ atsakovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 100 Lt (vienÄ Å¡imtÄ litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinėje instancijoje.

Teisėjas                          Algimantas Kukalis