8ec3981f-0f35-415d-9b8a-dfbd69618b23 · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-21-1021/2017Proceso Nr. 2-53-3-01198-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.3.5; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.6.1. . VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 8 d.Vilkaviškis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,dalyvaujant ieškovui G. D., jo atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,atsakovui G. J.,trečiajam asmeniui ieškovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R.

I. (iki 2016-08-04 J.);nedalyvaujant institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ - VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui;vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. D. ieÅ¡kinį atsakovui G. J. dėl tėvystės nuginčijimo, tretysis asmuo ieÅ¡kovo pusėje, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. I. (iki 2016-08-04 J.); institucija teikianti iÅ¡vadÄ - VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius;

Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kiniu, remdamasis jame nurodytomis aplinkybėmis, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.149 str., 3.150 str.1 d., 3.151 str.3 d., 3.152 str. 1 d. praÅ¡o pripažinti, kad G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas; pripažinti įraÅ¡Ä J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime, įraÅ¡o Nr.7, grafoje „Tėvas" G. J., negaliojančiu.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad R.

J., bÅ«dama santuokoje su atsakovu G. J., faktiÅ¡kai negyvena su juo santuokinio gyvenimo ir neveda bendro Å«kio nuo 2013 metų antros pusės, nuo Å¡io laiko ji gyvena ir veda bendrÄ Å«kį su ieÅ¡kovu. 2014-12-02 R. J. gimė sÅ«nus J. J., kurio tėvas yra ieÅ¡kovas. Pagal CK 3.140 str. 2 d., registruojant vaiko gimimÄ , sÅ«naus gimimo liudijime buvo įraÅ¡ytas R. J. esamas sutuoktinis G. J., ir ieÅ¡kovo sÅ«nui J. suteikta J. pavardė. R. J. sÅ«nus J. niekada nėra matęs jos sutuoktinio G. J.. Nuo pat gimimo vaikas gyvena su motina ir tikruoju tėvu G.

D., jį pažįsta, su juo noriai bendrauja, vadina tėvu, yra prie tėvo labai prisirišęs. Todėl vaiko interesus atitiktų jo tikrojo tėvo nustatymas ir įraÅ¡ymas į sÅ«naus metrikacijos dokumentus.Atsakovui G. J. ieÅ¡kinys ir jo priedai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė (b.45 l.).Tretysis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje R. I. (iki 2016-08-04 J.)  pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad patvirtinanti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir praÅ¡anti ieÅ¡kinį tenkinti (b.28 l.).VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius į bylÄ pateikė 2016-07-20 iÅ¡vadÄ Nr.VT14-944, kurioje teigiama, kad tėvystės nuginčijimo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu.

Nepilnamečio kilmės iÅ¡ tėvo nustatymas atitiktų CK 3.161 straipsnio nuostatÄ , kad vaikas turi teise žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita, ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ vaiko teisę žinoti savo tėvus. Šį vaiko teisių principÄ , kuris užtikrina galimybę vaikui žinoti savo biologinius tėvus, gina ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalis.

R. J. teigimu, atsakovas G. J. mažamečio J. J. neaugina, nesirūpina, nevykdo tėvo pareigų vaiko atžvilgiu, tarp jų nėra susiformavusio jokio ryšio. Vaikas nėra matęs G. J., nes nuo pat gimimo gyvena su motina ir G. D., kurį pažįsta, vadina „tėvu", yra labai prisirišęs. Iš byloje pateiktų duomenų matyli, kad biologinio tėvo nustatymas byloje yra aiškus, todėl nuginčijus tėvystę vaikas neliktų be tėvo. Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, ieškovo ieškinio reikalavimai nepažeis vaiko J.

J. teisių ir teisėtų interesų. (b.26-27 l.).Ieškovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, ir papildomai paaiškino, kad apie 1,5 metus nežinojęs, kad R. J. nėra išsituokusi, o prieš pusę metų atsitiktinai būdamas policijoje sužinojęs, kad vaikas turi ne jo pavardę. Sūnui buvo jau trys metai. Su R. J. gyvenęs nuo 2013 m. gruodžio mėnesio, prieš tai bendravęs 2 mėnesius. Sužinojęs, kad R. laukiasi, gyvendamas su ja. Su jais gyveno vienas atsakovo vaikas, tačiau atsakovas pas juos visiškai nesilankė.

Nežinojęs, kad tėvystę reikia pripažinti pas notarÄ . R. J. sakė, kad vaikas yra jo. Vaikas tėvu laiko jį, ieÅ¡kovÄ .IeÅ¡kovo atstovė atsakovo ieÅ¡kinį palaikė, bei prašė bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu ieÅ¡kovui, priteisti valstybės naudai.Atsakovas teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį pripažino, paaiÅ¡kino, kad su R. J. susituokę 1993 metais. Nuo 2013 m. gruodžio kartu negyvenantys, žmona išėjo gyventi į VilkaviÅ¡kį, jis likęs (duomenys neskelbtini).

Turintys bendrus du vaikus. Kai kartu negyvenę, jis pas jÄ nesilankydavęs. Ji pas vaikus, gyvenusius pas jį, atvažiuodavo jam nebÅ«nant namie. Kad gimė R. vaikas J., jis sužinojęs iÅ¡ ,,Santakos“ laikraščio. PrieÅ¡ tai nežinojęs, kad ji laukiasi, nebuvo susitikę. 2016 m. liepos mėn. jie abu nutraukę santuokÄ abiejų sutarimu, į santuokos nutraukimo sutartį sÅ«naus J. neįtraukę, kadangi jis pripažįsta, kad J. nėra jo vaikas.Tretysis asmuo R. I. (iki 2016-08-04 J.) teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su atsakovu ji kaip vyras ir žmona negyvenantys nuo 2012 metų.

Susipažinusi su ieÅ¡kovu 2013 m., su juo kartu gyvenusi nuo 2013 m. gruodžio mėnesio. Su atsakovu norėjusi iÅ¡siskirti, jis nesutiko, todėl kreipusis dėl advokato. Kai nustojusi gyventi su atsakovu, su juo nebuvo susitikusi, su juo telefonu bendravusi. Vaikai buvo likę pas atsakovÄ , ji nuvykusi pas juos, kai namuose nebÅ«davo sutuoktinio. Vaikas gimė nuo G. D.. Nesakiusi, kad vaikas įraÅ¡ytas atsakovo, kadangi norėjusi viskÄ sutvarkyti pati. Pati nesikreipusi dėl vaiko tėvystės nuginčijimo. Atsakovas apie vaikÄ sužinojo, kai jis gimė, jam jokių klausimų dėl to nekilo.

SantuokÄ nutraukę 2016 m. liepos mėn., vaiko į sutartį neįtraukę, kadangi jis nėra atsakovo vaikas.Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovė teismo posėdyje iÅ¡vadÄ palaikė. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Atsakovui ieÅ¡kinį visiÅ¡kai pripažinus ieÅ¡kinio pripažinimu (b.56 l.), teismui nustačius, kad atsakovo pripažinimas ieÅ¡kinio neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 str.2 d.), sprendimas suraÅ¡omas sutrumpintais motyvais, nenurodant argumentų, dėl ko atmetami kurie nors įrodymai (CPK 268 str.5 d.).IÅ¡ byloje esančios gimimo liudijimo kopijos matyti, kad J.

J. gimė (duomenys neskelbtini). Jo gimimo faktas įregistruotas (duomenys neskelbtini). VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o (duomenys neskelbtini)., R. J. praÅ¡ymu, tėvais nurodyti atsakovas G. J. ir R. J. (b.22 l.). SÅ«nus gimė trečiajam asmeniui ir atsakovui gyvenant santuokoje, kÄ patvirtina santuokos liudijimo kopija (b.8 l.). Duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CPK 3.149 str.1 d.). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos sudarymo, galima tik įrodžius, kad asmuo negalėjo bÅ«ti vaiko tėvas (CK 3.150 str.1 d.).

PareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraÅ¡e įraÅ¡ytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraÅ¡e neįraÅ¡ytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraÅ¡e įraÅ¡yto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rÅ«pintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visiÅ¡kÄ veiksnumÄ (CK 3.151 str.1 d.) Kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str.1 d.).Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir bÅ«ti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir CK 3.161 str. 2 d.. Vienas iÅ¡ principų, kuriais grindžiamas Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę.

Tėvystė yra teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , todėl nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Å iuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiÅ«rį į jį. Esminis ir svarbiausias vaikų interesas yra pažinti savo tėvus. IeÅ¡kovas, save laikydamas biologiniu J.

J. tėvu, augindamas vaikÄ kartu su trečiuoju asmeniu, kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nuginčyti, kad atsakovas, kuris yra įraÅ¡ytas vaiko tėvu jo gimimo liudijimu nėra tikrasis J. J. tėvas. Pagrindas tėvystei nustatyti, tuo pačiu ir jÄ nuginčyti, yra moksliniai įrodymai (ekspertizių, įrodančių giminystės ryšį iÅ¡vados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei Å¡alys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali bÅ«ti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, iÅ¡laikymas, taip pat kiti įrodymai (CK 3.148 str.1 d.).

Byloje ieškovas atsisakė DNR ekspertizės, savo ieškinį įrodinėjo ieškiniu, atsakovo ieškinio pripažinimu, savo, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimais teismo posėdyje.Iš ieškinyje ieškovo nurodytų aplinkybių, jo, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad iki J. J. gimimo (duomenys neskelbtini), jau nuo 2013 m. gruodžio mėn. atsakovas būdamas santuokoje su trečiuoju asmeniu kartu negyveno sutuoktinių gyvenimo, gyveno atskirai, tretysis asmuo gyveno su ieškovu.

Sprendžiant pagal vaiko gimimo datÄ , jo motina turėjo pastoti maždaug 2014 metų balandžio mėn., jau gyvendama su ieÅ¡kovu. Atsakovas patvirtino, kad su vaiko motina jis tuo metu nebendravęs, nesimatęs, nežinojęs apie jos nėštumÄ , apie tai sužinojęs tik vaikui gimus iÅ¡ laikraščio, gimus vaikui jo nelankė, nelaikė savo sÅ«numi. Å ias aplinkybes patvirtino ir vaiko motina. IeÅ¡kovo ir trečiojo asmens parodymais nustatyta, kad vaikas laiko savo tėvu ieÅ¡kovÄ , atsakovo nėra matęs. Teismas sprendžia, kad Å¡ie visi įrodomieji faktai, patikimai įrodo, kad atsakovas negali bÅ«ti ir nėra J.

J. biologinis tėvas. Vaiko motina žino tikrÄ jį jo tėvÄ , ieÅ¡kovas laiko vaikÄ savo sÅ«numi, nuginčijus tėvystę, savo tėvystę pripažins pas notarÄ savo pareiÅ¡kimu, todėl atsakovo tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus pažinti savo tėvÄ , nepakenks jo teisėms ir interesams. Nuginčijus tėvystę, vaiko motinai iÅ¡lieka teisė ir pareiga kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo, jeigu ieÅ¡kovas to neatliks pas notarÄ . IeÅ¡kovui teismo posėdžio metu patvirtinus, kad po teismo sprendimo priėmimo kreipsis į pas notarÄ dėl vaiko tėvystės pripažinimo, darytina iÅ¡vada, kad nepilnamečio vaiko teisė žinoti savo tėvÄ nebus pažeista (CK 3.161 str. 2 d.).

Trečiajam asmeniui - vaiko motinai iÅ¡aiÅ¡kintina, jog nuginčijus vaiko tėvo tėvystę, tėvystė gali bÅ«ti pripažinta, asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiÅ¡kimu notarui (CK 3.141 str.), ar kreipiantis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ant nustatyti tėvystę (CK 3.146 str.).Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro valstybės iÅ¡laidos - žyminis mokestis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos, ir iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str. 1 d., 88 str. ).

Ieškovas paduodamas ieškinį teismui turėjo sumokėti 41 EUR žyminį mokestį valstybei, tačiau nuo jo sumokėjimo buvo atleistas, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-05-24 sprendimu Nr.2.3-(NTP-2)-16-T-1886-8246 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo jam buvo teikiama 100 proc. nemokama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-01-25 pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 2017-01-25 Nr.NTP-7-1083 nurodoma, kad ieškovui G.

D. suteiktos teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 237,70 Eur., kuri priteistina valstybės naudai.Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei priteistinos, nes jos (9,28 Eur) virÅ¡ija minimaliÄ Â 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01:

Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.1 d.). Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 96 str.5 d.). Šioje byloje atsakovo elgesys buvo tinkamas, kadangi jis bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kinį pripažino, bylos nevilkino.

Bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl jo kaltės, kadangi jam ir trečiajam asmeniui R. I. (iki 2016-08-04 J.) esant santuokoje, jos nenutraukus, jo sutuoktinė susilaukė su ieškovu vaiko, kuris remiantis CK 3.140 str. 2 d., gimimo įraše buvo įrašytas jo vardu. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 str.1 d. nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, iš atsakovo šių išlaidų valstybei nepriteisti. Kadangi ieškovo ieškinys buvo tenkintas visiškai, jis yra atleistas nuo išlaidų valstybei sumokėjimo, iš jo valstybės išlaidos taip pat nepriteistinos.

Teismo sprendimas per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo iÅ¡siųstinas VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės iÅ¡registravimui (CPK 399 str.).Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti, kad atsakovas G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.Pripažinti įraÅ¡Ä J.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime, įraÅ¡o Nr.7 grafoje ,,Tėvas“ G. J., negaliojančiu. IÅ¡ atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei - 41 Eur žyminio mokesčio, 237,70 Eur. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, 9,28 Eur procesinių dokumentų iÅ¡laidų nepriteisti.Teismo sprendimo patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.Teismo sprendimÄ per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo iÅ¡siųsti VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės iÅ¡registravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                               Jonas Abraitis