8eddaefd-2dd7-45eb-976a-696d3f348973 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1664-553/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00222-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.3.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens individualios įmonės „STIKSAS“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atmesti kreditorių praÅ¡ymai panaikinti kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimus, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus skundÄ ir trečiojo asmens individualios įmonės „STIKSAS“ savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl kreditorių susirinkimo ir komiteto nutarimų panaikinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ bankroto byloje, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Pareiškėjas (kreditorius) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius prašė panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ (toliau – BUAB „Žemkasa“) 2020 m. rugpjūčio 3 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus 3-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl kreditorių komiteto rinkimo“.

2. Nurodė, kad nutarimas iÅ¡rinkti BUAB „Žemkasa“ kreditorių komitetÄ iÅ¡ Å¡eÅ¡ių narių suformuluotas neteisingai ir prieÅ¡tarauja kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių daugumos valiai bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 51 straipsnio 1 daliai. Balsuodami atskirai, kreditoriai pasisakė dėl 5 narių, o ne dėl 6 narių iÅ¡rinkimo, kaip teigia BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratorė. Kreditorių komitetas turėjo bÅ«ti iÅ¡rinktas iÅ¡ 5 narių – individualios įmonės (toliau – IÄ®) „STIKSAS“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Dolomitas“ ir I.

K. Nemokumo administratorė, neatsižvelgdama į Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad kreditorių susirinkimas turi svarstyti 4 komiteto narių kandidatÅ«ras, pasiÅ«lė iÅ¡ naujo svarstyti 5 komiteto narių kandidatÅ«ras.

3. VSDFV Klaipėdos skyriaus vertinimu, skundžiamas nutarimas pažeidė teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei BUAB „Žemkasa“ kreditorių, balsavusių už kreditorių komitetÄ iÅ¡ 5 narių, teises ir teisėtus interesus.

4. Kreditorė IÄ® „STIKSAS“ prašė įtraukti jÄ trečiuoju asmeniu su savarankiÅ¡kais reikalavimais ir palaikė VSDFV Klaipėdos skyriaus skundÄ . Kreditorė nurodė, kad dėl kreditorių komiteto sudėties iÅ¡ 5 narių buvo nuspręsta dar 2019 m. gruodžio 27 d., tokiÄ pat valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė kreditorių susirinkime 2020 m. rugpjūčio 3 d. KandidatÅ«rų į komiteto narius, dėl kurių buvo balsuojama, skaičius negalėjo pakeisti kreditorių susirinkimo nustatyto maksimalaus kreditorių komiteto narių kiekio.

Vien faktas, kad kreditoriai balsavo dėl visų pasiÅ«lytų kandidatÅ«rų, taip pat nereiÅ¡kia, kad galėjo pasikeisti kreditorių valia dėl kreditorių komiteto narių kiekio. Kreditorė IÄ® „STIKSAS“ taip pat nurodė, kad jei BUAB „Žemkasa“ kreditorių komitetas buvo sudarytas neteisėtai ir tai bus konstatuota nagrinėjamoje byloje, Å¡io kreditorių komiteto 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai pripažintini neteisėtais. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

5. BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratorė nesutiko su VSDFV Klaipėdos skyriaus skundu. PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas dėl 6 narių kreditorių komiteto iÅ¡rinkimo nepažeidžia nei įmonės, nei kreditorių interesų. Kreditorių komiteto rinkimo, jo sudėties ir skaičiaus nustatymas yra priskiriamas tik kreditorių susirinkimo kompetencijai, tai Å¡iuo atveju 2020 m. rugpjūčio 3 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu ir buvo įgyvendinta, į kreditorių komitetÄ iÅ¡rinkus 6 kreditorių komiteto narius.

Balsuojant dėl visų 6 kreditorių komiteto narių kandidatÅ«rų, visi 6 kreditorių komiteto nariai buvo iÅ¡rinkti laikantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 51 straipsnio 1 dalies reglamentavimo. AS Luminor bank surinko JANÄ® įtvirtintÄ reikalingÄ kiekį balsų nutarimui dėl jo iÅ¡rinkimo į kreditorių komitetÄ priimti ir atitinkamai buvo teisėtai bei pagrįstai iÅ¡rinktas į kreditorių komitetÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6.

Å iaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo VSDFV Klaipėdos skyriaus skundÄ ir trečiojo asmens IÄ® „STIKSAS“ savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų atmetė; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimo valia buvo nustatyta kreditorių komiteto sudėtis. JANÄ® nėra numatyta, kad teismas turi pagrindo daryti įtakÄ kreditorių komiteto sudėčiai, iÅ¡skyrus imperatyviÄ nuostatÄ , kad šį komitetÄ sudaro ne mažiau kaip 5 nariai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Trečiasis asmuo IÄ® „STIKSAS“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; nenustačius absoliučių negaliojimo pagrindų – panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti BUAB „Žemkasa“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimus trečiuoju darbotvarkės klausimu ir BUAB „Žemkasa“ 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimus; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Teismas neiÅ¡sprendė IÄ® „STIKSAS“ pareiÅ¡kimo dėl įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu su savarankiÅ¡kais reikalavimais priėmimo klausimo. Teismui neiÅ¡sprendus pareiÅ¡kimo priėmimo klausimo, Å¡is pareiÅ¡kimas nebuvo iÅ¡siųstas susipažinti kitiems procese dalyvavusiems asmenims, jiems nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimus. 8.2. Teismas neiÅ¡sprendė ir IÄ® „STIKSAS“ praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 8.3.

Skundžiamoje nutartyje faktiÅ¡kai nėra pasisakyta dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus skundo ir IÄ® „STIKSAS“ argumentų, apsiribota bendro pobÅ«džio deklaratyviais sakiniais apie kreditorių susirinkimo valiÄ nustatyti kreditorių komiteto sudėtį, todėl skundžiama nutartis laikytina be motyvų. 8.4. BUAB „Žemkasa“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkime priimant nutarimÄ trečiuoju darbotvarkės klausimu ir nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui I. K.-R. suraÅ¡ant susirinkimo protokolÄ buvo pažeista balsavimo ir nutarimu priėmimo tvarka.

IÅ¡ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditoriai nutarė atmesti nemokumo administratorės pasiÅ«lymÄ iÅ¡rinkti kreditorių komitetÄ iÅ¡ Å¡eÅ¡ių narių ir nutarė rinkti kreditorių komitetÄ iÅ¡ penkių narių. Jei kandidatų į kreditorių komitetÄ yra daugiau nei vietų Å¡iame komitete, kandidatu patekimo į kreditorių komitetÄ rezultatus turi apspręsti ne tai, dėl kelių kandidatÅ«rų yra balsuojama, o tai, kurie iÅ¡ kandidatų surinko daugiausiai balsų. Jei BUAB „Žemkasa“ kreditorių komitetas buvo sudarytas neteisėtai ir tai bus konstatuota nagrinėjamoje byloje, Å¡io kreditorių komiteto priimti nutarimai negali bÅ«ti laikomi teisėtais ir turi bÅ«ti panaikinti.

9. Atsiliepime į trečiojo asmens IÄ® „STIKSAS“ atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja VSDFV Klaipėdos skyrius sutinka su atskiruoju skundu. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Skundžiamoje nutartyje teismas, atmesdamas VSDFV Klaipėdos skyriaus skundÄ ir IÄ® „STIKSAS“ pareikÅ¡tÄ savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , nepateikė jokių motyvų dėl nesutikimo su skunduose iÅ¡dėstytais argumentais. 9.2. KandidatÅ«rų į komiteto narius, dėl kurių buvo balsuojama, skaičius niekaip negalėjo pakeisti kreditorių susirinkimo nustatyto maksimalaus kreditorių komiteto narių kiekio (penkių).

10. Atsiliepime į trečiojo asmens IÄ® „STIKSAS“ atskirÄ jį skundÄ BUAB „Žemkasa“, atstovaujama nemokumo administratorės, praÅ¡o skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Ä®vertinus civilinės bylos Å¡alis, nurodytas EPP kortelėje, akivaizdu, jog apeliantė yra byloje trečiasis asmuo. Be to, skundžiamoje nutartyje ne tik aptartas apeliantės pareikÅ¡tas praÅ¡ymas įtraukti jÄ Ä¯ bylÄ trečiuoju asmeniu su savarankiÅ¡kais reikalavimais, tačiau skundžiama nutartimi ir iÅ¡spręstas jos pareikÅ¡tas savarankiÅ¡kas reikalavimas. 10.2.

Klausimas, susijęs su laikinosiomis apsaugos priemonėmis ne tik kad nebuvo, tačiau ir negalėjo bÅ«ti sprendžiamas skundžiama nutartimi, atitinkamai, argumentai, susiję su laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra susiję su civilinės bylos ginčo dalyku ir nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti teisėtai ir pagrįstai priimtÄ skundžiamÄ nutartį. 10.3. JANI suformuluota, kad formaliu pagrindu kreditorių priimti nutarimai nėra naikintini, o tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai tiek VSDFV Klaipėdos skyriaus, tiek apeliantės skundus atmetė. 10.4. 2020 m. rugpjūčio 3 d.

įvykusiame kreditorių susirinkime kreditoriams balsuojant dėl visų 6 kreditorių komiteto narių kandidatūrų, nutarimai buvo priimti, t. y. šeši kreditorių komiteto nariai buvo išrinkti laikantis JANI 51 straipsnio 1 dalies reglamentavimo – kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už j į balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. 10.5.

BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratorės vertinimu, vėlesnių nutarimų priėmimas iÅ¡rinkti Å¡eÅ¡is komiteto narius galėjo pakeisti ir pakeitė ankstesnį nutarimÄ dėl kreditorių komiteto sudėties iÅ¡ penkių narių. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir esminių proceso pažeidimų 12. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog skundžiama nutartis yra be motyvų, nes pirmosios instancijos teismas neatsakė į apeliantės ir kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus argumentus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams. Reikalavimus teismo nutarties turiniui nustato CPK 291 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo nutarties dalis, t. y. motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi.

14. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliante, kad skundžiamos teismo nutarties motyvai nėra itin išsamūs, tačiau tai savaime nelemia skundžiamos nutarties pripažinimo neteisėta ir jos panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 ir kt.).

Teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir gana lakoniÅ¡kas, bet iÅ¡ esmės teisingas teismo sprendimas negali bÅ«ti panaikintas vien dėl jo motyvų neiÅ¡samumo, jeigu tokias procesinio dokumento spragas gali užpildyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Å iuo atveju skundžiamos teismo nutarties suraÅ¡ymo (motyvavimo) trÅ«kumus iÅ¡taiso apeliacinės instancijos teismas. Tuo labiau, kaip matyti iÅ¡ toliau nurodomų motyvų, pirmosios instancijos teismas priėjo teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl ginčo esmės, o teismo motyvai, nors ir lakoniÅ¡ki, yra esminiai Å¡iam ginčui iÅ¡spręsti.

16. Taigi nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

17. Apeliantė taip pat kelia klausimÄ dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso pažeidimų: apeliantės neįtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu su savarankiÅ¡kais reikalavimais, praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių neiÅ¡nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas gali bÅ«ti pagrindas procesiniam sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla ar joje kilęs klausimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių klausimas Å¡iuo atveju apskritai nėra susijęs su skundžiamos nutarties ir teismo veiksmų atitiktimi procesinės teisės normoms. Apeliantės abejonės dėl jos procesinės padėties taip pat yra deklaratyvios – iÅ¡ skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad jos pareikÅ¡tas savarankiÅ¡kas reikalavimas buvo pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėtas ir atmestas. Vadinasi, nors pirmosios instancijos teismas turėjo klausimÄ dėl trečiojo asmens (ne)įtraukimo iÅ¡spręsti priimdamas rezoliucijÄ arba nutartį, tačiau to nepadarė, vien Å¡i formali procesinė klaida pati savaime nelemia vertinimo, kad egzistuoja pagrindas skundžiamai nutarčiai panaikinti.

Å alys, kurios pageidavo pasisakyti dėl apeliantės pateiktų savarankiÅ¡kų reikalavimų, juos galėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui. Kadangi tokių nėra gauta, pirmiau nurodytas pirmosios instancijos teismo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas laikytinas formaliu ir neesminiu, todėl skundžiama nutartis negali bÅ«ti panaikinta vien Å¡iuo pagrindu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Dėl ginčo esmės 19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti BUAB „Žemkasa“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimus trečiuoju darbotvarkės klausimu ir BUAB „Žemkasa“ 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, 2020 m. rugpjūčio 3 d. įvyko BUAB „Žemkasa“ kreditorių susirinkimas, kuriame trečiuoju darbotvarkės klausimu kreditoriai sprendė dėl kreditorių komiteto rinkimo. BUAB „Žemkasa“ kreditorių susirinkimo protokole Nr. 7 nustatyta, kad kreditoriai, priimdami sprendimus trečiuoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu, pirmiausia sutiko su nemokumo administratorės pasiÅ«lymu rinkti kreditorių komitetÄ („už“ - 87,54 proc., „prieš“ – nėra).

Antruoju balsavimu buvo sprendžiama dėl nemokumo administratorės pasiÅ«lymo iÅ¡rinkti kreditorių komitetÄ iÅ¡ Å¡eÅ¡ių narių ir kreditorių pasiÅ«lymo rinkti kreditorių komitetÄ iÅ¡ penkių narių. Kreditorių pasiÅ«lymas rinkti kreditorių komitetÄ iÅ¡ penkių narių buvo priimtas („už“ – 45,10 proc., „prieš“ – nebuvo, nebalsavo – 42,44 proc.) 21. Apeliantė teigia, kad kreditorių susirinkimui priėmus nutarimÄ kreditorių komitetÄ formuoti iÅ¡ 5 narių, kreditorių susirinkime nebebuvo galimybės spręsti ir balsuoti dėl 6 narių kreditorių komiteto narių.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante ir pažymi, kad JANÄ® nenustato draudimo kreditorių surinkimui persvarstyti ar pakeisti ankstesnių kreditorių susirinkimo nutarimų pakeitimo klausimus. Ä®statymas tiesiogiai nustatė, kad kreditorių susirinkimas gali sudaryti kreditorių komitetÄ ir nustatyti jo funkcijas (JANÄ® 53 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, kreditorių susirinkimas savo anksčiau priimtÄ sprendimÄ gali ir koreguoti (pvz. pasitraukus komiteto nariui ir kt.).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei siekia įteigti apeliantė, trečiasis balsavimas dėl kreditorių komiteto narių buvo kompleksinis: buvo balsuojama dėl kiekvienos nemokumo administratorės pasiūlytos kreditorių komiteto nario pozicijos (1–6) atskirai. Kaip matyti iš protokolo duomenų, kurių apeliantė neginčija, visoms šešioms kreditorių komiteto pozicijoms buvo išrinkti nariai kreditorių balsų dauguma.

23. PrieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantė, kuri siekia perkelti atsakomybę nemokumo administratorei, po antrojo balsavimo procesÄ toliau turėjo nuosekliai valdyti bÅ«tent kreditoriai, kurie pasiÅ«lė alternatyvÄ nemokumo administratorės pasiÅ«lymui antrajame balsavime trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl kreditorių komiteto narių skaičiaus. Tačiau Å¡iuo atveju trečiajame balsavime kreditoriai buvo pasyvÅ«s ir neįvertino savo ankstesnio balsavimo rezultatų pasekmių, nes pagal jiems iÅ¡ anksto pateiktÄ balsavimo biuletenį Å¡eÅ¡tojo kreditorių komiteto nario apskritai paÅ¡alinti nebuvo galima – Å¡eÅ¡tasis narys pagal nemokumo administratorės pasiÅ«lymÄ turėjo bÅ«ti darbuotojų atstovas kreditorių komitete (JANÄ® 53 straipsnio 5 dalis).

24. Taigi Å¡iuo atveju kreditoriai, turėdami reikiamÄ balsų daugumÄ , turėjo ne tik balsuoti dėl kreditorių komiteto narių skaičiaus antrajame balsavime trečiuoju darbotvarkės klausimu, bet nuosekliai iÅ¡laikyti savo pozicijÄ ir pasiÅ«lyti alternatyvÄ nemokumo administratoriaus pasiÅ«lymui trečiajam balsavimui. Toks alternatyvus pasiÅ«lymas rodytų ne tik kreditorių daugumos sutarimÄ dėl kreditorių komiteto narių skaičiaus, kuris yra tik vienas iÅ¡ suderintos valios elementų, reikalingų nutarimui priimti, bet ir dėl konkrečių jo narių, kuris yra likusi suderintos valios dalis, reikalinga nutarimui priimti.

25. Iš bylos duomenų matyti, kad nepaisant kreditorių sutarimo dėl kreditorių komiteto narių skaičiaus, sutarimo dėl konkrečių jo narių nebuvo ir tai lėmė, kad trečiuoju balsavimu buvo sugrįžta prie nemokumo administratorės pasiūlymo ir išrinktas kreditorių komitetas iš 6 narių. Priešingai nei teigia apeliantė, nemokumo administratorė neturėjo pagrindo kitaip interpretuoti trečiojo balsavimo rezultatų, nes alternatyvaus pasiūlymo su kandidatūromis trečiajam balsavimui kreditoriai nepateikė. Bet kokie pakeikimai (išrinkto kreditoriaus pašalinimas iš kreditorių komiteto narių) būtų balsavimo rezultatų modifikavimas, o tokios teisės JANĮ nemokumo administratorei nesuteikia.

26. Narių reitingavimas, kurį iÅ¡ esmės akcentuoja apeliantė, bÅ«tų galimas tik tuo atveju, jeigu kiekvienas kreditorius bÅ«tų nurodęs konkrečius narius į kreditorių komitetÄ . Å iuo atveju nei reitingavimo, nei paÅ¡alinimo negalėjo bÅ«ti dėl balsavimo formos – kreditoriai balsavo už arba prieÅ¡ konkretų kreditorių į konkrečiÄ kreditorių komiteto nario vietÄ . Viena iÅ¡ galimų alternatyvų (kreditoriams patiems nepasiÅ«lius patikslinto pagal antrojo balsavimo rezultatus pasiÅ«lymo) galėjo bÅ«ti kreditoriams sutarti balsuoti prieÅ¡ vienÄ konkretų pasiÅ«lytÄ kreditorių komiteto narių, tai taip pat lemtų 5 narių iÅ¡rinkimÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡ia galimybe taip pat pasinaudota nebuvo.

27. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nors ir labai lakoniÅ¡kai, bet iÅ¡ esmės teisingai konstatavo, kad kreditorių komiteto sudarymo klausimÄ sprendžia tik kreditorių susirinkimas ir teismas pastarojo sprendimus gali panaikinti tik įstatyme nustatytais pagrindais, kurių nagrinėjamu atveju nenustatyta (JANÄ® 55 straipsnio 4 dalis). Kadangi apeliantės reikalavimas panaikinti ir naujai iÅ¡rinkto kreditorių komiteto nutarimus yra iÅ¡vestinis iÅ¡ teisėtai ir pagrįstai atmesto jau aptarto reikalavimo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimÄ , apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl Å¡io reikalavimo nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 28. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė neesminių klaidų taikydamas procesinės teisės normas, tačiau iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimÄ , todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

29. BUAB „Žemkasa“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantės solidariai 726 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį patvirtinančius įrodymus (2020 m. spalio 8 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ bei mokėjimo nurodymÄ , patvirtinantį sumokėjimÄ už paslaugas). Apeliantės atskirÄ jį skundÄ atmetus, BUAB „Žemkasa“ įgijo teisę į apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

30. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytÄ maksimalų 559,40 Eur dydį (Rekomendacijų 8.16 punktas), sprendžia, jog egzistuoja pagrindas sumažinti priteistinų teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ dydį ir priteisti iÅ¡ kreditorės IÄ® „STIKSAS“ nurodytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ BUAB „Žemkasa“ (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ individualios įmonės „STIKSAS“ (juridinio asmens kodas 157606335) likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Žemkasa“ (juridinio asmens kodas 300134536) 559,40 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt devynis eurus ir 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėja Aldona Tilindienė