8ed01735-28fa-4a3c-a231-b22a97044b3b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-599-431/2014                                           Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.6.; 33.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio, Dainiaus Rinkevičiaus,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių V.

P., J. B. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių V. P. ir J. B. ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir VÄ® „Registrų centras“ dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys byloje – G. D., UAB „Svetingumas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :

Ginčo esmė Ieškovės prašė:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymÄ Nr. 30-39 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“;

2) panaikinti 1994 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 2316V „Dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ 1.2. punktÄ dėl pastato (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nustatomo ploto – 1505,19 kv. m dydžio, kurio ribos pažymėtos pridedamoje miesto plano iÅ¡traukoje raudonomis linijomis ir skaičiais 1-5;

3) panaikinti nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje 1995 m. vasario 18 d. atliktus pakeitimus, kuriais buvo įregistruotas sumažintas žemės sklypo plotas – 940 kv. m;

4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ suformuoti ieÅ¡kovėms bendrÄ 1108 kv. m dydžio namų valdos žemės sklypÄ joms nuosavybės teise priklausančiam gyvenamam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Å«kiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal 1993 m. sausio 20 d. inventorinės bylos planÄ . Nurodė, jog pagal 1993 m. kovo 25 d. sudarytas prikimo-pardavimo sutartis ieÅ¡kovės nuosavybės teisėmis įsigijo butus Nr. 1 ir Nr. 2, esančius (duomenys neskelbtini).

Sutartyje nurodyta, jog namas stovi ant 1108 kv. m žemės sklypo. 1993 m. inventorinės bylos plane matyti, jog būtent tokio dydžio žemės sklypas priskirtas namui, adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 30-39 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ pažeidžia ieškovių teises, nes juo be jokio teisinio pagrindo sumažintas žemės sklypo dydis nuo 1108 kv. m iki 940 kv. m., žemės sklypo riba eina per ieškovėms priklausančius sandėliukus.

IeÅ¡kovėms turi bÅ«ti suformuotas ir parduotas namų valdos žemės sklypas tinkamas ieÅ¡kovėms nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal 1993 m. sausio 20 d. inventorinės bylos planÄ , t. y. 1108 kv. m. Minėtas 1993 m. sausio 20 d. planas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje buvo pakeistas – sumažintas iki 940 kv. m 1995 m. vasario 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nėra dokumento ar nuorodos kokiu teisiniu pagrindu buvo padaryta sklypo dydžio korekcija, t. y. kodėl sklypo dydis sumažintas, todėl naujai suformuotos namų valdos ribos ir įregistruoti pakitimai yra neteisėti ir naikintini.

Ieškovių namų valda buvo sumažinta be jokio teisinio pagrindo, o greta esančio sklypo, (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas padidintas Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkiu 2316V „Dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“, nors tuo metu galiojo 1993 m. sausio 20 d. inventorinės bylos planas.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad greta ieškovėms suformuoto žemės sklypo yra 1994 metais suformuotas ir įregistruotas sklypas, (duomenys neskelbtini).

BÅ«tent į jį buvo atsižvelgiama formuojant sklypÄ ieÅ¡kovėms, todėl suformuoti ieÅ¡kovių praÅ¡omo dydžio sklypo nėra galimybių. PraÅ¡ydamos didesnio sklypo ieÅ¡kovės prieÅ¡tarauja pačios sau, nes iÅ¡ ieÅ¡kovės V. P. ir trečiojo asmens G. D. pasiraÅ¡yto notariÅ¡kai patvirtinto susitarimo matyti, jog buvo siekiama iÅ¡ valstybės nusipirkti bÅ«tent 940 kv. m žemės sklypÄ . Dėl tokio dydžio žemės sklypo įsigijimo pateikti praÅ¡ymai ir tokio dydžio žemės sklypo grafinis planas parengtas ieÅ¡kovės V.

P. praÅ¡ymu. 1994 metais atliekant ieÅ¡kovių faktiÅ¡kai naudojamo sklypo matavimus, suformuoto sklypo riba nėjo per ieÅ¡kovių sandėliukus, todėl laikytina, jog sandėliukai buvo perstatyti vėliau ir dėl to ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningai siekia įsigyti didesnį žemės sklypÄ . Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovas VÄ® „Registrų centras“ nesutiko su ieÅ¡kinio 3 reikalavimu dėl Nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje 1995 m. vasario 18 d. atliktų pakeitimų, kuriais buvo įregistruotas sumažintas žemės sklypo plotas – 940 kv. m, panaikinimo.

Kitus reikalavimus paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad duomenų apie kokių nors institucijų sprendimais ginčo namų valdai skirtÄ Å¾emės sklypo plotÄ archyvinėje byloje nėra. Pačiai ieÅ¡kovei V. P. praÅ¡ant 1995 m. vasario 18 d. buvo atlikti žemės sklypo matavimai ir užfiksuotas Å¡io žemės sklypo faktiÅ¡kai naudojamas žemės sklypo plotas – 940 kv. m. Atliekant matavimus galiojo Lietuvos TSR Komunalinio Å«kio ministerijos patvirtinta Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodika, pagal kuriÄ matuojant žemės sklypÄ buvo nurodomi faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo ribų matmenys.

Pažymėjo, jog archyvinėje byloje yra pačios ieÅ¡kovės V. P. parengtas 1995 m. vasario 17 d. grafinis žemės sklypo planas, kuriame žemės sklypo dydis yra 940 kv. m, ginčijami pakeitimai yra padaryti kitÄ dienÄ â€“ 1995 m. vasario 18 d., tai įrodo, jog be pačios ieÅ¡kovės valios ir praÅ¡ymo tokie pakeitimai nebÅ«tų buvę atlikti. Trečiasis asmuo UAB „Svetingumas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog ieÅ¡kovės, praplėsdamos savo statinį, bando apginti savo neva pažeistas teises ir tokiu bÅ«du piktnaudžiauja savo teisėmis.

IeÅ¡kovėms buvo suformuotas 940 kv. m žemės sklypas dar 1994 metais, apie tai joms buvo gerai žinoma ir vien tai sudaro pagrindÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį visiems ieÅ¡kinio reikalavimams. IeÅ¡kovių sandėliukai buvo perstatyti, fasadinė siena iÅ¡neÅ¡ta į priekį. Todėl suformuoto sklypo riba kerta sandėliukų sienÄ . Trečiojo asmens naudojamas žemes sklypas negali bÅ«ti sumažintas, jis reikalingas komercinei veiklai vykdyti, atvažiuoja stambiagabaritinės maÅ¡inos, sumažinus sklypÄ jos neturės kur apsisukti.

IeÅ¡kovės neiÅ¡naudojo visų galimybių ginčui iÅ¡spręsti, nuo pat pradžių buvo planuota jų sandėliukus perkelti, bet tokio reikalavimo ieÅ¡kinyje nėra. IeÅ¡kovės galėtų perkelti savo sandėliukus ir trečiasis asmuo netgi sutiktų leisti ieÅ¡kovėms prisijungti prie savo kanalizacijos.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d.

įsakymÄ Nr. 30-39 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė ieÅ¡kovėms iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 100 Lt. Priteisė trečiojo asmens UAB „Svetingumas“ naudai iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2125 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovių 5875 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.    Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamo 1994 m. lapkričio 10 d.

Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 2316V „dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ 1.2. punkto ir 1997 m. kovo 26 d. UAB „Svetingumas“ prašymo pagrindu trečiajam asmeniui UAB „Svetingumas“ 1997 m. lapkričio 13 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. 380 buvo išnuomotas 1505,19 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas ribojasi su ieškovėms suformuotu 940 kv. m sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Archyvinė sklypo (duomenys neskelbtini), Namų valdos techninės apskaitos byla patvirtina, kad šis sklypas 1108 kv. m dydžio buvo registruotas dar 1989 m. gegužės 15 d. 1995 m. vasario 18 d.

įregistruotas sklypo dydis 940 kv. m. Tokio – 940 kv. m sklypo dydžio namų valdos ieÅ¡kovės siekė ir laikė jį teisingu paduodamos praÅ¡ymus dėl valstybinės žemės iÅ¡pirkimo ir sumokant už tokio dydžio žemės sklypÄ Ä¯mokas, kol nesužinojo, jog tokio dydžio žemės sklypas nėra pakankamas Å«kiniams pastatams prie gyvenamojo namo eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog žemės sklypo pažymėjimas techninio inventorizavimo byloje nėra žemės sklypo teisinis registravimas ir kad žemės sklypo, sudarančio namų valdÄ iÅ¡pirkimui nepakanka techninių planų ar kitokių faktinio pobÅ«džio duomenų, jei nėra žemės sklypo skyrimo dokumentų arba jos dydį nustatančių ar patvirtinančių administracinių aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2003).

Å alys byloje patvirtino, jog jokių administracinių sprendimų dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dydžio nustatymo (sklypo suformavimo) nėra iÅ¡likę, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ieÅ¡kovių teisę į didesnę namų valdÄ ir gretimo sklypo ribų panaikinimui. Vienas iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo tikslų yra fizinių ir juridinių asmenų interesų derinimas dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo Å¡ioje teritorijoje sÄ lygų.

Trečiajam asmeniui UAB „Svetingumas“ iÅ¡nuomoto sklypo ribų panaikinimas, nesant administracinio akto dėl didesnės namų valdos ieÅ¡kovėms suteikimo, neatitiktų pastarojo teritorijų planavimo tikslo, nes suteiktų ieÅ¡kovėms nepagrįsto pranaÅ¡umo. Ekspertas nustatė ir nurodė, jog sandėliukai buvo pertvarkomi du kartus, pirmÄ kartÄ nugriaunant priestatÄ 2l1p ir antrÄ pastačius priestatÄ ; pertvarkymo darbai buvo atlikti iki 2007 m. sausio 30, tai yra iki VÄ® „Registrų centras“ atliktų naujų pastatų kadastrinių matavimų.

Sklypo formavimo metu 1994 m. lapkričio 16 d. ribos buvo paženklintos natÅ«roje strypais inž. A. J., pagal pažymÄ dėl sklypų nužymėjimo ir atlikta vietovės topografinė nuotrauka. Topografinėje nuotraukoje sandėliukai yra pavaizduoti tokie, kokie yra VÄ® „Registrų centras“ 1995 m. vasario 18 d. derintame plane, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sklypo formavimo momentu, sklypo suformuoto adresu (duomenys neskelbtini) bendra riba su sklypu adresu (duomenys neskelbtini) nekirto Å«kio pastato (2I1p) ir minėtas persidengimas atsirado po 1994 m. lapkričio 16 d., dėl sandėliukų pertvarkymo.

Pagal 1989 m. gegužės 15 d. patikslintus duomenis ir įraÅ¡Ä namų valdos techninės apskaitos byloje 7593 sandėliukų iÅ¡matavimai yra vienoki, o pagal 1993 m. sausio 20 d. koreguotus duomenis namų valdos techninės apskaitos byloje 7593 sandėliukų iÅ¡matavimai yra kiti, tačiau pagal VÄ® „Registrų centras“ 1995 m. vasario 18 d. derintÄ planÄ sandėliukų duomenys atitinka 1989 m. gegužės 15 d. planÄ , tik be priestatėlio 2l1p. Todėl ekspertui kelia abejonių namų valdos techninės apskaitos byloje 7593 1993 m. sausio 20 d.

įrašo apie sandėliuko perstatymo data, nes tai datai nėra parengto statinių planelio, o tik 1989 m. gegužės 15 d. plano korekcija, be reikiamo pakeitimo patvirtinimo parašu ir antspaudu. Teismo posėdžio metu ekspertui buvo parodytas ieškovės V. P. buto (duomenys neskelbtini) inventorinėje byloje esantis 1993 m. sausio 20 d. planas su ūkinių pastatų pasikeitusiais išmatavimais. Ekspertas pripažino, jog atsakydamas į klausimus šiuo planeliu nesirėmė (nors šis planelis buvo byloje), tačiau pažymėjo, jog tai, kad tokio planelio nėra sklypo inventorinėje byloje, taip pat kelia abejonių.

Teismas atmetė ieÅ¡kovių praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nes ekspertas nenurodė, jog tokio plano buvimas pakeistų jo pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Nei ekspertas, nei teismo posėdyje dalyvavęs atsakovo VÄ® „Registrų centras“ atstovas, nei kiti byloje dalyvavę asmenys, negalėjo paaiÅ¡kinti aplinkybės, dėl ko tokio planelio nėra pagrindinėje sklypo (duomenys neskelbtini), inventorinėje byloje Nr. 7593, kurios pagrindu buvo rengta buto (duomenys neskelbtini) inventorinė byla.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nepavyko nustatyti, kodėl sklypo (duomenys neskelbtini), inventorinėje byloje Nr. 7593 įrašai apie sandėliukų išmatavimų pakitimus, padaryti 1993 m. sausio 20 d., nėra pasirašyti ir patvirtinti atitinkamos institucijos antspaudu. Tuo tarpu iš 1994 m. lapkričio 16 d. pažymos dėl ribų nužymėjimo natūroje strypais, iš 1994 metų topo nuotraukos ir 1994 metų sklypo (duomenys neskelbtini) situacijos schemos matyti, jog 1994 metais ūkiniai pastatai, priklausantys pastatui (duomenys neskelbtini), nekirto ribos su gretimu sklypu (duomenys neskelbtini).

Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog 1995 m. vasario 18 d. kadastriniai sklypo (duomenys neskelbtini) matavimai neatitiko tuometinės faktinės situacijos, atitinkamai nenustatyta jokių pagrindų jų panaikinimui, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas.           Byloje atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad vienoje vietoje statiniai kerta sklypo ribÄ 1,42 m, kitoje - 0,36 m. Dėl aplinkybės, jog ginčijamu administraciniu teisės aktu suformuoto žemės sklypo riba eina per sklype esančius statinius tarp Å¡alių ginčo nėra, UAB „Orkanas“ parengtas žemės sklypo planas, iÅ¡ kurio matosi statinių įsikiÅ¡imas už sklypo ribų byloje ginčijamas nebuvo.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė V. P. patvirtino, jog buvo daromas sandėliuko remontas, nes reikėjo keisti jo stogÄ . Tačiau, nors sandėliukų perstatymo darbai buvo tikrinami vietoje valstybės institucijų, savavaliÅ¡kos statybos, pažeidžiančios įstatymų reikalavimus, faktas nėra nustatytas. Ä®rodymų apie tai, kad su sandėliukais buvo atlikti perstatymo darbai, kuriems buvo bÅ«tinas leidimas byloje taip pat nėra. Žemės sklypo riba negali bÅ«ti nustatyta per nekilnojamojo turto objektÄ , todėl nesant įrodymų apie ieÅ¡kovių neteisėtÄ sandėliukų perstatymÄ , nekonstatavus to administracine tvarka Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pagal jau minėtÄ Ä¯statyminį reglamentavimÄ privalėjo organizuoti detaliojo plano rengimÄ arba spręsti ieÅ¡kovių sandėliukų iÅ¡kėlimo klausimÄ .

Ginčijamas administracinis aktas suformavo žemės sklypÄ , kurio riba eina per nekilnojamojo turto objektus, todėl teismas sprendė, jog jis parengtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir naikintinas, o ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas.Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovės po sužinojimo apie pažeistas savo teises ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms apginti, į tai, kad aplinkybės apie tai, kad joms suformuoto žemės sklypo riba eina per jų Å«kinius pastatus ir dėl to 940 kv. m sklypas yra joms per mažas paaiÅ¡kėjo tik 2009 metais, bei į tai, kad teisingų kadastrinių matavimų užtikrinimas ir tinkamai suformuotų sklypų ribų nustatymas yra vieÅ¡as interesas, kuris turi bÅ«ti ginamas nepaisant ieÅ¡kinio senaties praleidimo, sprendė, jog yra pagrindas praleistus terminus atnaujinti ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kininių reikalavimų neatmesti.Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo trukmę, byloje vykusių posėdžių ir atliktų procesinių veiksmų skaičių teismas sprendė, kad advokato iÅ¡laidos yra pagrįstos, o visos trečiojo asmens patirtos 8500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovių ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovių lygiomis dalimis trečiajam asmeniui priteistina 5875 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (po 2937,50 Lt iÅ¡ kiekvienos), o iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – 2125 Lt.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovių reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymÄ Nr. 30-39 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį atmesti.

Netenkinus apeliacinio skundo, praÅ¡o maksimaliai sumažinti iÅ¡ atsakovo priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas iki protingo, atsakovo teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumÄ atitinkančio dydžio.          Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:         1) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 30-39 suformavo žemės sklypÄ , kurio riba eina per nekilnojamojo turto objektus, todėl laikytina, kad jis parengtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir naikintinas.

Taip pat nepagrįstai nurodė, kad žemės sklypo riba negali bÅ«ti nustatyta per nekilnojamojo turto objektÄ , todėl nesant įrodymų apie ieÅ¡kovių neteisėtÄ sandėliukų perstatymÄ , nekonstatavus to administracine tvarka Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius privalėjo organizuoti detaliojo plano rengimÄ arba spręsti ieÅ¡kovių sandėliuko iÅ¡kėlimo klausimÄ . Pažymėtina, kad 940 kv.m. sklypo (duomenys neskelbtini), planas parengtas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvitintus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, kurių 32.1.2.2.2 ir 76.1.5 punktuose nustatyta, kad sklypo plane pažymėtos sklypo ribos turi atitikti gretimų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribas, o bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi bÅ«ti didesnis kaip 0,1 metro.

Greta ieÅ¡kovių sklypo yra Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkio Nr. 2316V 1.2 p. suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1505,19 kv.m. sklypas (duomenys neskelbtini), kurio bendros ribos yra bÅ«tent tokios, kokios nurodytos ieÅ¡kovių pateiktame UAB “Orkanas” 2008 m. gruodžio 1 d. parengtame žemės sklypo plane. BÅ«tent į minėtÄ sklypÄ ir buvo atsižvelgta formuojant sklypÄ (duomenys neskelbtini). Todėl Miesto plėtros departamento užsakymu parengtas sklypo (duomenys neskelbtini) planas visiÅ¡kai atitinka minėtas nuostatas.

          2) Parengtas ieÅ¡kovių sklypo planas buvo pateiktas kadatstro tvarkytojui, kuris atlikęs žemės sklypo patikrÄ Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 76 p. nustatyta tvarka, iÅ¡ankstinei patikrai pateiktame sklypo plane uždėjo spaudÄ ir padarė žymÄ nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Tai patvirtina, kad parengtas žemės sklypo planas atitinka Nuostatų 76 p. reikalavimus. Teismas atmetė ieÅ¡kovių reikalavimÄ dėl Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkio Nr. 2316V 1.2 punkto panaikinimo.

Taigi greta esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ribos nėra nuginčytos. Todėl net ir panaikinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymÄ Nr. 30-39 problema dėl ieÅ¡kovėms ir savivaldybei priklausančio Å«kinio pastato nebÅ«tų iÅ¡spręsta, nes vis tiek jį kirstų sklypo (duomenys neskelbtini) riba.           3) Teismas visiÅ¡kai neįvertino aplinkybės, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. kovo 5 d. raÅ¡tu buvo siÅ«loma, po to kai ieÅ¡kovių sklypas ir teisės į jį bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atlikti minėtų sklypų amalgamacijÄ , tai yra bendros žemės sklypų ribos pakeitimÄ pagal Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus.

Teismas taip pat neįvertino byloje atliktos ekspertizės išvados bei kitų įrodymų, kurie patvirtina, kad ūkinis pastatas ieškovių buvo pertvarkomas (praplėstas) ir kad sklypo (duomenys neskelbtini) riba su ieškovių sklypu nekirto šio ūkinio pastato. Ieškovės nepateikė duomenų, kad sandėliukai buvo pertvarkomi teisėtai, todėl darytina išvada, jog jie buvo perstatomi savavališkai.            4) Teismas nepagrįstai iš Vilniaus miesto savivaldybės priteisė 2125 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Å ios bylos negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai, reikalaujančiai specialių žinių, Å¡i byla negali bÅ«ti laikoma iÅ¡imtine. Byloje buvo sprendžiamas tik teisės normų taikymo klausimas, nebuvo kilusi teisės normų konkurencijos, teisės spragų Å¡alinimo problema. UAB „Svetingumas“ dokumentuose nėra nurodytos faktinės atstovo darbo ir laiko sÄ naudos, todėl laikytina nepagrįsta ir praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės V. P. ir J. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kinys ir ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

          IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:         1) Teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl 1994-11-10 Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 2316V panaikinimo, remdamasis ne tuo metu galiojusiais įstatymais, o neaprobuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje, kurioje situacija iÅ¡ esmės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos. Teismas sprendime nepasisakė, kodėl atmeta ieÅ¡kovių argumentus dėl jų nurodytų įstatymų taikymo.

Vilniaus miesto valdybos 1994-11-10 potvarkis Nr. 2316V buvo priimtas pažeidžiant tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 4 ir 6.1.1 punktų reikalavimus, pagal kuriuos faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Privačių namų valdoms parduodamų žemės sklypų ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas, pagal kurias faktiškai privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pagal pirkimo sutartis buvo įsigyti butai su bendro naudojimo patalpomis gyvenamajame name bei dalis Å«kinio pastato, kurie buvo 1108 kv.m. žemės sklype. Taip pat nustatyta, kad prieÅ¡ pardavimÄ 1989-05-15 pastatams buvo suformuotas ir įregistruotas 1108 kv.m. dydžio žemės sklypas, kuris 1993-01-20 buvo pažymėtas namų valdos techninės apskaitos (inventorinės) bylos plane. Tuo tarpu trečiajam asmeniui UAB “Svetingumas” ginčijamu administraciniu aktu buvo nustatytas ir suformuotas žemės sklypas, neatsižvelgus į tuo metu ieÅ¡kovių namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir įregistruotÄ Å¾emės sklypo dydį ir į trečiojo asmens žemės sklypo techninės apskaitos bylos duomenis, pagal kuriuos žemės sklypo konfigÅ«racija ir dydis buvo kitokie, negu suformuotas žemės sklypas.

Todėl teismas nepagrįstai netaikė teisės aktų, kuriuos privalėjo taikyti ginčui iÅ¡spręsti, ir priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .          2) Sprendime teismas pats sau prieÅ¡tarauja ir priima viena kitai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas. Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovėms priklausantys pastatai bÅ«tų iÅ¡ esmės rekonstruoti ir pakito jų konfigÅ«racija. Taip pat teismas konstatavo ir Å¡alys neginčijo to fakto, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovėms suformuoto žemės sklypo riba kerta ieÅ¡kovėms priklausančius pastatus.

Todėl akivaizdu, kad 1995-02-18 atlikti matavimai neatitiko faktinės situacijos, nes jau tuo metu, galiojant 1994-11-10 Vilniaus miesto valdybos potvarkiui Nr. 2316V, sklypų riba ėjo per ieÅ¡kovėms nuosavybės teise priklausantį statinį. Todėl teismo nurodyti argumentai, kad pagal 1994 metų planus matyti, jog žemės sklypo riba nekirto ieÅ¡kovių pastatų, neturi nieko bendro su vėliau atliktais matavimais, kurie buvo atlikti neteisingai. Panaikinus tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-12 įsakymÄ Nr. 30-39, liko galioti 1995-02-18 netinkamai atliktų inventorinės bylos matavimų duomenys, kuriuose pažymėta viena iÅ¡ ribų kerta ieÅ¡kovėms priklausančius pastatus.

Tiek Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 2316V, tiek 1995-02-18 inventorinės bylos duomenų ir plano pakeitimais, ieškovių sklypo ribos perkeltos, o plotas sumažintas be jokio teisinio pagrindo. Ieškovių žemės sklypo ribos buvo pakeistos, neatsižvelgiant į jame esančius ieškovių pastatus, todėl naujai suformuotos namų valdos ribos ir įregistruoti jos pakeitimai yra neteisėti.             3) Teismas negalėjo byloje vadovautis ekspertizės išvada, kadangi ekspertas nurodė, jog nesirėmė ir nesivadovavo vienu iš pagrindinių ieškovių pateiktu įrodymu byloje – 1993-01-20 parengtu namų valdos inventoriniu planu.

Å is planas byloje buvo, nors ekspertas nurodė, kad jo byloje nerado. Tokia eksperto iÅ¡vada yra nevisapusiÅ¡ka, todėl netiksli. Teismas atmetė ieÅ¡kovių praÅ¡ymÄ paskirti papildomÄ arba pakartotinę ekspertizę, todėl pažeidė CPK 219 str., 12 ir 17 str. reikalavimus.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria jų reikalavimai buvo patenkinti. Nurodo, kad teismas nustatė, jog pagal parengtÄ ieÅ¡kovių žemės sklypo planÄ Å¾emės sklypo riba eina per ieÅ¡kovėms priklausantį Å«kinį pastatÄ .

Šį faktÄ pripažįsta ir atsakovas, todėl akivaizdu, kad apeliacinio skundo argumentai, jog formuojant žemės sklypÄ buvo vadovautasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 74 ir 76 punktų reikalavimais, yra nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat buvo nustatyta, kad formuojant ieÅ¡kovių žemės sklypÄ , nebuvo atsižvelgta į trečiojo asmens UAB „Svetingumas“ žemės sklypo techninės apskaitos bylos duomenis, kurioje žemės sklypo konfigÅ«racija ir dydis taip pat buvo kitokie nei jiems suformuotas žemės sklypas. Rengiant gretimo žemės sklypo planÄ , Å¡io žemės sklypo ribos buvo paženklintos netiksliai, neatitiko faktinės situacijos, nes viena iÅ¡ ginčo ribų kirto ieÅ¡kovėms priklausantį pastatÄ , todėl greta esančio žemės sklypo ribos taip pat buvo suformuluotos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o ieÅ¡kovių skundÄ atmesti, o atsakovo apeliacinį skundÄ tenkinti, tai yra panaikinti Vilniaus miesto 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovių reikalavimas.

Nurodo, kad Vilniaus miesto valdybos 1994-11-10 potvarkiu Nr. 2316V sklypo kadastriniai duomenys buvo nustatyti matuojant faktiÅ¡kai naudojamÄ plotÄ . IeÅ¡kovės remiasi nekilnojamojo turto kadastro ir registro inventorinėje byloje Nr. 7593 esančiu 1993-01-20 planeliu, kuriame nurodomas 1108 kv.m. sklypo dydis. Tačiau Å¡is planelis buvo panaikintas 1995-02-18 atlikus žemės sklypo matavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog žemės sklypo pažymėjimas techninio inventorizavimo byloje nėra žemės sklypo teisinis registravimas ir kad žemės sklypo, sudarančio namų valdÄ iÅ¡pirkimui nepakanka techninių planų ar kitokių faktinio pobÅ«džio duomenų, jei nėra žemės sklypo skyrimo dokumentų arba jos dydį nustatančių ar patvirtinančių administracinių aktų (LAT 2003-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2003).

Kadangi ieÅ¡kovė nepateikė jokių administracinių sprendimų dėl žemės sklypo dydžio nustatymo (suformavimo) ir byloje nėra jokių duomenų, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti ieÅ¡kovėms teisę į didesnę namų valdÄ bei gretimo sklypo ribų panaikinimui. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas VÄ® „Registrų centras“ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ . Nurodo, kad teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovių reikalavimo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų 1995-02-18 byloje, kuriais buvo užfiksuotas po pastatais naudojamas žemės sklypo plotas – 940 kv.m.

Atliktų kadastrinių matavimų metu (tuo metu vadintos pastatų techninės inventorizacijos) galiojusių einamųjų pakitimų žymėjimÄ namų valdų inventorizaciniuose dokumentuose reglamentavusių Lietuvos TSR Komunalinio Å«kio ministerijos 1980-08-12 įsakymu Nr. 264 patvirtintų Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodinių nurodymų II skyriaus 25, 26, 45, 48 ir 58 punktai numatė, kad matuojant žemės sklypÄ nurodomi faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo ribų matmenys.

Jokių dokumentų, patvirtinančių, jog 1995-02-18 ieškovės faktiškai naudojosi didesnio ploto žemės sklypu byloje nėra, jų nepateikė bei šio fakto neįrodė ir civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ūkio pastato rekonstrukcija bei jos užfiksavimas visiškai nesusijęs ir pagal tuo metu galiojusius teisės aktus neįtakojo namų valdos inventorizavimo metu atliekamo faktiškai naudojamo žemės sklypo ribų ir ploto fiksavimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.). Tarp bylos Å¡alių kilo ginčas dėl naudojimui tinkamo namų valdos žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovės yra dviejų gyvenamojo namo butų su Å«kiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), savininkės (t.

III, b.l. 25-27). Pagal notaro patvirtintÄ 1995 m. kovo 21 d. susitarimÄ ieÅ¡kovė V. P. ir trečiasis asmuo G. D. (buvusi buto savininkė), bÅ«damos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės, įsigijo 940 kv.m. ploto žemės sklypÄ , kurio 382 kv.m. – įsigijo ieÅ¡kovė, o 291 kv.m. įsigijo trečiasis asmuo (t. I, b.l. 10), už kurį sumokėjo nustatytÄ mokestį (t. I, b.l. 11-14). Grafiniam priede prie susitarimo pirkti žemės sklypÄ nurodytas bendras sklypo plotas – 940 kv.m., abi pirkėjos šį priedÄ yra pasiraÅ¡iusios (t.

I, b.l. 16). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-01-12 įsakymu Nr. 30-39 dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo nustatė žemės sklypo plotÄ â€“ 940 kv.m., ribas Vilniaus miesto plano pažymėtas linijomis ir skaičiais 1-15 (t. II, b.l. 42).Vilniaus miesto valdyba 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkio Nr. 2316V „Dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ 1.2 punktu nustatė, kad pastato (duomenys neskelbtini) žemės sklypas yra 1505,19 kv.m. dydžio, kurio ribos pažymėtos pridedamoje miesto plano iÅ¡traukoje raudonomis linijomis ir skaičiais 1-5.

Minėtas 0,1505 ha žemės sklypas, dabar esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei ir nuo 1997-11-13 yra iÅ¡nuomotas trečiajam asmeniui UAB „Svetingumas“ iki 2096-11-13 (t. II, b.l. 66-57).Bylos nagrinėjimo metu, teismas pagal trečiojo asmens UAB „Svetingumas“ praÅ¡ymÄ 2010-06-09 nutartimi skyrė ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: ar pasikeitė (duomenys neskelbtini) esančių sandėliukų pastato konfigÅ«racija ir iÅ¡dėstymas, nuo jų statybos iki 2010 m; ar Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformuoto Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-39, bendra riba kerta Å«kinį pastatÄ (duomenys neskelbtini) (211p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ekspertizės iÅ¡vadose nurodyta, kad, atlikus patikslintus tiksliuosius sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus nustatyta, kad sandėliukai dengia sklypÄ prie ribos 1-2, sandėliuko kampas Nr.14, 1,42 m, o ribÄ 2-3, sandėliuko kampas Nr. 15, 0,36 m (t. III, b.l. 114). Pirmos instancijos teismas, remdamasis Å¡ia eksperto iÅ¡vada ir kitais byloje esančiais įrodymais, konstatavo, kad ieÅ¡kovėms priklausantis Å«kinis pastatas kerta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-12 įsakymu Nr. 30-39 suformuoto žemės sklypo ribÄ , todėl pripažino, kad ginčijamas teisės aktas parengtas pažeidžiant įstatymų reikalavimus ir yra naikintinas.

Tačiau skundžiamu sprendimu buvo atmestas ieÅ¡kovių reikalavimas panaikinti 1994 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 2316V 1.2. punktÄ , kuriuo buvo nustatytas gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ploto dydis bei pažymėtos ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad, net ir panaikinus 2009 m. sausio 12 d. įsakymÄ Nr. 30-39, problema dėl ieÅ¡kovėms priklausančio Å«kinio pastato nebÅ«tų iÅ¡spręsta, nes vis tiek ji kirstų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad minėtų aktų, nustatančių dviejų besiribojančių sklypų dydį ir ribas, galiojimo klausimas turi būti sprendžiamas kartu. Kadangi pripažinus, kad vienas iš jų yra neteisėtas dėl to, kad nustatytas ribas kerta sklype esantis statinys, taip pat neteisėtu ir naikintinu tampa ir kitas teisės aktas, formuojantis gretimo sklypo ribas, kurias taip pat kerta kitam žemės sklypui priklausantis statinys. Tokiu atveju, pirmiausia turi būti įvertintas statinio, kuris stovi ant suformuotų sklypų ribų, statybos, rekonstravimo, matavimo ir įregistravimo teisėtumas bei tikslumas.

Aukščiau minėtoje eksperto iÅ¡vadoje taip pat buvo konstatuota, jog sandėliukai buvo perstatyti ir jų konfigÅ«racija keitėsi, pertvarkymo darbai galėjo bÅ«ti atlikti nuo 1994-11-16 iki 2007-01-30. Sklypo formavimo momentu 1994-11-16 ribos buvo paženklintos natÅ«roje strypais inžinieriaus A. J. pagal pažymÄ dėl sklypų nužymėjimo ir atliktÄ vietovės topografinę nuotraukÄ , kurioje sandėliukai yra pavaizduoti tokie, kokie yra VÄ® „Registrų centras“ 1995-02-18 plane, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sklypo formavimo momentu, sklypas suformuotas adresu (duomenys neskelbtini) bendra riba su sklypu (duomenys neskelbtini) nekirto Å«kinio pastato ir pagal dabartinius turimus duomenis, kad minėtas persidengimas atsirado po 1994-11-16, dėl sandėliukų pertvarkymo (t.

III, b.l. 114).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ginčo Å¡alys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Pagal CPK 218 eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu.

Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt.

Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas iÅ¡vadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-45/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v.

UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; kt.).Aukščiau minėto Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkio Nr. 2316V „Dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ 1.2.1 punktas nustatė, kad trečiojo asmens naudojamos teritorijos prie pastato (duomenys neskelbtini) žemės sklypas yra 154,29 kv.m. dydžio, kurio ribos pažymėtos pridedamoje miesto plano ištraukoje žaliomis linijomis ir skaičiais 2, 3, 6-8 (laikinai žemės nuomos sutarčiai sudaryti – dešimčiai metų arba kol bus išspręstas gyventojų sandėliukų ir tualeto iškėlimo iš šio žemės sklypo klausimas) (t.

I, b.l. 27-28). Remdamasi Å¡iuo potvarkiu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 1997-12-09 įsakymu Nr. 2121-01 UAB „Svetingumas“ iÅ¡nuomojo 154 kv.m. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ne aukciono tvarka 10 metų arba kol bus iÅ¡spręstas gyventojų sandėliuko ir tualeto iÅ¡kėlimo klausimas, (t. I, b.l. 26). Dar iki minėtų aktų priėmimo, UAB „Svetingumas“ ir V. P. su G. D. 1994-10-27 buvo sudarę susitarimÄ , pagal kurį VÄ® „Svetingumas“ įsipareigojo netrukdyti naudotis (duomenys neskelbtini) gyventojams valgyklos „Ekspresas“ teritorijoje esančiais sandėliukais ir tualetu, iki bus pastatyti nauji statiniai už valgyklos „Ekspresas“ ribų (t.

I, b.l. 61). Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005-05-26 raÅ¡tas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006-05-10 raÅ¡tas patvirtina, kad ieÅ¡kovėms priklausantis Å«kinis pastatas buvo UAB „Svetingumas“ iÅ¡nuomotame 154 kv.m. ploto valstybinės žemės sklype ir buvo numatyta jį nugriauti (t. I, b.l. 35-28). Tik pasibaigus minėto 154 kv.m. ploto žemės sklypo nuomai, Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2008-09-25 įsakymu Nr. 2.3.-12222-(01) pripažino 1997-12-09 valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartį Nr. 415 N01/98-14907 pasibaigusia ir priskyrė 154 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypÄ laisvos valstybinės žemės fondui (t.

II, b.l. 26). Iki tol, bylos nagrinėjimo metu, ieÅ¡kovių atstovas teikė atsakovui pasiÅ«lymus dėl galimos taikos sutarties sudarymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisijos 2007-08-28 posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl namų valdos žemės sklypo ribų nustatymo pagal sklypo naudotojų G. D. ir V. P. advokato pasiÅ«lymÄ suformuoti faktiÅ¡kai naudojamo ploto sklypÄ , vietoj ginčo dalies priskiriant tokį pat plotÄ iÅ¡ laisvos žemės, į kurį bÅ«tų galima perkelti sandėliukus.

Posėdžio metu buvo rekomenduota pritarti su sÄ lyga, jog sklypo savininkai atsisakys pretenzijų į kitame žemės sklype esančius sandėliukus, iÅ¡registruos juos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro ir perkels į naujai formuojamÄ Å¾emės sklypÄ (t. I, b.l. 157).Aukščiau nurodyti dokumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jau nuo 1994-10-27 tarp bylos Å¡alių egzistavo susitarimas dėl Å«kinio pastato nugriovimo ar perkėlimo, tačiau iÅ¡ susitarimo bei ginčijamo Vilniaus miesto valdybos 1994-11-10 potvarkio teksto neaiÅ¡ku, kam turėjo tekti Å¡i pareiga. Tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisijos 2007-08-28 posėdžio protokole buvo aiÅ¡kiai nurodyta, jog Å«kinį pastatÄ nugriauti ar perkelti privalo formuojamo sklypo savininkai, tai yra ieÅ¡kovės ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai taip pat nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato.

Po ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-12 įsakymo Nr. 30-39 priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009-03-05 raÅ¡tu ieÅ¡kovių atstovui siÅ«lė, atsižvelgiant į tai, kad bendra suformuota sklypo (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamojo turto įregistruoto sklypo (duomenys neskelbtini) riba kerta Å«kinį pastatÄ , po to, kai sklypas (duomenys neskelbtini) ir teisės į jį bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atlikti minėtų sklypų amalgamacijÄ pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, 30 straipsnio 3 dalį ir Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį (t.

II, b.l. 65). Taigi, iÅ¡ esmės visÄ ieÅ¡kovių sklypo formavimo laikÄ buvo žinoma, jog Å«kinis pastatas kerta nustatytas abiejų žemės sklypų ribas. Iki ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-12 įsakymo Nr. 30-39 priėmimo, kelis kartus buvo tikrinamas Å«kinio pastato atliekamų rekonstrukcijų teisėtumas: 2004 m. ir 2006 m. (t. I, b.l. 116; 117). Tačiau nebuvo nustatyta nei nelegalios statybos, nei aplinkybių, jog kiemo statiniai bÅ«tų praplėsti.

Konstatuotas tik pastato pločio po patikslintų kadastrinių matavimų skirtumas – 6 cm, kuris galėjo susidaryti dėl 2006 m. atliko Å«kinio pastato remontÄ , permÅ«rijant naujÄ sienÄ buvusios sienos vietoje (t. I, b.l. 119; t. III, b.l. 28). Teismo posėdžio, vykusio 2012-10-24, metu (t IV, b.l. 36-47) ieÅ¡kovės nesutiko su eksperto iÅ¡vados dalimi dėl Å«kinio pastato perstatymo bei VÄ® „Registrų centras“ 1995-02-18 įregistruotų duomenų tikslumo, kadangi jis nesivadovavo ir nevertino civilinėje byloje pateiktu ir buto (duomenys neskelbtini), inventorinėje byloje (t.

I, b. l. 15, inventorinės bylos originalas priedas prie bylos Nr.

2) esančiu 1993 m. sausio 20 d. planu. Ekspertas V. K. pripažino, jog atsakydamas į klausimus Å¡iuo planeliu nesirėmė (nors Å¡is planelis buvo byloje – t. I, b. l. 15). Taip pat paaiÅ¡kino, kad jeigu turėtų 1993 m. planelį su jame nurodytais ploto matmenimis, gal ir pasikeistų ekspertizė. Patvirtino, kad 1994 m. atliktų matavimų riboženklių nėra iÅ¡likę, bet pagal suformavimÄ atrodo, kad viskas buvo gerai padaryta (t. IV, b.l. 43). Todėl ieÅ¡kovų atstovas prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ UAB „Svetingumas“ inventorinę bylÄ ir skirti pakartotinę ekspertizę, nes ekspertas neturėjo visų dokumentų, kai atliko ekspertizę (t.

IV, b.l. 44), tačiau pirmos instancijos teismas Å¡iuos praÅ¡ymus atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kilusį ginÄÄ dėl aukščiau nurodytos eksperto iÅ¡vados dalies, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik Å¡ia iÅ¡vada ir nevertino visos aukščiau nurodytų įrodymų visumos. Eksperto iÅ¡vados dalies dėl Å«kinio pastato perstatymo bei VÄ® „Registrų centras“ 1995-02-18 įregistruotų duomenų tikslumo neiÅ¡samumÄ patvirtina tai, kad jis nesirėmė vienu iÅ¡ civilinėje byloje bei buto (duomenys neskelbtini) inventorinėje byloje esančiu dokumentu.

Nei ekspertas, nei kiti teismo posėdyje dalyvavę asmenys nepasisakė apie galimÄ minėto dokumento neteisėtumÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja minėta eksperto iÅ¡vados dalimi. Taip pat pripažintina, kad skirti pakartotinę ekspertizę buvo netikslinga, kadangi kitų byloje esančių dokumentų, patvirtinančių sklypų formavimo eigÄ , visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å«kinio pastato dalis galėjo kirsti numatomus suformuoti žemės sklypus dar iki Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkio Nr. 2316V priėmimo, kadangi dar 1994-10-27 susitarimu Å¡alys numatė Å«kinio pastato perkėlimÄ .

Tačiau iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-12 įsakymo Nr. 30-39 priėmimo Å¡is ketinimas nebuvo įgyvendintas. Byloje nėra jokių duomenų apie Å«kinio pastato griovimo ar jo perkėlimo plano parengimÄ , privalomų atlikti statybos darbų ir medžiagų sÄ matos sudarymÄ , apie galimÄ finansinės naÅ¡tos tarp bylos Å¡alių pasidalinimÄ ar susitarimÄ dėl kompensavimo. Todėl teismas negali vertinti ieÅ¡kovių galimybių įgyvendinti numatytÄ Å«kinio pastato nugriovimÄ ar perkėlimÄ realumÄ . Atsakovas 2009-03-05 raÅ¡tu siÅ«lė ieÅ¡kovėms atlikti sklypų amalgamacijÄ , tačiau nepateikė numatomo plano kaip bus pakeistos žemės sklypų ribos, ar ieÅ¡kovėms tokiu atveju iÅ¡liks pareiga perkelti Å«kinį pastatÄ .

Todėl apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti atsakovo pasiÅ«lymo priimtinumo visoms ginčo Å¡alims ir jo realaus įvykdytinumo.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-01-12 įsakymas Nr. 30-39, kadangi juo buvo pažeistos Žemės įstatyme bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatytos žemės sklypo ribų formavimo taisyklės, nes suformuoto sklypo riba kirto nekilnojamo turto objektÄ .

Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismo argumentus, pripažintina, kad ieÅ¡kovių apeliacinio skundo dalis yra tenkintina ir panaikintinas Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkio Nr. 2316V „Dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ 1.2 punktas, kadangi juo suformuoto gretimo sklypo riba taip pat kerta ieÅ¡kovėms priklausantį Å«kinį pastatÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad skundžiamoje nutartyje buvo tinkamai remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog žemės sklypo pažymėjimas techninio inventorizavimo byloje nėra žemės sklypo teisinis registravimas ir kad žemės sklypo, sudarančio namų valdÄ iÅ¡pirkimui nepakanka techninių planų ar kitokių faktinio pobÅ«džio duomenų, jei nėra žemės sklypo skyrimo dokumentų arba jos dydį nustatančių ar patvirtinančių administracinių aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2003).

IeÅ¡kovės reikalauja joms suformuoti 1108 kv.m. ploto žemės sklypÄ , kuris už joms paskirtÄ jį 940 kv.m. plotÄ bÅ«tų didesnis net 168 kv.m, kai tuo tarpu Å«kinis pastatas netinkamai suformuotų sklypų ribas kerta tik 1,42 m ir 0,36 m. Taigi pripažintina, kad ieÅ¡kovės reikalauja neproporcingai didelio žemės sklypo, kurio dydžio nepatvirtina joks administracinis aktas. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovių reikalavimÄ Ä¯pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ suformuoti ieÅ¡kovėms bendrÄ 1108 kv. m dydžio namų valdos žemės sklypÄ .Apeliacinės instancijos teismas netikrina Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo atsisakymo panaikinti Nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje 1995 m. vasario 18 d. atliktus pakeitimus pagrįstumo, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 punktus daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimÄ , juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis Å¡ios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra ir valstybės institucijos sprendimas, ir teismo sprendimas ar nutartis.

Todėl, teismo sprendimu panaikinus valstybės institucijos individualius aktus, Å¡iuo atveju – Vilniaus valdybos potvarkį ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ , turės bÅ«ti priimti nauji individualÅ«s teisės aktai dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kurie ir bus pagrindas registro duomenims sutvarkyti ir įraÅ¡ams registre keisti įstatymo nustatyta tvarka.Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindÄ vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovių reikalavimÄ dėl 1994 m. lapkričio 10 d.

Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 2316V 1.2. punkto panaikinimo. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kovių skundÄ iÅ¡ dalies ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, panaikinant 1994 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 2316V 1.2. punktÄ . Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas sudarė 400 Lt žyminio mokesčio. Kadangi apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies pakeitė skundžiamo sprendimo dalį ir patenkino dar vienÄ ieÅ¡kovių reikalavimÄ , joms iÅ¡ atsakovo priteistinas 200 Lt žyminio mokesčio. Trečiasis asmuo byloje sumokėjo 2500 Lt už ekspertizės atlikimÄ ir 6000 Lt už advokato pagalbÄ . Byloje trečiasis asmuo teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atstovas dalyvavo 15 teismo posėdžių.CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punktÄ maksimalus bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo rengimÄ dydis bylos nagrinėjimo metu, iki 2013-01-01 esant nustatytai 800,00 Lt minimaliai mėnesiniai algai, buvo 2400,00 Lt, o pagal 8.18 punktÄ už atstovavimo teisme valandÄ â€“ 120,00 Lt.

Taigi, maksimali trečiojo asmens atstovavimo kaina yra 3300 Lt (2400 Lt už atsiliepimo rengimÄ ir 900 Lt už atstovavimÄ teismo posėdžiuose). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiajam asmeniui priteistina tik 3300 Lt suma už advokato pagalbÄ , taigi iÅ¡ viso 5800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teisės taikymo prasme byla nepripažintina sudėtinga Tačiau įrodinėjimo procesas buvo sudėtingas, bylos nagrinėjimas truko nuo 2007-01-02 iki 2012-11-13, tai yra daugiau nei penkerius metus, ieÅ¡kovių atstovas buvo aktyvus ir teikdavo atsakovui pasiÅ«lymus dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau paties atsakovo elgesys proceso metu buvo pasyvus.

Todėl trečiojo asmens 3300 Lt iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ laikytinos pagrįstomis. Trečiojo asmens patirtos 5800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovių lygiomis dalimis trečiajam asmeniui priteistina 2900 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (po 1450 Lt iÅ¡ kiekvienos), o iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – 2900 Lt. Å ios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis.

Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos – 259,88 Lt proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovių ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos t. y. iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – 129,94 Lt, iÅ¡ ieÅ¡kovių po 64,97 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovės už apeliacinį skundÄ sumokėjo 288 Lt žyminį mokestį. Kadangi ieÅ¡kovių apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, tai yra patenkintas trečdalis reikalavimų, joms pagal CPK 93 str. 1 d. taisykles iÅ¡ atsakovo priteistina 96 Lt žyminio mokesčio.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies. Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieÅ¡kovių reikalavimai dėl 1994 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 2316V 1.2. punkto panaikinimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkio Nr. 2316V „Dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ 1.2. punktÄ .

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovėms V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j.a.k. 188710061, 200,00 Lt (du šimtus litų) žyminio mokesčio.Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Svetingumas“, j.a.k. 2235563, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j.a.k. 188710061, 2900,00 Lt (du tūkstančius devynis šimtus litų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovių V.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2900,00 Lt (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus litų 0 ct), po 1450,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų 0 ct) iÅ¡ kiekvienos.Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j.a.k. 188710061, 129,94 Lt, o iÅ¡ ieÅ¡kovių po 64,97 Lt teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytÄ sumÄ sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos kodas 5660.

LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovėms V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j.a.k. 188710061, 96,00 Lt (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) žyminio mokesčio. Teisėjai                                                                                                        Laima Gerasičkinienė                                                                                                             Henrichas Jaglinskis                                                                                                                      Dainius Rinkevičius                                                                                                                                     Â