8edec70e-c46d-4dfd-8d5e-67dc0743f46b · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-118-739/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00266-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.2.; 1.16.5.; 3.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 9 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. P. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 303,90 Eur (1 049,31 Lt) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu jis Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Utenos apskrities VPK) ėjo Anykščių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas (A lygio, 11 kategorijos). PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kuriuo buvo sumažinti aukÅ¡tesnės nei 10 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai.

ReikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybei susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad teisėjų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai įstatymais buvo sumažinti neproporcingai.

Nors Konstitucinis Teismas minėtame nutarime nurodė įstatymų leidėjui numatyti asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , tačiau, pareiÅ¡kėjo teigimu, tikėtina, jog Å¡io suformuluoto, iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio kylančio, reikalavimo įstatymų leidėjas gali nepaisyti. Atsižvelgiant į tai, mano, jog atsakovas pažeidė jo teisę gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ , todėl privalo iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį ginčo laikotarpiu dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento dydžio (4-9 b. l.).PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu prašė skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.Atsakovo Utenos apskrities VPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovas pranešė, jog neprieÅ¡tarauja, kad byla bÅ«tų nagrinėjama jo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimu nesutinka ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Remdamasis Konstitucinio Teismo 1999 m. birželio 3 d. ir 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimuose suformuluotomis taisyklėmis nurodė, jog Utenos apskrities VPK neturi teisės perimti atitinkamam teisėkÅ«ros subjektui numatytų įgaliojimų spręsti dėl pareiÅ¡kėjui susidariusios sumos iÅ¡mokėjimo sÄ lygų, bÅ«do, laikotarpio.

Ä®statymų leidėjas turi diskrecijÄ susidariusių sumų iÅ¡mokėjimo sÄ lygas pasirinkti, atsižvelgdamas į valstybės ir visuomenės iÅ¡teklius, materialines ir finansines galimybes, paisydamas kitų svarbių veiksnių. Utenos apskrities VPK pareiÅ¡kėjo reikalavimo daliai prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ (16-18 b. l.).Skundas atmetamas.             Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas taikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, dalies priteisimo.

Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, už kurį praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, buvo Utenos apskrities VPK statutinis valstybės tarnautojas – ėjo Anykščių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas (A lygio, 11 kategorijos) (19 b. l.).Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas).

Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ .

Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 3 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 11-os ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai Å¡iuo įstatymu nebuvo mažinami. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsniais pakeitus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį (įsigaliojo atitinkamai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d.), joje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo taikoma papildoma valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemonė – priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas.Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010 m. birželio 30 d.

įstatyme Nr. XI-944; 2011 m. lapkričio 22 d. įstatyme Nr. XI-1721; 2012 m. gruodžio 20 d. įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d., buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009 m. gegužės 1 d.Nagrinėjamoje byloje pateikti Utenos apskrities VPK duomenys patvirtina, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu atsakovas pareiÅ¡kėjui dalies darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjo, kadangi taikė sumažintÄ pareiginės algos koeficientÄ (24-35 b. l.).

Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu be kita ko, pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Minėtame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.Kad bÅ«tų užtikrintas deramas 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, kuriame pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymÄ (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014 m. gegužės 1 d., tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d.Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo bÅ«tinas, ir Å¡io įstatymo 2 straipsnyje aiÅ¡kiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti GrÄ Å¾inimo įstatyme.

Praradimų kompensavimas, nesilaikant GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , todėl GrÄ Å¾inimo įstatyme esant nustatytam pareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai (Utenos apskrities VPK) GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. vasario 15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-669/2016; 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimo daliai dėl darbo užmokesčio priteisimo taikyti 3 metų senaties terminÄ , nustatytÄ DK 27 straipsnio 2 dalyje. Teismas spręsdamas klausimÄ dėl atsakovo pateikto praÅ¡ymo taikyti senaties terminÄ , pažymi, kad teisės norma, įtvirtina DK 27 straipsnio 2 dalyje yra bendroji, todėl atsižvelgiant į tai, jog įstatymo leidėjui nustačius neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies kompensavimo mechanizmÄ ir jį įtvirtinus specialiajame teisės akte, t. y.

GrÄ Å¾inimo įstatyme, yra taikomos pastarojo teisės akto normos. Ä®vertinus tai, atsakovo praÅ¡ymas taikyti 3 metų senaties terminÄ netenkinamas.Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reguliavimu, Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualia praktika, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                       Dalia Pranckienė