8ee3cfe6-e5b5-4713-ba3d-14e7abddb4d2 · Kretingos rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-56-824/2014(Proceso Nr. 1-69-1-00009-2014-3)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.5; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.4. (S) KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 11 d.Kretinga Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant prokurorei Danutei Rudienei, kaltinamajai K. P., kaltinamosios gynėjai Irenai Gedžiuvienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje, K.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1983-05-29 (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡tekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 227 str. 4 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė kaltinamoji K. P. atiduota teismui kaltinant jÄ tuo, kad tiesiogiai davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį policijos pareigÅ«nams, siekdama neteisėto Å¡ių valstybės tarnautojų neveikimo, vykdant įgaliojimus: 2014-01-12 apie 02:30 val., Kretingos raj., GeÅ¡tautų k., kelio Å iauliai – Palanga 138 kilometre, K.

P. važiavo kaip keleivė, neprisisegusi saugos diržų, E. P. vairuojamu automobiliu Opel Vectra, valst. R. (duomenys neskelbtini) kol šį KET pažeidimÄ pastebėjo minėtÄ automobilį sustabdę policijos pareigÅ«nai – Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio vyresnieji patruliai R. V. ir I. J.. Siekdama iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už minėtÄ KET pažeidimÄ pagal LR ATPK 134 str. K. P. policijos tarnybiniame automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prašė R.

V. ir I. J. susitarti ir neraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolo, po to, nepaisydama pareigÅ«nų įspėjimo, kad už kyÅ¡io davimÄ numatyta baudžiamoji atsakomybė, minėtame policijos tarnybiniame automobilyje ant porankio tarp priekinių sėdynių padėjo vienÄ 50 Lt vertės kupiÅ«rÄ , tuo pat metu vėl praÅ¡ydama neraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Tokiu bÅ«du K. P. tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojams, siekdama jų neveikimo, vykdant įgaliojimus.K.

P. kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad 2014-01-12 E. P. vairuojamÄ automobilį sustabdė policijos pareigÅ«nė, kuri pastebėjo, kad ji sėdėdama automobilio gale buvo neprisisegusi saugos diržo. PareigÅ«nė paprašė, kad ateitų į tarnybinį automobilį. Eidama su sutuoktiniu į policijos automobilį, matė, kaip pareigÅ«nas R. V. buvo susistabdęs kitÄ automobilį. Tarnybiniame automobilyje buvo trise: ji, jos sutuoktinis ir pareigÅ«nė. PareigÅ«nė informavo, kad už padarytÄ pažeidimÄ numatyta bauda nuo 100 iki 200 litų.

Ji buvo girdėjusi, kad pirmÄ kartÄ baudžiamam asmeniui yra skiriama pusę minimalios baudos, todėl paprašė pareigÅ«nės, kad gal galėtų suraÅ¡yti protokolÄ minimaliai baudai, t.y. 50 Lt. PareigÅ«nė atsakė – gerai. Pasakiusi, kad susimokės vietoje ir nieko bloga neįtardama padėjo 50 Lt. kaip baudÄ už padarytÄ pažeidimÄ . Kai padėjo pinigus, pareigÅ«nė juos prispaudė su alkÅ«ne, jų pasiimti neliepė, nieko neaiÅ¡kino, su ja nekalbėjo, paprašė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio.

Pareigūnė jos neįspėjo, o ji nežinojo, kad vietoje negalima susimokėti baudos, baudos sumokėjimo tvarkos neišaiškino. Kad duodami pinigai 50 Lt sumoje yra kyšis, ji nesuprato, nes pareigūnė nurodžiusi, kad jos laukia bauda, kalbėjo apie administracinę atsakomybę. Pareigūnė neperspėjo, kad yra daromas įrašas, filmuoja, nesakė, kad pasiimtų pinigus. Pareigūnės papirkti nenorėjo. Paaiškino, kad anksčiau nebausta už administracinės teisės pažeidimus, todėl nežinojo baudos sumokėjimo tvarkos.

Tačiau prieÅ¡ 6 metus tokia situacija buvo atsitikusi jos sutuoktiniui ir tada ji girdėjo, kaip jam pareigÅ«nas siÅ«lė susimokėti baudÄ vietoje, arba per bankÄ . Todėl ji, bÅ«dama nebaustas už KET pažeidimus, galvojo, kad ji ir gali susimokėti baudÄ vietoje, nes jos sutuoktiniui buvo siÅ«loma tai padaryti. Ji sugrįžus į automobilį iÅ¡girdo kaip vairuotoja E. P. pasigedo savo dokumentų, todėl nuėjo paklausti gal pareigÅ«nai pamirÅ¡o juos grÄ Å¾inti. Grįžusi į automobilį E. P. pasakė, kad pareigÅ«nas liepė jai ateiti į tarnybinį automobilį.

Ä®sėdus dar kartÄ Ä¯ policijos automobilį, pareigÅ«nai su ja nekalbėjo. Todėl ji klausė, kodėl taip ilgai viskas užtruko. Jai buvo paaiÅ¡kinta, kad yra ryÅ¡io trikdžiai. Po kurio laiko pareigÅ«nė padavė jai pasiraÅ¡yti protokolÄ ir pasakė, kad pinigus reikės sumokėti į banko sÄ skaitÄ ir tada ji nesuprato, kodėl jai vėl reikės mokėti pinigus. Policijos pareigÅ«nas R. V. paaiÅ¡kino, kad yra pildomi dokumentai dėl kyÅ¡io davimo. Privažiavus kitam tarnybiniam automobiliui, jai buvo paaiÅ¡kinta, kad reikės vykti į policijos komisariatÄ paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl kyÅ¡io davimo.

Paklausus, kas jai gresia, atsakė, kad viskas bus supaprastinta tvarka. Tuomet ji suprato, kad gaus įspėjimÄ ir viskas. Kadangi ji nežinojo, kaip raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ , tai civiliais drabužiais apsirengusi pareigÅ«nė jai padiktavo paaiÅ¡kinimo tekstÄ , kuris nepatiko, tačiau ji naiviai patikėjo, kad taip turi bÅ«ti. Pakviesta į policijÄ ir supažindinta su policijos pareigÅ«nų apklausomis bei praneÅ¡imu apie įtarimÄ suprato, kad jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas už kyÅ¡io davimÄ .

Teigė, kad duoti 50 Lt kyšį policininkui, kai bauda 50 Lt, bÅ«tų nelogiÅ¡ka. Pati turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , eina vadovaujančias pareigas, tačiau kai policijos automobilyje rašė pasiaiÅ¡kinimÄ , nebuvo jai iÅ¡aiÅ¡kintos teisės, nebuvo paaiÅ¡kinta, kad ji turi teisę turėti gynėjÄ , pažymėjo, kad buvo pasimetusi, nes pats įvykis užtruko, buvo nakties metas, norėjo greičiau grįžti namo. Kaltinamoji K. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamÄ ja kaltę neigė ir davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus (b. l. 40-41, 43-45).

Liudytoja policijos pareigÅ«nė I. J. parodė, kad 2014-01-12 tarnyboje patruliavo kartu R. V.. Ji ustabdė automobilį dokumentų patikrinimui, o R. V. pasiliko stovėti prie tarnybinio automobilio. Patikrinusi vairuotojos dokumentus, pastebėjo, kad gale sėdinti mergina buvo neprisisegusi saugos diržo. Prie automobilio iÅ¡aiÅ¡kino pažeidimo esmę ir numatytÄ administracinę atsakomybę, kad už pažeidimÄ numatyta bauda nuo 100 iki 200 Lt. Po jos žodžių, liepė jai ateiti į tarnybinį automobilį administracinės teisės protokolo suraÅ¡ymui.

Nors pakviesta protokolo suraÅ¡ymui buvo tik moteris, tačiau kartu pageidavo eiti ir jos vyras. Automobilyje ji prašė neraÅ¡yti protokolo, siÅ«lė 50 Lt. JÄ Ä¯spėjo, kad bandymas papirkti policijos pareigÅ«nus užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir tuomet kaltinamoji pinigus pasiėmė atgal, tačiau po kiek laiko vėl juos padėjo ant porankio. Tuomet R. V. 50 litų kupiÅ«rÄ prispaudė alkÅ«ne, o ji paprašė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. R. V. iÅ¡kvietė operatyvinę grupę, kad užfiksuotų kyÅ¡io davimo faktÄ .

Dėl galimybės susimokėti vietoje nebuvo kalbama. Administracinis nurodymas buvo suraÅ¡ytas, kai kaltinamoji jau buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ tarnybinio automobilio ir kai jau buvo iÅ¡kviesta operatyvinė grupė. Laukiant operatyvinės grupės jie surašė tarnybinius praneÅ¡imus dėl įvykio.Byloje esamiems įrodymams patikrinti perskaičius liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 10-11), liudytoja nurodė, kad nepamena kÄ aiÅ¡kino ikiteisminio tyrimo metu ir suraÅ¡yto protokolo ji neperskaitė (b. l. 88-92).Liudytojas policijos pareigÅ«nas R.

V. parodė, kad 2014-01-12 patruliavo kartu su I. J.. Patrulė I. J. sustabdė automobilį ir kartu su kaltinamÄ ja ir vyriÅ¡kiu nuėjo į tarnybinį automobilį. Jis tuo metu buvo sustabdęs kitÄ automobilį. Atlikęs sustabdyto automobilio patikrinimÄ , jis nuėjo į tarnybinį automobilį. I. J. iÅ¡aiÅ¡kinus, kad už padarytÄ pažeidimÄ kaltinamajai gresia bauda nuo 100 iki 200 litų, pradėjo raÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Kaltinamoji paprašė neraÅ¡yti protokolo sakydama, kad gali atsiskaityti vietoje.

Tuomet jai buvo paaiÅ¡kinta, kad baudos mokamos banke ir kad už kyÅ¡io davimÄ gresia baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamoji nesiÅ«lė, tačiau padėjo pinigus tarp priekinių automobilio sėdynių ant porankio, kuriuos jis prispaudė ranka. Nepamena, ar kyÅ¡io davimo metu automobilyje buvo kaltinamosios sutuoktinis. Tuomet kaltinamoji buvo papraÅ¡yta iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, o jis iÅ¡kvietė operatyvinę grupę. Po ko I. J. rašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , o jis raÅ¡ydamas tarnybinį praneÅ¡imÄ apie įvykį, naudojosi I.

J. sutaryto tarnybinio praneÅ¡imo pavyzdžiu. L. V. P. parodė, kad 2014-01-12 nakties metu sustabdė policija automobilį, kuriame jis važiavo kaip keleivis. Dėl neprisegtų saugos diržų, juos pasikvietė į tarnybinį automobilį. Tuo pat metu pareigÅ«nė paminėjo, kad už padarytÄ pažeidimÄ numatyta bauda nuo 100 iki 200 Lt. K. atsisėdo į tarnybinį automobilį ant galinės sėdynės per vidurį, o jis Å¡alia. K. P. pareigÅ«nės paprašė sumažinti baudÄ . IÅ¡ pokalbio suprato, kad žmona nori, kad jai bÅ«tų skirta pusė minimalios baudos, todėl paėmė iÅ¡ rankinės 50 Lt ir padėjo ant porankio.

Suprato, kad ji nori susimokėti vietoje. Pareigūnė prispaudė padėtus pinigus alkūne ir liepė jiems išlipti. Tuo metu automobilyje buvo tik pareigūnė. Nuėjus į automobilį vairuotoja pastebėjo, kad neturi dokumento ir nuėjo prie pareigūnų automobilio jo pasiimti. Grįžusi pasakė, kad yra kviečiama K. Po kiek laiko į tarnybinį automobilį atėjo ir jis, bet pareigūnas jam liepė grįžti į automobilį. Atvykus dar vienam automobilis, jis klausė, kas vyksta, bet policijos pareigūnai liepė grįžti atgal į automobilį.

K. sugrįžo po 15 min. PaaiÅ¡kino, kad jis už KET pažeidimÄ paskutinį kartÄ baustas prieÅ¡ Å¡eÅ¡erius metus, kai baudÄ buvo galimÄ susimokėti vietoje, todėl nežinojo, kad K. negalėjo policijos automobilyje susimokėti baudos.Liudytoja E. P. parodė, kad su kaltinamÄ ja yra tik pažįstamos ir tÄ vakarÄ buvo kartu Å¡ventėje. Apie 02.30 val. kelyje Å iauliai – Palanga, netoli posÅ«kio į sodų bendrijÄ â€žÄ„Å¾uolas“ jos vairuojamÄ automobilį sustabdė policijos pareigÅ«nė.

Pastaroji, tikrindama dokumentus, pamatė, kad gale sėdintys keleiviai nesegi saugos diržų. PareigÅ«nė paaiÅ¡kino, kad už šį pažeidimÄ gresia bauda nuo 100 iki 200 litų, V. ir K. pakvietė į policijos automobilį. Praėjus apie 20 min., jiems grįžtant į automobilį, matė, kai p tuo pat metu nuėjo į automobilį policijos pareigÅ«nas, kuris iki tol buvo sustabdęs kitÄ automobilį. G. K. ir V., ji nuėjo prie policijos pareigÅ«nų automobilio atsiimti savo automobilio dokumentų Jai policijos pareigÅ«nas paliepė sėstis į automobilį.

Automobilyje pareigÅ«nas pasakė, kad jai gresia bauda už sagos diržų nesegėjimÄ . Tuomet ji pareigÅ«nams pasakė, kad yra automobilio vairuotoja, o ne K. Policijos pareigÅ«nai paliepė pakviesti K. į jų automobilį. Automobilyje, daiktų, pinigų tarp priekinių sėdynių nepastebėjo. Po kurio laiko atvažiavo policijos autobusiukas. Kodėl atvažiavo kiti pareigÅ«nai, nežino. K. grįžusi į automobilį nieko nekomentavo, todėl apie įvykį nieko daugiau nežinojo.Kaltinimai K.

P. grindžiami ir:Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK KPS tyrėjos V. Ž. tarnybiniu pranešimu apie kyšio davimo policijos pareigūnams įvykį 2014-01-12, 02 val. 30 min. kelyje Šiauliai – Palanga 138 km (b. l. 1).Klaipėdos AVPK KPB KPK 2-ojo būrio vyresniosios patrulės I. J. ir KPB KPK 2-ojo būrio vyresniojo patrulio R. V. tarnybiniais pranešimais, kad 2014-01-12, 02.30 val. kelyje Šiauliai – Palanga 138 km, sustabdė automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo moteris, kuri buvo neprisisegusi saugos diržo, nors automobilyje jie buvo įrengti.

Moteris buvo pakviesta į tarnybinį automobilį suraÅ¡yti ATP protokolÄ . Ä®sėdusi į tarnybinį automobilį moteris, prisistačiusi K. P., bandydama iÅ¡vengti administracinės atsakomybės bandė susitarti iÅ¡traukusi iÅ¡ savo rankinuko ir siÅ«lydama 50 Lt. Ä®spėjus, jog už bandymÄ papirkti policijos pareigÅ«nus gresia baudžiamoji atsakomybė, P. pasakė, kad supranta tačiau ir toliau prašė neraÅ¡yti protokolo ir susitarti. Apie gręsiančiÄ atsakomybę P. buvo įspėta kelis kartus, bet ji ir toliau prašė susitarti ir tarp priekinių automobilio sėdynių, ant porankio padėjo 50 Lt kupiÅ«rÄ (b. l. 9, 14).2014-01-12 įvykio vietos apžiÅ«ros, kuri pradėta 03.05 val. ir baigta 03.25 val., protokole užfiksuota, kad policijos tarnybinio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio kelio Å iauliai – Palanga 138 km, salone tarp vairuotojo sėdynės ir priekinės keleivio sėdynės, porankio buvo padėta perlenkta viena 50 Lt vertės kupiÅ«ra Nr. AJ7171148 (b. l. 3-4).

Pinigai saugomi pakete Nr. 0089189 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato buhalterijos kasoje (b. l. 3-4, 6, 7, 8).K. P. 2014-01-12 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30AN-975985-14 už tai, kad ji 2014-01-12 02:30 val. Kretingos rajone kelyje Å iauliai-Palanga 138,00 kilometre, važiavo transporto priemonėje Opel Vectra, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su įrengtais saugos diržais, kaip keleivė, neužsisegusi saugos diržo, Å¡iais veiksmais pažeidė KET 60 p. ir padarė LR ATPK 134 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ (b. l. 96). 2014-01-12 K.

P. taip pat suraÅ¡ytas administracinis nurodymas, siÅ«lant iki 2014-01-24 sumokėti 50 Lt, t.y. pusės LR LR ATPK 134 str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos dydžio, baudÄ (b. l. 97). Policijos tarnybiniame automobilyje „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame įvyko tiriamas įvykis, įvykio garsas ir vaizdas neužfiksuoti, dėl vaizdo įraÅ¡ymo įrenginio bloko viduje esančio kietojo disko gedimo (b. l. 5). IÅ¡tyręs ir įvertinęs tokius byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamoji K.

P. iÅ¡teisintina pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumÄ . Å iuo atveju aktuali K. P. inkriminuota 227 straipsnio 4 dalis. Papirkimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. objektyvieji požymiai realizuojami pasiÅ«lymu, pažadu duoti kyšį arba kyÅ¡io davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamÄ jo veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.

IÅ¡ Å¡ios nuostatos matyti, kad papirkimas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. gali bÅ«ti realizuojamas keliomis veikomis: pasiÅ«lymu ar pažadu duoti kyšį, arba kyÅ¡io davimu.Å ioje byloje K. P. buvo kaltinama už tai, kad ji Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui priklausančiame automobilyje, valstybės tarnautojams - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos vyresniajai patrulei I. J. bei vyresniajam patruliui R. V., vykdantiems eismo priežiÅ«ros funkcijas, davė kyšį už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo neveikimÄ vykdant įgaliojimus, t.y. siekdama iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 str., praÅ¡ydama nesuraÅ¡yti administracinės teisės pažeidimo protokolo, ant porankio tarp priekinių sėdynių padėjo penkiasdeÅ¡imties litų nominalo kupiÅ«rÄ .

Pažymėtina, kad K. P. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d., kuriame administracinė atsakomybė numatyta už naudojimosi saugos diržais, <...> tvarkos pažeidimo. Å io straipsnio sankcijoje įtvirtinta, kad už tokius pažeidimus asmuo baudžiamas bauda nuo vieno Å¡imto iki dviejų Å¡imtų litų. Nors Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d. sankcijoje numatyta didesnė administracinė nuobauda, tačiau Lietuvos Respublikos ATPK nuostatos suteikia policijos pareigÅ«nams teisę skirti mažesnę nei sankcijoje numatytÄ minimaliÄ administracinę nuobaudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 2601 str. nuostatomis, Å¡io kodekso 2591 str. nurodyti pareigÅ«nai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suraÅ¡o administracinį nurodymÄ už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos <...> numatyta ne didesnė kaip trijų tÅ«kstančių litų maksimali bauda. Administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Ä¯raÅ¡omas pasiÅ«lymas asmeniui per deÅ¡imt darbo dienų <...> savo noru sumokėti baudÄ , lygiÄ pusei minimalios baudos, numatytos Å¡io kodekso straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , bet ne mažesnę kaip deÅ¡imt litų.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu K.

P. paaiÅ¡kino, kad penkiasdeÅ¡imties litų banknotÄ ant policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio priekinio porankio ji padėjo ne kaip kyšį, o norėdama čia ir dabar sumokėti jai paskirtÄ penkiasdeÅ¡imties litų baudÄ . Å ios aplinkybės nepaneigė ir policijos pareigÅ«nai. Pažymėtina ir tai, kad pinigus policijos pareigÅ«nams K. P. davė tik po to, kai jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kokia bauda gresia už jos veiksmais padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .Policijos pareigÅ«nė I.

J., sustabdžiusi automobilį ir nustačiusi, kad automobilio keleivė K. P. juo važiavo neprisisegusi saugos diržų, atsižvelgdama į tai, kad K. P. per pastaruosius metus nebuvo baustas administracine tvarka už panaÅ¡aus pobÅ«džio pažeidimus ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos ATPK 2601 str. nuostatomis, nusprendė K. P. paskirti mažesnę nei Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ baudÄ lygiÄ penkiasdeÅ¡imčiai litų, tokiÄ pačiÄ pinigų sumÄ K. P. paliko policijos pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje, kurios palikimÄ policijos pareigÅ«nai suvokė kaip kyÅ¡io davimÄ .

Policijos pareigÅ«nė I. J. apklausiama teismo posėdyje (b. l. 88-92) parodė, kad sustabdžius automobilį ir nustačius, kad automobilio keleivė nesegi saugos diržų, K. P. prie automobilio, girdint automobilio vairuotojai E. P., liudytojui V. P., K. P. buvo paaiÅ¡kinta, kad jai bus suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d., už tai, kad ji pažeidė saugos diržais naudojimosi tvarkÄ ir už tai jai bus paskirta bauda. AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir kiti įvykio vietoje buvę liudytojai: automobilio vairuotoja:

E. P. ir automobilio keleivis V. P. (b. l. 88-92, 99-100). Kaltinamoji apklausiama teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žinojo, jog pirmÄ kartÄ nusižengusiam asmeniui bei bÅ«nant pirmiau nebaustai, o ji buvo nebausta, yra skiriama pusė minimalios baudos dydžio. Todėl ji padėjo automobilyje ant porankio penkiasdeÅ¡imties litų kupiÅ«rÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad K. P. palikti pinigai atitiko jai paskirtos baudos dydį. Tai nuosekliai savo parodymuose teigė K.

P., to neneigė ir policijos pareigÅ«nai, be to Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nors policijos pareigÅ«nai Å¡ios pinigų sumos palikimÄ tarnybiniame automobilyje suvokė kaip kyÅ¡io davimÄ , K. P. tyčios papirkti pareigÅ«nus, palikdama tokiÄ pinigų sumÄ , neturėjo. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. įtvirtinto papirkimo subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tik tiesiogine tyčia.

Čia taip pat svarbios byloje nustatytos aplinkybės, kad kaip nurodė K. P., jos tikslas buvo susimokėti baudÄ vietoje ir sutaupyti laiko, nes buvo naktis, ir greičiau grįžti namo. Taigi, nors K. P. veiksmus ir žodžius - padėjo pinigus ant policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio priekinio porankio ir pasakė, kad nori susimokėti baudÄ vietoje ir prašė neraÅ¡yti protokolo – policijos pareigÅ«nė suprato kaip kyÅ¡io davimÄ , teismo vertinimu, tai negali bÅ«ti kvestionuojama kaip pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. numatytos veikos padarymÄ .

Tyčios papirkti pareigūnus K. P. veikos subjektyviniuose požymiuose nenustatyta.Kaip matyti iš kaltinamojo akto, K. P. kaltinama, iš esmės, remiantis vien tik policijos pareigūnų parodymais. Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė kaltinamosios parodymus atmesti, įvertinant juos, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ir ryšių skyrius, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui, nurodė, kad vaizdo ir garso įrašas neišliko dėl įrangos gedimo (b. l. 5).

Kaip matyti iÅ¡ policijos pareigÅ«nų I. J. ir R. V. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytų įvykio aplinkybių, jo sekos, raÅ¡ymo stiliaus, gramatikos, Å¡ie tarnybiniai praneÅ¡imai identiÅ¡ki vienas kitam. Liudytojas R. V. teismo posėdyje apklausiamas nurodė, kad tarnybinį praneÅ¡imÄ rašė ant policijos pareigÅ«nės I. J. paraÅ¡yto pavyzdžio kai kÄ pakoreguodamas. IÅ¡ tarnybinių praneÅ¡imų (b.l .9 ir 14) matyti, kad jų turinys visiÅ¡kai identiÅ¡kas. (K. P. nuo pat pirmos apklausos nurodė, kad policijos pareigÅ«no tuo metu kai ji norėjo susimokėti už padarytÄ pažeidimÄ piniginę baudÄ , R.

V. tarnybiniame automobilyje nebuvo, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja E. P., kuri teigė mačiusi, kaip tuo metu, kai K. P. buvo pakviesta į policijos pareigÅ«nės tarnybinį automobilį, policijos pareigÅ«nas buvo susistabdęs kitÄ automobilį ir į savo tarnybinį automobilį sugrįžo tik tuomet kai K. P. ir jos sutuoktinis jau buvo iÅ¡lipę iÅ¡ policijos automobilio. Liudytoja E. P. apklausiama teisiamojo posėdžio metu, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad grįžus keleiviams į automobilį ji pasigedo automobilio dokumentų ir tuomet nuėjo prie policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio, kur buvo papraÅ¡yta į jį įsėsti ir policijos pareigÅ«nas pasakė, kad jai gresia bauda už diržus.

Ji suprato, kad pareigūnas suklydo dėl jos ir tuomet ji paaiškino, kad ji yra automobilio vairuotoja, o keleivė, nesegėjusi diržų yra automobilyje (b. l. 99-100). Tai, kad liudytoja E. P. buvo priėjusi prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio patvirtino ir policijos pareigūnai teisiamojo posėdžio metu, nepaneigė aplinkybės, kad liudytoja E. P. buvo tarnybiniame automobilyje (b. l. 88-92). Analizuojant R. V. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jie taip pat identiški liudytojos policijos pareigūnės I.

J. parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas R. V. parodė, kad daugelio įvykio aplinkybių jis negali konkrečiai nurodyti, kadangi ne jis pildė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , todėl jų neužfiksavo ir nepamena. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų I. J. ir R. V. tarnybinių praneÅ¡imų (b. l. 9, 14) matyti, jog juose nieko apie tai, kad pokalbis su K. P. buvo įraÅ¡inėjamas, neužsimenama. Tuo tarpu liudytoja policijos pareigÅ«nė I. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nepamena ar įspėjo K.

P., kad daromas garso ir vaizdo įraÅ¡as, o liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepamena ar įspėjo kaltinamÄ jÄ , kad daromas garso ir vaizdo įraÅ¡as, manė, kad tai galėjo padaryti I. J. (b. l. 90, 91). Å iuo atveju svarbu tai, kad policijos pareigÅ«nų suvokimu, K. P. užsiminus apie galimÄ kyÅ¡io davimÄ pareigÅ«nams už jų neteisėtÄ neveikimÄ , policijos pareigÅ«nai nesiėmė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos generalinio komisaro 2006-02-03 pateiktoje atmintinėje dėl policijos įstaigų pareigÅ«nų veiksmų kyÅ¡io davimo atveju nurodytų prevencinių priemonių ir neįspėjo K.

P., kad bet kokios užuominos, praÅ¡ymai ar pasiÅ«lymai dėl kyÅ¡io užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Tokiu bÅ«du, tinkamai neatlikdami savo pareigos dėl prevencinių priemonių taikymo, suprasdami, kad gali bÅ«ti padaryta nusikalstama veika, pareigÅ«nai turi imtis priemonių užkirsti keliÄ tokios veikos padarymui, o ne patys skatinti jos atlikimÄ , turint tikslÄ vėliau su asmeniu susidoroti patraukiant jį baudžiamojon atsakomybėn. Teismas laiko nepaneigtu, jog duotoje situacijoje K. P. bÅ«tų susilaikiusi nuo bet kokių siÅ«lymų pareigÅ«nams, jei policijos pareigÅ«nai bÅ«tų tinkamai atlikę savo pareigas, elgęsi aiÅ¡kiai, kategoriÅ¡kai ir nedviprasmiÅ¡kai, įspėję ir sudrausminę jÄ , o ne savo neveikimu ir netiesioginiu K.

P. veiksmų toleravimu skatinę dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo susijaudinusiÄ ir pasimetusiÄ K. P. toliau elgtis neteisėtai.Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės dėl kaltinamosios kaltumo turi bÅ«ti traktuojamos jos naudai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nesurinkta neginčijamų įrodymų dėl K. P. kaltės padarius jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Remiantis vien tik policijos pareigÅ«nų parodymais, kurių patikimumu teismas turi pagrindo abejoti dėl jų pirminių įvykio aplinkybių nurodymo ir užfiksavimo tarnybiniuose praneÅ¡imuose, o vėliau ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojų apklausos protokoluose nurodytų aplinkybių, kai liudytoja I.

J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji neskaitė liudytojo apklausos protokolo, negalėjimo visų aplinkybių patvirtinti teisiamajame posėdyje liudytojui R. V. ir jų esminėse aplinkybėse skirtingumo, t.y. policijos pareigÅ«nų parodymais, kurie kaltinamosios veiksmus suvokė kaip kyÅ¡io davimÄ , negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados apie tai, kad padėdama policijos pareigÅ«nų automobilyje 50 Lt kupiÅ«rÄ , K. P. siekė pareigÅ«nus papirkti. Atsižvelgiant į teismo nustatytas ir iÅ¡analizuotas aplinkybes dėl policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų, ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu užfiksuotų parodymų, bei teisiamojo posėdžio metu liudytojų policijos pareigÅ«nų duotų parodymų, nustatytos aplinkybės leidžia abejoti ar liudytojas R.

V. buvo automobilyje pinigų davimo metu. Teismas nenustatė liudytojos E. P. suinteresuotumo duoti melagingus parodymus, todėl juos atmesti kaip neteisingus neturi pagrindo, be to juos patvirtina liudytojas V. P., o taip pat ir pati kaltinamoji bei iÅ¡ dalies ir liudytojai I. J. ir R. V.. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas turi pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog byloje yra nepaÅ¡alintų abejonių, kurios, vadovaujantis principu in dubio pro reo, turi bÅ«ti vertinamos kaltinamosios naudai, nes, iÅ¡naudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones, patikimų iÅ¡vadų dėl papirkimo (BK 227 straipsnio 4 dalis) buvimo K.

P. veiksmuose nėra galima daryti. Å iame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013).Be to teismo vertinimu nustatyta, aplinkybė, kad K.

P. praeityje bÅ«dama bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus tik kartÄ , t.y. 2006-06-02, negalėjo žinoti administracinės nuobaudos mokėjimo tvarkos, taip pat nepagrindžia jos kaltės padarius jos ginčijamÄ nusikalstamÄ veikÄ , kadangi asmuo, net ir turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , neprivalo žinoti Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtinto Baudos kvito blanko pildymo, iÅ¡davimo ir apskaitos policijos įstaigoje apraÅ¡o, nustatančio administracinės nuobaudos mokėjimo tvarkÄ .

Atsižvelgiant į tai kas paminėta bei į tai, kad automobilyje, kuriame K. P. paliko 50 Lt buvo neveikianti garso ir vaizdo įranga (5 b. l.), todėl teismas neturi pagrindo netikėti K. P. teiginiu, kad 50 Lt ant porankio ji padėjo ne kaip kyšį, o norėdama iÅ¡ karto sumokėti jai paskirtÄ penkiasdeÅ¡imties litų baudÄ . Esant tokioms aplinkybėms, t. y. K. P. veikoje nesant subjektyvinės pusės požymio – tyčios papirkti pareigÅ«nus, nėra ir nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalyje, sudėties (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.).          Kartu pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sÄ lygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimai neiÅ¡vykti K. P. panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.Kadangi teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad K. P. nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, todėl kaip baudžiamoji nusižengimo priemonė iÅ¡ K. P. paimta 50 Lt kupiÅ«ra Nr. AJ7171148, grÄ Å¾intina K. P.. Vadovaudamasis BPK 302 str., 303 str. 5 d. 1 p. teismas n u s p r e n d ė              K. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.KardomÄ jÄ priemonę K.

P. raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: IÅ¡ K. P. konfiskuotÄ 50 Lt kupiÅ«rÄ Nr. AJ7171148 saugomÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato buhalterijoje – grÄ Å¾inti K. P..Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                    Diana Navickienė