8ed7c75d-9d5e-4129-ab65-eaf35d9bcf63 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-2042-562/2012Proc. Nr. 2-03-3-02526-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 15.2.3; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 11 d.    Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. B., jo atstovui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, atstovui Andriui Ūsui, Vidaus reikalų ministerijos atstovui ArÅ«nui Sodoniui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Linai Matulienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

B. skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijai dėl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas V. B. 2010-04-10 teismui padavė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas iÅ¡ valstybės priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos (1 t., b. l. 1-3). Byla buvo pradėta nagrinėti bendros kompetencijos teisme, vėliau perduota nagrinėti administraciniam teismui.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 1995-05-24 iki 1996-03-25 atliko privalomÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ Pasienio policijos departamente Marijampolės PPR Vartelių PPU PPD prie VRM, kur 1995 m. liepos mėn. buvo traumuotas fiziÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai, paguldytas į Vilniaus psichiatrinę ligoninę, gydėsi 2,5 mėn., pripažintas netinkamu karinei tarnybai. 1997-09-30 Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Å iaulių MSEK Nr. 3 ekspertizės aktu (duomenys neskelbtini) nustatė, kad jis susirgo ekspertizės akte nurodytomis psichinėmis ligomis, atlikdamas privalomÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ . 1996 m. buvo nustatyta pagrindinė diagnozė – Å¡izofrenija, paranoidinė, priepuolinė, suteikta trečia invalidumo grupė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Å iaulių III komisija 2002-11-28 nurodė invalidumo priežastį – susirgimas, susijęs su tarnyba kraÅ¡to apsaugos tarnyboje. Vidaus reikalų ministerija atsisako atlyginti pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ . Tai patvirtina Vidaus reikalų ministerijos 2008-10-14 raÅ¡tas Nr. 1D-7644 (4), nurodantis, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ tarnybos dėl susirgimo, o ne dėl sužeidimo, todėl teisinio pagrindo spręsti dėl kompensacijos mokėjimo nėra.

Dėl patirto psichikos sveikatos sutrikdymo pareiÅ¡kėjas yra ribotai darbingas, negali įsidarbinti ten, kur nori, gauti tinkamÄ atlyginimÄ , kadangi gali dirbti tik lengvÄ fizinį darbÄ , negali įgyti specialybės, jį slegia nuolatinė psichologinė įtampa dėl ateities (CK 6.250 str. 2 d.).Atsakovas Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t., b. l. 35; 3 t., b. l. 29-30). Atsiliepime prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes pareiÅ¡kėjas pats nurodo, kad apie susirgimo priežastį sužinojo iÅ¡ Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Å iaulių III komisijos 2002-11-28 iÅ¡vados.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos kariuomenės, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o Lietuvos kariuomenę paÅ¡alinti iÅ¡ proceso Å¡alių (2 t., b. l. 9-12). Nurodė, kad nesutinka su skundu žemiau pateiktais motyvais. PareiÅ¡kėjo tikrÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ jo tarnybos metu reglamentavo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos tarnybos įstatymas (toliau vadinamas - KATD (Žin., 1990, Nr. 36-861) ir Lietuvos Respublikos laikinasis kraÅ¡to apsaugos prievolės įstatymas.

LKAPÄ® 4 p. numatė, kad kiekvienas Lietuvos pilietis - vyras, sukakęs 19 metų ir tinkantis tarnybai pagal sveikatos bÅ«klę, privalo atlikti tikrÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ . To paties įstatymo 14 p. nustatė, kad kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ piliečiai atlieka:

a) atskiruose krašto apsaugos daliniuose, steigiamuose Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais;

b) vidaus daliniuose ir pasienio policijoje;

c) sukarintos prieÅ¡gaisrinės apsaugos, svarbių civilinių objektų apsaugos bei gelbėjimo tarnybų junginiuose. Tas pačias kraÅ¡to apsaugos tarnybos atlikimo vietas pareiÅ¡kėjo tarnybos metu numatė ir KATI. 6 p. Be to, KATI 7 punkte nurodyta, jog karių tarnybos tvarkÄ vidaus daliniuose, policijoje, civilinėje aviacijoje, laivyne ar geležinkelyje reguliuoja Laikinasis vidaus tarnybos ir Policijos įstatymai, taip pat kiti įstatymai bei teisės aktai. Kaip matyti iÅ pareiÅ¡kėjo Ä®skaitos kortelės (Priedas Nr. 2), pareiÅ¡kėjas į tikrÄ jÄ karinę tarnybÄ buvo paÅ¡auktas 1995 m. gegužės 5 d. ir nuo tos pačios dienos buvo paskirtas į Pasienio policijos departamento prie LR VRM mokymo centrÄ .

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir pats pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kime nurodydamas, kad privalomÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ atliko Pasienio policijos departamente Marijampolės PPR Vartelių PPU PPD prie VRM. Kadangi pareiÅ¡kėjas pradinę privalomÄ jÄ karo tarnybÄ atliko ne kuriame nors iÅ¡ kraÅ¡to apsaugos dalinių, o pasienio policijoje, vadovaujantis KATI 7 p., pareiÅ¡kėjo tarnybÄ reglamentavo pasienio policijos pareigÅ«nams pareiÅ¡kėjo tarnybos metu taikyti teisės aktai, pvz., Laikinasis vidaus tarnybos ir Policijos įstatymai, o taip pat už tinkamų tarnybos sÄ lygų pareiÅ¡kėjui sudarymÄ atsakinga buvo ne Lietuvos kariuomenė, o Pasienio policijos departamentas prie LR VRM.

Policijos įstatymo redakcijos, galiojusios pareiÅ¡kėjo tarnybos metu, 25 straipsnio 1 pastraipa numatė, kad į tarnybÄ policijoje savanoriÅ¡kumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 18 metų mokantys valstybinę kalbÄ Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal iÅ¡silavinimÄ , asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimÄ bei sveikatos bÅ«klę tinka policijos pareigÅ«no pareigoms. Pasienio policijoje gali tarnauti tikrosios kraÅ¡to apsaugos tarnybos kariai, tinkantys tarnybai. To paties straipsnio 6 pastraipa numatė, kad tarnybos policijoje sÄ lygas ir tvarkÄ nustatė Lietuvos Respublikos policijos ir kiti įstatymai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Tarnybos policijoje statutas ir Policijos statutas.

Taigi, pareiÅ¡kėjo privalomosios pradinės karo tarnybos metu tarnauti ne tik kraÅ¡to apsaugos daliniuose, bet ir kitose statutinėse įstaigose numatė ne tik kraÅ¡to apsaugos sistemÄ , be ir policijos veiklÄ reglamentavę teisės aktai. Be to, tie patys teisės aktai numatė, kad tokiu atveju karių tarnybai buvo taikomi ne kraÅ¡to apsaugos sistemÄ , bet policijos veiklÄ reglamentavę teisės aktai, ko pasėkoje visos socialinės garantijos, kurios turėjo bÅ«ti ir turi bÅ«ti taikomos pareiÅ¡kėjui, turėtų bÅ«ti taikomos policijos veiklÄ reglamentavusių teisės akrų pagrindu.

Kad aukščiau apraÅ¡ytas teisinis reglamentavimas buvo realiai vykdomas, patvirtinair byloje surinkti įrodymai. Pvz., iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. sprendimoNr. 11SP-2733 „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skyrimo V. B.“ matyti, kad tikrosios kraÅ¡to apsaugos tarnybos metu pareiÅ¡kėjo pareigos buvo Pasienio policijos departamento prie LR VRM Greito reagavimo bataliono Å¡aulys, eilinis, t.y. jo pareigybė buvo įtraukta į Pasienio policijos, o ne kariuomenės struktÅ«rÄ .

Be to, tuo pačiu sprendimu pareiÅ¡kėjui valstybinę netekto darbingumo pensijÄ skyrė ne kariuomenė, o Vidaus reikalų ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjui darbingumo netekimas buvo sietas su tarnyba ne kraÅ¡to apsaugos žinybinės centrinės medicinos ekspertizės komisijos, bet Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos bÅ«tent jo tarnybos Pasienio policijos departamente metu.Taigi, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo tarnybos metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ ir byloje surinktus faktinius duomenis, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo tarnybÄ reglamentavo tarnybos pasienio policijoje tvarkÄ reguliavę teisės aktai, o už tinkamų tarnybos sÄ lygų pareiÅ¡kėjui sudarymÄ atsakingas buvo taip pat Pasienio policijos departamentas prie VRM (Å iuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM).

Å iuos motyvus pagrindžia ir aukščiau paminėti VRM subjektų sprendimai pripažinti pareiÅ¡kėjo netekto darbingumo priežastimi jo tarnybÄ kraÅ¡to apsaugos sistemoje (pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ji buvo atlikta pasienio policijoje pagal tarnybÄ joje reglamentavusius teisės aktus) bei tuo pagrindu skirti pareiÅ¡kėjui valstybinę netekto darbingumo pensijÄ . Kad pareiÅ¡kėjo tikrÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ reglamentavo pasienio policijos veiklÄ reguliavę teisės aktai, pagrindžia ir tas faktas, kad iÅ¡ tikrosios karo tarnybos pareiÅ¡kėjas buvo atleistas ne kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijų sprendimu, bet Pasienio policijos departamento prie VRM 1996-03-25 įsakymu Nr. 95/R nuo 1996-03-16 remiantis PPD prie LR VRM įsakymu Nr. 95/R (I t., b. 1. 30).

Be to, pats pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nors traumuotas buvo privalomosios kraÅ¡to apsaugos tarnybos metu, tačiau jÄ atliko Pasienio policijos departamente ir atsakovu dėl patirtos neturtinės žalos byloje patraukė ne Lietuvos kariuomenę, o Vidaus reikalų ministerijÄ , t. y. institucijÄ , kuriai pavaldus PPD.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (4 t., b. l. 176-180).

Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo taikytinas teisės aktų galiojimo laike principas. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 11 str., CK nustatytos taisyklės dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomos tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurių faktinis pagrindas atsirado įsigaliojus kodeksui. Å iuo atveju galimas faktinis pagrindas žalai atlyginti atsirado 1995-1996 m., todėl ginčui taikytinos atitinkamu laikotarpiu neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentavusios teisės normos.

Pažymėjo, kad tuo metu galiojusio CK 485 str. 1 d. buvo nustatyta, kad žala, padaryta fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų pareigÅ«nų ir valdininkų, einančių tarnybines pareigas, veiksmais ar neveikimu, atlyginama bendraisiais pagrindais. Taigi įstatymas reikalavo nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų neturinės žalos atlyginimui yra neteisėti veiksmai, todėl bÅ«tina nustatyti, kokiais bÅ«tent veiksmais ar neveikimu VSAT pareigÅ«nai padarė žalÄ pareiÅ¡kėjui.

Tuo metu galioję įstatymai ribojo priteistinos neturtinės žalos dydį. Specialus Karo tarnybos įstatymas, numatantis vienkartinės kompensacijos kario sveikatos sutrikimo atveju (neatsižvelgiant į draudimo iÅ¡mokas) iÅ¡mokėjimÄ , nenumato neturtinės žalos sužalotiems tarnybos metu kariams atlyginimo (LAT nutartis civilinėje byloje 3K-3-31/2004). Tiek tuo metu galiojęs įstatymas, tiek galiojantis CK nustato 3 metų senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas sužinojo apie savo teisų pažeidimÄ 1996 m., gavęs įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos bei ekspertinio tyrimo pažymÄ (duomenys neskelbtini).

Ligos liudijimas (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas 1996-03-18 VRM CMEK patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas pripažintas netinkamas tarnybai dėl ciklotimijos, kuri apibrėžiama kaip nuolatinis nuotaikos afektinis sutrikimas, prasidedantis jaunystėje ir besitęsiantis ilgai, nors gali bÅ«ti mėnesius trunkančių normalios nuotaikos periodų. Ligos liudijime nėra nurodyta, jog susirgimas yra traumos pasekmė. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ valstybės priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos, nurodydamas, kad faktinis pagrindas priteisti žalos atlyginimÄ atsirado pareiÅ¡kėjui 1995-1996 m. atliekant privalomÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ .

Pažymėtina, kad ginčo nagrinėjimo ribas apsprendžia pareikšti reikalavimai bei nurodytas šių reikalavimų pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas advokatas Jonas Algimantas Pakarklis patikslino, kad ginčo dalykas bei pagrindas yra skunde nurodytos žalos atlyginimas, jog tarnaudamas krašto apsaugos sistemoje susirgo psichine liga, dėl ko buvo pripažintas netinkamu tikrajai krašto apsaugos tarnybai, o vėliau pripažintas iš dalies nedarbingu.

Atsižvelgiant į tai, ginčas nagrinėjamas nurodyto pagrindo dėl žalos atlyginimo ribose. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 11 str. nustatyta, kad Civilinio kodekso 2.24 straipsnio normos dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei Å¡iame kodekse nustatytos taisyklės dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomos tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurių faktinis pagrindas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Tuo metu galiojusio CK 483 str. nustatė bendruosius žalos atlyginimo pagrindus, bÅ«tent, kad žalÄ , padarytÄ fizinio asmens asmenybei ar turtui, taip pat žalÄ , padarytÄ organizacijai, turi atlyginti jÄ padaręs asmuo pilnutinai, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus.

CK 485 str. (1994-05-17 redakcija) nustatė kad žala, padaryta fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų veiksmais ar neveikimu, atlyginama bendraisiais pagrindais (483, 484 str.). CK 485 str. (1997-10-21 redakcija) nustatė, kad be turtinės žalos, šiais atvejais taip pat atlyginama ir moralinė žala, kurios dydį kiekvienu atveju nuo 300 Lt iki 5000 Lt nustato teismas. Pažymėtina, kad norint asmeniui pritaikyti deliktinę civilinę atsakomybę, būtina konstatuoti esant teisės pažeidimo sudėtį.

BÅ«tent teisės pažeidimas yra prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Pagal CK 483 straipsnį deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygomis, kaip ir teisės pažeidimo sudėties elementais, yra žalÄ padariusio asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtÄ Å¾alÄ padariusio asmens veiksmų ir žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltė. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, civilinė atsakomybė negalima.     Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas savo reikalavimus sieja su Pasienio policijos departamento galimais neteisėtais veiksmais - saugių ir tinkamų tarnybos sÄ lygų neužtikrinimu, dėl kurių jo sveikatai buvo padaryta žala.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 1995-05-24 iki 1996-03-25 atliko tikrÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ VSAT: nuo 1995-05-24 iki 1995-05-29 tarnavo Pasienio policijos departamento Visagino mokymo centre, nuo 1995-05-30 iki 1995-08-04 tarnavo Marijampolės pasienio policijos rinktinės Vartelių pasienio policijos užkardoje, nuo 1995-08-04 iki 1996-03-25 tarnavo Pasienio policijos departamento Greito reagavimo batalione (2 t., b. l. 27-28).PareiÅ¡kėjo tikrÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ jo tarnybos metu reglamentavo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos tarnybos įstatymas (toliau vadinamas – KATÄ®) ir Lietuvos Respublikos laikinasis kraÅ¡to apsaugos prievolės įstatymas.1990-11-20 KraÅ¡to apsaugos tarnybos įstatymo I-798, galiojusio iki 1996-10-18, 42 str. nustatyta, kad kraÅ¡to apsaugos prievolininkai ir savanoriai tikrÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ atlieka pagal Lietuvos Respublikos laikinÄ jį kraÅ¡to apsaugos prievolės įstatymÄ ir šį įstatymÄ .

KATÄ® 6 str. (1994 m. birželio 28 d. Nr. I-514) nustatyta, kad kariai tikrÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ atlieka:

1) valstybės sienų apsaugos daliniuose;

2) atskiruose krašto apsaugos daliniuose, steigiamuose Seimo nutarimais;

3) vidaus daliniuos ir pasienio policijoje;

4) sukarintos prieÅ¡gaisrinės apsaugos, svarbių civilinių objektų apsaugos bei gelbėjimo tarnybų junginiuose. AnalogiÅ¡kÄ nuostatÄ Ä¯tvirtina 1994-06-28 Laikinojo kraÅ¡to apsaugos prievolės įstatymo I-384, galiojusio iki 1996-11-05, 14 straipsnyje. Pagal KATÄ® 7 str., karių tarnybos tvarkÄ vidaus daliniuose, policijoje, civilinėje aviacijoje, laivyne ar geležinkelyje reguliuoja Laikinasis vidaus tarnybos ir Policijos įstatymai, taip pat kiti įstatymai bei teisės aktai. Pagal 1990-12-11 Policijos įstatymo I-851 (redakcija iki 1997-06-30) 25 str. 1 d. nuostatas į tarnybÄ policijoje savanoriÅ¡kumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 18 metų mokantys valstybinę kalbÄ Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal iÅ¡silavinimÄ , asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimÄ bei sveikatos bÅ«klę tinka policijos pareigÅ«no pareigoms.

Pasienio policijoje gali tarnauti tikrosios kraÅ¡to apsaugos tarnybos kariai, tinkantys tarnybai. To paties straipsnio 6 dalis numatė, kad tarnybos policijoje sÄ lygas ir tvarkÄ nustatė Lietuvos Respublikos policijos ir kiti įstatymai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Tarnybos policijoje statutas ir Policijos statutas. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ atliko nuo 1995-05-24 iki 1996-03-25 Pasienio policijoje. Vadovaujantis Vyriausybės 2001-02-22 nutarimu Nr. 194, Pasienio policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reorganizuotas į Valstybės sienos apsaugos tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, tinkamas atsakovas nagrinėjamojoje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos. Å iuo aspektu pažymėtina, kad valstybė yra konstituciÅ¡kai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).Bylos duomenys patvirtina, kad 1996-03-15 VRM Centrinė medicininė ekspertizės komisija (toliau – CMEK) ekspertinio nutarimo pažyma (duomenys neskelbtini) pripažino pareiÅ¡kėjÄ netinkamu kraÅ¡to apsaugos tarnybai dėl susirgimo (ciklotimija), susijusio su tarnyba kraÅ¡to apsaugos sistemoje (2 t., b. l. 50-52). 1996-03-15 Pasienio policijos departamento prie VRM įsakymu Nr. 95/R, remiantis 1996-03-15 CMEK ekspertinio nutarimo pažyma (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjas, greitojo reagavimo bataliono Å¡aulys, eilinis, nuo 1996-03-16 buvo iÅ¡leistas į atsargÄ (2 t., b. l. 124).

Pareiškėjo kariniame liudijime nurodyta, kad pareiškėjas 1996-03-15 CMEK sprendimu pripažintas netinkamu atlikti karinę prievolę pagal „Ekspertinių išvadų lentelės“ 3 str. 1 skiltį ir išrašomas iš Greitojo reagavimo bataliono (2 t., b. l. 31-33). 1996-03-18 surašytas CMEK Ligos liudijimas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 34), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 1995 m. liepos mėn. buvo sumuštas ir 3 savaites gydėsi VRM ligoninėje. Remiantis VRM ligoninės pažyma (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nuo 1995-06-22 iki 1995-07-14 gydėsi VRM ligoninės terapijos skyriuje, diagnozės: lėtinis erozinis gastroduodenitas subremisijoje, duodenogastrinis refliuksas, atseno-subdepresinė būklė – susirgimai, susiję su tarnyba krašto apsaugoje; likę reiškiniai po galvos smegenų traumos su neryškia židinine neurologine simptomatika – trauma nesusijusi su tarnyba krašto apsaugoje (2 t., b. l. 125).

Bylos medicininiai duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuo 1996-01-12 iki 1996-03-15 buvo tirtas Vilniaus psichiatrijos klinikoje, diagnozė – ciklotimija (2 t., b. l. 129). 1997-09-30 Å iaulių MSEK pareiÅ¡kėjui atlikta ekspertizė ir paskirta III invalidumo grupė bei iÅ¡duotas invalidumo pažymėjimas Nr. 297954, invalidumo priežastis – bendras susirgimas, pagrindinė diagnozė – paranoidinė Å¡izofrenija (4 t., b. l. 128-129). 1997-09-30 Å iaulių MSEK ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) pastabose nurodyta, kad patarta pristatyti ekspertinio nutarimo pažymÄ tam, kad bÅ«tų galima priežastis susieti su karine tarnyba (2 t., b. l. 36, 4 t., b. l. 128-129).

Pakartotinėse kasmetinėse ekspertizėse nuo 1998 iki 2002 m. pratęsta III invalidumo grupė, priežastis – bendrosios ligos (2 t., b. l. 37-39). 2002-11-28 Å iaulių MSEK ekspertizės aktu Nr. 3878, pareiÅ¡kėjui pateikus CMEK ligos liudijimÄ (duomenys neskelbtini), pakeista invalidumo priežastis į „susirgimas, susijęs su tarnyba kraÅ¡to apsaugos sistemoje“, nustatyta III invalidumo grupė, iÅ¡duotas invalidumo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 40-41, 4 t., b. l. 149).

CMEK 2008-05-29 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinusi pareiÅ¡kėjo medicininę dokumentacijÄ , nustatė, kad pareiÅ¡kėjo, atlikusio kraÅ¡to apsaugos prievolę nuo 1995-05-05 iki 1996-03-15, susirgimas nustatytas Vilniaus psichiatrijos klinikoje. Pagal nustatytÄ susirgimÄ , CMEK pripažino, kad pareiÅ¡kėjas netinkamas tikrajai kraÅ¡to apsaugos tarnybai, susirgimas susijęs su tarnyba kraÅ¡to apsaugos sistemoje. Remiantis CMEK 1996-03-18 ligos liudijimu (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjas, greitojo reagavimo bataliono Å¡aulys, eilinis, Pasienio policijos departamento prie VRM 1996-03-15 įsakymu Nr. 95/R buvo iÅ¡leistas į atsargÄ .

Susirgimui progresuojant, 1997-09-30 Å iaulių MSEK pareiÅ¡kėjui pripažinta III invalidumo grupė, iÅ¡duota invalidumo pažyma. CMEK konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo darbingumo netekimas yra susijęs su tikrÄ ja kraÅ¡to apsaugos tarnyba kraÅ¡to apsaugos sistemoje (2 t., b. l. 94-95). 2008-08-08 VRM sprendimu Nr. 11SP-2733, vadovaujantis PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., 8 str., remiantis CMEK 2008-05-29 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui paskirta 237 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija, mokant jÄ nuo 2008-07-01 iki 2008-09-29, kartu, vadovaujantis PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 1 d., nuspręsta pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti 2765,30 Lt pensija už laikotarpį nuo 2007-06-09 iki 2008-06-30 (2 t., b. l. 24).

Nuo 2008-08-01 Å¡i pensija padidinta iki 270 Lt (2 t., b. l. 56). Nuo 2010-01-01 pensija perskaičiuota: 2010 m. vasario, kovo, balandžio mėn. iÅ¡mokėta 203,79 Lt pensija, o 2010 m. gegužės-gruodžio mėn., 2011 m. vasario ir kovo mėn. – 216,59 Lt dydžio pensija (2 t., b. l. 63).Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo medicininiuose dokumentuose yra minimas faktas dėl pareiÅ¡kėjo sumuÅ¡imo tarnyboje. Vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius, nagrinėdamas ministro pavedimÄ iÅ¡nagrinėti V.

B. skundÄ dėl pensijos iÅ¡mokėjimo bei žalos atlyginimo, 2008-10-13 iÅ¡vadoje konstatavo, kad iÅ¡ VRM CMEK 1996-03-16 Ligos liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. B. 1995 m. liepos mėn. buvo sumuÅ¡tas ir gydėsi VRM ligoninėje (2 t., b. l. 70-73). Vidaus reikalų ministerijos CMEK 2008-05-29 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo darbingumo netekimas yra susijęs su tikrÄ ja kraÅ¡to apsaugos tarnyba kraÅ¡to apsaugos sistemoje (2 t., b. l. 94-95). Tokiu bÅ«du byloje esantys duomenys sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo, atlikusio kraÅ¡to apsaugos prievolę nuo 1995-05-05 iki 1996-03-15, susirgimas susijęs su tarnyba kraÅ¡to apsaugos sistemoje.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovas nagrinėjamo laikotarpio metu neužtikrino saugių ir tinkamų tarnybos sÄ lygų, dėl kurių pareiÅ¡kėjo sveikatai buvo padaryta žala. Å ios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad tarp atsakovo veiksmų ir pareiÅ¡kėjo sveikatai kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kadangi pareiÅ¡kėjui sveikata sutrikdyta dėl atliekamos karo tarnybos, reikalavimas atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ yra pagrįstas.

Pažymėtina, kad tiek 1964 m. Civilinio kodekso normos, tiek Å¡iuo metu galiojantis Civilinis kodeksas nustato žalos, padarytos asmens turtui, asmens sveikatai bei neturtinės žalos atlyginimo galimybę. Minėti specialÅ«s įstatymai, nustatydami vienkartines kompensacijas, periodines iÅ¡mokas, pensijas, reglamentuoja žalos padarytos asmens sveikatai atlyginimo klausimus. Todėl minėtuose įstatymuose nesant nustatytos galimybės priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad asmuo apskritai neturi tokios galimybės, jeigu yra nustatoma, kad asmeniui yra padaryta neturtinė žala.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala paprastai yra padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Piniginės kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

 Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ , prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos dėl privalomosios pradinės karo tarnybos metu patirto sveikatos sužalojimo atlyginimo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl patirto susirgimo yra iÅ¡ dalies darbingas, ne visur gali įsidarbinti, jį slegia psichologinė įtampa dėl ateities, nuolat konsultuojamas psichiatro. Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl padarytos neturtinės žalas bei bylos aplinkybes, pripažintina, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra pareiÅ¡kėjo sveikatos sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui.

Remiantis 2007-04-03 įrašu medicininiuose dokumentuose, pareiškėjo psichinė savijauta stabili, stebima ilgalaikė remisija, pakartotina kontrolė numatyta 2010 m. (3 t., b. l. 138). Remiantis 2010-09-13 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2174, pareiškėjui pakartotinai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis laikotarpiui iki 2011-09-12, pagal tvarkos aprašo 27.5 p. – liga, įgyta tarnybos ar mokymų metu (4 t., b. l. 20-25). Byloje esantys medicininiai dokumentai – VRM Medicinos skyriaus Respublikinės ligoninės V.

B. gydymo stacionare istorija Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. B. 1995-06-22 – 07-14 gydytas VRM ligoninės terapiniame skyriuje (2 t., b. l. 193, 3 t., b. l. 91-107). Epikrizėje nurodyta, kad, ligonio žodžiais, tarnyboje yra sunkiai iÅ¡tveriama atmosfera – dėl muÅ¡imo, grasinimų, patyčių; psichiatrui skundėsi vidine įtampa, nerimu, dėl nestatutinių santykių tarnyboje. Minėtoje medicininėje dokumentacijoje yra 1995-06-26 gydytojo įraÅ¡as, kad kareivis papasakojo, jog užkardoje ilgiau tarnaujantys kareiviai sudarę tokiÄ atmosferÄ , jog sunku jÄ iÅ¡tverti, pasigerdavo, reikalaudavo pinigų iÅ¡ jaunesnių kareivių, mušė, visaip žemino, dėl to tarnyboje tapo sunku tiek fizine, tiek moraline prasme (3 t., b. l. 98, 99).

Minėtoje medicininėje dokumentacijoje yra 1995-07-05 gydytojo įraÅ¡as, jog ligonio savijauta nebloga, tačiau iÅ¡lieka vidinė įtampa ir mintys, kaip reikės grįžti į tarnybÄ toje vietoje (3 t., b. l. 102). Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo sveikatai atsiradusiomis pasekmėmis bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis pareiÅ¡kėjui yra 10000 Lt.(1964 m. CK 483, 485 str.). 1964 m.

CK 485 str. buvo nustatytas ribojimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iki 5000 Lt. Å iuo aspektu pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalÄ negali nukentėjusio asmens grÄ Å¾inti į pradinę padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama tik maksimaliai suÅ¡velninti negatyvias pasekmes.

Neturtinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, taip pat ir jokia materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti. Kartu vienintelis tinkamas Å¡ios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti jÄ pinigais, kurie jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad tai yra asmens iÅ¡gyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.Pagal 1964 m.

CK 485 straipsnio nuostatas buvo nustatytas ribojimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iki 5000 Lt. PareiÅ¡kėjui priteistina didesnė suma vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. nuostata dėl kiekvieno asmens teisės, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus gyvenimas. Europos žmogaus teisių teismas yra konstatavęs Konvencijos 8 str. pažeidimÄ dėl to, kad Lietuvos nacionalinės teisės normose buvo nustatytas maksimalus priteistinos neturtinės žalos dydis, kuris lėmė tai, kad konkrečiu atveju galimas žalos atlyginimas (10 000 Lt) buvo nepakankamas, neproporcingas asmens patirtai žalai kompensuoti (Armonienė v.

Lithuania, no. 36919/02, § 42, 25 November 2008). Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui 10 000 lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovai pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo taikyti ieškininę senatį. Vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsniu, Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Tiek 1964 m. liepos 7 d. Civilinio kodekso 86 straipsnyje, tiek dabar galiojančiame Civiliniame kodekse (1.127 str. 1 d.) iÅ¡ esmės panaÅ¡iai nustato, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Todėl ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1996-03-15 VRM Centrinė medicininė ekspertizės komisija ekspertinio pripažino pareiÅ¡kėjÄ netinkamu kraÅ¡to apsaugos tarnybai dėl susirgimo (ciklotimija), susijusio su tarnyba kraÅ¡to apsaugos sistemoje (2 t., b. l. 50-52). Remiantis Å¡ia pažymÄ , 1996-03-15 Pasienio policijos departamentas prie VRM įsakymu Nr. 95/R nuo 1996-03-16 iÅ¡leido pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ atsargÄ (2 t., b. l. 124). Vertinant Å¡iuos nagrinėjamos bylos duomenis pareikÅ¡to reikalavimo kontekste, pripažintina, kad Å¡iuo atveju teisė į reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atsirado nuo VRM Centrinė medicininė ekspertizės komisijos ekspertinio sprendimo, t.y. nuo 1996-03-16.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011). Kadangi pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2010-04-12, todėl pripažintina, kad 1964 m.CK 84 str. nustatytas bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas.

Pažymėtina, kad 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas (84 str.) iš esmės nesiskiria nuo šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl padarytos žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo (Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d.). 1964m. CK 90 str. numatė, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškininės senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama.

Pažymėtina, kad svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios (fizinio asmens sunki liga, padariusio žalÄ asmens neradimas, neraÅ¡tingumas ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-718/2009).

Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.124 str., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas, grįsdamas ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo bÅ«tinumÄ , nurodė, kad kreipėsi į įvairias instancijas, bet negavo jokio konkretaus atsakymo, sveikata buvo sutrikusi, todėl negalėjo kreiptis į teismÄ . PareiÅ¡kėjo tėvas S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiÅ¡kėjas dėl savo sveikatos bÅ«klės pareiÅ¡kėjas nesugeba tinkamai savęs atstovauti, todėl į teismÄ kreipėsi tik 2010 metais. Atsižvelgiant į Å¡ias nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus bylos duomenis, kad pareiÅ¡kėjas per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ sirgo psichine liga, kuri neabejotinai turėjo įtakos pareiÅ¡kėjo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl senaties terminÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo, pažymėtina, kad negalima jų taikyti formaliai, neatsižvelgiant į teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, susiformavimo specifikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).

Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (1964 m.CK 90 str., CK 1.131.str.2d.). Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjo V. B. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje pareiškėjo V.

B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas teismo iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. CPK 99 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo tvarkÄ , nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, Å¡ias iÅ¡laidas teismas priteisia gavus valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų apskaičiavimÄ .

Kadangi nagrinėjamu atveju žala priteistina iÅ¡ valstybės, nėra pagrindo 320 Lt už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ priteisti iÅ¡ atsakovo.  Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais bei vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 str., 88 str., 127 str. 1 d., n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjo V. B. naudai iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo V.

B. skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                    Rosita Patackienė