8ed5544e-536c-4d89-a135-c874cea1f094 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinės bylos Nr. e2-1011-781/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08744-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AD REM LEZ“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės praÅ¡ymas dėl bylos perdavimo pagal teismingumÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Kinijos bendrovė Dikenstone Industry & Trade Xinyi Co., Ltd. pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AD REM LEZ“ priteisti 41 920,52 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡spręsti klausimÄ dėl jurisdikcijos. Nurodė, kad konosamento 26 punkte esančia sÄ lyga vežimo jÅ«ra sutarties Å¡alys susitarė, kad visi ginčai, kylantys iÅ¡ konosamento, bus teismingi Anglijos aukÅ¡tajam teisingumo teismui Londone ir bus sprendžiami pagal Anglijos teisę.

3. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės praÅ¡ymÄ ir prašė jį atmesti. Teigė, jog ieÅ¡kinio dalykÄ sudaro atsakovei pareikÅ¡tas tik vienas materialusis teisinis reikalavimas dėl skolos priteisimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi netenkino atsakovės praÅ¡ymo perduoti bylÄ nagrinėti užsienio valstybės teismui bei užsienio teisės taikymo.

5. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsiskaitymo už krovinį, bet ne dėl krovinio (prekių) tinkamo vežimo, pakrovimo ar pristatymo gavėjui, t. y. ne dėl netinkamo vežimo paslaugų tiekimo ir netinkamai įvykdytos vežimo sutarties. Pažymėta, jog bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su atsakovės nurodomo konosamento, kaip dokumento, įrodančio prekių jÅ«ra vežimo sutarties sudarymÄ ir vykdymÄ , reglamentavimu ir aiÅ¡kinimu.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės bus pasisakoma tik dėl ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės – prekių priėmimo pagal vežėjo pateiktÄ konosamentÄ , t. y. Å¡io dokumento turėjimo fakto, tačiau ne dėl jo sÄ lygų, vežimo jÅ«ra sutarties tinkamo vykdymo ir kitų klausimų, kurie tiesiogiai kildinami iÅ¡ konosamento, kaip vežimo sutarties turinio, todėl taikyti konosamente numatytų teismingumo taisyklių nėra pagrindo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7.

Atskirajame skunde atsakovė UAB „AD REM LEZ“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties dalį dėl teismingumo ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pripažinti užsienio valstybės teismo jurisdikcijÄ nagrinėti ginÄÄ ir tuo pagrindu palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ ; tuo atveju, jei Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties dalį dėl teismingumo bÅ«tų nuspręsta palikti nepakeistÄ , panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl taikytinos teisės ir perduoti šį klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad konosamentas įrodo, jog tarp siuntėjo ir jÅ«ros vežėjo buvo sudaryta vežimo jÅ«ra sutartis ir tuo pagrindu perduotas vežėjui krovinys, todėl krovinio gavėjui, gavus prekes pagal konosamentÄ , kyla pareiga sumokėti už jas. Byloje nėra pateikta jokia kita sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, kuri patvirtintų atsakovės prievolę sumokėti už prekes. IeÅ¡kovė, kildindama savo reikalavimus atsakovei iÅ¡ konosamento, yra saistoma ir jame numatytų savo teisių gynimo bÅ«dų.

8. IeÅ¡kovė Kinijos bendrovė Dikenstone Industry & Trade Xinyi Co., Ltd. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o apeliacinį procesÄ pagal atsakovės atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties nutraukti. Pažymi, kad nutartis dėl bylos teismingumo neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl negali bÅ«ti skundžiama. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo jurisdikcijos nagrinėti Lietuvos ir užsienio valstybėje registruotų subjektų ginÄÄ . Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės praÅ¡ymas dėl bylos teismingumo užsienio valstybės teismui ir užsienio teisės taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-614-241/2016 pažymėta, kad plečiamÄ jį CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiÅ¡kinimÄ sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimus lemia proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principai, kadangi tarptautinės jurisdikcijos klausimo iÅ¡sprendimas yra itin svarbus ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje. PrieÅ¡ingu atveju, tai gali lemti neefektyvų procesÄ , kuomet pirmosios instancijos teismui ginÄÄ iÅ¡sprendus iÅ¡ esmės, apeliacinės instancijos teismas konstatuotų esminį procesinių teisės normų pažeidimÄ dėl netinkamai iÅ¡spręsto jurisdikcijos klausimo.

Taigi, teismo procesinio sprendimo, kuriuo iÅ¡sprendžiamas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, apskundimo apeliacine tvarka galimybė Å¡ioje nutartyje grindžiama ne bÅ«simo teismo sprendimo pripažinimo kitoje valstybėje galimybėmis, o paties teismo proceso neteisėtumu tuo atveju, jei tarptautinės jurisdikcijos klausimas yra iÅ¡sprendžiamas neteisingai, t. y. tokio pažeidimo esmingumu. Taigi, teismui sprendžiant jurisdikcijos klausimÄ pagal tarptautinio teismingumo taisykles, teismas sprendžia klausimÄ dėl tolesnės bylos eigos Lietuvos Respublikos teismuose galimybės. Jeigu bÅ«tų pripažinta, kad byla nepriklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, tai reikÅ¡tų, kad yra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai Lietuvos Respublikos teismuose.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo iÅ¡sprendžiamas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, pripažįstant Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijÄ nagrinėti kilusį ginÄÄ , gali bÅ«ti skundžiamas atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo.

11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismingumo taisyklių reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį laikymasis yra bÅ«tinoji teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinimo sÄ lyga (CPK 5 straipsnis). Spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , teismas ne tik patikrina, ar teikiamas ieÅ¡kinys atitinka bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, keliamus tokiam procesiniam dokumentui kaip ieÅ¡kinys (CPK 111, 135 straipsniai), tačiau patikrina ir tai, ar nėra aplinkybių, dėl kurių teikiamÄ ieÅ¡kinį bÅ«tų privaloma atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

Viena iÅ¡ tokių aplinkybių ir yra ieÅ¡kinio pateikimas laikantis teismingumo taisyklių, t. y. teismas visais atvejais turi įvertinti, ar jis turi jurisdikcijÄ nagrinėti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas nepriklausomai nuo teismingumo klausimo pobÅ«džio, t. y. nepriklausomai nuo to, sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas. Teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimÄ kyla iÅ¡ CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimÄ â€“ expressis verbis (tiesiogiai) iÅ¡ CPK 782 straipsnio nuostatų.

12. Å iuo atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė, užsienio valstybėje registruota įmonė, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, grindžiamÄ prievole atsiskaityti už gautÄ krovinį, atsakovei, Lietuvoje įsteigtai ir Klaipėdos mieste registruotÄ buveinę turinčiai įmonei, jos registruotos buveinės teritorijoje veikiančiam teismui, vadovaudamasi CPK 29 straipsniu, nustatančiu bendrÄ jį teritorinį teismingumÄ .

13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ ieÅ¡kinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis), todėl jį priėmė nagrinėti. Atsakovė, nesutikdama su Lietuvos teismų jurisdikcija spręsti tarp Å¡alių kilusius ginčus, nurodė, kad Å¡alys buvo susitarusios ginčus spręsti Anglijos teisme ir taikyti Anglijos teisę bei prašė iÅ¡spręsti klausimus dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės nagrinėjamoje byloje.

14. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės praÅ¡ymo konstatavęs, kad bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su atsakovės nurodomu konosamento, kaip dokumento, įrodančio prekių jÅ«ra vežimo sutarties sudarymÄ ir vykdymÄ , reglamentavimu bei aiÅ¡kinimu, todėl jame numatytos sÄ lygos dėl taikytinos teisės ir ginčo teismingumo netaikytinos. Nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis atsakovė pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo iÅ¡ esmės įrodinėja, kad atsakovei pareiga apmokėti už krovinį kyla iÅ¡ konosamento, todėl turi bÅ«ti taikomos jame numatytos sÄ lygos.

15. Teismo jurisdikcija nagrinėti tam tikrÄ reikalavimÄ nustatoma atsižvelgiant į konkrečias teisės akte įtvirtintas faktinio pobÅ«džio aplinkybes, kurios užtikrina ryÅ¡io tarp teismo ir bylos egzistavimÄ (Å¡iuo atveju atsakovės buveinės vieta yra teismo veiklos teritorijoje (CPK 29 straipsnis)), suteikiantį teismui jurisdikcijÄ nagrinėti bylÄ . Pažymėtina ir tai, kad nustatant, ar egzistuoja sÄ lygos, kurios lemia ginčo nagrinėjimÄ teisme ir kurių pagrindu teismas prisiima jurisdikcijÄ arba jos atsisako, tampa aktualus kreipimosi į teismÄ pagrindas.

Teismas dėl savo jurisdikcijos sprendžia pagal tai, koks yra pareikÅ¡tas reikalavimas ir pagal tai, kokios faktinės aplinkybės egzistuoja ieÅ¡kinio padavimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017, 35 punktas). Å iuo atveju, kaip minėta, ieÅ¡kovė reikalavimus atsakovei kildina iÅ¡ pareigos atsiskaityti už gautas prekes nevykdymo, todėl teismas, ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, vadovaudamasis nurodytu ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu ir dalyku bei nenustatęs pagrindų, kurie leistų teigti esant Å¡alių susitarimui perduoti tarp jų kilusius ginčus nagrinėti arbitražui ar kitos valstybės teismams, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį nagrinėti, kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atitinkamo reikalavimo priskyrimas teismo arba arbitražo kompetencijai, esant Å¡alių sudarytam galiojančiam susitarimui dėl ginčų sprendimo bÅ«do, priklauso ne nuo proceso teisės normų, reglamentuojančių teismingumÄ , ar teismo byloje atliekamų procesinių veiksmų, o nuo tokio susitarimo turinio – kilus ginčui teismas privalo nustatyti, ar Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė ir kokia yra tikroji Å¡alių valia dėl atitinkamo ginčo (ginčų) sprendimo tvarkos.

Todėl spręsdamas dėl Å¡alių nukreipimo spręsti ginÄÄ jų pasirinktu bÅ«du, teismas turi visų pirma iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡alis sieja sutartiniai santykiai, ir jei tarp Å¡alių sudaryta sutartis – ar Å¡alys yra susitarusios dėl tarpusavio ginčų sprendimo bÅ«do ir tvarkos. Apeliantė teigia, jog byloje nėra pateikta jokia kita sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, kuri patvirtintų atsakovės prievolę sumokėti už prekes. Å iuo atveju klausimo dėl Å¡alis siejančių teisinių santykių nagrinėjimas neatsiejamai susijęs su byloje pareikÅ¡tų reikalavimų nagrinėjimu, todėl klausimas, ar Å¡alis sieja sutartiniai santykiai, kas gali daryti įtakÄ ir teismo prisiimtos bylos jurisdikcijos klausimui, bus atliekamas teisminio bylos nagrinėjimo metu, t. y. sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau nedaro įtakos teismo sprendimo dėl jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kinį, remiantis ieÅ¡kinio pateikimo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis.

17. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ , atsiradusiÄ vežant krovinį jÅ«ra konosamente numatytomis sÄ lygomis. Taigi, byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsiskaitymo už krovinį, t. y. ieÅ¡kovė nurodo, jog atsakovė pažeidė prievolę apmokėti prekių vertę, nors Å¡ias prekes priėmė pagal vežėjo jÅ«ra pateiktÄ konosamentÄ . Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nekyla ginčas dėl krovinio (prekių) tinkamo vežimo ar pristatymo gavėjui, t. y. dėl netinkamo vežimo paslaugų tiekimo ir netinkamai įvykdytos vežimo sutarties.

Konstatuotina, jog bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su konosamento, kaip dokumento, įrodančio prekių jÅ«ra vežimo sutarties sudarymÄ ir vykdymÄ , aiÅ¡kinimu, todėl nėra pagrindo taikyti Å¡iame dokumente numatytų teismingumo taisyklių. Akcentuotina, kad ginÄÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės bus vertinamos aplinkybės, susijusios su prekių priėmimu pagal vežėjo pateiktÄ konosamentÄ , t. y. Å¡io dokumento turėjimu, bei pareigos apmokėti už krovinį įvykdymu, tačiau ne aplinkybės, susijusios su konosamento sÄ lygomis, vežimo jÅ«ra sutarties tinkamu vykdymu ir klausimais, kurie tiesiogiai kildinami iÅ¡ konosamento.

18. Pažymėtina, kad teismas, vėlesnėse proceso stadijose nustatęs, kad kreipimosi į teismÄ metu nebuvo sÄ lygų, kurių pagrindu jis prisiėmė jurisdikcijÄ , todėl jurisdikcija buvo prisiimta klaidingai, gali jos atsisakyti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).

19. Å ioje proceso stadijoje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog nagrinėjamoje byloje taikytina ne nacionalinė, bet užsienio valstybės teisė. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad bylos nagrinėjimo metu Å¡alims pateikus įrodymus dėl ginčui taikytinos užsienio valstybės teisės, pirmosios instancijos teismas gali spręsti taikytinos teisės klausimÄ iÅ¡ naujo.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė ginčo jurisdikcijos klausimÄ . Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė