Legislator Case Law & Legislation
8ed4e611-3704-4e57-a21d-ee3afc349cac AI generated

8ed4e611-3704-4e57-a21d-ee3afc349cac · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Case Number 8ed4e611-3704-4e57-a21d-ee3afc349cac
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Legislator headnote

AI generated

8ed4e611-3704-4e57-a21d-ee3afc349cac · Panevėžio apygardos administracinis teismas: Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Visose Å iaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, kuris nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.Nurodė, jog atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1204-320/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01549-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 1.37.2.3.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 6 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena VaržinskienėraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Ž. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta teismo Å¡aukimu (b. l. 159). PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 6).PareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 2-6) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ , prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Å iaulių TI), priteisti 15 000eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis Å iaulių TI kamerose, atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2013 m. rugsėjo mėn. buvo laikomas Å iaulių TI pažeidžiant jo, kaip kalinamo asmens, teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) ginamas jo, kaip žmogaus, teises. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimo reikalauja dėl to, kad jis buvo laikomas perpildytose kamerose (nuo 2 iki 10 žmonių), kuriose vienam asmeniui ploto tekdavo mažiau nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir Lietuvos higienos normos HN 76:1999) 6.15 punkte nustatyta 5 kv. m ploto norma. Paaiškino, jog šios kalinimo įstaigos kamerų plotas yra apytiksliai nuo 6 kv. m iki 20 kv. m., kiekvienoje iš jų yra įrengtas stalas, užimantis apie 1,5 kv. m ploto, kėdė, užimanti apie 0,09 kv. m ploto, suoliukas, užimantis 0,25 kv. m ploto, gultai (dviejų aukštų), užimantys apie 2 kv. m ploto, sanitarinis mazgas, užimantis apie 2,5 kv. m ploto.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamojoje patalpoje pareigūnai talpina tiek asmenų, kiek įrengta miegamųjų vietų, nors miegamųjų vietų gyvenamojoje patalpoje turėtų būti įrengta toks skaičius, kad šioje patalpoje laikomiems asmenims asmeninės erdvės tektų ne mažiau nei teisės aktais nustatyta ploto norma. Europos teisėje yra nurodyta, kad nuteistajam ar suimtajam asmeninis plotas negali būti mažesnis nei 5 kv. m. Šiaulių TI kamerose neturėdamas galimybės nei judėti, nei sportuoti, būdamas sveikas, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti.

PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus grindė ir tuo, kad nebuvo sudarytos sÄ lygos naudotis tualetu privačiai. Žemino jo orumÄ tai, kad teko atlikinėti gamtinius reikalus visų akivaizdoje. Be to, Å iaulių TI patalpose buvo Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro. Atvykus ar iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių TI, asmens apžiÅ«ros buvo atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, suimtasis asmuo, esant žemai oro temperatÅ«rai, verčiamas nusirengti nuogai, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes. Jo nuomone, tokiu bÅ«du tyčiojamasi iÅ¡ asmens ir jo daiktų, taip yra žeminamas asmuo bei jo orumas.

Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ nurodė ir tai, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas. Kadangi pareiÅ¡kėjas mėgsta daug skaityti, raÅ¡yti, tai labai pakenkė jo akims. PareiÅ¡kėjo teigimu, rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys Å iaulių TI kamerose buvo laikomi kartu, taip žeminant asmens orumÄ ir tyčiniais pareigÅ«nų veiksmais sudarant konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų. Konfliktinės situacijos dažnai kildavo ir dėl psichologinių bei fiziologinių nepatogumų, kurie atsirasdavo dėl per mažo vienam asmeniui skiriamo (tenkančio) ploto.

Todėl neturtinę žalÄ taip pat kildino iÅ¡ netinkamo pareigÅ«nų elgesio bei nuolatinių provokacijų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl nežmoniÅ¡kų, žiaurių, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI jis patyrė didžiulę emocinę, psichologinę, neturtinę žalÄ , kuriÄ ir prašė atlyginti.Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta teismo Å¡aukimu (b. l. 160).

Atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 18).Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 11-18) pareiÅ¡kė, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimu nesutinka ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog iÅ¡ Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-07-03 pažymos „Dėl V. Ž.“ matyti, kad pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2013-09-13 iki 2015-03-16kamerose Nr. 5, 100, 40, 64, 82, 55, 10, 65, 25, 59, kuriose pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 12,70 kv. m iki 2,54 kv. m gyvenamojo ploto.

Pažymėjo, kad Å iaulių TI kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sÄ raÅ¡ai nedaromi, todėl pateikti tikslius kartu su pareiÅ¡kėju kamerose laikomų asmenų sÄ raÅ¡us nėra galimybės. Akcentavo, jog įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, todėl Å iaulių TI dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto. Tačiau tokia situacija priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji (nuteistieji), kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat atkreipė dėmesį, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parÄ nėra pastovus (dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .Nurodė, jog Å iaulių TI gyvenamosios kameros langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir toks kamerų vėdinimo bÅ«das atitinka higienos normos reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.).

Å iaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angų, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ).Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl nepakankamo dienos Å¡viesos patekimo į kamerÄ , Å¡alčio ar drėgmės, ventiliacijos nebuvimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Taip pat nurodė, kad Å iaulių TI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali bÅ«ti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė virÅ¡utinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, kuris nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.Nurodė, jog atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje.

Mano, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Å¡alčio, purvo yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti.Akcentavo, jog nuo 2010 m. Å iaulių TI, vykdant teisės aktų reikalavimus, taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys, jų pageidavimu, yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų. Å iaulių TI atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir, vadovaudamiesi gauta informacija, sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .

Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rÅ«kančiaisiais asmenimis pareiÅ¡kėjas įstaigai nėra pateikęs. Be to, pats nenurodo galimai esÄ s nerÅ«kantis ir Å¡ios aplinkybės niekaip nepagrindžia. Mano, jog įstaiga negali bÅ«ti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sÄ moningai nuslepia ar teikia melagingÄ informacijÄ apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rÅ«kančiųjų/nerÅ«kančiųjų patalpose.Atsakovo atstovo teigimu, nors pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad jis buvo laikomas antisanitarinėmis sÄ lygomis, Å¡ių teiginių jis niekaip nedetalizavo.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su laikymo Å iaulių TI sÄ lygomis, savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotis laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Å iaulių TI kameras yra natÅ«ralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortÄ ar stresÄ .

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo grindžiamas jo nurodytas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Prašė sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ , atsižvelgti į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bei į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , prašė priteisti jam neturtinės žalos, kuriÄ jis kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, atlyginimÄ . Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos vieÅ¡osios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);

2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje bendrÄ sias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai, o 3 dalyje, įtvirtinančioje fundamentalias žmogaus teisių apsaugos nuostatas, numatyta, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Å io įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais, pagal 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“(toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) (galiojo nuo 2010-04-11 iki 2015-11-01), kuri ir nustato laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014.

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotųPareiÅ¡kėjas skunde kaip žalos atsiradimo pagrindÄ nurodė, jo nuomone, vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv. m kameros ploto normos pažeidimÄ , ir dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius nepatogumus, įskaitant judėjimo suvaržymus.Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamo ginčo laikotarpiu ploto, turinčio tekti vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, norma buvo nustatyta Lietuvos higienos normos HN 76:1999 6.15 punkte.

Minėta higienos norma reglamentavo tardymo izoliatoriuose vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto klausimÄ iki 2010-04-11, kuomet Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2010-03-30 įsakymo Nr. V-241 2.2 punktu Lietuvos higienos normÄ HN 76:1999 pripažino netekusia galios bei patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus.

Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios, ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).Iš byloje pateiktos Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-07-03 pažymos dėl V.

Ž. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.20-25) nustatyta, kad nuo 2013-09-13 iki 2015-03-16 (toliau – ir ginčo laikotarpis), viso 203 paras, pareiškėjas periodiškai buvo laikomas Šiaulių TI kamerose Nr. 5, 100, 40, 64, 82, 55, 10, 65, 25 ir 59.Pažymos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2013-09-13 iki 2013-10-18, buvo laikomas kameroje Nr. 5, kurios plotas 12,69 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 1 iki 5 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 12,69 iki 2,54 kv. m kameros ploto), nuo 2013-10-18 iki 2013-11-13, nuo 2013-12-16 iki 2014-01-20, nuo 2014-11-07 iki 2014-11-17, nuo 2014-12-15 iki 2014-12-16, nuo 2015-01-27 iki 2015-02-24 – kameroje Nr. 100, kurios plotas 20,14 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 3 iki 6 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 6,71 iki 3,36 kv. m kameros ploto), nuo 2013-11-15 iki 2013-12-09 – kameroje Nr. 40, kurios plotas 22,93 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 2 iki 6 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 11,47 iki 3,82 kv. m kameros ploto), nuo 2014-01-22 iki 2014-01-24 – kameroje Nr. 64, kurios plotas 22,34 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 2 iki 5 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 11,17 iki 4,47 kv. m kameros ploto), nuo 2014-01-24 iki 2014-01-27 – kameroje Nr. 82, kurios plotas 22,88 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 4 iki 5 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 5,72 iki 4,58 kv. m kameros ploto), nuo 2014-10-10 iki 2014-10-22 – kameroje Nr. 55, kurios plotas 18,77 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 2 iki 4 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 9,39 iki 4,69 kv. m kameros ploto), nuo 2014-10-31 iki 2014-11-04 – kameroje Nr. 10, kurios plotas 16,26 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 3 iki 5 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 5,42 iki 3,25 kv. m kameros ploto), nuo 2014-11-04 iki 2014-11-05 – kameroje Nr. 65, kurios plotas 22,60 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 4 iki 5 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 5,65 iki 4,52 kv. m kameros ploto), nuo 2014-11-21 iki 2014-12-08, 2014-12-16 – kameroje Nr. 25, kurios plotas 16,25 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 2 iki 4 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 8,13 iki 4,06 kv. m kameros ploto), o nuo 2015-03-02 iki 2015-03-16 – kameroje Nr. 59, kurios plotas 19,78 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 2 iki 5 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 9,89 iki 3,96 kv. m kameros ploto).

IÅ¡analizavęs byloje nustatytus duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir jose laikytų asmenų skaičių, teismas nustatė, kad iÅ¡ aptariamo laikotarpio 23,5 paros pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis nei 3,6 kv. m: kameroje Nr. 5 pareiÅ¡kėjui tekęs kameros plotas teisės aktais nustatytos kameros ploto normos neatitiko 11 parų (iÅ¡ jų 1 parÄ trÅ«ko 1,06 kv. m, 10 parų paeiliui – po 0,43 kv. m), kameroje Nr. 100 – 8,5 paros (trÅ«ko 0,24 kv. m, iÅ¡ jų daugiausiai 4 paras paeiliui), kameroje Nr. 10 – 4 paras paeiliui (trÅ«ko 0,35 kv. m).Likusį laikÄ (viso 179,5 paros) pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI kamerose Nr. 5, 100, 40, 64, 82, 55, 10, 65, 25 ir 59 buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Taigi darytina iÅ¡vada, jog laikymo Å iaulių TI laikotarpiu pareiÅ¡kėjas 23,5 paros buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros ploto vienam asmeniui normÄ , t. y. Å iaulių TI pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ , t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ Konvencijos 3 straipsnio kontekste, t. y. vertinant ar pažeidimas patenka į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

Nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ . EŽTT yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, turi nustatyti, ar kiekvienas sulaikytasis turi individualiÄ miego vietÄ ; ar kiekvienam kaliniui tenka bent 3 kv. m; ar suimtieji gali laisvai judėti tarp baldų (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07 ir Nr. 60800/08; 2013-04-02 sprendimÄ byloje Olszewskiego prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 21880/03).

Pastebėtina, kad Å¡i pozicija atspindi EŽTT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2009-07-30 sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03; 2010-04-08 sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03; 2012-05-31 sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06ir kt.). Taigi, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis (b. l. 14, 26-27, 114-123), teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų ginčo laikotarpiu suimtiesiems tenkantis plotas periodiÅ¡kai tam tikrais laikotarpiais buvo per mažas, jiems akivaizdžiai trÅ«ko laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo ženkliai pažeista.

PareiÅ¡kėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad kamerose dėl ploto trÅ«kumo jis buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, yra glaudžiai susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertinama kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013 ir kt.).Todėl, nors, įvertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijÄ (b. l. 91-100), byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent kalinimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pareiÅ¡kėjui bÅ«tų sukėlęs sveikatos sutrikimus, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir pakankamai ilgÄ minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias bei nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iÅ¡ esmės neginčijo, tačiau nurodė, kad Å iaulių TI administracija negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne atsakovo atstovo, o valstybės deliktinės atsakomybės klausimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ta aplinkybė, kad įkalinimo įstaigos administracija neturėjo galimybės asmeniui užtikrinti minimalaus teisės aktų reikalaujamo gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjui (žr., pvz., 2009-01-23sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A438-121/2009; 2010-03-22nutartį administracinėje byloje Nr. A756-122/2010).Minėta, jog Å iaulių TI kamerose Nr. 5, 100, 40, 64, 82, 55, 10, 65, 25 ir 59 ginčo laikotarpiu buvo talpinta nuo 1 iki 6 asmenų, nors pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus „Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose plano“, kuriame nustatytas vietų skaičius kiekvienoje kameroje, duomenis, Å¡iose kamerose aptariamu laikotarpiu galėjo bÅ«ti talpinama nuo 6 iki 12 suimtųjų ir nuteistųjų (b. l. 135-158).

Todėl vertintinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, jog gyvenamojoje patalpoje pareigÅ«nai talpino tiek asmenų, kiek įrengta miegamųjų vietų.PareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad Europos teisėje yra nurodyta, jog nuteistajam ar suimtajam asmeninis plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 5 kv. m, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad tokio reikalavimo neįtvirtino nė vienas pareiÅ¡kėjo kalinimo metu galiojęs teisės aktas, o EŽTT ne kartÄ yra nurodęs, kad atsisako nustatyti, kiek kv. m turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010-12-16 sprendimÄ byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 14248/05; 2014-09-15 sprendimÄ byloje Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 740/13).Dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, užtikrinimoPareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus grindė ir tuo, kad nebuvo sudarytos sÄ lygos naudotis tualetu privačiai.

Žemino jo orumÄ tai, kad teko atlikinėti gamtinius reikalus visų akivaizdoje.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ akcentavęs, kad laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti stengiamasi sudaryti tokias sÄ lygas, jog asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015). Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009-03-12 sprendime EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Kalinamas asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (žr. pvz., EŽTT 2012-05-10 sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009-03-12 sprendimÄ byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; ir kt.).Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymuNr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Minėtų taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa kameroje turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Teismo vertinimu, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto bei Taisyklių 14.5 punkto nuostatos, numatančios sanitarinių mazgų įrengimÄ atskirose tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros patalpose reikalavimÄ , nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkto bei Taisyklių 2 punkto nuostatas veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ios higienos normos ir Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Atsakovo atstovo Å iaulių TI Ūkio skyriaus pateiktoje 2015-07-02 pažymoje Nr. 62/08-734 „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ (toliau – ir Pažyma apie laikymo sÄ lygas) (b. l. 26-29) teigiama, jog Å iaulių TI gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai nuvaloma danga.

Sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto nubėgimo sistema, unitazų nėra. Tačiau šiuo metu jau padėta įrenginėti unitazus (klozetus) kai kuriose gyvenamosiose kamerose. Sanitariniuose mazguose įrengta praustuvė, vienai gyvenamajai kamerai yra skirtas vienas veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge.Minėta, kad pareiškėjas įvairiais laikotarpiais nuo 2013-09-13 iki 2015-03-16 (viso 203 paras) buvo laikomas drauge su kitais asmenimis kamerose Nr. 5, 100, 40, 64, 82, 55, 10, 65, 25 ir 59.

IÅ¡ atsakovo atstovo byloje teiktų fotonuotraukose užfiksuotų duomenų (b. l. 114-123) nustatyta, jog Å¡iose kamerose sanitarinis mazgas tiek nuo gyvenamosios paskirties ploto, tiek nuo kameros durų yra atskirtas pertvaromis, praėjimus atitveriant durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Å ios aplinkybės neneigia ir pareiÅ¡kėjas. Todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo užtikrintas ir tokios asmenų laikymo sÄ lygos Å iaulių TI gyvenamosiose patalpose negali bÅ«ti vertinamos pažeidžiančiomis asmens privatumÄ ir žeminančiomis žmogaus orumÄ , t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį.Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjasPareiÅ¡kėjas teigė, kad gyvenamose patalpose buvo Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro, nebuvo užtikrintas natÅ«ralaus apÅ¡vietimas, ir tai pakenkė jo regėjimui.Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 13 punktus, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra.

Gyvenamosios kalinimo patalpos apÅ¡vietimo reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktai. Pagal Å¡iuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , lango angoje įstatomos metalinės grotos arba lango stiklas aptraukiamas metaliniu tinklu ar apsaugine plėvele. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, pagal taisyklių 14.10 punktÄ kameroje turi bÅ«ti natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas.

Oro temperatÅ«ra kameroje Å¡iltuoju laikotarpiu turi bÅ«ti 18-28 °C, santykinė oro drėgmė – 35-65%, Å¡altuoju laikotarpiu – 18-22 °C, santykinė oro drėgmė – 35-60% (26 punktas).Å iaulių TI pateiktoje Pažymoje apie laikymo sÄ lygas (b. l. 26-29) nurodoma, kad Å iaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas.

Minėtoje pažymoje taip pat pažymėta, kad Šiaulių TI kamerose yra skaidraus stiklo langai, nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose 2013-07-09 Nr. EP-224 (periodinis patikrinimas atliktas 2013-06-26) (b. l.

67) bei 2014-10-03 Nr. EP-406 (periodinis patikrinimas atliktas 2014-09-25) (b. l.

86) nustatyta, kad įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natÅ«ralios traukos kanalais.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI laikotarpiu nebuvo atlikta Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų, ar kameros Nr. 5, 100, 40, 64, 82, 55, 10, 65, 25 ir 59, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Byloje pateiktas ne vienas Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas leidžia spręsti, kad Å¡i institucija ne kartÄ atliko Å iaulių TI kamerų bÅ«klės atitikties nustatytoms higienos normoms vertinimÄ , todėl atsižvelgiant į 2013-07-09 patikrinimo akto Nr. EP-224 (b. l. 66-73), 2013-09-05 patikrinimo akto Nr. EP-301 (b. l. 74-77), 2014-08-13 patikrinimo akto Nr. EP-330 (80-84), 2014-10-03 patikrinimo akto Nr. EP-406(b. l. 85-88) rezultatus, Å iaulių visuomenės sveikatos centras pažeidimų, susijusių su natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros, ventiliacijos, santykinės oro drėgmės reikalavimais, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu nenustatė.

Teismo vertinimu, Å¡iems kameros įrengimo reikalavimams įgyvendinti nepakanka atlikti paprastÄ jį kamerų remontÄ , o pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkto nuostatas, veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas jo laikymo Å iaulių TI metu nė karto neiÅ¡sakė nusiskundimų Å¡ios įstaigos administracijai dėl Å¡alčio, drėgmės, oro bei natÅ«ralaus apÅ¡vietimo trÅ«kumo (b. l. 30-42), pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, jog dėl Å¡ių jo nurodytų pažeidimų bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas, skundus kitoms kompetentingoms institucijoms.

Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė bendro, abstraktaus pobÅ«džio nusiskundimus, kad gyvenamosiose kamerose Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro, tačiau jų nekonkretizavo, nenurodė, kuriose kamerose ir kada tai pasireiÅ¡kė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dėl netinkamos kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klės, konstatuoti, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai laikė pareiÅ¡kėjÄ kamerose, neatitinkančiose joms keliamų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, nėra pagrindo.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bÅ«tent dėl prasto apÅ¡vietimo sutriko jo regėjimas, tačiau nepateikia jokių duomenų Å¡iam teiginiui pagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme, todėl vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, kadangi paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas, nurodydamas, kad bÅ«tent dėl prasto apÅ¡vietimo sutriko jo regėjimas, nenurodė jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tikrųjų patyrė įvardytÄ Å¾alÄ . IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Å iaulių TI, bÅ«tų kreipęsis dėl akių problemų į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ . Kybartų pataisos namų pateiktoje asmens sveikatos istorijoje (b. l. 91-100) užfiksuota informacija apie pacientÄ neleidžia teigti, jog dėl pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI sÄ lygų buvo padaryta žala pareiÅ¡kėjo sveikatai (akims).

Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Å iaulių TI, bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ dėl prasto apÅ¡vietimo. Dėl to konstatuotina, kad dėl sÄ lygų Å iaulių TI pareiÅ¡kėjo sveikatai nebuvo padaryta žala.Dėl asmens ir jo daiktų apžiÅ«ros sÄ lygųPareiÅ¡kėjas skunde pabrėžė, jog atvykus ar iÅ¡vykstant (etapavimu)į/iÅ¡ Å iaulių TI, buvo daromos asmens apžiÅ«ros antisanitarinėmis sÄ lygomis, suimtasis asmuo, esant žemai oro temperatÅ«rai, verčiamas nusirengti nuogai, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes.

Jo nuomone, tokiu bÅ«du tyčiojamasi iÅ¡ asmens ir jo daiktų, taip yra žeminamas asmuo bei jo orumas.Vertindamas pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aspektÄ , teismas pažymi, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 (įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2014-09-13) patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 151 punkto nuostatas, suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant).

JÄ atlieka asmenys, kurie yra tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. ApieÅ¡kodami suimtojo ar nuteistojo kÅ«nÄ ir maisto produktus, kratÄ atliekantys pareigÅ«nai privalo mÅ«vėti pirÅ¡tines. Pagal Instrukcijos 153, 153.1 punkto nuostatas, suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama, be kita ko, atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Instrukcijos 154 punktas detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ : visuminė asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje.

PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos buvo įtvirtintos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijoje (ginčui aktuali 2012-03-13 įsakymo Nr. V-92 redakcija, galiojusi nuo 2012-03-18 iki 2014-09-13).Lietuvos higienos normos HN 76:2010 54 punktas numato, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s. Taigi nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad atliekant asmenų kratas, turi bÅ«ti laikomasi, be kita ko, nustatytų higienos reikalavimų, užtikrinamos saugios ir tinkamos kratos atlikimo sÄ lygos.Bylos duomenimis nustatyta, kad Å iaulių TI administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančiame priėmimo-paskirstymo skyriuje yra 11 priėmimo-paskirstymo kamerų, kratų atlikimo patalpa bei Å¡varinimo patalpa, kurioje yra 3 persirengimo kabinos (b. l. 14, 67).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, jog darant asmens ir jo daiktų apžiÅ«ras tai atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, taip pat jo teiginiai dėl purvo, yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. PareiÅ¡kėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, Å¡ių argumentų nedetalizavo, t. y. kuriuo metu atsižvelgus į ilgÄ vertinamÄ laikotarpį tai vyko, kuriose patalpose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų, be to nenurodė, kad bÅ«tent jo apžiÅ«ra buvo atlikta antisanitarinėmis sÄ lygomis ir kokius nepatogumus tai sukėlė.

Atitinkamai, pripažintina, kad atsakovui būtų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius. Antra vertus, šiuos pareiškėjo teiginius iš esmės paneigia Šiaulių visuomenės sveikatos centro ginčui aktualiu laikotarpiu atliktų patikrinimų metu užfiksuoti duomenys: 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 nustatyta, kad išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos (b. l. 87), 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224 (b. l. 67)nurodyta, kad priėmimo-paskirstymo patalpoje kilimėlių, kratos indų dezinfekcija atliekama.

Å ių patikrinimų metų jokių pažeidimų dėl kratų atlikimo patalpų bÅ«klės, tame tarpe, per žemos oro temperatÅ«ros, neužfiksuota. Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjo skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui atvykstant ar iÅ¡vykstant į/iÅ¡ Å iaulių TI kratos buvo atliekamos pažeidžiant aukščiau nurodytÄ tvarkÄ , todėl teismas Å¡iuo aspektu nekonstatuoja neteisėtų Å iaulių TI veiksmų.Dėl nerÅ«kančių asmenų teisės į jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ užtikrinimoPareiÅ¡kėjas kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ nurodė ir tai, jog rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys Å TI kamerose buvo laikomi kartu, taip žeminant asmens orumÄ ir tyčiniais pareigÅ«nų veiksmais sudarant konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų.Atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å iaulių TI pareigÅ«nų netinkamo elgesio, konfliktinių situacijų bei nuolatinių provokacijų kÅ«rimo, kadangi Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys yra deklaratyvus.

PareiÅ¡kėjas byloje neįrodinėjo jokių pareigÅ«nų provokacijų prieÅ¡ jį aplinkybių, byloje nėra duomenų, kad laikymo Å iaulių TI laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Å¡ios įstaigos administracijai bÅ«tų reiÅ¡kęs nusiskundimus, praÅ¡ymus, pretenzijas dėl nurodytų aplinkybių. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių apie galimai padarytÄ neigiamÄ poveikį jo psichinei sveikatai.Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus dėl rÅ«kančių ir nerÅ«kančių asmenų laikymo kartu Å TI kamerose, pažymėtina, jog su reikalavimu laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ taip pat glaudžiai susijusi pareiga nerÅ«kančius nuteistuosius atskirti nuo rÅ«kančiųjų asmenų.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Tuo tarpu Å¡io straipsnio 4 dalis suformuluoja pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

Be to, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, laisvės atėmimo vietos administracijos turi pareigÄ užtikrinti, jog nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais, o siekiant užtikrinti nerÅ«kančių nuteistųjų teisę bÅ«ti laikomiems atskirai nuo rÅ«kančiųjų, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti naujai į laisvės atėmimo vietÄ atvykusių asmenų žalingus įpročius (žr., pvz., 2013-01-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-513/2013 ir kt.).

Atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nerÅ«kančių asmenų laikymas vienoje kamerose kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo19 straipsnio ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010) nuostatas bei pareiÅ¡kėjų teisę į jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ (žr., pvz., 2013-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-733/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1374/2013 ir kt.).Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, jog nuo 2010 m.

Å iaulių TI, vykdant teisės aktų reikalavimus, taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys, jų pageidavimu, yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų. Å iaulių TI atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir, vadovaudamiesi gauta informacija, sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ . Aplinkybę, kad rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose rėžiminio korpuso apgyvendinimo kamerose pagal užpildytus praÅ¡ymus, kuriuos suimtieji pildo atvežus juos į tardymo izoliatorių, patvirtina Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224 (b. l.

67) bei 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 (b. l.

86) užfiksuoti duomenys.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad pats yra nerÅ«kantis, tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pirminės gydytojų apžiÅ«ros duomenų (b. l. 94), matyti, jog prie jo žalingų įpročių nėra pažymėtas rÅ«kymas, Asmenų, atvykusių pirmÄ kartÄ Ä¯ Å iaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketos 2 punkte pareiÅ¡kėjo pažymėta, jog nesutinka bÅ«ti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis (b. l. 113), taip pat 2013-09-13 Å iaulių TI direktoriui teiktame praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas buvo nurodęs, jog yra nerÅ«kantis, todėl pageidauja bÅ«ti kalinama kameroje, kurioje yra laikomi nerÅ«kantys asmenys (b. l. 124).

Akcentuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo rÅ«koma, to neteigia ir pats pareiÅ¡kėjas. IÅ¡ byloje esančių pareiÅ¡kėjo skundų ir praÅ¡ymų kopijų matyti (b. l. 30-42), jog pareiÅ¡kėjas dėl to, jog jo gyvenamojoje kameroje buvo rÅ«koma į Å iaulių TI administracijÄ raÅ¡tu nesikreipė. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių TI administracijÄ su praÅ¡ymu perkelti jį į nerÅ«kančių asmenų kamerÄ , ir kad jo praÅ¡ymai ar skundai nebuvo tenkinami ar į juos nebuvo reaguojama.

Todėl Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, jog Å iaulių TI administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose. Antra vertus, pareiÅ¡kėjas teigė, kad Å iaulių TI rÅ«kantys asmenys yra laikomi kartu su nerÅ«kančiaisiais, tačiau nenurodė, kad Å¡iuo bÅ«du buvo pažeistos bÅ«tent jo teisės, t. y. kad jis buvo laikomas kameroje su rÅ«kančiais asmenimis. Minėta, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ dėl tokio pažeidimo jo atžvilgiu, todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimas, kad rÅ«kantys asmenys Å iaulių TI buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais, laikytas bendro pobÅ«džio, nesietinas su pareiÅ¡kėjo individualiai patirtais iÅ¡gyvenimais bei neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ Â teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista.

Vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013; 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). IÅ¡ administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Kaip pažymėta administracinėje byloje A444-1211/2013, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje A444-1211/2013).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI gyvenamosiose patalpose sÄ lygų (teisės į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeidimÄ ), į pažeistos vertybės pobÅ«dį (nagrinėjant bylÄ , nenustatyta, kad jog dėl teisės į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeidimo bÅ«tų padaryta žalos pareiÅ¡kėjo sveikatai) bei pažeidimo pobÅ«dį, trukmę (23,5 paros), mastÄ (1 parÄ pareiÅ¡kėjui tekęs plotas buvo žymiai mažesnis (trÅ«ko 1,06 kv.

m) nei teisės aktais nustatytas minimalus, likusias 22,5 paros iki minimalios ploto normos trÅ«ko nuo 0,24 iki 0,43 kv. m,), intensyvumÄ (pažeidimas ilgiausiai truko 11 parų paeiliui, pažeidimai laiko atžvilgiu vienas nuo kito pakankamai nutolę), į tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl skunde nurodytų laikymo sÄ lygų nereiÅ¡kė skundų Å iaulių TI administracijai. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Byloje taip pat nenustatyta, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Ä®vertinęs Å¡iuos kriterijus teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , pareiÅ¡kėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, diskomfortas, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus asmeniui bÅ«nant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ ir pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ . Todėl atsižvelgęs į iÅ¡dėstytÄ informacijÄ bei į Lietuvos Respublikos teismų analogiÅ¡kose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju 140 eurų priteistina neturtinė žala laikytina adekvačia suma pareiÅ¡kėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 101 straipsnio 1 punktu, 102 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V.

Ž. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 140 eurų (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                    Irena Varžinskienė