8ee143ed-c72b-4ff2-9a42-39986f180ecd · Lietuvos apeliacinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"                                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-1506/2014                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01368-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.11; 11.10; 11.11; 14.5; 14.7 (S)                                                                                                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2014 m. spalio 27 d.                                                                          Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A.

D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2423-431/2014 pagal ieÅ¡kovų A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. ieÅ¡kinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sapnų sala“ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :                                                      I.

Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Sapnų sala“ (toliau – ir bendrovė, įmonė, atsakovas) iÅ¡kelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ignika“. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų finansiniai reikalavimai, iÅ¡ jų ir ieÅ¡kovų A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. kreditoriniai reikalavimai.Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d., 2012 m. gegužės 28 d., 2012 m. rugsėjo 7 d., 2012 m. spalio 18 d., 2013 m. sausio 30 d., 2013 m. balandžio 24 d., 2013 m. birželio 11 d., 2013 m. spalio 22 d., 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. gegužės 23 d., 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2014 m. spalio 13 d. nutartimis patikslintas kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų kreditoriniai reikalavimai.Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi patenkintas bankrutavusios UAB (toliau – ir BUAB) „Sapnų sala“ bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ praÅ¡ymas dėl atsistatydinimo iÅ¡ administratoriaus pareigų, UAB „Ignika“ atstatydinta iÅ¡ BUAB „Sapnų sala“ administratoriaus pareigų ir BUAB „Sapnų sala“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Karaliaučiaus grupė“.

IeÅ¡kovai A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. 2012 m. birželio 14 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslino 2014 m. gegužės 7 d. (teisme gautas 2014 m. gegužės 9 d.), praÅ¡ydami:

1) pripažinti naujųjų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo prioritetÄ prieÅ¡ senųjų kreditorių kreditorinių reikalavimų tenkinimÄ ;

2) priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo BUAB „Sapnų sala“ nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, kurio suma neatskaičius mokesčių, sudaro: E. L. – 3 613,63 Lt, A. D. – 7 722,72 Lt, V. M. – 10 729,10 Lt; V. M. – 2 625,01 Lt, A. M. – 3856,36 Lt ir T. M. – 3856,36 Lt;

3) priteisti ieškovams iš atsakovo BUAB „Sapnų sala“ delspinigius už darbo santykių metu pradelstus atsiskaityti laikotarpius;

4) priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo BUAB „Sapnų sala“ vidutinį darbo užmokestį už uždelsimÄ atsiskaityti ne dėl darbuotojų kaltės, skaičiuojant nuo atleidimo dienos (2012 m. gegužės 2 d.) iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kovais, nurodant, kad vidutinio darbo užmokesčio dydis yra: E. L. – 1 727,46 Lt, A. D. – 3 048,36 Lt, V. M. – 4 556,16 Lt, V. M. – 1 016,19 Lt, A. M. – 1 524,18 Lt ir T. M. – 1 524,18 Lt;

5) įpareigoti atsakovÄ sumokėti priteistas sumas iÅ¡ atsakovo einamųjų lėšų.IeÅ¡kovai paaiÅ¡kino, kad jie dirbo atsakovo įmonėje iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir 2012 m. sausio 13 d. įsakymu dėl atleidimo iÅ¡ darbo nuo 2012 m. sausio 13 d. buvo atleisti iÅ¡ užimamų pareigų. IeÅ¡kovai bankroto byloje buvo pripažinti pirmos eilės kreditoriais. IeÅ¡kovai nurodė ir tai, kad remiantis 2012 m. sausio 10 d. bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ įsakymu dėl veiklos pratęsimo, buvo pratęsta atsakovo Å«kinė–ekonominė veikla iki pirmojo kreditorių susirinkimo.

Su ieÅ¡kovais 2012 m. sausio 13 d. (iÅ¡skyrus su ieÅ¡kovu V. M. – 2012 m. sausio 10 d.) buvo sudarytos naujos terminuotos darbo sutartys, galiojusios iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Atsakovo 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu naujos darbo sutartys su ieÅ¡kovais buvo nutrauktos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 126 straipsnį, tačiau su darbuotojais DK 141 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo atsiskaityta ir tokiu bÅ«du susiformavo nauji finansiniai reikalavimai atsakovui.IeÅ¡kovai, remdamiesi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-548/2012, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl kreditorių skirstymo į senuosius ir naujuosius, teigė, kad atsakovas jiems turi sumokėti priklausantį darbo užmokestį, delspinigius bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ , nes ieÅ¡kovams už darbÄ atsakovo įmonėje po bankroto bylos iÅ¡kėlimo neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų susijusių mokėjimų padengimas turi pirmenybę prieÅ¡ kitų kreditorių reikalavimus, tenkinamus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 35 straipsnio nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovams priklausančios iÅ¡mokėti sumos turi bÅ«ti atlyginamos iÅ¡ atsakovo einamųjų lėšų.IeÅ¡kovai pažymėjo, kad nagrinėjant bylÄ jiems tapo žinoma apie tai, jog buvęs bankroto administratorius savo iniciatyva, nesant ieÅ¡kovų praÅ¡ymų, patvirtino papildomus ieÅ¡kovų reikalavimus atsakovo bankroto byloje. IeÅ¡kovai 2014 m. gegužės 7 d. pateikė bankroto administratoriui praÅ¡ymÄ sumažinti patvirtintus ieÅ¡kovų finansinius reikalavimus sumomis, kuriomis Å¡ie reikalavimai buvo padidinti 2012 m. gegužės 28 d. teismo nutartimi.

                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas, nustatęs, kad nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. pagal pajamų iÅ¡laidų suvestinę nuo 2012 m. sausio 14 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. bendrovė iÅ¡ gamybinės veiklos gavo 96 199 Lt pajamų, iÅ¡ Å«kinės veiklos (nuomos) – 1 853 Lt; su gamybine veikla susijusiems apmokėjimams buvo priskaityta 284 216 Lt iÅ¡laidų, iÅ¡leista 112 930 Lt, įskaitant ir darbo užmokestį – 42 873 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėta 2 363 Lt; ieÅ¡kovams sumokėta tik dalis priklausančio darbo užmokesčio, priėjo prie iÅ¡vados, jog pajamų iÅ¡ gamybinės Å«kinės veiklos, kol ji buvo vykdoma, nepakako visoms turimoms iÅ¡laidoms padengti.Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 5 punktu, pagal kurį, jeigu dėl Å«kinės–komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie teikiami tvirtinti teismui ir tenkinami Å¡io įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka tik nutraukus Å«kinę–komercinę veiklÄ , teismas sprendė, kad iÅ¡ Å«kinės–komercinės veiklos atsiradę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų yra tenkinami Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne iÅ¡ įmonės administravimui skirtų lėšų, nes Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalis draudžia iÅ¡laidas, susijusias su Å«kine–komercine veikla, apmokėti iÅ¡ administravimo iÅ¡laidų sÄ matos.Konstatavęs, kad po kreditorių susirinkimo nutarimo nutraukti įmonės komercinę–ūkinę veiklÄ bankroto administratorius kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu patvirtinti patikslintÄ atskirų pirmos eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kuriame buvo papildomai nurodyti kreditorių reikalavimai dėl susidariusios nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės skolos, iÅ¡ jų ir ieÅ¡kovų neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis bei priskaičiuoti delspinigiai per tÄ patį laikotarpį, teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi BUAB „Sapnų sala“ bankroto byloje patvirtino patikslintÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų reikalavimus, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovų reikalavimai dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies ir priskaičiuotų delspinigių yra jau patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl Å¡i ieÅ¡kinio dalis atmestina.Teismas be kita ko sprendė, kad reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ priteisimo taip pat yra atmestini, nes su ieÅ¡kovais bus atsiskaitoma Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

                                III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai, neatsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, netyrė pateiktų įrodymų, įskaitant ir įrodymus, susijusius su atsakovo pratęstos Å«kinės–komercinės veiklos finansiniais rodikliais, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų (kaip naujųjų kreditorių) reikalavimai turi bÅ«ti tenkinami bendra Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovai nurodo, kad jie turi būti skirtingoje pozicijoje prieš senų, susiformavusių iki bankroto bylos iškėlimo, ir naujų, kurie susiformavo jau po bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimus ir turi skirtis jų tenkinimo eilė bei tvarka, t. y. pirmiausia turėtų būti tam tikra eile tenkinami naujųjų kreditorių reikalavimai, ir tik tuo atveju, jei liktų bankrutuojančios įmonės turto, turėtų būti tenkinami iki bankroto bylos iškėlimo atsiradę kreditoriniai reikalavimai, priešingu atveju, ieškovai atsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje prieš kitus, iki bankroto bylos iškėlimo dirbusius darbuotojus, įvertinus ir tai, jog tokiu atveju su jais nėra atsiskaitoma, nėra mokamos išmokos iš garantinio fondo.

IeÅ¡kovai atkreipia dėmesį, kad net tokiu atveju, jei iÅ¡ tiesų lėšų iÅ¡ pratęstos atsakovo Å«kinės–komercinės veiklos bÅ«tų neužtekę, bet kuriuo atveju ieÅ¡kovų, kaip naujųjų kreditorių, reikalavimai turi bÅ«ti tenkinami pirmumo teise prieÅ¡ visus kitus atsakovo kreditorius. IeÅ¡kovai, kaip naujieji kreditoriai, turi turėti pirmenybę prieÅ¡ senuosius atsakovo kreditorius, kurių reikalavimai tenkinami Ä®BÄ® 35 straipsnio nustatyta tvarka. Be kita ko, ieÅ¡kovai akcentuoja, kad jie niekada nesiekė, jog jų naujai, po atsakovo veiklos pratęsimo, atsiradę kreditoriniai reikalavimai turėtų bÅ«ti įtraukti į bendrÄ atsakovo kreditorių eilę, neteikė tokių praÅ¡ymų atsakovo bankroto administratoriui, prieÅ¡ingai, netrukus po darbo santykių pasibaigimo kreipėsi į teismÄ dėl savo teisių gynimo.

Tuo atveju, jei ieÅ¡kovai bÅ«tų žinoję apie jų kreditorinių reikalavimų padidinimÄ be jų valios, bÅ«tų skundę atitinkamÄ teismo sprendimÄ , o ne kreipęsi dėl naujo teisminio proceso inicijavimo. IeÅ¡kovų įsitikinimu, su jais turi bÅ«ti atsiskaityta ne Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems turėtų bÅ«ti priteistas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį pagal DK nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , nes Ä®BÄ® nereguliuoja atsiskaitymo su atleidžiamais darbuotojais, kurie buvo įdarbinti jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007).

Atsakovas BUAB „Sapnų sala“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovai procesiniuose dokumentuose be pagrindo remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-548/2012, nes skiriasi Å¡ioje nutartyje ir nagrinėjamoje byloje esančios aplinkybės, todėl ieÅ¡kovų teiginiai, kad neva tęsdamas Å«kinę–komercinę veiklÄ , atsakovas prisiėmė rizikÄ , jog iÅ¡ Å¡ios veiklos atsiradę naujųjų kreditorių (darbuotojų) reikalavimai bus tenkinami iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, jeigu jiems tenkinti nepakaks Å«kinės–komercinės veiklos pajamų, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovai ne tik yra įtraukti į BUAB „Sapnų sala“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , bet ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-919-431/2012, kuri yra įsiteisėjusi, pagal bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ yra patvirtinti jų finansiniai reikalavimai dėl nesumokėto darbo užmokesčio nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės, todėl ieÅ¡kovų reikalavimas iÅ¡ esmės yra iÅ¡spręstas nurodyta teismo nutartimi, kuri nebuvo apskųsta apeliacine tvarka ir ieÅ¡kovai yra įtraukti į pirmÄ kreditorių eilę.

Atsakovas nurodo ir tai, kad ieÅ¡kovai, sudarydami naujas darbo sutartis su atsakovu, puikiai žinojo, jog UAB „Sapnų sala“ iÅ¡kelta bankroto byla, kad jie įsidarbina į nemokiÄ Ä¯monę, ieÅ¡kovai patys prisiėmė rizikÄ , jog pinigai gali bÅ«ti nesumokėti. Be kita ko, atsakovas pažymi, kad Ä®BÄ® nenustato, jog administravimo iÅ¡laidas sudarytų iÅ¡laidos, reikalingos atsiskaityti su atleidžiamais iÅ¡ darbo bankrutuojančios įmonės darbuotojais, dalyvavusiais Å«kinėje–komercinėje veikloje, o byloje nepateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti sumos yra susijusios su darbo santykiais jiems dalyvaujant bankroto procese ne Å«kinėje–komercinėje veikloje.

ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia yra apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, jos atlyginamos anksčiau, nei tenkinami kreditorių reikalavimai, o išlaidos, susijusios su bankrutuojančios įmonės ūkine–komercine veikla, atlyginamos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte nustatyta tvarka. Atsakovas pastebi ir tai, kad ieškovai patys dalyvavo 2012 m. gegužės 2 d. kreditorių susirinkime, balsavo už siūlomus nutarimus ir jiems nebuvo jokių ribojimų susipažinti su kreditorių susirinkimo protokolu bei administratoriaus ataskaita.

IeÅ¡kovai, bÅ«dami rÅ«pestingi, atidÅ«s kreditoriai, turėjo domėtis atsakovo bankroto procesu bei savo, kaip kreditorių, turimomis teisėmis, taip pat galėjo teisme susipažinti su bankroto bylos medžiaga, susižinoti apie priimtas teismo nutartis. Atsakovo vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovų reikalaujama sumokėti vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ suma kilo vykdant atsakovui Å«kinę–komercinę veiklÄ , t. y. po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl ji negali bÅ«ti apmokama iÅ¡ bankrutavusios bendrovės administravimo iÅ¡laidų.

 IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines bei teisines aplinkybes, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal ieÅ¡kovų (apeliantų) A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. apeliaciniame skunde nurodytas faktines bei teisines aplinkybes, kurių pagrindu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas apeliacijos ribas.IeÅ¡kovų A.

D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. reikalavimai priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, delspinigius ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės laikÄ buvo grindžiami iÅ¡ esmės tuo, kad bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ įsakymu nusprendus tęsti bankrutuojančios UAB „Sapnų sala“ Å«kinę–komercinę veiklÄ iki pirmojo kreditorių susirinkimo ir su ieÅ¡kovais sudarius terminuotas darbo sutartis, kurios atsakovo 2012 m. gegužės 2 d.

įsakymu buvo nutrauktos pagal DK 126 straipsnį, atsakovas su darbuotojais (ieÅ¡kovais) DK 141 straipsnio nustatyta tvarka privalėjo visiÅ¡kai atsiskaityti, tačiau atsakovas su ieÅ¡kovais įstatymo nustatyta tvarka neatsiskaitė, todėl tokiu bÅ«du susiformavo nauji ieÅ¡kovų finansiniai reikalavimai atsakovui. IeÅ¡kovai, remdamiesi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-548/2012, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl kreditorių skirstymo į senuosius ir naujuosius kreditorius, laikėsi pozicijos, kad atsakovas jiems turi sumokėti priklausantį darbo užmokestį, delspinigius bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės laikÄ , nes ieÅ¡kovams už darbÄ atsakovo įmonėje po bankroto bylos iÅ¡kėlimo neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų susijusių mokėjimų padengimas turi pirmenybę prieÅ¡ kitų kreditorių reikalavimus, tenkinamus Ä®BÄ® 35 straipsnio nustatyta tvarka, o ieÅ¡kovams priklausančios iÅ¡mokėti sumos turi bÅ«ti atlyginamos iÅ¡ atsakovo einamųjų lėšų.Atsakovas, atsikirsdamas į nurodytus ieÅ¡kovų argumentus, tvirtino, kad ieÅ¡kovai yra įtraukti į BUAB „Sapnų sala“ kreditorių pirmos eilės sÄ raÅ¡us ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi jų reikalavimai dėl nesumokėto darbo užmokesčio nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės ir delspinigių yra patvirtinti, todėl kreditorių (ieÅ¡kovų) reikalavimai yra iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti įsiteisėjusia teismo nutartimi, nes iÅ¡ komercinės–ūkinės veiklos gautų lėšų nepakako darbo užmokesčiams sumokėti.

Atsakovas, be kita ko, manė, kad ieÅ¡kovai netinkamai interpretuoja Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalį, nes prie bankroto administravimo iÅ¡laidų negali bÅ«ti priskiriamos iÅ¡laidos, susijusios su Å«kine–komercine veikla; ieÅ¡kovai buvo priimti dirbti įmonėje, kuriai buvo iÅ¡kelta bankroto byla, todėl jų reikalavimams taikytina Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalies iÅ¡imtis.Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi BUAB „Sapnų sala“ bankroto byloje yra patvirtintas patikslintas kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų reikalavimai, atsiradę (susidarę) po kreditorių susirinkimo nutarimo nutraukti įmonės komercinę–ūkinę veiklÄ , įskaitant, bet neapsiribojant, ir ieÅ¡kovų nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis bei priskaičiuoti delspinigiai per nurodytÄ laikotarpį, sprendė, jog ieÅ¡kovų reikalavimai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies ir priskaičiuotų delspinigių yra jau patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkinti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 5 punktu, įvertinęs, kad iÅ¡ Å«kinės–komercinės veiklos atsiradę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų yra tenkinami Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatyta tarka, o ne iÅ¡ įmonės administravimui skirtų lėšų, nes Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalis draudžia iÅ¡laidas, susijusias su Å«kine–komercine veikla, apmokėti iÅ¡ administravimo iÅ¡laidų sÄ matos, priėjo prie iÅ¡vados, jog reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ priteisimo taip pat netenkintini, nes su ieÅ¡kovais bus atsiskaityta Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai (apeliantai) ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, nurodydami, kad teismas netinkamai, neatsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, aiÅ¡kino bei taikė materialiosios teisės normas, netyrė pateiktų įrodymų, įskaitant ir įrodymus, susijusius su atsakovo pratęstos Å«kinės–komercinės veiklos finansiniais rodikliais, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų (kaip naujųjų kreditorių) reikalavimai turi bÅ«ti tenkinami bendra Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovai akcentuoja, kad jie niekada nesiekė, jog jų naujai, po atsakovo veiklos pratęsimo, atsiradę kreditoriniai reikalavimai turėtų bÅ«ti įtraukti į bendrÄ atsakovo kreditorių eilę, neteikė tokių praÅ¡ymų atsakovo bankroto administratoriui, jeigu ieÅ¡kovai bÅ«tų žinoję apie jų kreditorinių reikalavimų padidinimÄ be jų valios, bÅ«tų skundę atitinkamÄ teismo sprendimÄ , o ne kreipęsi dėl naujo teisminio proceso inicijavimo. Be to, ieÅ¡kovai (apeliantai) laikosi nuomonės, kad jie, kaip naujieji kreditoriai, turi turėti pirmenybę prieÅ¡ senuosius atsakovo kreditorius, kurių reikalavimai tenkinami Ä®BÄ® 35 straipsnio nustatyta tvarka, be to, jiems privalo bÅ«ti priteistas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį pagal DK nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , nes Ä®BÄ® nereguliuoja atsiskaitymo su atleidžiamais darbuotojais, kurie buvo įdarbinti jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tvarkos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos Å¡alių nurodytus bylos faktinius ir teisinius aspektus, pateiktus įrodymus, kuriais ieÅ¡kovai grindė savo ieÅ¡kinio reikalavimus, o atsakovo bankroto administratorius grindė atsikirtimus į ieÅ¡kinį, atsižvelgdama į proceso normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 179, 185 straipsniai), materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimÄ , jų (finansinių reikalavimų) tenkinimo eiliÅ¡kumÄ , taip pat atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkÄ , tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo formuojamÄ praktikÄ aktualiais Å¡iai konkrečiai bylai klausimais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai nustatė ir iÅ¡tyrė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus Å¡ios konkrečios bylos faktus bei juos nevisiÅ¡kai teisingai kvalifikavo.IÅ¡ tiesų, kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti, tačiau tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Be to, teismas, nagrinėdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , vertindamas įrodymus ir nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, privalo tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priimdamas sprendimÄ turi konstatuoti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas byloje (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ (CPK 330 straipsnis), o nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimÄ , jų tenkinimo eiliÅ¡kumÄ , atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkÄ .Kadangi ieÅ¡kovai pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ ginčija atsižvelgdami į kiekvienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų suformuluotÄ savarankiÅ¡kÄ materialųjį reikalavimÄ , todėl teisėjų kolegija tiek proceso, tiek materialiosios teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo aspektais pasisako dėl kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų (apeliantų) pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų atskirai.

Dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo Kaip jau buvo nurodyta anksčiau Å¡ioje nutartyje, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi UAB „Sapnų sala“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis; Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Byloje ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovai iki atsakovui iÅ¡keliant bankroto bylÄ dirbo UAB „Sapnų sala“, nėra. Remiantis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų finansiniai reikalavimai, iÅ¡ jų ir ieÅ¡kovų A.

D. – 36 796,78 Lt, E. L. – 6 751,11 Lt, A. M. – 16 345,41 Lt, T. M. – 18 249,45 Lt, V. M. – 66 679,29 Lt ir V. M. – 5 872,17 Lt dydžio kreditoriniai reikalavimai (CPK 179 straipsnio 3 dalis; Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nėra duomenų, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis, kuria buvo patvirtinti nurodyto dydžio ieškovų finansiniai reikalavimai UAB „Sapnų sala“ bankroto byloje, būtų įstatymo nustatyta tvarka nuginčyta.

Pagal bylos duomenis minėta nutartis yra įsiteisėjusi.Byloje, be kita ko, nustatyta, kad buvusio atsakovo bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu „Dėl BUAB „Sapnų sala“ veiklos tęstinumo“ buvo nutarta tęsti bendrovės komercinę–ūkinę veiklÄ iki pirmojo įmonės kreditorių susirinkimo (I t., b. l. 192). Bankroto administratoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“ ieÅ¡kovai, iÅ¡skyrus V. M., kuris atleistas iÅ¡ užimamų pareigų nuo 2012 m. sausio 6 d., tos pačios dienos administratoriaus įsakymu „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“, nuo 2012 m. sausio 13 d. buvo atleisti iÅ¡ UAB „Sapnų sala“ eitų tam tikrų pareigų (I t., b. l. 203).

Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad su ieškovais (išskyrus su ieškovu V. M., nes su juo nauja darbo sutartis buvo sudaryta 2012 m. sausio 10 d. ir ši darbo sutartis įsigaliojo 2012 m. sausio 10 d.) 2012 m. sausio 13 d. buvo sudarytos naujos darbo sutartys, kurios galiojo nuo 2012 m. sausio 16 d. iki pirmojo atsakovo kreditorių susirinkimo (I t., b. l. 11-16, 204). Kaip matyti iš paminėtų darbo sutarčių, A. D. buvo nustatytas 3 000 Lt per mėnesį atlyginimas, E. L. – 1 700 Lt, A. M. – 1 500 Lt, T.

M. – 1 500 Lt, V. M. – 1 000 Lt, o V. M. – 4 500 Lt. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2012 m. gegužės 2 d., beje, kuriame dalyvavo ir ieÅ¡kovai A. D., E. L., T. M. ir V. M., bei Å¡iame BUAB „Sapnų sala“ kreditorių susirinkime buvo nutarta nutraukti BUAB „Sapnų sala“ Å«kinę–komercinę veiklÄ (I t., b. l. 146-151, 212-217). Bylos duomenys rodo ir tai, kad 2012 m. sausio 10 d. bei 2012 m. sausio 13 d. darbo sutartys, sudarytos su ieÅ¡kovais, nuo 2012 m. gegužės 2 d. buvo nutrauktos bankroto administratoriaus 2012 m. gegužės 2 d.

įsakymu „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“ pagal DK 126 straipsnio 1 dalį (I t., b. l. 28). Pagal bylos duomenis su ieÅ¡kovais atsakovas BUAB „Sapnų sala“ jų atleidimo dienÄ neatsiskaitė. IeÅ¡kovas A. D. 2012 m. balandžio 17 d. kreipėsi į bankroto administratorių su raÅ¡tu „Dėl darbo sutarties pažeidimų“, praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti, kodėl yra vėluojama atsiskaityti su juo, ar yra skaičiuojami delspinigiai, taip pat pateikti atsiskaitymo lapelius bei pažymÄ apie priskaičiuotÄ vidutinį darbo užmokestį, taip pat visas kitas priskaičiuotas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (I t., b. l. 17).

IeÅ¡kovė E. L. 2012 m. gegužės 7 d. kreipėsi į bankroto administratorių su pretenzija, praÅ¡ydama sumokėti visas jai priklausančias iÅ¡mokas, susijusias su darbo užmokesčiu, delspinigius, palÅ«kanas, taip pat pateikti duomenis apie jos darbo užmokestį, atliktus mokėjimus ir tiksliÄ vienos dienos darbo užmokesčio dydžio sumÄ (I t., b. l. 18). Bankroto administratorius 2012 m. gegužės 16 d. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu „Dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo ir tikslinimo“, praÅ¡ydamas, be kita ko, patvirtinti ir patikslintus bendrovės pirmos eilės kreditorių (darbuotojų), iÅ¡ jų ir ieÅ¡kovų, patikslintus reikalavimus, susidedančius iÅ¡ skolos (neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies), susidariusios nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės, bei 0,07 procentų dydžio delspinigius nuo susidariusios skolos (neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies) (I t., b. l. 156-157).

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimta UAB „Sapnų sala“ bankroto byloje, patvirtino patikslintÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų finansinius reikalavimus (CPK 179 straipsnio 3 dalis; Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties turinio matyti, kad buvo patvirtintas patikslintas kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų finansinių reikalavimų dydžiai, įskaitant, bet neapsiribojant ir ieÅ¡kovų A. D.

– 42 493,36 Lt (5 696,58 Lt (5 656,67 Lt + 42,91 Lt (delspinigių) daugiau), E. L. – 9 685,51 Lt (2 934,40 Lt (2 920,63 Lt + 13,77 Lt (delspinigių) daugiau), A. M. – 19 269,83 Lt (2 924,42 Lt (2 901,46 Lt + 22,96 Lt (delspinigių) daugiau), T. M. – 21 173,95 Lt (2 924,50 Lt (2 901,46 Lt + 23,04 Lt (delspinigių) daugiau), V. M. – 73 893,99 Lt (7 217,70 Lt (7 130,44 Lt + 87,26 Lt (delspinigių) daugiau) ir V. M. – 6 985,87 Lt (1 113,70 Lt (1 109,40 Lt + 4,30 Lt (delspinigių) daugiau) dydžio kreditoriniai reikalavimai, patvirtinti pirma kreditorių reikalavimų tenkinimo eile (CPK 179 straipsnio 3 dalis;

Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys; I t., b. l. 152-155, 156-157). Akcentuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis nagrinėjamu atveju taip pat nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyta ir yra įsiteisėjusi.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų bankroto procedÅ«rų visuma. Ä®BÄ® įstatyme įstatymų leidėjas yra aiÅ¡kiai nustatęs, kokia tvarka ir terminais turi bÅ«ti vykdomos pradėtos bankroto procedÅ«ros, jos baigiamos, tvirtinami kreditorių reikalavimai ir pan. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ užtikrinti, kad bÅ«tų visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai.

Kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo procedÅ«ra yra imperatyviai reglamentuojama Ä®BÄ®. Reikalavimai yra pareiÅ¡kiami bankrutuojančios įmonės administratoriui. Administratorius pagal kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro Å¡ių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas).

Juos tvirtina teismas (Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Ä®BÄ® bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai.

Gausioje kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad tam, jog bÅ«tų nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas pagrįstas, jis turi bÅ«ti patikrintas, o reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieÅ¡ jo patvirtinimÄ , reikÅ¡minga ne tik kreditoriaus reikalavimÄ reiÅ¡kiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra bÅ«tina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sÄ lyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2011).

Pirminį kreditoriaus pareikÅ¡tų reikalavimų patikrinimÄ atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartÄ tikrina teismas ir tvirtina tik tokiu atveju, jei iÅ¡ byloje esančių duomenų galima prieiti iÅ¡vadÄ , kad reikalavimas pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-106/2014; kt.).

Kreditoriai, nesutinkantys su teismo nutartimi, kuria patvirtinti ir / ar atsisakyta tvirtinti jų kreditorinius reikalavimus, gali paduoti atskirÄ jį skundÄ (Ä®BÄ® 26 straipsnio 6 dalis). Remiantis Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalimi kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sÄ raÅ¡o ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Ä®BÄ® bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedÅ«ra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimÄ , kurio metu siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančiÄ Ä¯monę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; kt.).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl galimybės tikslinti teismo nutartimi patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiÅ¡kia naujÄ reikalavimo tikrinimÄ ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiÅ«rėjimÄ , todėl turėtų bÅ«ti tikslinama iÅ¡imtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylÄ nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011; kt.).

Taigi bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimÄ nėra absoliuti ir nesuteikia bankroto proceso dalyviams patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiÅ«rėti neribotÄ skaičių. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiÅ¡kėjus naujam tokio reikalavimo teisiniam ir faktiniam pagrindui bei dalykui, kurie iki tol nebuvo žinomi ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo nutartis, kuria iÅ¡spręstas kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, yra teismo procesinis dokumentas bankroto byloje, todėl gali bÅ«ti kvestionuojamas tik CPK ir Ä®BÄ® nustatyta tvarka toje byloje, kurioje yra priimtas. Nei CPK, nei Ä®BÄ® nenumatyta galimybės bankroto byloje priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ revizuoti atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014).Tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovai siekė ir siekia, kad jiems Å¡ioje civilinėje byloje bÅ«tų priteista neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis (pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovai prašė priteisti nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, kurio suma neatskaičius mokesčių, sudaro:

E. L. – 3 613,63 Lt, A. D. – 7 722,72 Lt, V. M. – 10 729,10 Lt; V. M. – 2 625,01 Lt, A. M. – 3 856,36 Lt ir T. M. – 3 856,36 Lt, taip pat delspinigius, o bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, sprendžiant klausimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo, remtis atsakovo bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis), susidariusi nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės, o taip pat ir 0,07 procento dydžio delspinigiai, susidarę per nurodytÄ laikotarpį dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi UAB „Sapnų sala“ bankroto byloje yra patvirtintas patikslintas kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų reikalavimai, atsiradę (susidarę) po kreditorių susirinkimo nutarimo nutraukti įmonės komercinę–ūkinę veiklÄ , įskaitant, bet neapsiribojant, ir ieÅ¡kovų nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis bei priskaičiuoti delspinigiai per nurodytÄ laikotarpį, sprendė, jog ieÅ¡kovų reikalavimai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies ir priskaičiuotų delspinigių yra jau patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

IeÅ¡kovai laikosi pozicijos, kad jie niekada nesiekė, jog jų naujai, po atsakovo veiklos pratęsimo, atsiradę kreditoriniai reikalavimai turėtų bÅ«ti įtraukti į bendrÄ atsakovo kreditorių eilę, neteikė jokių praÅ¡ymų atsakovo bankroto administratoriui, bankroto administratorius pateikė teismui patvirtinti jų finansinius reikalavimus be jų valios, jeigu ieÅ¡kovai bÅ«tų žinoję apie jų kreditorinių reikalavimų padidinimÄ be jų valios, bÅ«tų skundę atitinkamÄ teismo sprendimÄ .

Taigi iš nurodytų ieškovų (apeliantų) argumentų darytina išvada, kad jie iš esmės nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinti jų kreditoriniai reikalavimai UAB „Sapnų sala“ bankroto byloje, tačiau tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovai nenurodė ir nenurodo jokio naujo kreditorių reikalavimo tvirtinimo teisinio ir / ar faktinio pagrindo bei dalyko, kurie iki tol ieškovams (apeliantams) nebuvo žinomi ir dėl kurių teismas nėra ir / ar nebūtų pasisakęs Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartyje, kurios jie (ieškovai) ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka neskundė, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, kad įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis šioje civilinėje byloje negali būti ginčijama.

Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinusi tai, kad ieÅ¡kovų (apeliantų) Å¡ioje nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡ti reikalavimai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės, o taip pat ir 0,07 procento dydžio delspinigių, susidariusių per nurodytÄ laikotarpį dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, priteisimo yra iÅ¡spręsti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi, atsižvelgusi į tai, jog tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebÅ«tų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo teisme pareikÅ¡ti tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, teismo nutartys, kuriomis nustatomos Å¡alių teisės ir pareigos, taip pat ir tvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, kaip pirmiau nurodyta, savo turiniu iÅ¡ esmės prilygsta teismo sprendimo galiai, todėl joms taikomos CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos, teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės padaręs pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų reikalavimai dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies ir priskaičiuotų delspinigių yra jau iÅ¡spręsti ir patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, netinkamai taikė bei aiÅ¡kino proceso teisės normas.

Pirmosios instancijos teismas be pagrindo ieÅ¡kinio dalį dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo atmetė, nes Å¡is klausimas jau yra iÅ¡spręstas ir negalėjo bÅ«ti dar kartÄ bÅ«ti sprendžiamas atskiroje byloje. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad jau anksčiau aptarta įsiteisėjusia teismo nutartimi yra iÅ¡spręstas ieÅ¡kovų finansinių reikalavimų patikslinimo klausimas ir toks reikalavimas nagrinėjamoje byloje negalėjo bÅ«ti dar kartÄ nagrinėjamas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), pagal CPK 293 straipsnio 3 punktÄ turėjo bylÄ nutraukti, tačiau nepagrįstai Å¡ios bylos nenutraukė.

Todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡i bylos dalis nutrauktina pagal CPK 293 straipsnio 3 punktÄ , t. y. dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).IÅ¡ Å¡ioje byloje ieÅ¡kovų nurodomų aplinkybių visumos matyti, kad jie siekia, jog minėta neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis ir delspinigiai, kurie yra priteisti jiems įsiteisėjusia nutartimi, iÅ¡ esmės bÅ«tų iÅ¡mokėti kitokia tvarka, t. y. pirmiau nei, kad bus tenkinami senųjų kreditorių kreditoriniai reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai (apeliantai), remdamiesi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-548/2012, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl kreditorių skirstymo į senuosius ir naujuosius, laikosi pozicijos, jog bÅ«tų pripažinta, kad jų (kaip naujųjų kreditorių) reikalavimai turi prioritetÄ prieÅ¡ senuosius (įskaitant ir ieÅ¡kovų jau patvirtintus) atsakovo kreditorių finansinius reikalavimus, ir Å¡ie finansiniai reikalavimai tenkintini pirmiau prieÅ¡ visus kitus anksčiau patvirtintus pirmos eilės kreditorių reikalavimus, tenkinamus Ä®BÄ® 35 straipsnio nustatyta tvarka, o jiems (ieÅ¡kovams) priklausančios iÅ¡mokėti sumos turi bÅ«ti atlyginamos iÅ¡ atsakovo einamųjų lėšų.

Nagrinėjant Å¡iuos ieÅ¡kovų argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog precedentai yra teisės Å¡altiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieÅ¡taringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sÄ lyga, todėl teismų precedentai negali bÅ«ti nemotyvuotai ignoruojami. Kartu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti ir suabsoliutinti.

Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panaÅ¡ios į jas ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimÄ ).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. – iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013, kt.).

Apeliantų tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-548/2012, nagrinėtos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamomis Å¡ioje byloje, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytoje nutartyje pateiktais teisės normų iÅ¡aiÅ¡kinimais remtis ginčo atveju nėra jokių nei faktinių, nei teisinių prielaidų, todėl tuo pačiu teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus, jog nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 2-548/2012 ratio decidendi nesutampa.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ , vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1263/2014, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nes bÅ«tent toje byloje ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje yra identiÅ¡kos faktinės bei teisinės aplinkybės, t. y. abiejose bylose reikalavimus dėl darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų priteisimo pareiÅ¡kė BUAB „Sapnų sala“ darbuotojai, kurie dirbo pagal terminuotas darbo sutartis po to, kai įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

IÅ¡analizavusi ir įvertinusi apeliantų argumentus, susijusius su tuo, kad ieÅ¡kovams priklausanti neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis ir kitos iÅ¡mokos turi bÅ«ti atlyginami ne pagal Ä®BÄ® 35 straipsnio nustatytÄ tvarkÄ , o jiems (ieÅ¡kovams) priklausančios iÅ¡mokėti sumos turi bÅ«ti atlyginamos iÅ¡ atsakovo einamųjų lėšų, teisėjų kolegija su jais sutikti neturi jokio pagrindo. Nesutikdama su nurodytais ieÅ¡kovų (apeliantų) argumentais, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administravimo iÅ¡laidas, jų formavimo ir mokėjimo tvarkÄ apibrėžia Ä®BÄ® 36 straipsnis.

Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurios mokamos iÅ¡ bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų (gautų pardavus įmonės turtÄ , įskaitant ir įkeistÄ , įmonei grÄ Å¾intų skolų, Å«kinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonės neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, atlyginimas administratoriaus padėjėjui (padėjėjams), su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje–komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos.

Prie bankroto administravimo iÅ¡laidų negali bÅ«ti priskiriamos iÅ¡laidos, susijusios su Å«kine–komercine veikla. IÅ¡ aptartų teisės normų turinio analizės akivaizdu, kad atlyginimas darbuotojams, dalyvaujantiems Å«kinėje–komercinėje veikloje, nepriskirtas prie administravimo iÅ¡laidų (Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalis). Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte reglamentuojama, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , įmonė turi teisę verstis Å«kine–komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gautas pajamas naudoti su Å¡ia veikla susijusioms iÅ¡laidoms.

Jeigu dėl įmonės Å«kinės–komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomÄ sias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais. Jeigu dėl Å«kinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie yra tenkinami Å¡io įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, daro iÅ¡vadÄ , kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ tuo atveju, kai bankrutuojanti įmonė tęsia Å«kinę–komercinę veiklÄ , visi reikalavimai, susiję su atsiradusiomis prievolėmis ir įsipareigojimais, įskaitant ir mokamÄ darbo užmokestį darbuotojams, iÅ¡skyrus tuos darbuotojus, kurių veikla yra bÅ«tina dalyvauti bankroto procese, tenkinami Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatyta kreditorių tenkinimo eile.

Kita vertus, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantai neįrodinėjo, jog jų veikla buvo būtina dalyvauti bankroto procese ir dėl to jiems turėtų būti atlyginta iš administravimo išlaidų. Šiuo aspektu pastebėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat yra laikomasi pozicijos, jog iš administravimo išlaidų gali būti mokamas darbo užmokestis tik tiems darbuotojams, kurie būtinai turi dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje–komercinėje veikloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013).

PrieÅ¡ingai, ad hoc apeliantai iÅ¡ esmės pripažįsta vykdę Å«kinę–komercinę veiklÄ , o, kaip minėta, Ä®BÄ® įstatymų leidėjas yra expressis verbis nustatęs, kaip ir kokia tvarka atsiskaitoma su kreditoriais, Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte aiÅ¡kiai nustatyta, kad „jeigu dėl Å«kinės–komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie teikiami tvirtinti teismui ir tenkinami Å¡io įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka tik nutraukus Å«kinę–komercinę veiklÄ â€œ.

Nagrinėjamoje byloje bÅ«tent tokia situacija ir yra susiklosčiusi. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai sprendė, jog iÅ¡ Å«kinės–komercinės veiklos atsiradę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų yra tenkinami Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne iÅ¡ įmonės administravimui skirtų lėšų, nes Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalis draudžia iÅ¡laidas, susijusias su Å«kine–komercine veikla, apmokėti iÅ¡ administravimo iÅ¡laidų sÄ matos.

Taigi tuo pačiu konstatuotina, kad įpareigoti atsakovÄ sumokėti priteistas sumas ir kitas ieÅ¡kovams priklausančias iÅ¡mokas iÅ¡ atsakovo einamųjų lėšų nėra pagrindo. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo Kaip jau konstatuota pirmiau Å¡ioje nutartyje, bylos duomenimis su ieÅ¡kovais atsakovas BUAB „Sapnų sala“ jų atleidimo dienÄ neatsiskaitė. IeÅ¡kovai siekia, kad jiems pagal DK nustatytÄ teisinį reguliavimÄ bÅ«tų priteistas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį ir praÅ¡o iÅ¡ atsakovo BUAB „Sapnų sala“ priteisti jiems vidutinį darbo užmokestį už uždelsimÄ atsiskaityti ne dėl darbuotojų kaltės, skaičiuojant nuo atleidimo dienos (2012 m. gegužės 2 d.) iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kovais, nurodant, jog vidutinio darbo užmokesčio dydis yra:

E. L. – 1 727,46 Lt, A. D. – 3 048,36 Lt, V. M. – 4 556,16 Lt, V. M. – 1 016,19 Lt, A. M. – 1 524,18 Lt, o T. M. – 1 524,18 Lt. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinius ir teisinius aspektus, sprendė, kad ieÅ¡kovų reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ ne dėl darbuotojų kaltės laikÄ priteisimo atmestini, nes su ieÅ¡kovais bus atsiskaityta Ä®BÄ® 35 straipsnio nustatyta tvarka. Apeliantai nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, teigdami, kad jiems pagal DK nustatytÄ teisinį reguliavimÄ privalo bÅ«ti priteistas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , nes Ä®BÄ® nereguliuoja atsiskaitymo su atleidžiamais darbuotojais, kurie buvo įdarbinti jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tvarkos.

Nurodytus argumentus apeliacinio teismo teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pripažįsta pagrįstais.Sutikdama su paminėtais apeliantų argumentais, apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad, kaip jau pirmiau buvo pasakyta Å¡ioje nutartyje, įmonių bankroto procesÄ reglamentuoja Ä®BÄ®. Å io įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonės veiklÄ , kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimÄ , kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, mokesčius ir kitas privalomÄ sias įmokas ir jų administravimÄ bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io įstatymo nuostatoms.

Taigi Å¡ioje įstatymo normoje įtvirtintas Ä®BÄ® nuostatų prioritetas prieÅ¡ kitų įstatymų normas, vykdant bankroto procedÅ«ras, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad Å¡ios teisės normos turinio analizė teisėjų kolegijai taip pat suponuoja ir tÄ iÅ¡vadÄ , jog Ä®BÄ® nedraudžia jo nereguliuojamiems teisiniams santykiams taikyti ir kitų įstatymų nuostatų. Apeliantai yra teisÅ«s teigdami, kad Ä®BÄ® nereguliuoja atsiskaitymo su atleidžiamais darbuotojais, kurie buvo įdarbinti jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tvarkos, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju, kaip teisingai nurodo ir apeliantai, bÅ«tina vadovautis teisiniu reguliavimu, nustatytu DK, nes Å¡iame teisės akte inter alia nenustatyta, jog Å¡io kodekso normos netaikomos specialųjį teisinį statusÄ (bankrutuojančio ir / ar bankrutavusio) įgijusiems darbdaviams (DK 1 straipsnis), prieÅ¡ingai, DK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu yra tarp Å¡io kodekso normos ir kito įstatymo ar norminio teisės akto nuostatų prieÅ¡taravimų, taikoma Å¡io kodekso norma.

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal DK 141 straipsnio 2 dalį darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbo sutartį. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelstÄ laikÄ .

Tuo atveju, kai yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė įstatyme jam nustatytÄ pareigÄ ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat kai dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, Å¡ioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaitė atleidimo dienÄ .

Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009).

Darbdavio pareigai iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ atsirasti esminę reikÅ¡mę turi ir nevisiÅ¡ko atsiskaitymo su darbuotoju fakto, ir darbo teisinių santykių Å¡alių kaltės konstatavimas. Darbdaviui nurodyta sankcija taikoma tuo atveju, kai dėl tokio uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju nėra jo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007; kt.).

Be to, taikant DK 141 straipsnio 3 dalį bÅ«tina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieÅ¡kovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; kt.).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, taikant proporcingumo principÄ , teismo pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priteisiama iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ gali bÅ«ti tik mažinama, bet ne reikalavimas visiÅ¡kai atmetamas. IÅ¡ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų taikant DK 141 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 4 dalį, nustatančiÄ vidutinio darbo užmokesčio priteisimÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , matyti, kad pagal teismų praktikoje suformuluotas priežastis darbuotojui priteistina iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laikÄ gali bÅ«ti mažinama, kai nustatoma trumpa darbo santykių trukmė, didelė priteistina suma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012); darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybės ir pobÅ«dis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2012); faktas, kad darbdavys ieÅ¡kinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2011); darbdavio finansinė padėtis, priteistinos iÅ¡mokos dydžio reikÅ¡mė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-267/2008) ir kt.

Pažymėtina, kad priteistina iÅ¡moka gali bÅ«ti mažinama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai nustatomos iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos iÅ¡mokos dydis aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir yra iÅ¡ esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Taigi teismas, kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikÅ¡mingas bylai faktines aplinkybes, sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principÄ ir sudaro teisinį pagrindÄ mažinti darbuotojui priteistinÄ iÅ¡mokÄ .Atsižvelgdama į Å¡ios nagrinėjamos bylos faktinius ir teisinius aspektus, taip pat į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo atveju nėra pagrindo formuoti iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos iÅ¡imtys, kuomet atsiskaitymas su atleidžiamais darbuotojais galimas ne atleidimo dienÄ , ir sprendžia, kad su ieÅ¡kovais turėjo bÅ«ti visiÅ¡kai atsiskaityta jų atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , t. y. 2012 m. gegužės 2 d.

Byloje esantys duomenys įrodo, kad darbdavys BUAB „Sapnų sala“ pažeidė nustatytÄ pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovais jų atleidimo dienÄ , o bendra ieÅ¡kovams pradelsta ir nesumokėta darbo užmokesčio dalis kartu su delspinigiais sudaro 22 811,30 Lt, kuri apeliantams iki Å¡iol nėra sumokėta. Byloje nenustatyta ieÅ¡kovų kaltė dėl to, kad su jais laiku nebuvo atsiskaityta. Taigi įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, taip pat, kad atsakovas – darbdavys, pažeidė pareigÄ atsiskaityti su apeliantais jų atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti atsakovui DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas sankcijas.

Å iuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas UAB „Sapnų sala“ įdarbino apeliantus po to, kai jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla, neatleidžia jo nuo darbo sutartimi prisiimtų prievolių laiku bei tinkamai atsiskaityti su darbuotojais, kurie dirbo tęsiant įmonės Å«kinę–komercinę veiklÄ . Netinkamai vykdant nurodytÄ pareigÄ iÅ¡ tikrųjų kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės, nes po bankroto bylos iÅ¡kėlimo BUAB „Sapnų sala“ tęsiant bendrovės Å«kinę–komercinę veiklÄ bei įdarbinant iki tol bendrovėje dirbusius darbuotojus, BUAB „Sapnų sala“ prisiėmė visÄ iÅ¡ to kylančiÄ rizikÄ .

Å iuo aspektu apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad panaÅ¡ios pozicijos taikant ir aiÅ¡kinant DK įtvirtintas teisės normas, susijusias su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo darbuotojams, kurie bankrutuojančioje įmonėje dirbo tęsiant bendrovės Å«kinę–komercinę veiklÄ , laikomasi ir formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1263/2014).Viena vertus, atsižvelgdama į tai, kas pasakyta pirmiau dėl pagrindo nagrinėjamu atveju atsakovui taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas sankcijas buvimo, kita vertus, į nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija vertina, kad ad hoc priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės už visÄ ieÅ¡kovų reikalaujamÄ laikÄ bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga, atsižvelgiant į ieÅ¡kovams priklausančių darbo pajamų už jų dirbtÄ gana trumpÄ laikÄ ir reikalaujamÄ kompensacijÄ , tokia situacija nebÅ«tų suderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, o taip pat su proporcingumo principu, kuris yra neatskiriamas nuo teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Be to, neadekvačios sankcijos taikymas tokiu atveju pažeistų ne tik nurodytus principus, bet ir padarytų žalos kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra ypač svarbi ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovai (apeliantai) įsidarbino bankrutuojančioje įmonėje, t. y. iÅ¡ esmės nemokioje bendrovėje, dirbo pagal terminuotas darbo sutartis ir labai trumpÄ laikÄ (tik apie 4 (keturis) mėnesius).

Be to, ginčo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad su ieÅ¡kovais vis dėlto iÅ¡ dalies buvo atsiskaitoma (I t., b. l. 61-70, 87-98), o nutraukus darbo sutartis nebuvo atsiskaitoma dėl to, kad įmonė buvo nemoki. Pagal bylos duomenis 2012 m. gegužės mėnesį neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, kurio suma neatskaičius mokesčių, sudaro: E. L. – 3 613,63 Lt, A. D. – 7 722,72 Lt, V. M. – 10 729,10 Lt; V. M. – 2 625,01 Lt, A. M. – 3 856,36 Lt ir T. M. – 3 856,36 Lt. Kaip minėta, ieÅ¡kovai į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2012 m. birželio 14 d., kuriame, be kita ko, prašė priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsikaityti su jais laikÄ kompensacijÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vėliau, t. y. 2014 m. gegužės 9 d., ieÅ¡kovai teismui padavė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad jiems priklausanti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ kompensacija (nuo 2012 m. gegužės iki 2014 m. gegužės, t. y. už 24 mėnesius) sudaro: E. L. – 41 459,04 Lt, A. D. – 73 160,64 Lt, V. M. – 109 347,84 Lt, V. M. – 24 388,56 Lt, A. M. – 36 580,32 Lt ir T. M. – 36 580,32 Lt. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ laikÄ už 26 mėnesius, t. y. nuo 2012 m. gegužės iki 2014 m. liepos.

Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, bei atsižvelgusi į Å¡ios nagrinėjamos bylos trukmę, į tai, kad ir kitiems BUAB „Sapnų sala“ darbuotojams, su kuriais nebuvo atsiskaityta jų atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , buvo sumažinta priteistina kompensacija už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1263/2014), vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju pakankama ir logiÅ¡ka vidutinio darbo užmokesčio kompensacija už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ pripažintina tik dalis ieÅ¡kovų nurodytos kompensacijos už 24 mėnesius, t. y.

E. L. – 14 448 Lt, A. D. – 25 496 Lt, V. M. – 38 108 Lt, V. M. – 8 499 Lt, A. M. – 12 748 Lt, T. M. – 12 748 Lt. Esant pirmiau nustatytoms ir Å¡ioje nutartyje nurodytoms bylos faktinėms bei teisinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovų apeliacinis skundas pripažįstamas pagrįstu iÅ¡ dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , t. y. panaikinant sprendimo dalį dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukiant; panaikinant sprendimo dalį, kurioje buvo atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo, Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinant iÅ¡ dalies; kitÄ sprendimo dalį paliekant nepakeistÄ .

Dėl kitų ieÅ¡kovų (apeliantų) argumentų, susijusių su buvusio bendrovės administratoriaus veiksmais, priimtais sprendimais (pvz. tęsti bendrovės komercinę veiklÄ ) ir pan., bei iÅ¡ to galbÅ«t atsiradusia žala bendrovei, kitiems kreditoriams, apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra susiję su Å¡ios konkrečios nagrinėjamos bylos dalyku. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir atmetęs ieÅ¡kovų A. D., E. L., A.

M., T. M., V. M. ir V. M. ieÅ¡kinį, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 6 dalimi iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisė po 7,74 Lt procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos iÅ¡ viso sudaro 46,46 Lt. Kadangi kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų į valstybės biudžetÄ turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, nevirÅ¡ijanti 10 Lt, Å¡ios iÅ¡laidos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nepriteistinos. IÅ¡ atsakovo BUAB „Sapnų sala“ į valstybės biudžetÄ priteistina 16 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 5 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kurioje buvo atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai ieÅ¡kovams A.

D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. iÅ¡ atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sapnų sala“ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį bei delspinigius, ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukti.Panaikinti sprendimo dalį, kurioje buvo atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai ieÅ¡kovams A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. iÅ¡ atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sapnų sala“ priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

Å iÄ ieÅ¡kinio dalį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sapnų sala“ (juridinio asmens kodas 122014943) ieÅ¡kovams: A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 25 496 Lt (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus), E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 14 448 Lt (keturiolika tÅ«kstančių keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus), V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 38 108 Lt (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuonis litus), V.

M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 8 499 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis litus), A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 12 748 Lt (dvylika tÅ«kstančių septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) ir T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) –12 748 Lt (dvylika tÅ«kstančių septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sapnų sala“ (juridinio asmens kodas 122014943) į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk.

Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) 16 Lt (Å¡eÅ¡iolika litų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                              Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                           Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė                                                                                                                Dalia ViÅ¡inskienė      Â