8ed4e611-3704-4e57-a21d-ee3afc349cac · PanevÄžio apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedvaldžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisÄtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); neteisÄtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejanÄio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). NenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinÄje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavÄs, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Legislator headnote
AI generated8ed4e611-3704-4e57-a21d-ee3afc349cac · PanevÄžio apygardos administracinis teismas: Å¡iukÅ¡lių dÄÅ¾Ä (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvÄ, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Visose Å iaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, kuris nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukÅ¡Äio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimus.NurodÄ, jog atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kÄjo buvimo Å iaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinÄs teritorijos pastato rÅ«syje esanÄioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-1204-320/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01549-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 1.37.2.3.; 3.21.(S) PANEVÄŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkriÄio 6 d.PanevÄžys PanevÄžio apygardos administracinio teismo teisÄja Irena VaržinskienÄraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. Ž. skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus.
Teismas n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas V. Ž. į teismo posÄdį neatvyko, apie bylos nagrinÄjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta teismo Å¡aukimu (b. l. 159). PareiÅ¡kÄjas pateikÄ praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant (b. l. 6).PareiÅ¡kÄjas skundu (b. l. 2-6) kreipÄsi į PanevÄžio apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡Ä iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau â ir Å iaulių TI), priteisti 15 000eurų neturtinÄs žalos, atsiradusios dÄl jo laikymo netinkamomis, orumÄ Å¾eminanÄiomis sÄ lygomis Å iaulių TI kamerose, atlyginimÄ .
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad nuo 2013 m. rugsÄjo mÄn. buvo laikomas Å iaulių TI pažeidžiant jo, kaip kalinamo asmens, teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencija) ginamas jo, kaip žmogaus, teises. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atlyginimo reikalauja dÄl to, kad jis buvo laikomas perpildytose kamerose (nuo 2 iki 10 žmonių), kuriose vienam asmeniui ploto tekdavo mažiau nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 âLaisvÄs atÄmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.
Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«raâ (toliau â ir Lietuvos higienos normos HN 76:1999) 6.15 punkte nustatyta 5 kv. m ploto norma. PaaiÅ¡kino, jog Å¡ios kalinimo įstaigos kamerų plotas yra apytiksliai nuo 6 kv. m iki 20 kv. m., kiekvienoje iÅ¡ jų yra įrengtas stalas, užimantis apie 1,5 kv. m ploto, kÄdÄ, užimanti apie 0,09 kv. m ploto, suoliukas, užimantis 0,25 kv. m ploto, gultai (dviejų aukÅ¡tų), užimantys apie 2 kv. m ploto, sanitarinis mazgas, užimantis apie 2,5 kv. m ploto.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog gyvenamojoje patalpoje pareigÅ«nai talpina tiek asmenų, kiek įrengta miegamųjų vietų, nors miegamųjų vietų gyvenamojoje patalpoje turÄtų bÅ«ti įrengta toks skaiÄius, kad Å¡ioje patalpoje laikomiems asmenims asmeninÄs erdvÄs tektų ne mažiau nei teisÄs aktais nustatyta ploto norma. Europos teisÄje yra nurodyta, kad nuteistajam ar suimtajam asmeninis plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 5 kv. m. Å iaulių TI kamerose neturÄdamas galimybÄs nei judÄti, nei sportuoti, bÅ«damas sveikas, buvo priverstas nuolat gulÄti arba sÄdÄti.
PareiÅ¡kÄjas savo teisių pažeidimus grindÄ ir tuo, kad nebuvo sudarytos sÄ lygos naudotis tualetu privaÄiai. Žemino jo orumÄ tai, kad teko atlikinÄti gamtinius reikalus visų akivaizdoje. Be to, Å iaulių TI patalpose buvo Å¡alta, drÄgna, trÅ«ko oro. Atvykus ar iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių TI, asmens apžiÅ«ros buvo atliekamos antisanitarinÄmis sÄ lygomis, suimtasis asmuo, esant žemai oro temperatÅ«rai, verÄiamas nusirengti nuogai, o daiktus dÄti į neÅ¡varias dÄžes. Jo nuomone, tokiu bÅ«du tyÄiojamasi iÅ¡ asmens ir jo daiktų, taip yra žeminamas asmuo bei jo orumas.
Kaip neturtinÄs žalos atsiradimo pagrindÄ nurodÄ ir tai, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas. Kadangi pareiÅ¡kÄjas mÄgsta daug skaityti, raÅ¡yti, tai labai pakenkÄ jo akims. PareiÅ¡kÄjo teigimu, rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys Å iaulių TI kamerose buvo laikomi kartu, taip žeminant asmens orumÄ ir tyÄiniais pareigÅ«nų veiksmais sudarant konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų. KonfliktinÄs situacijos dažnai kildavo ir dÄl psichologinių bei fiziologinių nepatogumų, kurie atsirasdavo dÄl per mažo vienam asmeniui skiriamo (tenkanÄio) ploto.
TodÄl neturtinÄ Å¾alÄ taip pat kildino iÅ¡ netinkamo pareigÅ«nų elgesio bei nuolatinių provokacijų. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad dÄl nežmoniÅ¡kų, žiaurių, pažeidžianÄių teisÄs aktų reikalavimus kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI jis patyrÄ didžiulÄ emocinÄ, psichologinÄ, neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ ir praÅ¡Ä atlyginti.Atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posÄdį neatvyko, apie bylos nagrinÄjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta teismo Å¡aukimu (b. l. 160).
Atsiliepime praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti atsakovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 18).Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ (b. l. 11-18) pareiÅ¡kÄ, kad su pareiÅ¡kÄjo reikalavimu nesutinka ir praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . NurodÄ, jog iÅ¡ Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-07-03 pažymos âDÄl V. Ž.â matyti, kad pareiÅ¡kÄjas skundžiamu laikotarpiu Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2013-09-13 iki 2015-03-16kamerose Nr. 5, 100, 40, 64, 82, 55, 10, 65, 25, 59, kuriose pareiÅ¡kÄjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 12,70 kv. m iki 2,54 kv. m gyvenamojo ploto.
PažymÄjo, kad Å iaulių TI kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sÄ raÅ¡ai nedaromi, todÄl pateikti tikslius kartu su pareiÅ¡kÄju kamerose laikomų asmenų sÄ raÅ¡us nÄra galimybÄs. Akcentavo, jog įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, todÄl Å iaulių TI dÄl objektyvių priežasÄių ne visuomet turi galimybÄ užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto. TaÄiau tokia situacija priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausanÄių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaiÄiui ir nÄra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaiÄiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.
Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji (nuteistieji), kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat atkreipÄ dÄmesį, kad toje paÄioje kameroje laikomų asmenų skaiÄius per parÄ nÄra pastovus (dalis asmenų kvieÄiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).
TodÄl net mažiausio ploto kamerose, keiÄiantis kalinÄių asmenų skaiÄiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijanÄio normÄ .NurodÄ, jog Å iaulių TI gyvenamosios kameros langai yra pritaikyti vÄdinimui, kameros yra vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir toks kamerų vÄdinimo bÅ«das atitinka higienos normos reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esanÄių asmenų skaiÄiaus ir kitų aplinkybių (tokių kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judÄjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.).
Å iaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todÄl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nÄra galimybÄs padidinti langų angų, nÄra galimybÄs įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judÄjimo greitį bei sumažinti santykinÄ drÄgmÄ, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ).Atsižvelgdamas į iÅ¡dÄstytÄ , pabrÄžÄ, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisÄto veikimo, kiek tai lieÄia pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl nepakankamo dienos Å¡viesos patekimo į kamerÄ , Å¡alÄio ar drÄgmÄs, ventiliacijos nebuvimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Taip pat nurodÄ, kad Å iaulių TI rÄžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinÄs lovos (vienam asmeniui â 1 vienetas); spintelÄs (vienam asmeniui â 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetÄ (vienam asmeniui â 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, taÄiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esanÄioje tuÅ¡Äioje erdvÄje, dÄl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar tabureÄių gali bÅ«ti mažiau; maisto produktų spintelÄ arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninÄ virÅ¡utinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);
Å¡iukÅ¡lių dÄÅ¾Ä (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvÄ, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Visose Å iaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, kuris nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukÅ¡Äio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimus.NurodÄ, jog atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kÄjo buvimo Å iaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinÄs teritorijos pastato rÅ«syje esanÄioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje.
Mano, jog pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl Å¡alÄio, purvo yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dÄstomi remiantis subjektyviais pojÅ«Äiais, todÄl jų teisingumo nÄra galimybÄs įvertinti.Akcentavo, jog nuo 2010 m. Å iaulių TI, vykdant teisÄs aktų reikalavimus, taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykÄ asmenys, jų pageidavimu, yra paskiriami į dviejų tipų kameras â rÅ«kanÄiųjų ir nerÅ«kanÄiųjų. Å iaulių TI atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įproÄius ir, vadovaudamiesi gauta informacija, sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .
Jokių nusiskundimų dÄl laikymo su rÅ«kanÄiaisiais asmenimis pareiÅ¡kÄjas įstaigai nÄra pateikÄs. Be to, pats nenurodo galimai esÄ s nerÅ«kantis ir Å¡ios aplinkybÄs niekaip nepagrindžia. Mano, jog įstaiga negali bÅ«ti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sÄ moningai nuslepia ar teikia melagingÄ informacijÄ apie savo žalingus įproÄius ir dÄl to yra laikomi rÅ«kanÄiųjų/nerÅ«kanÄiųjų patalpose.Atsakovo atstovo teigimu, nors pareiÅ¡kÄjas tvirtina, kad jis buvo laikomas antisanitarinÄmis sÄ lygomis, Å¡ių teiginių jis niekaip nedetalizavo.
PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su laikymo Å iaulių TI sÄ lygomis, savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotis laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Tai, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ stresÄ ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Å iaulių TI kameras yra natÅ«ralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortÄ ar stresÄ .
PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, kuo grindžiamas jo nurodytas žalos dydis ir kaip jis paskaiÄiuotas. PraÅ¡Ä sprendžiant neturtinÄs žalos priteisimo pareiÅ¡kÄjui klausimÄ , atsižvelgti į tai, kas aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstyta, bei į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekÄ Ä¯gyvendinti galiojanÄius teisÄs aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kÄjÄ , pareiÅ¡kÄjo laikymas teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukÄlÄs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.NagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjas skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡Ä priteisti jam neturtinÄs žalos, kuriÄ jis kildina iÅ¡ neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, atlyginimÄ . GinÄo dÄl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos vieÅ¡osios civilinÄs atsakomybÄs specifika, kad civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo â valstybÄ, lemia tam tikrus Å¡ios civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus.
Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinÄ atsakomybÄ atsirasti pažeidÄjo kaltÄs sÄ lyga nÄra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų buvimo:
1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisÄtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);
2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);
3) neteisÄtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejanÄio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). NenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinÄje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavÄs, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Taigi, konstatuojant CK6.271 straipsnyje nurodytus neteisÄtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo (CK6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmeniui, teigianÄiam, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartis administracinÄje byloje Nr. A822-1500/2013).
NeteisÄta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisÄs aktų, bet ir tarptautinių teisÄs aktų nesilaikymu, todÄl nagrinÄjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo (toliau â SuÄmimo vykdymo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinanÄioje bendrÄ sias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinÄs padÄties nuostatas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilieÄiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos pilieÄiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai, o 3 dalyje, įtvirtinanÄioje fundamentalias žmogaus teisių apsaugos nuostatas, numatyta, jog vykdant suÄmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .
Å io įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suÄmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisÄs aktais, pagal 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ(toliau â ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) (galiojo nuo 2010-04-11 iki 2015-11-01), kuri ir nustato laisvÄs atÄmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pateikÄs reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes (2014-02-27 nutartis administracinÄje byloje Nr. A822-81/2014.
Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjÄs ir įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvÄs atÄmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisÄtumÄ (2013-12-11 nutartis administracinÄje byloje Nr. A756-2072/2013).DÄl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, plotųPareiÅ¡kÄjas skunde kaip žalos atsiradimo pagrindÄ nurodÄ, jo nuomone, vienam asmeniui turinÄio tekti 5 kv. m kameros ploto normos pažeidimÄ , ir dÄl Å¡io pažeidimo atsiradusius nepatogumus, įskaitant judÄjimo suvaržymus.PažymÄtina, jog pareiÅ¡kÄjas nepagrįstai teigia, jog nagrinÄjamo ginÄo laikotarpiu ploto, turinÄio tekti vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, norma buvo nustatyta Lietuvos higienos normos HN 76:1999 6.15 punkte.
MinÄta higienos norma reglamentavo tardymo izoliatoriuose vienam asmeniui tenkanÄio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto klausimÄ iki 2010-04-11, kuomet Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2010-03-30 įsakymo Nr. V-241 2.2 punktu Lietuvos higienos normÄ HN 76:1999 pripažino netekusia galios bei patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietosâ bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kuri nustato tik laisvÄs atÄmimo vietų įrengimo reikalavimus.
Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios, ploto, tenkanÄio vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, norma buvo nustatyta KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių-pataisos namus).IÅ¡ byloje pateiktos Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-07-03 pažymos dÄl V.
Ž. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.20-25) nustatyta, kad nuo 2013-09-13 iki 2015-03-16 (toliau â ir ginÄo laikotarpis), viso 203 paras, pareiÅ¡kÄjas periodiÅ¡kai buvo laikomas Å iaulių TI kamerose Nr. 5, 100, 40, 64, 82, 55, 10, 65, 25 ir 59.Pažymos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas Å iaulių TI nuo 2013-09-13 iki 2013-10-18, buvo laikomas kameroje Nr. 5, kurios plotas 12,69 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 1 iki 5 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 12,69 iki 2,54 kv. m kameros ploto), nuo 2013-10-18 iki 2013-11-13, nuo 2013-12-16 iki 2014-01-20, nuo 2014-11-07 iki 2014-11-17, nuo 2014-12-15 iki 2014-12-16, nuo 2015-01-27 iki 2015-02-24 â kameroje Nr. 100, kurios plotas 20,14 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 3 iki 6 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 6,71 iki 3,36 kv. m kameros ploto), nuo 2013-11-15 iki 2013-12-09 â kameroje Nr. 40, kurios plotas 22,93 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 2 iki 6 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 11,47 iki 3,82 kv. m kameros ploto), nuo 2014-01-22 iki 2014-01-24 â kameroje Nr. 64, kurios plotas 22,34 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 2 iki 5 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 11,17 iki 4,47 kv. m kameros ploto), nuo 2014-01-24 iki 2014-01-27 â kameroje Nr. 82, kurios plotas 22,88 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 4 iki 5 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 5,72 iki 4,58 kv. m kameros ploto), nuo 2014-10-10 iki 2014-10-22 â kameroje Nr. 55, kurios plotas 18,77 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 2 iki 4 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 9,39 iki 4,69 kv. m kameros ploto), nuo 2014-10-31 iki 2014-11-04 â kameroje Nr. 10, kurios plotas 16,26 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 3 iki 5 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 5,42 iki 3,25 kv. m kameros ploto), nuo 2014-11-04 iki 2014-11-05 â kameroje Nr. 65, kurios plotas 22,60 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 4 iki 5 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 5,65 iki 4,52 kv. m kameros ploto), nuo 2014-11-21 iki 2014-12-08, 2014-12-16 â kameroje Nr. 25, kurios plotas 16,25 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 2 iki 4 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 8,13 iki 4,06 kv. m kameros ploto), o nuo 2015-03-02 iki 2015-03-16 â kameroje Nr. 59, kurios plotas 19,78 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 2 iki 5 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 9,89 iki 3,96 kv. m kameros ploto).
IÅ¡analizavÄs byloje nustatytus duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, plotÄ ir jose laikytų asmenų skaiÄių, teismas nustatÄ, kad iÅ¡ aptariamo laikotarpio 23,5 paros pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis nei 3,6 kv. m: kameroje Nr. 5 pareiÅ¡kÄjui tekÄs kameros plotas teisÄs aktais nustatytos kameros ploto normos neatitiko 11 parų (iÅ¡ jų 1 parÄ trÅ«ko 1,06 kv. m, 10 parų paeiliui â po 0,43 kv. m), kameroje Nr. 100 â 8,5 paros (trÅ«ko 0,24 kv. m, iÅ¡ jų daugiausiai 4 paras paeiliui), kameroje Nr. 10 â 4 paras paeiliui (trÅ«ko 0,35 kv. m).Likusį laikÄ (viso 179,5 paros) pareiÅ¡kÄjas Å iaulių TI kamerose Nr. 5, 100, 40, 64, 82, 55, 10, 65, 25 ir 59 buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esanÄiam laisvÄs atÄmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.
Taigi darytina iÅ¡vada, jog laikymo Å iaulių TI laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas 23,5 paros buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžianÄiomis teisÄs aktais nustatytÄ kameros ploto vienam asmeniui normÄ , t. y. Å iaulių TI pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto ir neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalÄjo veikti.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ , t. y. nustaÄius neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ), sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ Konvencijos 3 straipsnio kontekste, t. y. vertinant ar pažeidimas patenka į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., 2013-11-18 sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).
Nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisÄs aktuose nÄra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaiÄiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ . EŽTT yra nurodÄs, kad teismas, sprÄsdamas dÄl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, turi nustatyti, ar kiekvienas sulaikytasis turi individualiÄ miego vietÄ ; ar kiekvienam kaliniui tenka bent 3 kv. m; ar suimtieji gali laisvai judÄti tarp baldų (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07 ir Nr. 60800/08; 2013-04-02 sprendimÄ byloje Olszewskiego prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 21880/03).
PastebÄtina, kad Å¡i pozicija atspindi EŽTT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2009-07-30 sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03; 2010-04-08 sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03; 2012-05-31 sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06ir kt.). Taigi, įvertinÄs byloje esanÄiÄ medžiagÄ , taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis (b. l. 14, 26-27, 114-123), teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų ginÄo laikotarpiu suimtiesiems tenkantis plotas periodiÅ¡kai tam tikrais laikotarpiais buvo per mažas, jiems akivaizdžiai trÅ«ko laisvos vietos, kurioje galÄtų judÄti, todÄl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo ženkliai pažeista.
PareiÅ¡kÄjo skunde nurodyta aplinkybÄ, kad kamerose dÄl ploto trÅ«kumo jis buvo priverstas nuolat gulÄti arba sÄdÄti, yra glaudžiai susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertinama kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-16 sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A822-1053/2013 ir kt.).TodÄl, nors, įvertinus pareiÅ¡kÄjo asmens sveikatos istorijÄ (b. l. 91-100), byloje nÄra duomenų, kad nagrinÄjamu atveju bÅ«tent kalinimas pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų sukÄlÄs sveikatos sutrikimus, atsižvelgiant į minÄtas aplinkybes ir pakankamai ilgÄ minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkanÄio ploto neužtikrinimo trukmÄ, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarÄ prielaidas patirti pareiÅ¡kÄjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, sukÄlÄ jam dvasines kanÄias bei nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.AplinkybÄs, kad pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko mažesnis nei teisÄs aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iÅ¡ esmÄs neginÄijo, taÄiau nurodÄ, kad Å iaulių TI administracija negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaiÄiui ir nÄra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaiÄiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.
Å iuo aspektu pažymÄtina, kad nagrinÄjamoje byloje sprendžiamas ne atsakovo atstovo, o valstybÄs deliktinÄs atsakomybÄs klausimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ta aplinkybÄ, kad įkalinimo įstaigos administracija neturÄjo galimybÄs asmeniui užtikrinti minimalaus teisÄs aktų reikalaujamo gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybÄs nuo pareigos atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kÄjui (žr., pvz., 2009-01-23sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A438-121/2009; 2010-03-22nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-122/2010).MinÄta, jog Å iaulių TI kamerose Nr. 5, 100, 40, 64, 82, 55, 10, 65, 25 ir 59 ginÄo laikotarpiu buvo talpinta nuo 1 iki 6 asmenų, nors pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus âSuimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planoâ, kuriame nustatytas vietų skaiÄius kiekvienoje kameroje, duomenis, Å¡iose kamerose aptariamu laikotarpiu galÄjo bÅ«ti talpinama nuo 6 iki 12 suimtųjų ir nuteistųjų (b. l. 135-158).
TodÄl vertintinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kÄjo argumentas, jog gyvenamojoje patalpoje pareigÅ«nai talpino tiek asmenų, kiek įrengta miegamųjų vietų.PareiÅ¡kÄjo skundo argumentas, kad Europos teisÄje yra nurodyta, jog nuteistajam ar suimtajam asmeninis plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 5 kv. m, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. PažymÄtina, kad tokio reikalavimo neįtvirtino nÄ vienas pareiÅ¡kÄjo kalinimo metu galiojÄs teisÄs aktas, o EŽTT ne kartÄ yra nurodÄs, kad atsisako nustatyti, kiek kv. m turi tekti kaliniui ir kuomet erdvÄs trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010-12-16 sprendimÄ byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 14248/05; 2014-09-15 sprendimÄ byloje Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 740/13).DÄl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, užtikrinimoPareiÅ¡kÄjas savo teisių pažeidimus grindÄ ir tuo, kad nebuvo sudarytos sÄ lygos naudotis tualetu privaÄiai.
Žemino jo orumÄ tai, kad teko atlikinÄti gamtinius reikalus visų akivaizdoje.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ akcentavÄs, kad laisvÄs atÄmimo vietose turi bÅ«ti stengiamasi sudaryti tokias sÄ lygas, jog asmuo turÄtų galimybÄ privaÄiai pasinaudoti tualetu (2015-07-16 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-2277-520/2015). PažymÄtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009-03-12 sprendime EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, taÄiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galÄjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.
Kalinamas asmuo turi teisÄ Ä¯ privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (žr. pvz., EŽTT 2012-05-10 sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009-03-12 sprendimÄ byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; ir kt.).Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ); sanitarinis mazgas turi turÄti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .
Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikÅ¡Äiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymuNr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs (toliau â ir TaisyklÄs). MinÄtų taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa kameroje turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Teismo vertinimu, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto bei Taisyklių 14.5 punkto nuostatos, numatanÄios sanitarinių mazgų įrengimÄ atskirose tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros patalpose reikalavimÄ , nagrinÄjamu atveju netaikytinos, nes pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkto bei Taisyklių 2 punkto nuostatas veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ios higienos normos ir Taisyklių reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Atsakovo atstovo Å iaulių TI Ūkio skyriaus pateiktoje 2015-07-02 pažymoje Nr. 62/08-734 âApie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriujeâ (toliau â ir Pažyma apie laikymo sÄ lygas) (b. l. 26-29) teigiama, jog Å iaulių TI gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai nuvaloma danga.
Sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai grindyse su Å¡alto nubÄgimo sistema, unitazų nÄra. TaÄiau Å¡iuo metu jau padÄta įrenginÄti unitazus (klozetus) kai kuriose gyvenamosiose kamerose. Sanitariniuose mazguose įrengta praustuvÄ, vienai gyvenamajai kamerai yra skirtas vienas veidrodis ir tualeto reikmenų spintelÄ sanitariniame mazge.MinÄta, kad pareiÅ¡kÄjas įvairiais laikotarpiais nuo 2013-09-13 iki 2015-03-16 (viso 203 paras) buvo laikomas drauge su kitais asmenimis kamerose Nr. 5, 100, 40, 64, 82, 55, 10, 65, 25 ir 59.
IÅ¡ atsakovo atstovo byloje teiktų fotonuotraukose užfiksuotų duomenų (b. l. 114-123) nustatyta, jog Å¡iose kamerose sanitarinis mazgas tiek nuo gyvenamosios paskirties ploto, tiek nuo kameros durų yra atskirtas pertvaromis, praÄjimus atitveriant durimis arba erdves skirianÄia užuolaida. Å ios aplinkybÄs neneigia ir pareiÅ¡kÄjas. TodÄl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo užtikrintas ir tokios asmenų laikymo sÄ lygos Å iaulių TI gyvenamosiose patalpose negali bÅ«ti vertinamos pažeidžianÄiomis asmens privatumÄ ir žeminanÄiomis žmogaus orumÄ , t. y. pažeidžianÄiomis Konvencijos 3 straipsnį.DÄl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjasPareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad gyvenamose patalpose buvo Å¡alta, drÄgna, trÅ«ko oro, nebuvo užtikrintas natÅ«ralaus apÅ¡vietimas, ir tai pakenkÄ jo regÄjimui.Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 13 punktus, laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra.
Gyvenamosios kalinimo patalpos apÅ¡vietimo reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktai. Pagal Å¡iuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , lango angoje įstatomos metalinÄs grotos arba lango stiklas aptraukiamas metaliniu tinklu ar apsaugine plÄvele. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema, pagal taisyklių 14.10 punktÄ kameroje turi bÅ«ti natÅ«ralus arba mechaninis vÄdinimas.
Oro temperatÅ«ra kameroje Å¡iltuoju laikotarpiu turi bÅ«ti 18-28 °C, santykinÄ oro drÄgmÄ â 35-65%, Å¡altuoju laikotarpiu â 18-22 °C, santykinÄ oro drÄgmÄ â 35-60% (26 punktas).Å iaulių TI pateiktoje Pažymoje apie laikymo sÄ lygas (b. l. 26-29) nurodoma, kad Å iaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todÄl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judÄjimo greitį bei sumažinti santykinÄ drÄgmÄ, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose, kadangi nÄra galimybÄs padidinti langų angas.
MinÄtoje pažymoje taip pat pažymÄta, kad Å iaulių TI kamerose yra skaidraus stiklo langai, nÄra įrengtos ventiliacijos sistemos, gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus. Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktuose 2013-07-09 Nr. EP-224 (periodinis patikrinimas atliktas 2013-06-26) (b. l.
67) bei 2014-10-03 Nr. EP-406 (periodinis patikrinimas atliktas 2014-09-25) (b. l.
86) nustatyta, kad įstaigoje gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus ir natÅ«ralios traukos kanalais.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių TI laikotarpiu nebuvo atlikta Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro patikrinimų, ar kameros Nr. 5, 100, 40, 64, 82, 55, 10, 65, 25 ir 59, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Byloje pateiktas ne vienas Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktas leidžia sprÄsti, kad Å¡i institucija ne kartÄ atliko Å iaulių TI kamerų bÅ«klÄs atitikties nustatytoms higienos normoms vertinimÄ , todÄl atsižvelgiant į 2013-07-09 patikrinimo akto Nr. EP-224 (b. l. 66-73), 2013-09-05 patikrinimo akto Nr. EP-301 (b. l. 74-77), 2014-08-13 patikrinimo akto Nr. EP-330 (80-84), 2014-10-03 patikrinimo akto Nr. EP-406(b. l. 85-88) rezultatus, Å iaulių visuomenÄs sveikatos centras pažeidimų, susijusių su natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros, ventiliacijos, santykinÄs oro drÄgmÄs reikalavimais, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, ginÄui aktualiu laikotarpiu nenustatÄ.
Teismo vertinimu, Å¡iems kameros įrengimo reikalavimams įgyvendinti nepakanka atlikti paprastÄ jį kamerų remontÄ , o pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkto nuostatas, veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjas jo laikymo Å iaulių TI metu nÄ karto neiÅ¡sakÄ nusiskundimų Å¡ios įstaigos administracijai dÄl Å¡alÄio, drÄgmÄs, oro bei natÅ«ralaus apÅ¡vietimo trÅ«kumo (b. l. 30-42), pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ duomenų, jog dÄl Å¡ių jo nurodytų pažeidimų bÅ«tų reiÅ¡kÄs pretenzijas, skundus kitoms kompetentingoms institucijoms.
Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kÄjas reiÅ¡kÄ bendro, abstraktaus pobÅ«džio nusiskundimus, kad gyvenamosiose kamerose Å¡alta, drÄgna, trÅ«ko oro, taÄiau jų nekonkretizavo, nenurodÄ, kuriose kamerose ir kada tai pasireiÅ¡kÄ. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dÄl netinkamos kamerų, kuriose ginÄo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, bÅ«klÄs, konstatuoti, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai laikÄ pareiÅ¡kÄjÄ kamerose, neatitinkanÄiose joms keliamų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, nÄra pagrindo.PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad bÅ«tent dÄl prasto apÅ¡vietimo sutriko jo regÄjimas, taÄiau nepateikia jokių duomenų Å¡iam teiginiui pagrįsti.
Atkreiptinas dÄmesys, kad pareiga įrodyti, jog dÄl neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kÄjui, pareiÅ¡kÄjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisÄtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartį administracinÄje byloje Nr. A444-669/2011). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme, todÄl vien tik pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nepakanka, kadangi paaiÅ¡kinimai turÄtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartis administracinÄje byloje A438-336/2012 ir kt.).
PareiÅ¡kÄjas, nurodydamas, kad bÅ«tent dÄl prasto apÅ¡vietimo sutriko jo regÄjimas, nenurodÄ jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių teismas galÄtų sprÄsti, jog pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ tikrųjų patyrÄ Ä¯vardytÄ Å¾alÄ . IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nenustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas Å iaulių TI, bÅ«tų kreipÄsis dÄl akių problemų į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ . Kybartų pataisos namų pateiktoje asmens sveikatos istorijoje (b. l. 91-100) užfiksuota informacija apie pacientÄ neleidžia teigti, jog dÄl pareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių TI sÄ lygų buvo padaryta žala pareiÅ¡kÄjo sveikatai (akims).
Be to, byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas Å iaulių TI, bÅ«tų kreipÄsis į administracijÄ dÄl prasto apÅ¡vietimo. DÄl to konstatuotina, kad dÄl sÄ lygų Å iaulių TI pareiÅ¡kÄjo sveikatai nebuvo padaryta žala.DÄl asmens ir jo daiktų apžiÅ«ros sÄ lygųPareiÅ¡kÄjas skunde pabrÄžÄ, jog atvykus ar iÅ¡vykstant (etapavimu)į/iÅ¡ Å iaulių TI, buvo daromos asmens apžiÅ«ros antisanitarinÄmis sÄ lygomis, suimtasis asmuo, esant žemai oro temperatÅ«rai, verÄiamas nusirengti nuogai, o daiktus dÄti į neÅ¡varias dÄžes.
Jo nuomone, tokiu bÅ«du tyÄiojamasi iÅ¡ asmens ir jo daiktų, taip yra žeminamas asmuo bei jo orumas.Vertindamas pareiÅ¡kÄjo nurodytÄ aspektÄ , teismas pažymi, jog pagal KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 (įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2014-09-13) patvirtintos LaisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau â ir Instrukcija) 151 punkto nuostatas, suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinÄ (neiÅ¡rengiant).
JÄ atlieka asmenys, kurie yra tos paÄios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. ApieÅ¡kodami suimtojo ar nuteistojo kÅ«nÄ ir maisto produktus, kratÄ atliekantys pareigÅ«nai privalo mÅ«vÄti pirÅ¡tines. Pagal Instrukcijos 153, 153.1 punkto nuostatas, suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminÄ krata privalomai atliekama, be kita ko, atvykus į laisvÄs atÄmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Instrukcijos 154 punktas detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ : visuminÄ asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje.
PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turÄti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurÄ (skarelÄ), nusiauti avalynÄ, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdÄmiai apžiÅ«rimi ir apÄiupinÄjami. IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kos nuostatos buvo įtvirtintos ir KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintoje LaisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijoje (ginÄui aktuali 2012-03-13 įsakymo Nr. V-92 redakcija, galiojusi nuo 2012-03-18 iki 2014-09-13).Lietuvos higienos normos HN 76:2010 54 punktas numato, kad visos laisvÄs atÄmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s. Taigi nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad atliekant asmenų kratas, turi bÅ«ti laikomasi, be kita ko, nustatytų higienos reikalavimų, užtikrinamos saugios ir tinkamos kratos atlikimo sÄ lygos.Bylos duomenimis nustatyta, kad Å iaulių TI administracinÄs teritorijos pastato rÅ«syje esanÄiame priÄmimo-paskirstymo skyriuje yra 11 priÄmimo-paskirstymo kamerų, kratų atlikimo patalpa bei Å¡varinimo patalpa, kurioje yra 3 persirengimo kabinos (b. l. 14, 67).
NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo nurodyti argumentai, jog darant asmens ir jo daiktų apžiÅ«ras tai atliekama antisanitarinÄmis sÄ lygomis, taip pat jo teiginiai dÄl purvo, yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. PareiÅ¡kÄjas skunde tik nurodÄ, jog asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinÄmis sÄ lygomis, Å¡ių argumentų nedetalizavo, t. y. kuriuo metu atsižvelgus į ilgÄ vertinamÄ laikotarpį tai vyko, kuriose patalpose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų, be to nenurodÄ, kad bÅ«tent jo apžiÅ«ra buvo atlikta antisanitarinÄmis sÄ lygomis ir kokius nepatogumus tai sukÄlÄ.
Atitinkamai, pripažintina, kad atsakovui bÅ«tų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakÄius ir nedetalius pareiÅ¡kÄjo teiginius. Antra vertus, Å¡iuos pareiÅ¡kÄjo teiginius iÅ¡ esmÄs paneigia Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro ginÄui aktualiu laikotarpiu atliktų patikrinimų metu užfiksuoti duomenys: 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 nustatyta, kad iÅ¡vykstanÄiųjų apžiÅ«ros patalpos tvarkingos (b. l. 87), 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224 (b. l. 67)nurodyta, kad priÄmimo-paskirstymo patalpoje kilimÄlių, kratos indų dezinfekcija atliekama.
Å ių patikrinimų metų jokių pažeidimų dÄl kratų atlikimo patalpų bÅ«klÄs, tame tarpe, per žemos oro temperatÅ«ros, neužfiksuota. DÄl nurodytų priežasÄių pareiÅ¡kÄjo skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjui atvykstant ar iÅ¡vykstant į/iÅ¡ Å iaulių TI kratos buvo atliekamos pažeidžiant aukÅ¡Äiau nurodytÄ tvarkÄ , todÄl teismas Å¡iuo aspektu nekonstatuoja neteisÄtų Å iaulių TI veiksmų.DÄl nerÅ«kanÄių asmenų teisÄs į jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ užtikrinimoPareiÅ¡kÄjas kaip neturtinÄs žalos atsiradimo pagrindÄ nurodÄ ir tai, jog rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys Å TI kamerose buvo laikomi kartu, taip žeminant asmens orumÄ ir tyÄiniais pareigÅ«nų veiksmais sudarant konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų.Atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl Å iaulių TI pareigÅ«nų netinkamo elgesio, konfliktinių situacijų bei nuolatinių provokacijų kÅ«rimo, kadangi Å¡is pareiÅ¡kÄjo teiginys yra deklaratyvus.
PareiÅ¡kÄjas byloje neįrodinÄjo jokių pareigÅ«nų provokacijų prieÅ¡ jį aplinkybių, byloje nÄra duomenų, kad laikymo Å iaulių TI laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas Å¡ios įstaigos administracijai bÅ«tų reiÅ¡kÄs nusiskundimus, praÅ¡ymus, pretenzijas dÄl nurodytų aplinkybių. Be to, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ ir įrodymų, patvirtinanÄių apie galimai padarytÄ neigiamÄ poveikį jo psichinei sveikatai.Vertinant pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl rÅ«kanÄių ir nerÅ«kanÄių asmenų laikymo kartu Å TI kamerose, pažymÄtina, jog su reikalavimu laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ taip pat glaudžiai susijusi pareiga nerÅ«kanÄius nuteistuosius atskirti nuo rÅ«kanÄiųjų asmenų.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolÄs įstatymo19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Tuo tarpu Å¡io straipsnio 4 dalis suformuluoja pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspÄjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.
Be to, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, jog laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtintas draudimas laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymÄjÄs, kad vadovaujantis minÄtais teisÄs aktais, laisvÄs atÄmimo vietos administracijos turi pareigÄ užtikrinti, jog nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais, o siekiant užtikrinti nerÅ«kanÄių nuteistųjų teisÄ bÅ«ti laikomiems atskirai nuo rÅ«kanÄiųjų, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti naujai į laisvÄs atÄmimo vietÄ atvykusių asmenų žalingus įproÄius (žr., pvz., 2013-01-22 nutartį administracinÄje byloje Nr. A822-513/2013 ir kt.).
Atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nerÅ«kanÄių asmenų laikymas vienoje kamerose kartu su rÅ«kanÄiaisiais pažeidžia teisÄs aktų (Lietuvos Respublikos tabako kontrolÄs įstatymo19 straipsnio ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010) nuostatas bei pareiÅ¡kÄjų teisÄ Ä¯ jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ (žr., pvz., 2013-05-23 nutartį administracinÄje byloje Nr. A552-733/2013, 2013-09-30 nutartį administracinÄje byloje Nr. A822-1374/2013 ir kt.).Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, jog nuo 2010 m.
Å iaulių TI, vykdant teisÄs aktų reikalavimus, taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykÄ asmenys, jų pageidavimu, yra paskiriami į dviejų tipų kameras â rÅ«kanÄiųjų ir nerÅ«kanÄiųjų. Å iaulių TI atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įproÄius ir, vadovaudamiesi gauta informacija, sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ . AplinkybÄ, kad rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose rÄžiminio korpuso apgyvendinimo kamerose pagal užpildytus praÅ¡ymus, kuriuos suimtieji pildo atvežus juos į tardymo izoliatorių, patvirtina Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224 (b. l.
67) bei 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 (b. l.
86) užfiksuoti duomenys.NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas skunde nenurodÄ, kad pats yra nerÅ«kantis, taÄiau iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo pirminÄs gydytojų apžiÅ«ros duomenų (b. l. 94), matyti, jog prie jo žalingų įproÄių nÄra pažymÄtas rÅ«kymas, Asmenų, atvykusių pirmÄ kartÄ Ä¯ Å iaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketos 2 punkte pareiÅ¡kÄjo pažymÄta, jog nesutinka bÅ«ti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis (b. l. 113), taip pat 2013-09-13 Å iaulių TI direktoriui teiktame praÅ¡yme pareiÅ¡kÄjas buvo nurodÄs, jog yra nerÅ«kantis, todÄl pageidauja bÅ«ti kalinama kameroje, kurioje yra laikomi nerÅ«kantys asmenys (b. l. 124).
Akcentuotina, kad byloje nÄra jokių duomenų, kurie galÄtų patvirtinti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, buvo rÅ«koma, to neteigia ir pats pareiÅ¡kÄjas. IÅ¡ byloje esanÄių pareiÅ¡kÄjo skundų ir praÅ¡ymų kopijų matyti (b. l. 30-42), jog pareiÅ¡kÄjas dÄl to, jog jo gyvenamojoje kameroje buvo rÅ«koma į Å iaulių TI administracijÄ raÅ¡tu nesikreipÄ. Taip pat nÄra duomenų, jog pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į Å iaulių TI administracijÄ su praÅ¡ymu perkelti jį į nerÅ«kanÄių asmenų kamerÄ , ir kad jo praÅ¡ymai ar skundai nebuvo tenkinami ar į juos nebuvo reaguojama.
TodÄl Å¡iuo atveju nÄra jokio pagrindo sprÄsti, jog Å iaulių TI administracija nesiÄmÄ reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose. Antra vertus, pareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad Å iaulių TI rÅ«kantys asmenys yra laikomi kartu su nerÅ«kanÄiaisiais, taÄiau nenurodÄ, kad Å¡iuo bÅ«du buvo pažeistos bÅ«tent jo teisÄs, t. y. kad jis buvo laikomas kameroje su rÅ«kanÄiais asmenimis. MinÄta, byloje nÄra įrodymų, patvirtinanÄių, kad pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į Å iaulių TI administracijÄ dÄl tokio pažeidimo jo atžvilgiu, todÄl pareiÅ¡kÄjo nusiskundimas, kad rÅ«kantys asmenys Å iaulių TI buvo laikomi kartu su nerÅ«kanÄiais, laikytas bendro pobÅ«džio, nesietinas su pareiÅ¡kÄjo individualiai patirtais iÅ¡gyvenimais bei neįrodo atsakovo neteisÄtų veiksmų pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu.AtsižvelgÄs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ Â teismas sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo teisÄ bÅ«ti kalinamam teisÄs aktų reikalavimus atitinkanÄiomis sÄ lygomis buvo pažeista.
Vertindamas pareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotÄ taisyklÄ, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2008-12-02 nutartis administracinÄje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013-12-16 nutartis administracinÄje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinÄje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nusprÄsti dÄl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinÄje byloje Nr. A822-1281/2013; 2013-07-29 nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-1211/2013). IÅ¡ administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrÄ neturtinÄs žalos dÄl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisÄs gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais â teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.
Kaip pažymÄta administracinÄje byloje A444-1211/2013, atsižvelgiant į tai, kad neturtinÄs žalos dydį pagrindžianÄių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkreÄiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinÄ vertybÄ ir neturtinÄ Å¾ala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turÄtų sprÄsti, ar pakanka pažeistos teisÄs pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinÄje byloje A444-1211/2013).
NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2008-04-16 sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444â 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Nustatydamas neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«dÄ bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dÄl netinkamų pareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių TI gyvenamosiose patalpose sÄ lygų (teisÄs į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeidimÄ ), į pažeistos vertybÄs pobÅ«dį (nagrinÄjant bylÄ , nenustatyta, kad jog dÄl teisÄs į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeidimo bÅ«tų padaryta žalos pareiÅ¡kÄjo sveikatai) bei pažeidimo pobÅ«dį, trukmÄ (23,5 paros), mastÄ (1 parÄ pareiÅ¡kÄjui tekÄs plotas buvo žymiai mažesnis (trÅ«ko 1,06 kv.
m) nei teisÄs aktais nustatytas minimalus, likusias 22,5 paros iki minimalios ploto normos trÅ«ko nuo 0,24 iki 0,43 kv. m,), intensyvumÄ (pažeidimas ilgiausiai truko 11 parų paeiliui, pažeidimai laiko atžvilgiu vienas nuo kito pakankamai nutolÄ), į tai, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu dÄl skunde nurodytų laikymo sÄ lygų nereiÅ¡kÄ skundų Å iaulių TI administracijai. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klÄ, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dÄl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ.
Byloje taip pat nenustatyta, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekÄ pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Ä®vertinÄs Å¡iuos kriterijus teismas sprendžia, jog konkreÄiu atveju teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , pareiÅ¡kÄjo patirti papildomi neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, diskomfortas, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus asmeniui bÅ«nant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimÄ ir pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.
Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kÄjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ . TodÄl atsižvelgÄs į iÅ¡dÄstytÄ informacijÄ bei į Lietuvos Respublikos teismų analogiÅ¡kose bylose priteistinus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos valstybÄs ekonomines darbo užmokesÄio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju 140 eurų priteistina neturtinÄ Å¾ala laikytina adekvaÄia suma pareiÅ¡kÄjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 101 straipsnio 1 punktu, 102 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V.
Ž. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 140 eurų (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinÄs žalos atlyginimÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per PanevÄžio apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja                                                    Irena VaržinskienÄ