2020-09-30 Nr. AB-17980-3-61-3-01320-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2172-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01320-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), (toliau – ir atsakovas) 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, neužtikrinant gyvenamojo ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normos, pažeidžiant higienos normas. Kamerų būklė buvo baisi, sienos ištrupėjusios, patalpose didelė drėgmė, šalta, pelėsis ant sienų, lubos be jokios dangos, apšvietimas neatitiko reikalavimų, ant langų metalinės grotos, kameros nevėdinamos, langai neatsidaro. Pareiškėjas kamerose buvo laikomas su asmenimis, nuteistais už sunkius nusikaltimus, dėl to jautė nuolatinę baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Jis kreipėsi į psichologą, prašėsi perkeliamas į kitą kamerą, kreipėsi ir į sveikatos priežiūros tarnybą. Naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas jo privatumas, nes buvo matomas per stebėjimo akutę, įrengtą duryse ir kitų kalinių. Lukiškių TI-K neužtikrino jam galimybės skalbti drabužius, nėra įrengti evakuaciniai išėjimai, pastatai nepritaikyti gyventi, kameros perpildytos, neužtikrinamas užimtumas, ugdymas, tinkamas gydymas, pareiškėjas teigė, kad jis nesupažindintas su vidaus tvarka. Dėl išvardytų pažeidimų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, kančią, depresiją, pažeminimą.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose tenkantis plotas atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus. Tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamąsias kameras Lukiškių TI-K paskirsto griežtai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi teisės aktuose nustatytų etikos taisyklių, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo principų. Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Teisės aktai nereglamentuoja, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus PN korpusų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Kameros yra įrengtos tinkamai, vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. Kamerose esantys langai yra pritaikyti vėdinti. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas grindžiamas ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Nagrinėjamu atveju nėra būtinosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo G. R. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

8. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, ir vertino atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie pareiškėjo judėjimą Lukiškių TI-K kamerose bei kartu su juo laikytų asmenų skaičių. Teismas analizavo Eksploatavimo taisyklių ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir PĮĮET) nuostatas ir nustatė, kad pagal Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, PĮĮET 16.5 punktą sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

9. Teismas vertino atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie Lukiškių TI-K gyvenamąsias kameras, kuriose sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, atsižvelgė į tai, kad gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse, ir darė išvadą, jog neturi jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

10. Teismas aptarė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, kurioje pažymėta, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą. Teismas, įvertinęs kamerų ir sanitarinio mazgo plotus, atsižvelgęs į tai, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose su dar kitu asmeniu, nustatė, kad minimalus pareiškėjui tenkantis ploto reikalavimas buvo pažeistas, kuomet pareiškėjas kalėjo su dar kitu asmeniu kamerose: Nr. 329 (kurios plotas 7,61 kv. m) nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d., Nr. 283 (kurios plotas 7,69 kv. m) nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 28 d., Nr. 151 (kurios plotas 7,48 kv. m) nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d. bei nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 9 d. bei nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. spalio 20 d., t. y. 46 dienas, ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

11. Teismas nustatė, kad teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos, todėl sprendė, kad sanitarinio mazgo vieta atitinka sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai sąmoningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių.

12. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas nėra visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, pareiškėjas yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Teismas aptarė EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką privatumo užtikrinimo aspektu ir nurodė, kad nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Teismas sprendė, jog toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, ir darė išvadą, kad nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. birželio 3 d., nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. liepos 14 d., nuo 2016 m. liepos 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 4 d., nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d., nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 9 d., nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 6 d., 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d., kuomet kamerose pareiškėjas buvo laikomas su dar kitu asmeniu, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais (iš viso 167 dienas).

13. Teismas nustatė, kad vadovaujantis PĮĮET 16.7 punktu gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx, t. y. atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir HN 134:2015) 14 punkto reikalavimus.

14. Teismas nustatė, kad vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių ir PĮĮET reikalavimais įrengtos langų apsauginės grotos. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra skaidraus stiklo langai. Visose gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos metalinės grotos ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pagal PĮĮET 16.9 punktą iš lauko ir vidinės pusės ant langų turi būti įrengtos apsauginės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Teismas sprendė, kad vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

15. Teismas aptarė HN 134:2015 17 punktą ir nustatė, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinti. Teismas pažymėjo, jog jeigu kameroje esantys asmenys palaikytų tvarką kameroje, vėdintų patalpą, kaip nustato HN 134:2015, per langus, gyvenamosiose kamerose būtų galima išvengti pelėsio ir nemalonaus kvapo, staigių temperatūros pokyčių.

16. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad kamerų būklė baisi, sienos ištrupėjusios, lubos be dangos, matėsi pelėsis, nebuvo daromas remontas, teismas nurodė, jog Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės (toliau – ir NVSC) specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę. Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. buvo tikrintos kameros Nr. 117 ir 384. Kameroje Nr. 117, kurioje prieš tai buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų nebuvo nustatyta.

Kameroje Nr. 384 buvo nustatytas pažeidimas, pastebėtas pelėsis, tačiau pareiškėjas joje nebuvo laikomas, pažeidimas buvo pašalintas. Nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo tikrintos kameros Nr. 105, 117, 124, 159, 282, 283, 298, 327, 328, 329, 332, 335, 338, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo tikrintos kameros Nr. 117, 283, 298, 328, 329, 332, 338, tačiau nenustatyta pažeidimų, minimų pareiškėjo skunde. Teismas aptarė HN 134:2015 nuostatas, susijusias su gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, bei rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kad NVSC specialistai, atlikę patikrinimus gyvenamosiose kamerose, nenustatė, kad oro temperatūra ir oro santykinė drėgmė būtų neatitikę HN 134:2015 16 punkte nustatytų reikalavimų.

Teismas nustatė, kad smulkūs gyvenamųjų kamerų remonto darbai atliekami nedelsiant, kiti remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Teismas nustatė, kad remonto darbai 2016 metais, kuomet kalėjo pareiškėjas, buvo atlikti kamerose: Nr. 51–75, 68, 418–425, 113, 193, 176, pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu nurodytose kamerose nebuvo fiksuotų pažeidimų dėl pelėsio, sienų tinko ar netinkamai įrengtų lubų, ar kitų pažeidimų, nenustatyta, kad kamerų įrengimas neatitiktų HN134:2015 reikalavimų.

Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis, kiekvieno pastato aukštuose pakabinti žmonių evakuacijos planai, gesintuvai, todėl teismas Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nekonstatavo. Teismas pažymėjo, kad byloje yra fotonuotrauka, iš kurios matyti, kaip atrodo tipinė gyvenamoji kamera, kurios sanitariniame mazge įrengta užuolaida bei kuriose įrengta sanitarinio mazgo patalpa su atskira kabina su durimis.

17. Teismas aptarė PĮĮET 258 punktą ir Eksploatavimo taisyklių 107 punktą, nustatė, jog iki 2016 m. birželio 1 d asmeniniai suimtųjų ir nuteistųjų skalbiniai į skalbyklą buvo priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nuo 2016 m. birželio 1 d. suimtųjų ir nuteistųjų viršutiniai drabužiai į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teismas nustatė, kad suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Tie suimtieji ir nuteistieji, kurie asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o švarkus striukes ar paltus – kartą per sezoną.

18. Dėl pareiškėjo skundo teiginio, jog jis kamerose buvo laikomas su asmenimis, nuteistais už sunkius nusikaltimus, ir dėl to jautė nuolatinę baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, kreipėsi į psichologą, prašėsi perkeliamas į kitą kamerą, kreipėsi ir į sveikatos priežiūros tarnybą, o taip pat ir dėl skundo teiginių, jog jam neužtikrinamas užimtumas, ugdymas, tinkamas gydymas, jis nesupažindintas su vidaus tvarka, teismas sprendė, jog pareiškėjas šių nurodytų aplinkybių konkrečiau nedetalizavo, t. y. nenurodė, kokiu būdu ir kaip pasireiškė jo teisių pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Asmens sveikatos išraše yra įrašas, kad pareiškėjas yra atsisakęs medicininių paslaugų teikimo, kitos medicininės paslaugos dėl kraujo tyrimų, dėl odos susirgimų, odontologo paslaugos jam buvo suteiktos. Teismas nustatė, jog yra įrašas apie du badavimo epizodus. Pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. į psichologus nesikreipė, į įstaigos administraciją kreipėsi tik vieną kartą. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų įrodymų dėl pareiškėjo laikymo kameroje su nerūkančiais asmenimis, nustatė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui yra pateikęs 2016 m. rugsėjo 21 d. atsakymą, kad jis tuo metu buvo laikomas nerūkančiųjų kameroje.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktais nustatyto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros gyvenamojo ploto 46 paras bei pažeidžiant pareiškėjo privatumą, naudojantis sanitariniais mazgais 167 paras, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 400 Eur.

III. 20. Atsakovo atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

21. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už jo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, tačiau nemotyvavo, kodėl, teismo manymu, pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Atsakovo atstovas pažymi, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais.

22. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas teigia, kad teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota.

23. Pareiškėjas G. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo skundą tenkinti.

24. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas neužtikrino jam minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto, jam trūko laisvės judėti, o tai jau Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Jam nebuvo užtikrintas privatumas, jis nuolat buvo stebimas pareigūnų per duryse esantį stebėjimo langelį, kalėjo kartu su kitais asmenimis ir tai žemino jo orumą. Atsakovo atstovas pažeidžia higienos normas.

25. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas veikė neteisėtai, o jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas nepakankamas Lukiškių TI-K patirtiems išgyvenimams kompensuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui G. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (Lukiškių TI-K teisių perėmėjo), priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti pagal CK 6.271 straipsnį, pagrįstumas ir teisėtumas.

27. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K 46 dienas nebuvo suteiktas teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, 167 dienas nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, konstatavo, kad pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms (patirtai neturtinei žalai) atlyginti priteistina 400 Eur suma.

28. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tuo aspektu, kad be jokio teisinio pagrindo priteistas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, nenustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo skundą tenkinti visiškai ir nurodo aplinkybes, dėl kurių skundas turėtų būti tenkintas, tačiau šios aplinkybės ir reikalavimas tenkinti skundą nenagrinėtini, nes pareiškėjas nepadavė apeliacinio skundo, o byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas (nagrinėjamu atveju – atsakovo apeliaciniame skunde nustatytas ribas).

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, akcentuoja, kad apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais (neveikimu), pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.

32. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

33. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

34. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos neužtikrinant minimalios gyvenamosios patalpos erdvės bei privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje administracinėje byloje nustatyto pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

36. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 400 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

37. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir tinkamai vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė