2021-04-28 Nr. AB-9149-3-62-3-01177-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-176-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01177-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. (G. D.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. (G. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. D. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad jo laikymo nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. kalinimo įstaigoje sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 3 miegamajame jo gyvenamosios patalpos bendras plotas buvo 52 kv. m, šiose patalpose gyveno 17 asmenų, taigi vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 2,9 kv. m (įskaičiavus baldus), todėl, pareiškėjo vertinimu, bausmę jis yra priverstas atlikti nežmoniškomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, 7-ajame lokaliniame sektoriuje įrengtais sanitariniais mazgais ir prausyklomis naudojasi 150-200 žmonių, todėl tekdavo laukti eilėse, buvo pažeidžiamos teisingumo ministro patvirtintos tualetų ir prausyklių įrengimo taisyklės. Pareiškėjas nurodė, kad prausykloje nėra galimybės kasdien nusiprausti šiltu vandeniu, prausyklų ir kriauklių būklė yra prasta. Šiltu vandeniu nusiprausti galima tik vieną kartą per savaitę nustatytu laiku, todėl susidaro eilės. Pareiškėjo teigimu, šalia prausyklos yra įrengta patalpa rūkymui, kurios plotas – 8,8 kv. m, todėl dideliam rūkančiųjų kiekiui toks patalpos plotas yra per mažas. Pareiškėjas nurodė, kad lovų būklė yra prasta, išduodama patalynė sutrūkinėjusi nuo senumo, purvina, nedezinfekuojama, pilna parazitų. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos yra antrame pastato aukšte virš metalo apdirbimo dirbtuvių, kuriose dirbama su propano dujomis ir deguonies balionais, o tai yra pavojinga gyvybei. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN neleidžiama nusipirkti natūralaus medaus, karamelinių saldainių, apribotas įsigyjamų vaisių ir daržovių kiekis, o tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo suteiktos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, skalbimo milteliai, dezodorantas ir muilas. Pareiškėjas tvirtino, jog dažnai buvo maitinamas sugedusiu maistu, ir nurodė, jog 2018 m. balandžio 4 d. bei 2018 m. rugpjūčio 22 d. jam buvo patiektos sušvinkusios dešrelės. Pareiškėjas teigė, kad su skundais kreipėsi į Alytaus PN administraciją. Pareiškėjas nurodė, jog dėl išdėstytų aplinkybių patyrė nepatogumus, diskomfortą, didelius dvasinius išgyvenimus, jam išsivystė (duomenys neskelbtini), tačiau pataisos įstaigos gydytojas atsisakė šią diagnozę įtraukti į medicinos knygelę.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. birželio 14 d. pareiškėjas gyveno 12 būrio 2 miegamajame (bendrabučio tipo), kuris yra 33,49 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamos vietos (esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,78 kv. m), nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. – 8 būrio 3 miegamajame (bendrabučio tipo), kuris yra 52,79 kv. m ploto, jame įrengta 17 miegamųjų vietų (esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,10 kv. m), nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. – 13 būrio 4 miegamajame (bendrabučio tipo), kuris yra 37,13 kv. m ploto, jame įrengta 11 miegamųjų vietų (esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,37 kv. m). 8 būryje yra įrengti 9 praustuvai, 6 unitazai ir 1 pisuaras. Pareiškėjas visą dieną dirbo ir galėjo naudotis darbo vietoje papildomai įrengtu sanitariniu mazgu ir dušu kiekvieną dieną. Ginčo laikotarpiu 7 lokaliniame sektoriuje buvo 156 nuteistieji. Darbo vietoje papildomai yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra tualetas, praustuvė ir dušo kabina. Sanitariniai mazgai, prausyklos ir dušinės nuolatos yra valomos. Nuteistiesiems sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Nuteistieji paskirtuose būriuose po sporto užsiėmimų gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną, tai nėra ribojama. 8 būrio nuteistieji yra dirbantys, todėl jiems suteikiama galimybė nusiprausti po šiltu vandeniu duše kiekvieną dieną. Nuteistųjų patalynė skalbiama kiekvieną savaitę, tą patvirtina išvežamos skalbimui patalynės apskaitos žurnalas. Čiužiniai, antklodės ir pagalvės taip pat nuolatos dezinfekuojami. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentu dėl parazitų, atsakovas nurodė, kad iki 2016 m. gruodžio 27 d. Alytaus PN buvo sudarę sutartį su V. M. individualia įmone, nuo 2016 m. gruodžio 27 d. – su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, kurios pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus.

5. Atsakovas nurodė, kad Alytaus PN 8 būryje nėra balionų, skirtų suvirinimo darbams atlikti, o angliarūgštės balionai sandėliuojami tik 7 lokaliniame sektoriuje, atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atsinešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamomis patalpomis, o toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virš jų nuteistieji negyvena. Visos patalpos aprūpintos gesintuvais. Nuteistieji dirba viešojoje įstaigoje „Mūsų amatai“, o ne Alytaus PN. Atsakovas pažymėjo, kad pataisos namuose nuteistųjų maitinimas organizuojamas tris kartus per parą pagal patvirtintus nedirbančių ir dirbančių vyrų valgiaraščius bei mitybos normas. Maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų direktoriaus budinčiajam padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio maisto patikrinimo. Maistas pateikiamas geros kokybės. Periodiškai (kartą per ketvirtį) yra daromi gaminamo maisto laboratoriniai (cheminiai) tyrimai. Tyrimų metu nustatomi pagaminto maisto maistingumas ir energetinė vertė. Jokių pažeidimų nebuvo užfiksuota.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pataisos įstaigos baldų būklė yra gera, čiužiniai ir lovos – geros kokybės. Atsakovas vadovavosi teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintomis Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuje ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis (toliau – ir Normos) ir pažymėjo, kad šis teisės aktas nenumatė dantų pastos, dantų šepetuko ir skutimosi peiliukų suteikimo nuteistiesiems, o muilas ir tualetinis popierius visą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo išduodamas neatsižvelgiant į jo pajamas. Atsakovas rėmėsi teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1 R-132 pakeistomis ir išdėstytomis nauja redakcija Normomis, kurių pavadinimas pakeistas į Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) ir pažymėjo, kad iki 2017 m. sausio 1 d. pataisos įstaiga neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais. Kadangi pareiškėjas kiekvieną mėnesį pirko cigaretes, vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24, jis yra laikomas mokiu, todėl higienos priemonių pataisos įstaiga jam neišdavė. Kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo 6 670,19 Eur pajamų, atsakovo manymu, higienos priemones jis galėjo nusipirkti pats.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo Alytaus PN techniškai tvarkingai įrengtose patalpose sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo) laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. gegužės 27 d., o kitą skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį atmetė.

8. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jam tekusio mažesnio gyvenamosios patalpos ploto nei numato teisės aktai, teismas rėmėsi teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu, nustatė, kad Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus 8 būryje pareiškėjas bausmę atliko nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. Šio būrio 3 miegamojo plotas yra 52,79 kv. m, jame įrengta 17 miegamųjų vietų. Teismas darė išvadą, kad vienam asmeniui patalpoje teko 3,1 kv. m ploto, todėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma,

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad 7-ajame lokaliniame sektoriuje įrengtais sanitariniais mazgais ir prausyklomis naudojosi 150-200 žmonių, todėl tekdavo laukti eilėse, prausykloje nebuvo galimybės kasdien nusiprausti šiltu vandeniu, teismas rėmėsi Normomis, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, nustatė, jog 8 būryje yra įrengti 9 praustuvai, 6 unitazai ir 1 pisuaras, o ginčo laikotarpiu 7 lokaliniam sektoriuje bausmę atliko 156 nuteistieji. Teismas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kad šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, ir darė išvadą, kad Alytaus PN nepaneigus pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais dėl prausyklų ir sanitarinių mazgų skaičiaus numatytam kiekiui nuteistųjų, jie laikomi nustatytais. Kadangi nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių mazgų ir prausyklų skaičiaus, tenkančio Normose nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų, teismas pripažino pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybes dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi.

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad prausykloje nebuvo galimybės kasdien nusiprausti šiltu vandeniu, tai buvo galima padaryti tik vieną kartą per savaitę, teismas rėmėsi Taisyklių 258 punktu, sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 44 punktu, nustatė, kad 7 lokaliniame sektoriuje bausmę atliekantys nuteistieji duše lankosi kiekvieną penktadienį nuo 15 val. 00 min. iki 18 val. 00 min. Pareiškėjas neneigė šios aplinkybės, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu. Papildomai teismas pažymėjo, jog 8 būrio nuteistieji yra dirbantys, jiems suteikiama nusiprausti po šiltu vandeniu duše kiekvieną dieną, todėl pareiškėjas turėjo galimybę nusiprausti po šiltu dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl prausyklų, kriauklių ir lovų būklės, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN netinkamų naudojimui baldų ar kietojo inventoriaus. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismo nuomone, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo keltas pretenzijas dėl minėtų pažeidimų atsakovo atstovui, kreipimųsi į Visuomenės sveikatos centrą ar kitas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo atsakomybė dėl nurodytų pažeidimų negalima.

12. Pasisakydamas dėl patalpos rūkymui ploto, teismas nurodė, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.12) matyti, jog būriuose įrengtos vietos, skirtos rūkymui, uždaroje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimų metu. Patikrinimų metu pažeidimų dėl patalpų, skirtų rūkymui, kompetentinga institucija nenustatė, todėl teismas pareiškėjo teiginį dėl per mažo šių patalpų ploto atmetė kaip deklaratyvų ir prieštaraujantį byloje esantiems įrodymams.

13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog išduodama patalynė nuo senumo buvo sutrūkinėjusi, purvina, nedezinfekuojama, pilna parazitų, teismas rėmėsi HN 134:2015 41-43 punktais, nustatė, jog lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dėl skalbinių skalbimo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus skalbykla“, dezinfekavimo kamera veikia, pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, čiužiniai, pagalvės ir antklodės Alytaus PN yra reguliariai dezinfekuojami. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją su skundais dėl nekeičiamų lovos skalbinių ar jų būklės, todėl neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui išduodama patalynė yra purvina, nedezinfekuojama ar nuo senumo sutrūkinėjusi.

14. Teismas rėmėsi HN 134:2015 20 punktu, nustatė, jog Alytaus PN nuolat vykdomas buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimas, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, siejamus su antisanitarinėmis sąlygomis dėl parazitų buvimo.

15. Teismas nustatė, kad angliarūgštės balionai sandėliuojami tik 7 lokaliniame sektoriuje, atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje, ir atsinešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamomis patalpomis, o toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virš jų nuteistieji negyvena. Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui atlikus Alytaus PN patikrinimus, higienos reikalavimų pažeidimų, susijusių su po gyvenamosiomis patalpomis veikiančio gamybos baro veikla (oro užterštumas, netinkama ventiliacija, gamybinės dulkės ir pan.) nebuvo nustatyta. Teismas darė išvadą, kad po gyvenamosiomis patalpomis, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, nebuvo pareiškėjo nurodytų dirbtuvių ar propano dujų bei deguonies balionų. Teismas nenustatė, kad ne po gyvenamosiomis patalpomis atliekami darbai būtų kėlę pavojų pareiškėjo sveikatai, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti šio pobūdžio pažeidimų.

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Alytaus PN neleidžiama nusipirkti natūralaus medaus, karamelinių saldainių, apribotas įsigyjamų vaisių ir daržovių kiekis, teismas rėmėsi Taisyklių 18 priedu ir pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją su individualiomis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjo liga ar pan.) paremtu prašymu leisti įsigyti medaus, karamelinių saldainių ar padidinti leidžiamų įsigyti vaisių ar daržovių kiekį ir kad Alytaus PN administracija tokio prašymo būtų netenkinusi, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui konkrečiu atveju nebuvo sudaryta galimybė įsigyti medaus, karamelinių saldainių ar didesnio kiekio vaisių bei daržovių. Teismas neturėjo pagrindo teigti, kad Alytaus PN veikė neteisėtai ar neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo suteiktos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, skalbimo milteliai, dezodorantas ir muilas, teismas rėmėsi Aprašo 4, 5, 13 punktais, 1 priedu, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo mokus, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus neišduodant pareiškėjui higienos priemonių.

18. Dėl pareiškėjo teiginių, jog jis dažnai buvo maitinamas sugedusiu maistu, o 2018 m. balandžio 4 d. bei 2018 m. rugpjūčio 22 d. jam buvo patiektos sušvinkusios dešrelės, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4, 8 dalimis, Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintais Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7, 12, 14, 16, 20 punktais, 3 priedu, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintais Valgiaraščiais asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN buvo vykdoma išduodamo maisto kontrolė ir maistas nuteistiesiems patiekiamas tinkamos kokybės. Pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių apie jam tiektą netinkamos kokybės maistą objektyviais įrodymais nepagrindė, nenurodė, kokie įrodymai galėtų patvirtinti jo teiginius, kad 2018 m. balandžio 4 d. bei 2018 m. rugpjūčio 22 d. jam buvo patiektos sušvinkusios dešrelės, pareiškėjo teiginiai grindžiami tik subjektyviais pojūčiais. Teismas vertino, jog vien pareiškėjo skundo teiginių apie patiektą sugedusį maistą nepakanka įrodyti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismas darė išvadą, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovo atstovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, todėl pareiškėjo teiginį dėl ginčo laikotarpiu patiektų sugedusių dešrelių atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teismas darė išvadą, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuoto praustuvių ir tualetų skaičiaus, todėl konstatavo, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Teismas neturėjo pagrindo išvadai jog atsakovo atstovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (pažeidžiant vienam asmeniui nustatytą praustuvių ir tualetų skaičių), pažeidimų trukmę ir mastą, darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

20. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsniu, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog, būdamas Alytaus PN, jis kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, taip pat nenurodė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta medicininė pagalba. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

21. Teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, atkreipė dėmesį į EŽTT praktiką, nustatė, kad byloje nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, todėl sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 22. Pareiškėjas G. D. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl vienam asmeniui tenkančio ploto ir nurodo, kad, atmetus kietojo inventoriaus užimamą plotą, vienam asmeniui tenka tik 0,43 kv. m ploto. Pareiškėjo manymu, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus protokolai nėra tinkami įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiškėjas buvo tinkamai maitinamas. Pareiškėjo manymu, teismas už nustatytą pažeidimą turėjo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė, pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą, rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Alytaus PN neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. gegužės 27 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamu laikotarpiu Alytaus PN neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuoto praustuvių ir tualetų skaičiaus, todėl konstatavo, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, ir sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija patirtai žalai kompensuoti, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis ir patirta neturtine žala, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ne visa apimtimi, t. y. pareiškėjas nereiškia jokių argumentų dėl prausyklų, kriauklių, lovų, patalynės būklės, rūkymo patalpos ploto, dirbtuvių keliamo pavojaus, apribotos galimybės įsigyti natūralaus medaus, karamelinių saldainių, didesnio vaisių ir daržovių kiekio, higienos priemonių nesuteikimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šios skundžiamo apygardos administracinio teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nevertins. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, plačiau pasisakys tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

31. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismo atlikti ploto skaičiavimai neteisingi, nes vienam asmeniui tenkantis kameros plotas turėtų būti skaičiuojamas iš bendro kameros ploto atimant baldų ir kitų daiktų užimamą plotą, pažymi, kad galiojantis teisinis reglamentavimas neįpareigoja iš bendro patalpų ploto atimti baldų užimamo ploto, tokios pareiškėjo pozicijos nepatvirtina nei nacionalinis teisinis reglamentavimas, nei EŽTT formuojama praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus tiekiant netinkamos kokybės maistą (kaip ir dėl 2018 m. balandžio 4 d. bei 2018 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjui patiektų sugedusių maisto produktų), nes šių aplinkybių pareiškėjas objektyviais įrodymais nepagrindė. Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus šiuo aspektu, nesivadovavo byloje esančiais cheminių tyrimų protokolais, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su minimų dokumentų įrodomąją reikšme nagrinėjamam ginčui, vertinami kritiškai ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tiekto maisto kokybė atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013).

34. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Neturtinė žala įvertinama pinigais, kai ją darantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

36. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad dėl teisės aktais reglamentuoto praustuvių ir tualetų skaičiaus neužtikrinimo pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata buvo neigiamai paveikta. Atsižvelgdama į tai, kad kitų pažeidimų nebuvo nustatyta, įvertinusi nustatyto Alytaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtas pažeidimas nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Šiuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 str.).

37. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. D. (G. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė