8ec9cffb-27f7-49cc-bdfd-b19dbb8e2524 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-98-643/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02414-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 23.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo G. K. atstovui advokatui Gintautui Bartkui, atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovui T.

Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : G. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (e. b. l. 1–9), praÅ¡ydamas: panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, VTEK, atsakovė) 2017 m. liepos 12 d. sprendimÄ Nr. KS-87 „Dėl G. K.“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog Komisija Sprendimu nusprendė, kad pareiÅ¡kėjas, eidamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – LNOBT) generalinio direktoriaus pareigas nevykdė kontrolės funkcijos ir neužtikrino, kad Å¡ios įstaigos darbuotojai privačius interesus deklaruotų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, todėl Å¡iurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – VPIDVTÄ®) 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovės skundžiamas Sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Sprendime nėra pateikta jokių motyvų, kuriais vadovaudamasi atsakovė nusprendė pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ , taip pat nėra pateikta faktinių aplinkybių analizė ir teisinis situacijos vertinimas bei pagrindimas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad skundžiamame Sprendime ir atsakovės internetinėje svetainėje paskelbta informacija yra prieÅ¡taringa.

Atsakovės interneto svetainėje paskelbtoje informacijoje yra teigiama kitaip nei Sprendime, t. y. nurodoma, jog: „šiurkÅ¡tų pažeidimÄ VTEK konstatavo todėl, kad tai jau antras kartas Å¡iemet, kai G. K. pripažįstamas pažeidęs VPIDVTÄ® nuostatas“. Taigi, iÅ¡ Sprendimo ir paskelbtos informacijos interneto svetainėje nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kuo remiantis pareiÅ¡kėjas laikomas Å¡iurkščiai pažeidusiu VPIDVTÄ® nuostatas. Nurodyta prieÅ¡prieÅ¡a tarp Sprendimo rezoliucinės dalies ir vieÅ¡ai skelbiamos Komisijos pozicijos tik patvirtina priimto Sprendimo neteisėtumÄ .

Pareiškėjas nurodo, kad buvo apribota jo teisė pasisakyti Komisijoje dėl tyrimo esmės, nes jam nebuvo tinkamai pranešta apie Komisijos posėdį, kurio metu priimtas Sprendimas. Be to, Komisijos atliktas tyrimas ir priimtas Sprendimas pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia ir teisėtumo principus, nes Komisijos pirmininko pareigas ėjo ne vyriausias pagal amžių Komisijos narys. V. K. neturėjo Komisijos pirmininko viešojo administravimo įgaliojimų ir neturėjo teisės vykdyti įvairias funkcijas, su pareiškėjo atžvilgiu susijusiu tyrimu pvz., vadovauti tyrimui, organizuoti Komisijos posėdžius ir kt.

PareiÅ¡kėjas mano, kad tai yra absoliutus Sprendimo pripažinimo neteisėtu pagrindas. G. K. nurodo, kad Komisijos interneto svetainėje skelbtoje informacijoje buvo nurodyta, kad Komisija iki Å¡iol atlieka tyrimus dėl septyniolikos vadovaujančias pareigas turinčių LNOBT darbuotojų. Taigi, nėra nustatyta, ar Å¡ie darbuotojai įvykdė pareigÄ deklaruoti privačius interesus, ar iÅ¡ viso turėjo tokiÄ pareigÄ . Neužbaigus tyrimo dėl visų LNOBT darbuotojų, kurių veiklÄ tiria Komisija, nebuvo galima vertinti LNOBT generalinio direktoriaus pareigų vykdymo, todėl priimtas Sprendimas pažeidžia objektyvumo principÄ .

VPIDVTÄ® iÅ¡vardyti asmenys, kurie privalo deklaruoti privačius interesus. Tokiems asmenims, be kita ko priskiriami asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus. „Administravimo įgaliojimų“ sÄ vokos teisės aktų leidėjas neapibrėžė nei VPIDVTÄ®, nei kuriame nors kitame teisės akte. Nurodytas terminas ne tik kad nėra apibrėžtas, bet ir pats savaime nėra aiÅ¡kus. IÅ¡ tokio teisinio reguliavimo nėra aiÅ¡ku, kokie kriterijai lemia, kad asmuo laikomas turinčiu administravimo įgaliojimus, taip pat nėra aiÅ¡kus administravimo įgaliojimų turinys, jų apimtis ir svarba.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Komisija neteisingai, vien gramatiÅ¡kai aiÅ¡kina minėtÄ sÄ vokÄ , kad administravimo įgaliojimus asmuo turi tada, kai kÄ nors valdo ar tvarko. Mano, kad įstatymo leidėjas nustato pareigÄ deklaruoti privačius interesus ne visiems darbuotojams, kurie kÄ nors valdo ar tvarko, o tiems, kurių veikla gali bÅ«ti siejama su LNOBT, kaip biudžetinės įstaigos, sprendimų priėmimu. Sprendimai turi bÅ«ti susiję ne su bet kokių vidinių Å«kinių (veiklos) funkcijų atlikimu, o su LNOBT veikla tenkinant vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y sprendimai, kuriuos dažniausiai priima biudžetinės įstaigos organai ar juos pavaduojantys asmenys (vadovo pavaduotojai, kuriems suteiktos teisės sudaryti sandorius ar priimti vidaus norminius aktus (tvirtinti taisykles ar pan.), nes tik toks sprendimų priėmimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ .

Akcentuoja, kad LNOBT nėra nei vieÅ¡ojo administravimo subjektas, nei vieÅ¡ojo administravimo įstaiga, LNOBT darbuotojai neatlieka ir vidaus administravimo veiklos, todėl Komisijos priimtas Sprendimas neatitinka ir proporcingumo principo. PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl visų nurodytų aplinkybių Komisijos priimtas Sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Gintautas Bartkus palaikė pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ patenkinti.

A. K. atsiliepime (e. b. l. 24–30) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė nurodo, kad 2017 m. liepos 12 d. nusprendė, kad eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas G. K. nevykdė kontrolės funkcijos ir neužtikrino, kad Å¡ios įstaigos darbuotojai privačius interesus deklaruotų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, todėl Å¡iurkščiai pažeidė VPIDVTÄ® 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. PareiÅ¡kėjo teiginys, esÄ Komisijos Sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka tikrovės. Sprendimas, apie kurį savo skunde nurodo pareiÅ¡kėjas, yra tik 2017 m. liepos 12 d.

VTEK interneto tinklalapyje www.vtek.lt paskelbta Å¡io Sprendimo rezoliucinė dalis. Tokiu bÅ«du skelbti priimtų sprendimų rezoliucines dalis su vardinių balsavimų rezultatais VTEK įpareigoja jos veiklÄ reglamentuojantis teisės aktas. Visas skundžiamas VTEK Sprendimas buvo paskelbtas 2017 m. liepos 14 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ registruotu, taip pat elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siųstas pareiÅ¡kėjui. Taigi, skundžiamas VTEK Sprendimas buvo priimtas bei įformintas tinkamai. Pažymi, jog apie tai, kad VTEK 2017 m. liepos 12 d. posėdyje svarstys pareiÅ¡kėjo elgesio atitiktį VPIDVTÄ® nuostatoms, skundo autorius 2017 m. liepos 5 d. (t. y. prieÅ¡ savaitę) buvo informuotas registruotu, taip pat ir elektroniniu paÅ¡tu.

VTEK posėdžio iÅ¡vakarėse, 2017 m. liepos 11 d. elektroniniu paÅ¡tu apie tai buvo informuotas ir pareiÅ¡kėjo atstovas – advokatas Gintautas Bartkus. Teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį dėl VTEK sprendimų su Å¡iuo advokatu pareiÅ¡kėjas yra sudaręs 2017 m. birželio 23 d. Nepaisant Å¡ių aplinkybių G. Barkus VTEK 2017 m. liepos 11 d. nurodė, esÄ jis pareiÅ¡kėjui neatstovaujantis. Vadinasi pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jam nebuvo praneÅ¡ta apie VTEK posėdį, todėl apribota teisė pasisakyti dėl tyrimo esmės, yra klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės. Atsakovės teigimu, ji nepažeidė visų pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų principų.

Pabrėžia, kad didžiÄ jÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį užima argumentai, apskritai nesusiję su Å¡ia administracine byla, todėl turėtų bÅ«ti nesvarstytini. Å iuo konkrečiu atveju skundžiamo VTEK sprendimo vertinimo dalykas yra visiÅ¡kai kitas nei kitų LNOBT darbuotojų, t. y. VPIDVTÄ® įtvirtintos pareigos kontroliuoti VPIDVTÄ® nuostatų laikymÄ si pažeidimas (22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau pareiÅ¡kėjas siekia, kad ir Å¡is VTEK Sprendimas bÅ«tų panaikintas remiantis su juo nesusijusiais motyvais.

Nurodo, kad pagrindas teismui naikinti skundžiamÄ VTEK SprendimÄ galėtų atsirasti nebent tuomet, jeigu paaiÅ¡kėtų, kad jį priėmė neteisėtos sudėties subjektas (neįgalioti asmenys, kvorumo trÅ«kumas ir pan.). Tačiau paaiÅ¡kina, jog VTEK posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas buvo priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimo) paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“.

Penktasis VTEK narys, ėjęs VTEK pirmininko pareigas, Seimo nutarimu buvo atleistas nuo 2017 m. kovo 20 d., o naujas Skundžiamo VTEK sprendimo priėmimo dienÄ dar nebuvo nepaskirtas. Atsakovė taip pat paaiÅ¡kina, jog iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas jokios realios VPIDVTÄ® nuostatų, įpareigojančių valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis nustatyta tvarka bei terminais deklaruoti privačius interesus, laikymosi kontrolės LNOBT nevykdė, VTEK padarė atsižvelgdama į nustatytÄ faktÄ , kad iÅ¡ daugiau nei trisdeÅ¡imt administracinius įgaliojimus turinčių Å¡ios biudžetinės valstybės įstaigos darbuotojų tokiÄ prievolę tinkamai buvo įvykdę tik keturi.

Tiesioginę prievolę užtikrinti, kad toks reikalavimas būtų vykdomas, pagal einamas pareigas turi būtent šios įstaigos vadovas, t. y. pareiškėjas, kuris tuo metu ėjo LNOBT generalinio direktoriaus pareigas. LNOBT darbuotojai privačių interesų nedeklaravo ir po pareiškėjo skunde minimo jo pavaduotojos L. V. 2012 m. rugsėjo 25 d. išleisto įsakymo. Taigi, šis teisės aktas skaidrumo padėties LNOBT darbuotojų veikloje nepakeitė, nes jo tiesiog nebuvo laikomasi. LNOBT darbuotojai VTEK paaiškino, kad apie prievolę deklaruoti privačius interesus jie nebuvo informuoti ir VPIDVTĮ nuostatos jiems nebuvo išaiškintos.

Pabrėžia, jog jeigu valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo per vienus metus nuo tos dienos, kuriÄ buvo pripažintas pažeidęs VPIDVTÄ®, Å¡io įstatymo nuostatas pažeidžia pakartotinai, VTEK konstatuoja, kad VPIDVTÄ® nuostatos yra pažeistos Å¡iurkščiai. Atsakovė paaiÅ¡kina, kad VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. KS-52 konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė VPIDVTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, todėl 2017 m. liepos 12 d. sprendimu VTEK pagrįstai konstatavo, kad minėto įstatymo nuostatos pažeistos Å¡iurkščiai.

Mano, jog pripažindama, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iurkščiai pažeidė VPIDVTÄ® nuostatas, VTEK priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Teismo posėdyje atsakovės atstovas T. Č. palaikė atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Komisijos 2017 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. KS-87 „Dėl G. K.“ teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Komisija 2017 m. gegužės 24 d. konstatavo, kad deÅ¡imt vadovaujamas pareigas einančių LNOBT darbuotojų (generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai ir meno reikalams L.

V., Renginių organizavimo skyriaus vadovas A. A., Viešųjų pirkimų skyriaus vadovė Z. L., Gamybinių dirbtuvių tarnybos vadovas V. V., Įrengimų tarnybos vadovas D. B., vyriausiasis administratorius ir Žiūrovų aptarnavimo tarnybos vadovas A. K., Reklamos ir leidybos tarnybos vadovė J. S., Personalo skyriaus vadovė I. N., Meninės pastatymų tarnybos vadovas V. V. ir vyriausioji buhalterė S. L.), VPIDVTĮ nustatyta tvarka ir terminais nepateikė privačių interesų deklaracijų, todėl pažeidė VPIDVTĮ II skirsnio nuostatas.

Komisija, atsižvelgdama į nurodytÄ aplinkybę ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKÄ®) 17 straipsnio 1 dalies nuostata, 2017 m. gegužės 24 d. pradėjo tyrimÄ dėl LNOBT generalinio direktoriaus G. K. elgesio atitikties VPIDVTÄ® 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimui, įpareigojančiam atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovus ar jų įgaliotus atstovus kontroliuoti, kad jų vadovaujamos įstaigos darbuotojai, kuriems yra taikomos VPIDVTÄ® nuostatos, tinkamai jas vykdytų, t. y. nustatyta tvarka ir terminais deklaruotų privačius interesus.

Komisija 2017 m. gegužės 30 d. raÅ¡tu Nr. S-1161-1(1.2) (e. b. l. 80–81) informavo pareiÅ¡kėjÄ ir Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrę apie pradėtÄ tyrimÄ bei paprašė iki 2017 m. birželio 5 d. pateikti paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu ir jį pagrindžiančių dokumentų kopijas. PareiÅ¡kėjas 2017 m. birželio 7 d. raÅ¡tu Nr. S2-225 į 2017 m. gegužės 30 d. raÅ¡tÄ Nr. S-1161-1(1.2) (e. b. l.

82) paprašė Komisijos pratęsti terminÄ paaiÅ¡kinimui ir jį pagrindžiantiems dokumentams pateikti iki 2017 m. birželio 23 d. Komisija 2017 m. birželio 15 d. raÅ¡tu Nr. S-1326-(1.2) (e. b. l.

83) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad nutarė jo praÅ¡ymÄ patenkinti ir pratęsti terminÄ iki 2017 m. birželio 23 d. paaiÅ¡kinimui ir su juo susijusiems dokumentams pateikti. Komisija 2017 m. liepos 5 d. raÅ¡tu Nr. S-1462-(1.2) (e. b. l.

84) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad 2017 m. liepos 12 d. 10 val. posėdyje svarstys jo atitiktį VPIDVTÄ® nuostatoms. Komisija 2017 m. liepos 11 d. elektroniniu paÅ¡tu (e. b. l.

85) taip pat informavo pareiÅ¡kėjo atstovÄ advokatÄ GintautÄ Bartkų apie minėtÄ posėdį. IÅ¡ byloje esančio 2017 m. liepos 12 d. Komisijos posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡o Nr. IN-108-(1.3) (e. b. l. 87–88) matyti, kad Å¡iame posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl pareiÅ¡kėjo G. K., buvusio LNOBT generalinio direktoriaus, elgesio atitikties VPIDVTÄ® nuostatoms. Komisijos nariai vienbalsiai nutarė pripažinti, kad, eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, G. K. nevykdė kontrolės funkcijos ir neužtikrino, jog Å¡ios įstaigos darbuotojai privačius interesus deklaruotų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, todėl Å¡iurkščiai pažeidė VPIDVTÄ® 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir priėmė skundžiamÄ 2017 m. liepos 12 d. sprendimÄ Nr. KS-87 „Dėl G.

K.“ (e. b. l. 27–30). Skundžiamame Sprendime nurodoma, kad tyrimo metu buvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės: G. K. nuo 2002 m. liepos 15 d. iki 2017 m. birželio 12 d. ėjo LNOBT generalinio direktoriaus pareigas. Komisija 2017 m. kovo mėnesį savo iniciatyva atliko LNOBT darbuotojų privačių interesų deklaracijų stebėsenÄ ir nustatė, kad LNOBT yra per 30 vadovaujamas pareigas einančių asmenų, o privačių interesų deklaracijas yra pateikę tik keturi. Komisija 2017 m balandžio 5 d. nusprendė pradėti tyrimus dėl LNOBT darbuotojų, turinčių administravimo įgaliojimus, kuriems yra taikomos VPIDVTÄ® nuostatos, elgesio deklaruojant privačius interesus atitikties VPIDVTÄ® II skirsnio nuostatoms.

Komisija 2017 m. gegužės 24 d. konstatavo, kad dešimt vadovaujamas pareigas einančių minėtų LNOBT darbuotojų VPIDVTĮ nustatyta tvarka ir terminais nepateikė privačių interesų deklaracijų, todėl pažeidė VPIDVTĮ II skirsnio nuostatas. Komisija 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. KS-52 konstatavo, kad G. K. pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Komisija 2017 m. gegužės 31 d. nusprendė pradėti tyrimus dėl kitų 17-os vadovaujamas pareigas einančių LNOBT darbuotojų, kurie privačius interesus deklaravo galbūt pažeisdami VPIDVTĮ nustatytus terminus.

Komisija 2017 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. KS-68 konstatavo, kad buvęs LNOBT Ūkio tarnybos vadovas A. K., nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė VPIDVTĮ II skirsnio nuostatas. Atsižvelgdama į visas tyrimo metu nustatyta aplinkybes, Komisija konstatavo, kad eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas G. K. nevykdė VPIDVTĮ nustatytos prievolės kontroliuoti, kad LNOBT darbuotojai, kuriems taikomi VPIDVTĮ reikalavimai, tinkamai ir laiku deklaruotų savo privačius interesus.

VPIDVTÄ® siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (VPIDVTÄ® 1 straipsnis) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.). Å is įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas įgyvendinti minėtus tikslus.

SÄ vokos „asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje“ turinys yra apibrėžtas Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje: asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, valstybės pareigÅ«nai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigÅ«nai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys vieÅ¡osiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iÅ¡ Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiÅ«ros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus.

VPIDVTÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenys, pretenduojantys dirbti ir dirbantys valstybinėje tarnyboje, taip pat kiti asmenys, nurodyti Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaruoti privačius interesus. PrivatÅ«s interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (VPIDVTÄ® 2 straipsnio 2 dalis). VPIDVTÄ® 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaracijÄ .

VPIDVTÄ® 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, nurodyti Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse (iÅ¡skyrus asmenis, pretenduojančius į pareigas valstybinėje tarnyboje, ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybÄ , kontržvalgybÄ arba kriminalinę žvalgybÄ ), privalo pateikti deklaracijÄ elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka. Asmenys, nurodyti Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaracijÄ pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų iÅ¡rinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos.

VPIDVTÄ® 22 straipsnio 1 dalis reglamentuoja kontrolės institucijas ir pareigÅ«nus, kurie kontroliuoja, kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo Å¡io įstatymo nuostatas. MinėtÄ funkcijÄ vykdo: Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (22 straipsnio 1 dalies 1 punktas); atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai (22 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kitos valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka (22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

VTEKÄ® 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad VTEK pripažįsta, kad asmuo Å¡iurkščiai pažeidė VPIDVTÄ® nuostatas, jeigu VPIDVTÄ® nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymÄ . IÅ¡ byloje esančių Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. Ä®V-252 (Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2014 m. spalio 24 d.

įsakymo Nr. Ä®V-753 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), matyti, kad LNOBT yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – aukščiausiu meniniu lygiu organizuoti profesionalaus scenos meno (spektaklių, koncertų ir (ar) kitų meno programų) kÅ«rimÄ ir vieÅ¡Ä atlikimÄ (Nuostatų 1 punktas). Teatro savininkas yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija (Nuostatų 2 punktas). Teatrui vadovauja generalinis direktorius, kurį Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka konkurso bÅ«du į pareigas skiria ir iÅ¡ jų atleidžia kultÅ«ros ministras (Nuostatų 15 punktas).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas priimtas todėl, kad pareiÅ¡kėjas G. K., eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, t. y. bÅ«damas biudžetinės įstaigos vadovas, nevykdė kontrolės funkcijos, t. y. neužtikrino, kad jo vadovaujamoje įstaigoje dirbantys darbuotojai, kurie, Komisijos nuomone, VPIDVTÄ® nuostatų prasme turėjo administravimo įgaliojimus, laikytųsi VPIDVTÄ® nuostatų reikalavimų, Å¡iuo atveju vykdytų pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus.

Å iuo neveikimu pareiÅ¡kėjas Å¡iurkščiai pažeidė VPIDVTÄ® 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatÄ , nes tai jau antras kartas per metus, kuomet Komisija pripažino, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė VPIDVTÄ® nuostatas. Taigi, visų pirma, spręstinas klausimas, ar pareiÅ¡kėjas G. K. turėjo vykdyti kontrolės funkcijÄ ir užtikrinti, kad minėti LNOBT darbuotojai, dėl kurių priimtas skundžiamas Sprendimas, deklaruotų privačius interesus. IÅ¡ apžvelgto teisinio reglamentavimo matyti, jog tam, kad LNOBT darbuotojai bÅ«tų prilyginami valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims ir jiems bÅ«tų taikoma pareiga deklaruoti privačius interesus, bÅ«tina nustatyti du požymius:

1) asmuo turi dirbti biudžetinėje įstaigoje (ginčo dėl Å¡io požymio nėra) ir 2) asmuo turi turėti administravimo įgaliojimus. Tik esant Å¡iems abiem požymiams, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad LNOBT darbuotojas VPIDVTÄ® nustatyta tvarka turi pareigÄ deklaruoti privačius interesus. Pažymėtina, kad sÄ vokos „administravimo įgaliojimai“ reikÅ¡mė nėra apibrėžta nei VPIDVTÄ®, nei kuriame nors kitame teisės akte. Tačiau pažymėtina ir tai, kad sÄ vokos „administravimo įgaliojimai“ reikÅ¡mė negali bÅ«ti tapatinama su sÄ voka „vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimai“, kurios turinys pateikiamas Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme.

Kaip minėta, VPIDVTÄ® nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, pareiga deklaruoti privačius interesus Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaracijÄ , kuri nustatyta tvarka gali bÅ«ti vieÅ¡inama. Asmenys, kuriems nustatyta pareiga deklaruoti privačius interesus, privalo atskleisti savo privataus gyvenimo faktus: gautas dovanas, sudarytas sutartis, individualiÄ veiklÄ , narystę ir pareigas kituose juridiniuose asmenyse.

Taigi Å¡i pareiga susijusi su konstitucinės asmens teisės į privatumÄ ribojimu. Å iuo atveju pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal KonstitucijÄ su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimÄ galima nustatyti tik įstatymu; kai Konstitucija nereikalauja įstatymu reguliuoti tam tikrų su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių, jie gali bÅ«ti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais – aktais, reglamentuojančiais žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedÅ«rinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarkÄ ir pan. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai).

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ ir į tai, kad privačių interesų deklaravimas susijęs su konstitucinės asmens teisės į privatumÄ ribojimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad VPIDVTÄ® nuostatos, susijusios su asmenų, kurie turi pareigÄ deklaruoti privačius interesus, identifikavimu, turi bÅ«ti aiÅ¡kios ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos plečiamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad žodžių junginio „administravimo įgaliojimai” reikÅ¡mė – įgaliojimai kažkÄ valdyti, tvarkyti.

Kadangi VPIDVTÄ® nedetalizuoja, kokie asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose, laikomi turinčiais administravimo įgaliojimus, tokiems priskirtini asmenys, pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokių juridinių asmenų veiklÄ , turintys įgaliojimus juos valdyti. Teisės aktai, reglamentuojantys biudžetinės įstaigos LNOBT veiklÄ , numato tik vienÄ organÄ , įgaliotÄ valdyti tokiÄ Ä¯staigÄ â€“ biudžetinės įstaigos vadovÄ (LVAT 2019 m. sausio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2896-624/2018).

Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad LNOBT Personalo skyriaus vadovui nėra pavesta vykdyti biudžetinės įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį: jam nėra pavesta savarankiÅ¡kai priimti sprendimus, susijusius įstaigos vidaus administravimu (personalo valdymu), dėl to toks asmuo nėra priskirtinas biudžetinėje įstaigoje LNOBT dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus VPIDVTÄ® 2 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl Å¡ios priežasties LVAT panaikino Komisijos sprendimÄ , kuriuo ji buvo nusprendusi, kad LNOBT Personalo skyriaus vadovė VPIDVTÄ® nustatyta tvarka ir terminais nepateikė privačių interesų deklaracijos, todėl pažeidė VPIDVTÄ® II skirsnio nuostatas.

Taigi minėtoje byloje buvo keliamas tas pats teisinis klausimas, ar LNOBT atitinkami struktÅ«rinių padalinių vadovai turi įstatymine nustatytÄ pareigÄ deklaruoti privačius interesus. IÅ¡ apžvelgtos LVAT praktikos matyti, kad LNOBT Personalo skyriaus vadovė, nedeklaravusi privačių interesų VPIDVTÄ® ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, nepažeidė VPIDVTÄ® II skirsnio nuostatų, kadangi neturėjo administravimo įgaliojimų ir kartu pareigos deklaruoti privačius interesus.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad buvęs LNOBT generalinis direktorius G. K. pagrįstai nevykdė kontrolės funkcijos LNOBT Personalo skyriaus vadovės atžvilgiu, nes Å¡ios darbuotojos ir nereikėjo kontroliuoti, kad VPIDVTÄ® ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotų privačius interesus, kadangi ji tokios pareigos neturėjo. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas priimtas todėl, kad LNOBT darbuotojai: generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai ir meno reikalams L.

V., Renginių organizavimo skyriaus vadovas A. A., Viešųjų pirkimų skyriaus vadovė Z. L., Gamybinių dirbtuvių tarnybos vadovas V. V., Įrengimų tarnybos vadovas D. B., vyriausiasis administratorius ir Žiūrovų aptarnavimo tarnybos vadovas A. K., Reklamos ir leidybos tarnybos vadovė J. S., Personalo skyriaus vadovė I. N., Meninės pastatymų tarnybos vadovas V. V. ir vyriausioji buhalterė S. L., buvęs LNOBT Ūkio tarnybos vadovas A. K., nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo privačių interesų ir taip pažeidė VPIDVTĮ II skirsnio nuostatas.

IÅ¡ byloje esančio Komisijos 2017 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. KS-68 „Dėl A. K.“ (e. b. l. 31–33) matyti, kad A. K. ėjo LNOBT Ūkio tarnybos vadovo pareigas ir organizavo bei vadovavo teatro pastato, vidaus patalpų, priskirto ploto apie pastatÄ valymui ir priežiÅ«rai; organizavo teatro administracijos aprÅ«pinimÄ kanceliarinėmis prekėmis ir vykdė kitas funkcijas. IÅ¡ byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-51 „Dėl D. B.“ (e. b. l. 34–36) matyti, kad D.

B. eina LNOBT Ä®rengimų tarnybos vadovo pareigas ir vadovauja teatro mechanikos, energetikos ir elektronikos skyriams; kontroliuoja scenos įrengimų bei pastato inžinerinių sistemų remonto bei patikrinimų vykdymÄ ir kitas funkcijas. IÅ¡ byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-50 „Dėl V. V.“ (e. b. l. 37–39) matyti, kad V. V. eina LNOBT Gamybinių dirbtuvių tarnybos vadovo pareigas ir organizuoja bei vadovauja naujų pastatymo priemonių gamybai; organizuoja ir kontroliuoja einamojo repertuaro pastatymo priemonių remonto eigÄ bei vykdo kitas funkcijas.

IÅ¡ byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo KS-49 „Dėl A. K.“ Nr. (e. b. l. 40–42) matyti, kad A. K. eina LNOBT ŽiÅ«rovų aptarnavimo tarnybos vadovo pareigas ir organizuoja bei kontroliuoja bilietų kasų darbÄ , organizuoja ir kontroliuoja informacijos tarnybos darbÄ ir vykdo kitas funkcijas. IÅ¡ byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-48 „Dėl V. V.“ (e. b. l. 43–45) matyti, kad minėtas asmuo eina LNOBT Meninės pastatymų tarnybos vadovo pareigas, užsako naujų spektaklių dekoracijų, rekvizito, baldų, kostiumų ir avalynės gamybÄ ir kontroliuoja jų gamybos vykdymÄ ; vadovauja naujų pastatymų konstrukcinių brėžinių ir techninės dokumentacijos sudarymui ir vykdo kitas funkcijas.

IÅ¡ byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-47 „Dėl A. A.“ (e. b. l. 46–48) matyti, kad minėtas asmuo eina LNOBT Renginių organizavimo skyriaus vadovo pareigas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Å¡io skyriaus darbuotojų darbÄ ; rengia paraiÅ¡kas dėl spektaklių finansavimo ministerijai bei fondams; bendrauja su užsienio teatrais, komercinėmis koncertų agentÅ«romis; sudaro bei derina spektaklių statymo sÄ matas ir vykdo kitas priskirtas funkcijas. IÅ¡ byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo KS-46 „Dėl J.

S.“ Nr. (e. b. l. 49–51) matyti, kad J. S. eina LNOBT Reklamos ir leidybos tarnybos vadovo pareigas, organizuoja teatro reklamos, informacijos ir leidybos darbus; koordinuoja ir derina su padaliniais informacijos pateikimÄ reklamai ir vykdo kitas priskirtas funkcijas. Dėl byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-45 „Dėl I. N.“ (e. b. l. 52–54) ir LNOBT Personalo skyriaus vadovės I. N. pareigų teismas nepasisakys, nes, atsižvelgęs į minėtÄ LVAT praktikÄ , kuri suformuota iÅ¡nagrinėjus bÅ«tent minėtos LNOBT darbuotojos apeliacinį skundÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra tikslinga.

IÅ¡ byloje esančio Komisijos Nr. KS-44 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo „Dėl S. L.“ (e. b. l. 55–57) matyti, kad minėtas asmuo eina LNOBT Buhalterinės apskaitos skyriaus Vyriausiosios buhalterės pareigas ir užtikrina tvarkingÄ ir teisėtÄ LNOBT buhalterinės apskaitos vedimÄ ; sudaro ketvirtinius ir metinius finansinių ataskaitų rinkinius; planuoja ir organizuoja Å¡io skyriaus darbÄ bei vykdo kitas priskirtas funkcijas. IÅ¡ byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-43 „Dėl Z.

L.“ (e. b. l. 58–60) matyti, kad minėtas asmuo eina LNOBT Viešųjų pirkimų skyriaus vadovo pareigas ir organizuoja Å¡io skyriaus darbÄ ; kontroliuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų procedÅ«rų vykdymÄ iki vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo; kartu su viešųjų pirkimų komisija vykdo vieÅ¡uosius pirkimus ir kitas priskirtas funkcijas. IÅ¡ byloje esančio Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-42 „Dėl L. V.“ (e. b. l. 61–63) matyti, kad minėtas asmuo eina LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojos rinkodarai ir meno reikalams pareigas ir formuoja teatro rinkodaros strategijÄ , organizuoja žiÅ«rovų plėtros projektus, rengia repertuarÄ , formuoja teatro rinkodaros strategijÄ , vadovauja teatro atlikėjų meistriÅ¡kumo koeficientų komisijos darbui ir vykdo kitas priskirtas funkcijas.

Tai, kad minėti LNOBT darbuotojai yra tam tikrų struktÅ«rinių padalinių vadovai, kad jų pareiginėse instrukcijose nurodyta, jog tie asmenys kažkam vadovauja, kažkÄ organizuoja ar kontroliuoja, dar nereiÅ¡kia, kad jie turi administravimo įgaliojimus VPIDVTÄ® taikymo prasme. Kaip minėta, pagal LVAT praktikÄ , LNOBT veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai nustato tik vienÄ organÄ , įgaliotÄ valdyti Å¡iÄ Ä¯staigÄ â€“ biudžetinės įstaigos vadovÄ . Administravimo įgaliojimus turi biudžetinės įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį atliekantis asmuo.

Ä®staigos vadovo funkcijas atliko pareiÅ¡kėjas G. K., kiti minėti LNOBT struktÅ«rinių padalinių vadovai, teismo nuomone, neturi administravimo įgaliojimų, nes jie nevykdo įstaigos vadovo funkcijų ar jų dalies, todėl neturėjo pareigos deklaruoti privačius interesus. Teismo nuomone, aplinkybė, kad dalis LNOBT darbuotojų (A. K., V. V., V. V., J. S. ir L. V., Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nėra pateikę skundų Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl minėtų Komisijos sprendimų) pripažino pažeidimÄ ir nepasinaudojo teisminės gynybos teise arba kad dalis jų (D.

B., A. K., S. L. ir Z. L., Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, neapskundė jiems nepalankių pirmosios instancijos teismo sprendimų iÅ¡nagrinėtose administracinėse bylose (Nr. I-4224-790/2017, I-4226-790/2017, I-4235-244/2017, I-247-815/2018) pagal minėtų LNOBT darbuotojų skundus) nepasinaudojo teise apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacine tvarka, negali bÅ«ti vertinama pareiÅ¡kėjo G. K. nenaudai. VienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalis), o Å¡is teismas, kaip minėta, iÅ¡aiÅ¡kino, kad administravimo įgaliojimus turi LNOBT darbuotojai, vykdantys įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį.

Kadangi, teismo nuomone, minėti LNOBT struktÅ«rinių padalinių vadovai neturėjo administravimo įgaliojimų, jie neturėjo ir pareigos deklaruoti privačius interesus, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas G. K. neturėjo pareigos kontroliuoti minėtus asmenis ir užtikrinti, kad jie vykdytų pareigas pagal VPIDVTÄ® II skirsnio nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir daro iÅ¡vadÄ , kad Komisija nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas G.

K. turėjo vykdyti minėtų LNOBT struktÅ«rinių padalinių vadovų atžvilgiu kontrolės funkcijÄ ir užtikrinti, kad jie teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais deklaruotų privačius interesus, nes minėti LNOBT struktÅ«rinių padalinių vadovai nėra priskirtini biudžetinėje įstaigoje dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus VPIDVTÄ® 2 straipsnio 1 dalies prasme ir neturėjo pareigos deklaruoti privačius interesus, todėl skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas iÅ¡ esmės ir naikintinas vien dėl Å¡ios priežasties (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo daugiau argumentų, kodėl, jo nuomone, skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, jie susiję su galimais skundžiamo Sprendimo priėmimo procedÅ«riniais pažeidimais. Pažymėtina, kad tik esminis procedÅ«rinis pažeidimas yra atskiras pagrindas panaikinti skundžiamÄ teisės aktÄ ar jo dalį (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas yra tenkintinas vien dėl anksčiau aptartos priežasties ir skundžiamas Sprendimas naikintinas remiantis ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kitų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų ir galimų skundžiamo Sprendimo neteisėtumo pagrindų teismas nenagrinės, nes tai niekaip nekeis Å¡iame teismo sprendime konstatuotos iÅ¡vados.

PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovės jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Byloje esantis 2017 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymas (e. b. l.

16) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundÄ ir 0,29 Eur komisinį mokestį už pinigų pervedimÄ . Kitų iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų byloje nėra pateikta. Taigi pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Komisijos priteistina 22,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų sumokėjus žyminį mokestį už skundÄ bei komisinį mokestį už pinigų pervedimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ patenkinti visiÅ¡kai. Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. liepos 12 d. sprendimÄ Nr. KS-87 „Dėl G. K.“. Priteisti pareiÅ¡kėjui G. K. iÅ¡ atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 22,79 Eur (dvideÅ¡imt du eurus ir 79 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Egidija Puzinskaitė Rasa Ragulskytė-Markovienė Margarita Stambrauskaitė