2025-10-15 Nr. AB-16833-3-61-3-09371-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1167-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09371-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. S-35398 (1.4 E) „Dėl sąskaitos-faktūros (sąskaitos dalies) pagal Lietuvos Respublikos adresų registro duomenų teikimo sutartį anuliavimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas su Registrų centru 2022 m. spalio 28 d. sudarė Lietuvos Respublikos adresų registro duomenų teikimo sutartį Nr. PS-5606 (10.46 E) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas teikia pareiškėjui Lietuvos Respublikos adresų registro (toliau – ir Adresų registras) tekstinius duomenis (toliau – ir duomenys), kuriuos pareiškėjas naudoja savo klientams teikdamas draudimo pasiūlymus ir sudarydamas draudimo sutartis. Duomenys pagal Sutartį yra teikiami juos parsisiunčiant internetinės naršyklės pagalba Sutartyje nurodytu adresu: https://www.registrucentras.lt/adr/paketai2/. Pagal Sutartį galima rinktis iš dviejų duomenų rinkinių: 1) pilni išrašai – pilnas adresų duomenų rinkinys; 2) tarpiniai išrašai – tik tie duomenys, kurie pasikeitė per tam tikrą laikotarpį.

2.2. Pareiškėjos darbuotojas E. E., kuriam pagal Sutartį yra suteikta prieiga prie duomenų rinkinių įsigijimo, 2023 m. liepos 3 d. per klaidą atsisiuntė pilną adresų duomenų rinkinį ir tai padarė du kartus, nors realus poreikis buvo įsigyti tik tarpinį duomenų išrašą, kuriame fiksuojami adresų pasikeitimai. Pastebėjęs savo klaidą, darbuotojas dar 2023 m. liepos 5 d. kreipėsi į atsakovą dėl jos ištaisymo, kadangi suprato, jog per klaidą atliktas duomenų atsisiuntimas bus apmokestintas 4 618,93 Eur, t. y. kaip už dviejų atskirų pilno adresų duomenų rinkinio įsigijimą. Darbuotojas prašė VĮ Regitrų centro neapmokestinti atsisiųstų pilnų duomenų rinkinių, nes tai padaryta per klaidą, o duomenys buvo nedelsiant ištrinti. Tačiau atsakovas 2023 m. liepos 31 d. raštu nurodė, kad prašymas neapmokestinti duomenis atmestas, kadangi mokestis imamas už atsiųstų duomenų faktą, nepriklausomai nuo aplinkybių.

2.3. Pagrindinė problema, nulėmusi klaidą, buvo tai, jog duomenų gavimo vartotojo sąsaja VĮ Registrų centro informacinėje sistemoje yra klaidinanti, dviprasmiškai atvaizduojant duomenų rinkinių kainas. Tarpinių duomenų išrašų (žr. skunde pateikiamą iškarpą iš informacinės sistemos) atvaizduojama kaina vaizduojama kaip 2.133 Eur, 2.681 Eur, kas reiškia ne tūkstančius, o 2,13 Eur ir 2,68 Eur. Dėl šios priežasties E. E., vizualiai nurodytas kainas identifikavęs kaip reiškiančias tūkstančius, žinodamas, kad pilno duomenų rinkinio kaina ir yra lygi apytiksliai 2 000 Eur, paspaudė aktyvią nuorodą ties vienu iš pilnų duomenų išrašų, o tai reiškė duomenų rinkinio parsisiuntimą ir automatinį apmokestinimą. Tik vėliau darbuotojas suprato, jog parsisiuntė pilną duomenų rinkinį, tai padarė net du kartus, o tokie rinkiniai nėra reikalingi. Šias aplinkybes pareiškėjas išdėstė 2023 m. rugpjūčio 17 d. prašyme anuliuoti sąskaitos dalį dėl dviejų pilnų duomenų rinkinių atsisiuntimo. Be to, pilni duomenų rinkiniai buvo atsiųsti tą pačią dieną, per trumpą laiko tarpą net du kartus, o tai verslo prasme yra visiškai nelogiška, nes pilnus duomenų rinkinius pareiškėjas yra įsigijęs anksčiau ir iki ginčo situacijos buvo perkami tik tarpiniai duomenų išrašai.

2.4. Registrų centras nevertino, ar duomenų rinkinių atsisiuntimas turi prasmę ir ar tai kuria duomenų gavėjui pridėtinę vertę, t. y. duomenys apmokestinami pagal programinėmis priemonėmis automatiškai užfiksuotą duomenų paėmimo faktą, ir pareiškėjo prašymo neapmokestinti 2023 m. liepos 3 d. duomenų rinkinių atsisiuntimo bei kredituoti 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RC 13860600 atmetė.

2.5. Atkreiptinas dėmesys, kad Registrų centro informacinė sistema, skirta pagal Sutartį gauti duomenis, nekorektiškai bei dviprasmiškai atvaizduoja duomenų rinkinių kainas, o tai ir buvo priežastis, dėl kurios pareiškėjo darbuotojas atsisiuntė ne tą duomenų rinkinį. Atsakovas tokiais savo veiksmais (šiuo atveju – neveikimu) suklaidino pareiškėjo darbuotoją dėl prisiimamų finansinių padarinių paspaudžiant aktyvią nuorodą ir iš to gavo finansinės naudos, o pareiškėjas patyrė nuostolių. Sprendime atsakovas iš esmės sutiko ir pripažino, kad duomenų rinkinių kainos vartotojo sąsajoje pateikiamos netinkamai, tačiau, užuot sprendęs, ar toks paslaugos suteikimas nesuklaidino, tik padėkojo už pateiktas pastabas ir nurodė, kad į jas atsižvelgs.

2.6. Pareiškėjo vertinimu, toks paslaugų teikimas, nurodant nekorektiškas kainas, neatitinka gerosios paslaugų teikimo praktikos, klaidina duomenų gavėjus, o tai leidžia Registrų centrui nepagrįstai pasipelnyti. Tokiu atveju konstatuotini atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėti veiksmai (neveikimas), kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp tokių veiksmų bei atsiradusių nuostolių, t. y. pareigos (reikalavimo) atsakovui sumokėti už duomenų rinkinius, kurių pareiškėjui nereikėjo, kadangi jau anksčiau buvo juos įsigijęs.

2.7. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčijamus duomenų rinkinius pareiškėjo darbuotojas atsisiuntė du kartus per trijų sekundžių laikotarpį (2023 m. liepos 3 d. 14 val. 35 min. 32 s. ir 2023 m. liepos 3 d. 14 val. 35 min. 35 s.). Akivaizdu, kad vienas santykiniai neatsargus aktyvios nuorodos paspaudimas atsakovui sugeneravo virš 2 000 Eur pajamų, nors pareiškėjo darbuotojas buvo įsitikinęs, kad įsigyja tik kelių eurų vertės duomenų rinkinį. Paspaudus aktyvią nuorodą, vartotojas nėra informuojamas apie tokio veiksmo ekonomines pasekmes. Be to, pareiškėjas po Sutarties sudarymo įsigijo pilną adresų duomenų rinkinį dar 2022 m. lapkričio mėnesį ir už jį sumokėjo, po pilno adresų duomenų rinkinio įsigijimo buvo perkami tik tarpiniai duomenų išrašai.

3. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Registrų centras atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjui 2023 m. liepos 3 d. buvo suteikti du Lietuvos Respublikos adresų registro tekstinių duomenų paketai: 1) duomenų paketas „AR_pilnas_israsas20230601.zip“ pateiktas (klientas atsisiuntė) 2023 m. liepos 3 d. 14 val. 35 min. 32 s.; 2) duomenų paketas „AR_pilnas_israsas20230616.zip“ pateiktas (klientas atsisiuntė) 2023 m. liepos 3 d. 14 val. 35 min. 35 s. Pareiškėjui išrašyta ir pateikta 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra serija RC Nr. 13860600, kurios 3 punkte nurodyta, jog už Adresų registro objekto tekstinių duomenų teikimo „sistema-sistema“ (sutarties Nr. PS-5606 (10.46 E)) paslaugą pareiškėjas turi sumokėti 4 618,93 Eur.

4.2. Registrų centras 2023 m. liepos 5 d. gavo pareiškėjo darbuotojo prašymą neapmokestinti iš Registrų centro savitarnos atsiųstų adresų duomenų, nes jie buvo atsiųsti per klaidą, nebuvo ir nebus naudojami, tačiau šio prašymo netenkino. Registrų centre 2023 m. rugpjūčio 18 d. gautas pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 16 d. prašymas neapmokestinti atsisiųstų pilnų Adresų registro išrašų. Atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, nurodydamas, kad nėra teisinio pagrindo neapmokestinti suteiktų paslaugų ir kredituoti 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RC 13860600, todėl prašymo netenkino.

4.3. Sprendime aiškiai bei pagrįstai nurodoma, jog, vadovaujantis Registrų centro generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. NVE-143 (1.3 E) patvirtinto Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punktu, sumokėtas atlyginimas už paslaugas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui tik esant Aprašė įtvirtintiems pagrindams. Nei anuliuoti dalį išrašytos 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros, nei grąžinti pareiškėjui sumokėtą 4 618,93 Eur atlyginimą už Adresų registro objekto tekstinių duomenų teikimo „sistema-sistema“ (sutarties Nr. PS-5606 (10.46 E)) paslaugą nėra teisinio pagrindo.

4.4. Be to, Registrų centras nustatė, kad pareiškėjo darbuotojas 2023 m. liepos 3 d. atsisiuntė du skirtingus Adresų registro duomenų rinkinius, t. y. 14:35:32 val. buvo atsisiųstas Adresų registro duomenų rinkinys, sudarytas pagal 2023 m. birželio 1 d. duomenis, o 14:35:35 val. – pagal 2023 m. birželio 16 d. duomenis. Atsakovas negalėjo neapmokestinti pareiškėjui suteiktų paslaugų arba anuliuoti dalį sumokėtos sumos vien dėl to, jog darbuotojas suklydo ir atsisiuntė ne tuos Adresų registro duomenų rinkinius, kurie jam buvo reikalingi. Tai, jog pareiškėjo darbuotojas net du kartus suklydo siųsdamasis duomenis, niekaip neįrodo neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo, dėl ko būtų pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

4.5. Dėl registro duomenų paieškos registre atlikimo sprendžia ir paiešką atlieka duomenų gavėjas (Sutartyje nurodyti asmenys), o registro duomenų pateikimo programinėmis priemonėmis faktas automatiškai yra fiksuojamas tiek kartų, kiek kartų duomenys buvo paimti (atsisiųsti). Atsakovas nevertina, ar registro duomenys yra reikalingi duomenų gavėjui, ar registro duomenys sukurs duomenų gavėjui kokią nors pridėtinę vertę.

4.6. Byloje yra atsakovo pateiktas 2023 m. lapkričio 30 d. Vartotojo veiksmų protokolas, iš kurio turinio matyti, kad E. E., kuriam pagal Sutartį suteikta prieiga prie duomenų rinkinių įsigijimo, nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. liepos 3 d. imtinai siuntėsi Adresų registro duomenų rinkinius 20 kartų, t. y. 3 kartus siuntėsi Adresų registro pilnus išrašus ir 17 kartų – tarpinius išrašus. Akivaizdu, kad pareiškėjas jau yra įsigijęs tiek pilnus, tiek tarpinius Adresų registro išrašus, todėl jam žinoma šių išrašų kaina bei kainų atvaizdavimo struktūra sistemoje. Iki pareiškėjo darbuotojo klaidos atsisiunčiant ne tuos duomenų rinkinius, kurie buvo reikalingi, toks sistemoje matomas kainų atvaizdavimas pareiškėjui ir jo darbuotojui buvo aiškus ir suprantamas, o darbuotojui suklydus ir dėl to patyrus išlaidų, atsakovo nuomone, pareiškėjas siekia išvengti dėl darbuotojo klaidos patirtų finansinių nuostolių ir šią naštą perkelti atsakovui, kuris nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų. Sprendime pareiškėjui išsamiai ir motyvuotai paaiškintos priežastys, dėl kurių netenkintas pareiškėjo prašymas, todėl naikinti Sprendimą nėra pagrindo.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ skundą atmetė.

6. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu (toliau – ir Įstatymas) ir pabrėžė, kad pagal Įstatymo nuostatas neatlygintinas valstybės informacinės sistemos duomenų perdavimas nustatytas išimtinai tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, o pareiškėjas (akcinė draudimo bendrovė) nėra priskiriamas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat negali būti laikomas viešojo administravimo subjektu, kaip tai numato Įstatymo 2 straipsnio 191 dalis. Buvo nustatyta, kad pagal Sutarties 7 punktą teikėjas, t. y. Registrų centras, įsipareigoja saugiai teikti gavėjui, t. y. pareiškėjui, Lietuvos Respublikos adresų registro tekstinius duomenis Sutarties 1–3 prieduose nurodytais būdais, o gavėjas (pareiškėjas) įsipareigoja juos naudoti šioje sutartyje nurodytu tikslu, sąlygomis bei tvarka ir sumokėti nustatytą atlyginimą.

7. Teismo įsitikinimu, byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas suteikė pareiškėjui paslaugas – 2023 m. liepos 3 d. suteikė du Adresų registro tekstinių duomenų paketus: 1) duomenų paketą „AR_pilnas_israsas20230601.zip“, kuris pateiktas 2023 m. liepos 3 d. 14 val. 35 min. 32 s.; ir 2) duomenų paketą „AR_pilnas_israsas20230616.zip“, kuris pateiktas 2023 m. liepos 3 d. 14 val. 35 min. 35 s. Dėl šių paslaugų atsakovas išrašė pareiškėjui 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RC Nr. 13860600, kurios pagrindu pareiškėjas turėjo sumokėti 4 618,93 Eur.

8. Teismas nurodė, kad Aprašo 8 punkte įtvirtinta, jog sumokėtas atlyginimas už paslaugas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui šiais atvejais: 8.1. jeigu paslaugos nesuteiktos; 8.2. jeigu sumokėta daugiau nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas; 8.3. atlyginimas sumokėtas per klaidą.

9. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas darė išvadą, kad atsakovas, kaip viešo administravimo subjektas, gali veikti tik pagal įstatymo suteiktus įgaliojimus ir negali savo iniciatyva nustatyti nei atskirų subjektų kategorijų, kuriems paslaugos būtų teikiamos neatlygintinai, nei atskirų paslaugų, kurios gali būti suteikiamos neatlygintinai, jei to nenustato įstatymų leidėjas. Kadangi neatlygintinas paslaugų teikimas pagal esamą teisinį reguliavimą buvo nustatytas išimtinai tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir tik teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas privalėjo apmokestinti pareiškėjui suteiktas paslaugas, t. y. pateiktus du Adresų registro tekstinių duomenų paketus. Teismas pažymėjo, kad ši atsakovo pareiga yra imperatyvaus pobūdžio, o pareiškėjas turi pareigą mokėti už ginčo paslaugos suteikimą.

10. Teismo vertinimu, nebuvo reikšmingos aplinkybės, kad duomenų rinkiniai buvo atsisiųsti per klaidą, nebuvo panaudoti ir pan., ir tai nesudarė pagrindo atleisti pareiškėją nuo mokėjimo už paslaugas, kadangi jos buvo suteiktos laiku ir tinkamai (to neginčija ir pats pareiškėjas). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo darbuotojas, parsisiuntęs duomenis 2023 m. liepos 3 d., ne iš karto kreipėsi į atsakovą dėl pastebėtos klaidos, o tik 2023 m. liepos 5 d., taigi, byloje nebuvo duomenų, galinčių pagrįsti, jog parsisiųsti duomenys iš tiesų nebuvo panaudoti, perkelti į kitą laikmeną ir pan.

11. Dėl pareiškėjo pozicijos, kad Registrų centro informacinė sistema dviprasmiškai atvaizduoja duomenų rinkinių kainas, o tai lėmė pareiškėjo darbuotojo klaidą, teismas nurodė, jog pagal bylos duomenis pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 28 d. iki 2023 m. liepos 3 d. siuntėsi Adresų registro duomenų rinkinius iš viso 20 kartų (iš jų – pilnus duomenų rinkinius 3 kartus). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo darbuotojai, kurie ne kartą užsakinėjo šią paslaugą, turėjo žinoti pilnų ir tarpinių išrašų kainų atvaizdavimo struktūrą sistemoje. Buvo pabrėžta, kad į bylą nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjo darbuotojai iki kilusio ginčo būtų kreipęsi į atsakovą su pastabomis dėl neaiškios sistemos, netinkamo ar nepatogaus naudojimosi ja ir pan.

12. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra išsamus ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 13. Pareiškėjas akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Goup“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Apeliantas niekada nekėlė klausimo, kad duomenys, kurios jis gauna pagal Sutartį, turėtų būti neapmokestinami. Priešingai, apeliantas nuo pat Sutarties sudarymo už visus gautus duomenis Registrų centrui sumokėjo ir tokios pareigos neginčija plačiąja prasme.

14.2. Apeliantas tiek teikdamas prašymus atsakovui, tiek formuluodamas skundo pagrindą pirmosios instancijos teismui nurodė, kad duomenų rinkinius pagal Sutartį atsisiuntė per klaidą, kurią lėmė Registrų centro duomenų teikimo sąsajos trūkumai. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apelianto darbuotojas duomenų atsisiuntimo sąsaja naudojosi ne vieną kartą, todėl duomenų vaizdavimo struktūra jam turėjo būti žinoma, ir kad iki ginčo apeliantas į atsakovą dėl dviprasmiškai atvaizduojamų kainų nesikreipė.

14.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad atsakovo duomenų teikimo sąsaja klaidina sistemos vartotojus, nors su tuo iš esmės sutiko ir pats atsakovas skundžiamame Sprendime. Teismas be jokio įtikinamo pagrindo atsakomybę dėl atsakovo sistemos akivaizdžių trūkumų perkėlė apeliantui

14.4. Teismo argumentas, kad pilnus duomenų rinkinius apeliantas siuntėsi daugiau nei vieną kartą ir tai neva pagrindžia aplinkybę, kad Registrų cento vartotojo sąsaja apeliantui buvo suprantama, nevisiškai atitinka tikrovę. Apeliantas buvo nurodęs byloje, kad pilnas duomenų rinkinys buvo atsisiųstas ir panaudotas tik vieną kartą – 2022 m. spalio 28 d. Vėliau buvo atsisiunčiami tik tarpiniai duomenų rinkiniai, kurie papildydavo atsisiųstą rinkinį. Likę du kartai, kai buvo atsisiųstas pilnas duomenų rinkinys, yra būtent tie kartai, kai duomenys buvo atsisiųsti per klaidą, todėl sprendžiant šį ginčą teigti, kad apeliantas pilnus duomenų rinkinius atsisiuntė tris kartus ir tai neva paneigia teiginį, kad Registrų centro naudojamos informacinės sistemos vartotojo sąsaja yra nekorektiška bei nedviprasmiška, nėra pagrįsta

14.5. Teismas nevertino (nors apeliantas į tai atkreipė dėmesį), kad ginčo duomenų rinkiniai atsisiųsti trijų sekundžių intervalu. Registrų centro informacinės sistemos sąsaja ne tik dviprasmiškai atvaizduoja duomenų rinkinių kainas, tačiau ir pats atsisiuntimo procesas yra tiek neinformatyvus, kad per tris sekundes du kartus spustelėjus ant aktyvių nuorodų, yra sugeneruojami du atsisiuntimai neįspėjant vartotojo apie tokio veiksmo ekonomines pasekmes, nepaliekant jokios objektyvios galimybės ištaisyti padarytą klaidą, nors klaidos ekonominė vertė siekia kelis tūkstančius eurų.

14.6. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ir savo veikloje, be kita ko, turi vadovautis vienu iš viešojo administravimo principų – naujovių ir atvirumo permainoms. Apeliantui kyla pagrįstų abejonių, ar toks atsakovo elgesys, vartotojui nedraugiškos informacinės sistemos vartojo sąsajos eksploatavimas, jokių apsaugos priemonių nenaudojimas nuo atsitiktinio atsisiuntimo tiesiog netyčia paspaudžiant aktyvią nuorodą, atitinka nurodytą principą.

14.7. Dėl teismo vertinimo, kad apeliantas jokių pretenzijų neišreiškė, nesikreipė į atsakovą su pastabomis dėl sistemos trūkumų, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nors ir pripažino ginčo informacinės sistemos vartotojo sąsajos trūkumus jau daugiau kaip prieš metus, tačiau iki šios dienos jokių veiksmų tam, kad situacija pasikeistų ir duomenų rinkinių kainos būtų atvaizduojamos tinkamai, nesiėmė.

14.8. Teismo bandymas atsakomybę dėl per klaidą atsisiųstų duomenų rinkinių perkelti išimtinai apeliantui, nors trūkumų turinčią informacinę sistemą eksploatuoja atsakovas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinkantis gerosios viešojo administravimo praktikos ir visiškai neproporcingas. Vien tai, kad atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato tokios situacijos sprendimo galimybės kitaip, nei nurodyta Apraše ar kitame teisės akte, tai savaime nereiškia, kad sprendimas būtinai turi būti priimamas tokių teisės aktų normų apibrėžtyje.

14.9. Šiuo atveju ginčijamas atsakovo Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas sprendžiant ginčo situaciją remtis vien teisiniu formalizmu, ignoruojant fundamentalius protingumo ir proporcingumo principus, nėra nei teisėtas, nei pagrįstas, tuo labiau, kad paties atsakovo veiksmai (neveikimas) ir lėmė šio ginčo kilimą.

15. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

16. Registrų centras atsiliepimą grindė šiais argumentais:

16.1. Apeliantas klaidina teismą dėl Registrų centro sutikimo, kad informacija yra klaidinanti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Registrų centro atstovė pareiškėjui paaiškino, kad jis klaidingai supranta Registrų centro Sprendime parašytą pastraipą, kurioje yra išreikšta tik padėka dėl pareiškėjo išdėstytų pastabų, t. y. dėl, jo manymu, pateiktų nekorektiškų kainų. Registrų centras įvertino pareiškėjo pastabą ir nustatė, kad tai vienintelis atvejis, susijęs su pareiškėjo darbuotojo suklydimu, nors iki tol minėtas darbuotojas sėkmingai siuntėsi tarpinius išrašus ir jų pateikiamos kainos pareiškėjo neklaidino. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir darė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo darbuotojams buvo žinoma pilnų ir tarpinių išrašų kainų atvaizdavimo struktūra sistemoje. Be to, apeliaciniame skunde pateiktame nekorektiškų kainų pavyzdyje aiškiai viršuje nurodyta, kur yra pilni išrašai, kur tarpiniai išrašai. Todėl šiuo atveju pareiškėjo išsakyti argumentai turėtų būti vertinami kritiškai.

16.2. Registrų centras Sprendime aiškiai bei pagrįstai nurodė, jog, vadovaujantis Aprašo 8 punktu, nei anuliuoti dalį išrašytos 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros, nei grąžinti pareiškėjui jau sumokėtą 4 618,93 Eur atlyginimą už duomenų teikimą nėra jokio teisinio pagrindo.

16.3. Atsižvelgiant į tai, kad Registrų centras yra užfiksavęs, jog pareiškėjo darbuotojas 2023 m. liepos 3 d. atsisiuntė du skirtingus Adresų registro duomenų rinkinius (pilnus išrašus), bei į tai, kad pareiškėjas Sutartyje įsipareigojo už naudojimąsi duomenimis sumokėti Registrų centrui atlyginimą, akivaizdu, jog Registrų centras negalėjo neapmokestinti pareiškėjui suteiktų paslaugų arba anuliuoti dalį sąskaitos.

16.4. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad dėl registro duomenų paieškos atlikimo sprendžia ir paiešką atlieka duomenų gavėjas (Sutartyje nurodyti asmenys), tuo tarpu registro duomenų pateikimo programinėmis priemonėmis faktas automatiškai yra fiksuojamas tiek kartų, kiek kartų duomenys buvo paimti (atsisiųsti). Registrų centras nevertina, ar registro duomenys yra reikalingi duomenų gavėjui, todėl Registrų centras negali atsakyti už pareiškėjo darbuotojo veiksmus. Kadangi pareiškėjas jau yra įsigijęs ir pilnus, ir tarpinius Adresų registro išrašus, todėl pareiškėjui yra žinoma pilnų ir tarpinių išrašų kaina bei kainų atvaizdavimo struktūra sistemoje.

16.5. Pareiškėjo darbuotojui suklydus ir dėl to pareiškėjui patyrus išlaidų, pareiškėjas siekia išvengti dėl jo darbuotojo klaidos patirtų finansinių nuostolių ir šią naštą perkelti Registrų centrui, kuris, kaip viešojo administravimo subjektas, nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro 2023 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

18. VĮ Registrų centras ir pareiškėjas 2022 m. spalio 28 d. sudarė Lietuvos Respublikos adresų registro duomenų teikimo sutartį Nr. PS-5606 (10.46 E).

19. Pareiškėjui 2023 m. liepos 3 d. buvo suteikti du Adresų registro tekstinių duomenų paketai: 1) Duomenų paketas „AR_pilnas_israsas20230601.zip“ pateiktas 2023 m. liepos 3 d. 14 val. 35 min. 32 s.; 2) Duomenų paketas „AR_pilnas_israsas20230616.zip“ pateiktas 2023 m. liepos 3 d. 14 val. 35 min. 35 s.

20. Atsakovas už suteiktas paslaugas išrašė pareiškėjui 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RC Nr. 13860600, kurioje nurodyta mokėtina 4 618,93 Eur suma.

21. Atsakovas 2023 m. liepos 5 d. gavo pareiškėjo darbuotojo E. E. 2023 m. liepos 5 d. prašymą „Dėl per klaidą atsiųstų duomenų neapmokestinimo“, kuriuo buvo prašoma neapmokestinti iš VĮ Registrų centro savitarnos 2023 m. liepos 3 d. atsiųstų adresų duomenų, nes jie buvo atsiųsti per klaidą, nebuvo ir nebus naudojami bei jau yra pašalinti iš įmonės kompiuterio.

22. VĮ Registrų centras 2023 m. liepos 31 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad prašymas atmetamas, kadangi užfiksuotas duomenų atsisiuntimo faktas, todėl paslaugos suteikimo mokestis buvo skaičiuojamas pagrįstai ir teisėtai. Atsakovas pažymėjo, kad tai, jog vėliau duomenys buvo ištrinti, nepaneigia duomenų paėmimo fakto.

23. Pareiškėjas atsakovui pateikė 2023 m. rugpjūčio 16 d. prašymą „Dėl sąskaitos-faktūros (sąskaitos dalies) pagal Lietuvos Respublikos adresų registro duomenų teikimo sutartį anuliavimo“, kuriuo prašoma atsisiųstų pilnų Adresų registro išrašų neapmokestinti. VĮ Registrų centras ginčijamu 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. S-35398 (1.4 E) „Dėl sąskaitos-faktūros (sąskaitos dalies) pagal Lietuvos Respublikos adresų registro duomenų teikimo sutartį anuliavimo“ pareiškėjo prašymo netenkino.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

26. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, nustatė, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas, remdamasis procesinio įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tinkamai įvertintais įrodymais, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, faktiniai duomenys, kuriais grindžiamos teismo išvados, ginčo teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, kurias pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebuvo įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

27. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas pagal minėtą Sutartį gavo šios nutarties 19 punkte nurodytus duomenis.

28. Sutarties 1 priede „Lietuvos Respublikos adresų registro teikiamų duomenų aprašymas“ yra nurodyti kokie ir kokiu formatu pareiškėjui yra teikiami duomenys. Sutarties 2 priede „Lietuvos Respublikos adresų registro duomenų teikimo sąlygos“ nurodyti duomenų elementai, duomenų teikimo terminai ir būdas, duomenų formatas, elektroninio ryšio tipas, programinė įranga.

29. Taigi pareiškėjas sutiko su atsakovo teikiamų duomenų techniniais parametrais, todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl atsakovo duomenų sistemos trūkumų, kurie, pareiškėjo teigimu, klaidina sistemos vartotojus, nėra reikšmingi. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Vartotojo veiksmų protokolo už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 28 d. iki 2023 m. liepos 3 d. duomenis, iš kurių matyti, kad pareiškėjo darbuotojai siuntėsi Adresų registro duomenų rinkinius 20 kartų (3 kartus siuntėsi Adresų registro pilnus išrašus, o 17 kartų – tarpinius išrašus), priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjo darbuotojai, kurie ne kartą užsakinėjo šią paslaugą, turėjo žinoti pilnų ir tarpinių išrašų kainų atvaizdavimo struktūrą sistemoje.

30. Teisėjų kolegija, pritardama skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytoms išvadoms, nevertina kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog naikinti ginčijamą Sprendimą nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis