AS-143-629-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-629/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00325-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gintaro krantas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gintaro krantas“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Gintaro krantas“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Gintaro krantas“) 2012 m. liepos 25 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare J. Janonio g. 2“. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.

Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę grindė tuo, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. bare nebebus galima prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 h iki 8 h ir gauti ženklią pajamų dalį, kuri būtent yra gaunama iš prekybos alkoholiu. Dienos metu šis baras praktiškai neturi lankytojų ir tik po 22 h prasideda intensyvesnė prekyba. Apribojus veiklą įmonė neteks žymios dalies pajamų (1/3), dėl to nebebus galimybių išlaikyti baro, iškils būtinybė atleisti darbuotojus iš darbo, išmokėti išeitines kompensacijas, nutraukti nuomos sutartį. Taigi, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, galimo teismo sprendimo įvykdymas ir padėties, buvusios iki ginčijamo akto priėmimo, atkūrimas taptų neįmanomas, atsiras ir negrįžtamos neigiamos pasekmės.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 27 d. nutarties dalimi nepatenkino pareiškėjo prašymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 68 str. 1 d. 1 p., 71 str.).

Teismas, spręsdamas prašymą, vadovavosi ABTĮ 71 straipsniu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atsižvelgė į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendaciją Nr. R (89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“. Pabrėžė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Teismas nustatė, kad šioje byloje pareiškėjas prašymą dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia teiginiais, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pablogės įmonės finansinė padėtis, negaus dalies pajamų, bus priverstas atleisti darbuotojus. Teismas konstatavo, kad tokie abstraktūs argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslingumo nėra pakankami ir nesudaro teisinių prielaidų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Pareiškėjo argumentai dėl finansinių sunkumų nėra pagrindžiami jokiais faktiniais duomenimis ir nelaikytini pagrindžiančiais reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumą. Be to, pareiškėjui nėra atimta teisė apskritai prekiauti alkoholiniais gėrimais. Aplinkybė, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali patirti finansinių sunkumų, nėra tokia, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Būtent tokia teisminė praktika sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. AS858-675/2010, Nr. AS858-670/2010). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – laikinai, iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, sustabdyti ginčijamo akto galiojimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skunde detaliai paaiškino, kodėl, jo manymu, būsimas teismo sprendimo įvykdymas taps negalimu. Buvusi padėtis, kuomet galėjo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 h vakaro iki 8 h ryto, nebus atkurta už tam tikrą laikotarpį. Abstrakti yra pati norma, nustatanti sąlygas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Teismas nenagrinėjo skundžiamo teisės akto galimo panaikinimo teisinių pasekmių, o apsiribojo tik jo argumentų kritika. Papildomi argumentai, susiję su galimų nuostolių apskaičiavimu ir kitomis pasekmėmis, kurios neišvengiamai kils dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, yra pakankamai konkretūs ir pagrįsti.

2. Pateikė konkrečius duomenis apie iš prekybos alkoholiniais gėrimais bare nuo 22 h iki 8 h gaunamas pajamas, kurios sudaro žymią bendrų įmonės pajamų dalį. Taip pat pateikė duomenis apie bare dirbančius darbuotojus, kuriuos planuojama atleisti, jei gaunamų pajamų nepakaks išlaikyti šį prekybos tašką.

3. Įstatymai ir licencija suteikia teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais bare visą parą, tačiau, priėmus skundžiamą aktą, tegali prekiauti nuo 8 h ryto iki 22 h vakaro, ir tai neabejotinai susiję su jo teisių apribojimu ir jų pažeidimu, jei skundžiamas aktas būtų panaikintas.

4. Dėl jo teisės apribojimo ir negalėjimo ja pasinaudoti bylos nagrinėjimo metu yra susiję ir galimi finansiniai netekimai. Šį galimą teisinį prieštaravimą tarp galutinio teismo sprendimo ir faktinės teisinės padėties efektyviai gali pašalinti tik reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirojo skundo nepatenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus skundžiamą sprendimą, bus galimybė jį realiai įvykdyti, nes, panaikinus draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 h iki 8 h, realiai bus galima toliau prekiauti paminėtu laiku.

2. Teiginys, kad pareiškėjas savo argumentus dėl finansinių sunkumų pagrindė faktiniais duomenimis, yra nepagrįstas.

3. Yra kilęs ginčas dėl teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo. Ginčas kilo dėl to, kad buvo gauta keletas aplinkinių gyventojų skundų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais naktį šiame bare, buvo pateiktos tiek policijos išvados, tiek Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento raštai dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo.

4. Galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai neturėtų būti pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, nes skundžiamas sprendimas yra susijęs su visuomenės interesais, su aplinkinių gyventojų saugumu, ramybe, todėl šioje byloje finansiniai argumentai neturėtų būti prioritetiniai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare J. Janonio g. 2“, kuriuo nuspręsta apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Gintaro krantas“ priklausančiame bare, adresu: J. Janonio g. 2, Klaipėda, leidžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 8 h iki 22 h (b. l. 20), teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šio akto galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 8–16).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (iš esmės prašymas grindžiamas galimais pareiškėjo nuostoliais, susijusiais su prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimu), negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Patenkinus pareiškėjo reikalavimą, būtų atnaujintas alkoholinių gėrimų prekybos laikas, o galimų nuostolių kompensavimo klausimas galės būti sprendžiamas taikant žalos atlyginimo institutą. Pareiškėjo verslo interesai negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį užtikrinti viešąją tvarką. Šiuo atveju privataus asmens interesai nenusveria visuomenės interesų, kurie yra labiau saugotini. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.

Išdėstyti argumentai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-643/2010, 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-675/2010, 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-806/2010, 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-83/2011 ir kt.).

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi iš esmės pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarties dalis iš esmės yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gintaro krantas“ atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis