2022-12-28 Nr. AB-31903-3-62-3-02266-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1318-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02266-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 29 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 26 d. jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas vietoj jam priklausiusių 3 val. pasivaikščiojimui gaudavo 1 val. pasivaikščiojimui ir 30 min. sportui. Pareiškėjas teigė dėl tokių bausmės atlikimo sąlygų patyręs sveikatos pablogėjimą, neigiamus emocinius išgyvenimus ir pan.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 15 d. yra priskirtas paprastajai grupei, todėl jis turi teisę kasdien 3 val. pasivaikščioti. Ši teisė pareiškėjui buvo užtikrinta, byloje nėra duomenų apie įstaigos administracijos ar pareigūnų neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas nurodė teismui tikrovės neatitinkančias aplinkybes, piktnaudžiavo savo teisėmis. Jis neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. L. skundą.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 26 d. bausmę atliko Pravieniškių PN-AK, buvo priskirtas paprastajai grupei. Pareiškėjo teiginiai, jog jam nesuteikta galimybė 3 val. pasivaikščioti gryname ore, yra bendro pobūdžio, neindividualizuoti, be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas nesikreipė su skundais tokiu klausimu į įkalinimo įstaigos administraciją. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų ir pateiktų dokumentų matyti, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje 2021 m. sausio mėn. buvo laikomi nuteistieji ir suimtieji. Kadangi paprastosios grupės nuteistųjų ir suimtųjų pasivaikščiojimo trukmė skiriasi, pasivaikščiojimo grafikas buvo diferencijuojamas pagal nuteistiesiems priskiriamas grupes kas vieną valandą; diferencijavimas grafike buvo sudarytas tam, kad nebūtų pažeistos nuteistųjų ir suimtųjų teisės, taip pat vykdomos Lietuvos Respublikos įstatymų normos. Pravieniškių PN-AK 2021 m. sausio 14 d. grafike Nr. 43-793 ir 2021 m. sausio 18 d. grafike Nr. 43-10240 numatyta pasivaikščiojimo laiko pradžia konkrečioms nurodytoms būrių kameroms, taip pat grafikuose nurodyta, kad nuteistųjų ir suimtųjų pasivaikščiojimo laikas, įgyvendinant atskiro laikymo reikalavimus, gali skirtis nuo nurodomo laiko, jo netrumpinant ir nepažeidžiant minėtų įstatymų, o nuteistajam ar suimtajam, padariusiam teisės pažeidimą, pasivaikščiojimas gali būti nutraukiamas, arba, nuteistajam ar suimtajam pareiškus norą grįžti į gyvenamąją patalpą, pasivaikščiojimas gali būti sutrumpintas, kadangi pasivaikščiojimo grafikas yra dinaminis laiko požiūriu. Teismas nurodė neturintis pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais įrodymais ir paaiškinimais, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė į 3 val. pasivaikščiojimą lauke, t. y. diferencijuojant pasivaikščiojimo grafiką pagal nuteistiesiems priskiriamas grupes kas vieną valandą tam, kad nebūtų pažeistos nuteistųjų ir suimtųjų teisės, taip pat vykdomos Lietuvos Respublikos įstatymų normos, o pareiškėjas, skųsdamasis dėl neva nesuteikto jam 3 val. pasivaikščiojimo laiko, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir piktnaudžiavo savo teisėmis, siekdamas nepagrįstai pasipelnyti.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo pretenzijas dėl tik 30 min. laiko sportuoti, atkreipė dėmesį į tai, jog iš Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus nuteistųjų naudojimosi sporto aikštynu 2021 m. rugpjūčio 19 d. grafiko Nr. 43-14970 matyti, kad pareiškėjas turėjo teisę naudotis sporto aikštynu, tačiau teismas akcentavo, jog fizinė veikla yra nuteistojo teisė, bet ne pareiga, be to, minėtame grafike pažymėta, kad jei pasivaikščiojimo laikas sutampa su aikštyno laiku, nuteistasis gali rinktis, po aikštyno gali būti tęsiamas pasivaikščiojimas. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo skundus pareigūnams ar įstaigos administracijai dėl per trumpo pasivaikščiojimui skirto laiko ar kitų jį netenkinančių kalinimo sąlygų. Teismas pakartotinai nurodė neturintis pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

8. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo teiginiai dėl suteikto per trumpo laiko pasivaikščiojimui lauke ir sporto aikštyne nepagrįsti. Kadangi atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumas nebuvo pripažintas, laikytina, kad neegzistuoja ir kitos dvi civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – neturtinė žala ir priežastinis ryšys, o pareiškėjo skundas yra atmestinas.

III. 9. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus.

10. Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai įvertino jo nusiskundimus, buvo šališkas. Tvirtina, kad dėl jo skundų sistemiškai priimami šališki, neadekvatūs teismų sprendimai. Pareiškėjas pakartoja, kad Pravieniškių PN-AK grafikas sudarytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. neužtikrinant jam teisės 3 val. pasivaikščioti lauke. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjui turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

12. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir mano, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, padarytos pareiškėjui laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 26 d. dėl tinkamų bausmės atlikimo sąlygų nesudarymo Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

14. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl neužtikrinamo 3 val. pasivaikščiojimo gryname ore ir pakankamos galimybės sportuoti yra nepagrįstos. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės deklaratyviai nesutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, tvirtindamas, jog dėl jo sistemiškai priimami šališki sprendimai. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.

16. Dėl apeliacinio skundo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą akcentuotina, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96)). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83); 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93); 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coëme ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96)).

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą šališkai, ir niekaip nepaaiškina, nepagrindžia tokios savo nuomonės. Pabrėžtina, jog vien tai, kad teismas bylos aplinkybių nevertino taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, jog teismas šias aplinkybes įvertino nevisapusiškai ar šališkai. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjo abejonės dėl pirmosios instancijos teismo objektyvumo, nešališkumo nėra pagrįstos.

18. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus grafikus, konstatavo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė 3 val. pasivaikščioti gryname ore, taip pat sportuoti, o pareiškėjo teiginiai apie netinkamas bausmės atlikimo sąlygas yra deklaratyvūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai apeliaciniame skunde, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus dokumentus, yra bendro pobūdžio, abstraktūs. Iš pateiktų suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo grafikų, kuriais rėmėsi ir pats pareiškėjas, matyti, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems pasivaikščioti suteikiama 1 val. pagal laiką, nurodytą grafiko lentelėje, taip pat 2 val. pagal laiką, skirtą drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (minėtų grafikų 3–6 p.), iš viso – 3 val. Taigi, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, atsakovo atstovo pateikti grafikai sudaro galimybes nuteistiesiems, priskirtiems paprastajai grupei, 3 val. pasivaikščioti lauke, užtikrinant Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 5 punkte įtvirtintas tokių nuteistųjų teises. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai nekonstatavo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, nes pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė