2020-10-21 Nr. AB-19948-3-61-3-00891-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2062-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00891-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. (V. V.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) ir Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)) 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2019 m. vasario 12 d. su 34 nuteistaisiais buvo etapuotas iš Lukiškių TI-K į Marijampolės pataisos namus (toliau – ir Marijampolės PN). Konvojaus elgesys etapavimo metu buvo nepateisinamai agresyvus ir grasinantis. Pareiškėjas priklausė paprastajai grupei, nuteistas pirmą kartą. Pervežimo metu buvo uždarytas labai mažame bokse su ne vienu teistu žmogumi iš drausmės grupės. Dėl to patyrė stiprų emocinį ir psichologinį sukrėtimą, ir Marijampolės PN turėjo kreiptis pas gydytoją. Automobiliuose nebuvo įjungta šildymo sistema ir ventiliacija, sėdimos vietos padarytos iš kietos plastmasės, nėra saugos diržų, reikėjo sėdėti susispaudus. Pristatytas į Marijampolės pataisos namus turėjo virš dviejų valandų stovėti lauke esant minusinei temperatūrai ir pučiant stipriam šaltam vėjui. Pagal konvojaus nurodymus buvo priverstas asmeninius daiktus pasidėti į purvą. Iš ypatingos paskirties būrio sulaukė grasinimų. Neturėjo galimybės iš krepšio išsitraukti pirštinių. Dėl prostatos ligos turi problemų su šlapimu. Į tualetą jo nevedė, buvo priverstas kentėti ir laukti, kol bus patikrinti visi nuteistieji. Dėl to buvo priverstas gerti vaistus. Fizinei ir psichinei sveikatai yra padaryta ilgalaikes pasekmes turinti žala. Teigė, kad nežinojo, kaip ginti pažeistas teises dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, apie konvojavimą sužinojo tik 2019 m. vasario 11 d. Konvojaus pareigūnai buvo neatpažįstami, užsidengę veidus, nežinojo kaip skųsti jų veiksmus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Viešojo saugumo tarnyba nurodė, jog pareiškėjas pateikė skunde abstrakčius teiginius, neatitinkančius Viešojo saugumo tarnybos vykdyto pareiškėjo konvojavimo objektyvių faktinių aplinkybių. Konvojavimas yra tik ginkluotas asmenų lydėjimas iš priėmimo punkto ir pristatymas į perdavimo punktą, užtikrinant apsaugą, vykdant kompetentingų įstaigų priimtą sprendimą dėl asmens pristatymo į paskirties punktą, konvojavimo įvykis yra apibrėžtas laike ir erdvėje. Konvojavimas nėra sulaikymo, įkalinimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Asmenų priėmimas konvojuoti vyko pagal Konvojavimo taisyklių nustatytas procedūras. Neplaninio konvojaus metu naudoti specialieji automobiliai (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Sėdimos vietos bei kameros specialiuosiuose automobiliuose techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus, Viešojo saugumo tarnyba konvojavo pareiškėją tik specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Visos Viešojo saugumo tarnybos naudotos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas, todėl Viešojo saugumo tarnyba, konvojuodama pareiškėją specialiosiomis, konvojuojamųjų pervežimui skirtomis transporto priemonėmis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Priimant pareiškėją konvojuoti jo Asmens bylos pažymoje nebuvo įrašo, kad dėl sveikatos jis negali būti konvojuojamas, ar kad turi būti atskirai konvojuojamas nuo kitų asmenų. Po konvojavimo pareiškėjas galėjo raštu kreiptis į Viešojo saugumo tarnybą su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jam atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra skirtas išimtinai Viešojo saugumo tarnybai, kadangi Lukiškių Tl-K pagal įstatymų priskirtas funkcijas negalėjo daryti įtakos pareiškėjo konvojavimo sąlygoms. Teigė, kad pareiškėjas savo skundą grindė ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. buvo konvojuojamas iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN. Viešojo saugumo tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 ir 7 straipsniais, Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), nuostatomis, Viešojo saugumo tarnybos vado 2019 m, vasario 7 d. įsakymu Nr. 47V-179 ir remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. vasario 5 d. raštu Nr. 1S-365 „Dėl konvojavimo organizavimo“ (reg. 2019 m. vasario 5 d.

Nr. 47GD-256), organizavo neplaninį pareiškėjo konvojų iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN. Į neplaninio konvojaus sudėtį buvo paskirta Kauno dalinio 3-iosios (konvojaus) kuopos 10 pareigūnų. Konvojavimas buvo vykdomas su dviem specialiaisiais automobiliais – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų, skirtų konvojuojamiesiems) ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos, skirtos konvojuojamiesiems). Resursai neplaniniam konvojui nustatyti ir skirti pagal Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 11 d. pateiktoje paraiškoje Nr. 9- 1604 nurodytus duomenis ir aplinkybes.

Neplaninis konvojus atvyko 11.10 val. į Lukiškių TI-K. 2019 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime R. L. yra nurodęs, kad prieš pradedant konvojavimą, konvojaus pareigūnai D. S. ir J. M. privalomai patikrino specialiųjų automobilių būklę, jų tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo bei kad priimant asmenis konvojuoti, jis informavo konvojuojamus asmenis, kad jie pereina konvojaus žinion ir įspėjo dėl jiems keliamų režimo reikalavimų. Visų priimtų 32 konvojuojamųjų asmens bylų pažymose buvo perduodančios įstaigos medicinos darbuotojo pasirašytas įrašas, liudijantis, jog asmenys gali būti konvojuojami ir nenurodytos jokios išskirtinės konvojavimo sąlygos ar aplinkybės, nusiskundimų konvojuojamieji nepareiškė.

Konvojuojamųjų asmens bylos pažymose nebuvo nuorodų apie atskirą asmens konvojavimą nuo kitų konvojuojamųjų. Visiems konvojuojamiesiems buvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Įlaipinus į specialiuosius automobilius konvojuojamuosius, neplaninis konvojus išvyko 12.50 val. iš Lukiškių TI-K. Neplaninis konvojus atvyko 14.50 val. į Marijampolės PN teritoriją. Atlikus Konvojavimo taisyklių nustatytas procedūras, 32 konvojuojamieji asmenys perduoti Marijampolės PN budėtojui ir jo vadovaujamiems įstaigos darbuotojams. Nei kelionės metu, nei perduodant konvojuojamuosius paskirties punkte, konvojuoti asmenys nepareiškė konvojaus viršininkui jokių prašymų, skundų ar pretenzijų.

Konvojuojamieji nepareiškė skundų ar pretenzijų dėl konvojavimo konvojuotus asmenis priimančiam įstaigos budėtojui. Tai patvirtina antspaudu patvirtintas įrašas konvojuojamųjų apskaitos žurnale „pretenzijų nėra“, 2019 m. kovo 21 d. tarnybinis pranešimas. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, įrengta veikiančios (tinkamos) šildymo sistema bei ventiliacijos sistema, tiekianti lauko orą; konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės).

Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.

9. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas teikė nusiskundimus dėl konvojavimo sąlygų iškart patyręs savo nurodomus teisių pažeidimus. Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų. Atsakovo atstovė Viešojo saugumo tarnyba pateikė kelionės žiniaraštį, konvojuojamųjų sąrašą, iš kurių matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuotas maršrutu Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas – Marijampolės pataisos namai. Taip pat byloje pateikti automobilių, kuriais buvo vykdomas konvojavimas registracijos liudijimo kopijos ir techninės apžiūros rezultatų kortelės, patvirtinančios šių transporto priemonių atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

Teismas taip pat nustatė, kad iš atsakovo atstovės Viešojo saugumo tarnybos pateiktų konvojavimo transporto ventiliacijos efektyvumo bei dirbtinės apšvietos matavimų, kuriuos atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksmų tyrimų skyrius, matyti, kad konvojavimo transporte, naudotame pareiškėjo pervežimui, apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, tokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą, teismas nenustatė.

Dėl vietos trūkumo automobiliuose teismas pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Teisės aktai leidžia konvojuojamuose automobiliuose tvirtinti ne tik kėdes, bet ir suolus, minkštos dalies ar atlošų būtinybė nėra numatyta, todėl pareiškėjo argumentus dėl kietos sėdimos vietos (kietos plastmasės) teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat konstatavo, kad pagal Tarybos direktyvos Nr. (77/541/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedą, saugos diržų įrengimas N2 tipo transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas konvojavimas, neprivalomas.

Teismas nenustatė, kad pareiškėjas dėl sveikatos negalėjo būti konvojuojamas, ar kad turėjo būti konvojuojamas atskirai nuo kitų nuteistųjų, kadangi priklauso paprastajai grupei. Pareiškėjas nepateikė skunde ir patikslintuose skunduose duomenų, kurie patvirtintų, kad jis kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl išvedimo į tualetą, ir, kad jam nebuvo leista juo pasinaudoti. Pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnui dėl jo netenkinančių konvojavimo sąlygų, tačiau tokie skundai nebuvo pateikti.

Todėl teismas sutiko su atsakovo atstovo pozicija, kad pareiškėjo argumentai dėl jo teisių ribojimo pasinaudoti tualetu ir kiti vertintini kaip deklaratyvūs.

10. Teismas konstatavo, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo konvojavimo sąlygas, yra priešingi pareiškėjo nurodomoms skunde aplinkybėms ir faktams. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, iš kurių kildinamas neturtinės žalos padarymo faktas, yra abstraktūs ir deklaratyvūs, neįrodyti. Viešojo saugumo tarnyba nėra atsakinga už Lukiškių TI-K ir Marijampolės PN pareigūnų veiksmus, perduodant ir priimant iš konvojaus konvojuojamus asmenis.

11. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus rašytinius įrodymus: konvojavimo paraišką, kelionės žiniaraštį, konvojuojamųjų sąrašą, automobilių registracijos dokumentus bei automobilių techninės reikalavimų įvertinimus, duomenis iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, pareiškėjo asmens sveikatos duomenis, nenustatyta, kad specialus konvojavimo transportas, kuriuo buvo konvojuotas pareiškėjas buvo eksploatuotas techniškai netvarkingas, kad pareiškėjas buvo konvojuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kad konvojaus pareigūnų elgesys konvojavimo metu buvo žeminantis, nežmoniškas, grasinantis, teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl jo konvojavimo netinkamomis sąlygomis vertino kaip nepagrįstus.

12. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nenustatyta nei viena nei valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos, nei Vilniaus pataisos namų (buvęs Lukiškių TI-K), kurie net nevykdė konvojavimo, o tik perdavė pareiškėją konvojavimui, civilinės atsakomybės kilimo sąlyga, atliekant konvojavimo veiksmus.

III. 13. Pareiškėjas V. V., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu, apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas teigia, kad teismas pažeidė konstitucinį principą atlyginti asmeniui padarytą žalą ir netinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją, neatsižvelgė į byloje esančias aplinkybes, kad pareiškėją pervežus į kitą įstaigą, jis ilgą laiką turėjo šalti lauke esant žemai lauko temperatūrai, o atsakovo atstovas šių aplinkybių nepaneigė.

15. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl sveikatos pablogėjimo yra hipotetiški ir deklaratyvūs, nes pareiškėjas iš karto kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, tačiau gydytojas jį priėmė tik vasario 20 d., o psichiatras dar vėliau.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Viešojo saugumo tarnybos vertinimu, teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priimdamas motyvuotą bei pagrįstą sprendimą, materialiosios ir proceso teisės normų nepažeidė. Viešojo saugumo tarnyba pateikė teismui duomenis apie faktines ginčo aplinkybes, kurie paneigė pareiškėjo skundo teiginius, o teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto – Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – netinkamomis sąlygomis konvojuojant pareiškėją 2019 m. vasario 12 d. iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN, veiksmais.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjo skundas grindžiamas deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais apie teisės aktų pažeidimus atsakovo atstovams vykdant konvojavimą 2019 m. vasario 12 d., nesudarančiais pagrindo konstatuoti atsakovo atstovų neteisėtus veiksmus ir spręsti, jog dėl šių veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas.

23. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

24. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes ir netinkamai vertino įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1275-525/2020, kt.).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo atstovų byloje pateiktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, kuriuos pareiškėjas priskyrė Lukiškių TI-K ir Viešojo saugumo tarnybai, nepagrįstumo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame aptarti visi pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai, kurie detaliai išanalizuoti, visapusiškai ir objektyviai bei išsamiai įvertinti remiantis byloje pateiktais įrodymais. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų ir pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis motyvų, nenurodo, kokių konkrečiai pareiškėjo pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas neįvertino ar netinkamai įvertino.

26. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, ir iš jų visumos sprendė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų nepagrįstumo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ar rėmėsi išskirtinai tik atsakovo atstovų pateiktais įrodymais, kurių, be kita ko, pareiškėjas nepaneigė.

27. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

28. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. buvo konvojuojamas iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN ir nei kelionės metu, nei perduodant konvojuojamuosius paskirties punkte, pareiškėjas nepareiškė konvojaus viršininkui jokių prašymų, skundų ar pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, taip pat neteikė skundų ar pretenzijų konvojuotus asmenys priimančiam įstaigos budėtojui. Šią aplinkybę patvirtina antspaudu patvirtintas įrašas konvojuojamųjų apskaitos žurnale „pretenzijų nėra“, 2019 m. kovo 21 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 40, 52). Priešingai, atsakovo Viešojo saugumo tarnybos į bylą pateikti įrodymai patvirtina išvadą, kad konvojavimo transporto priemonės ginčo metu atitiko teisės aktuose nustatytiems reikalavimams (b. l. 39–40, 43, 50, 51, 53, 54). Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų. Pareiškėjo argumentas, kad jis nežinojo, kaip ginti pažeistas teises dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, konvojaus pareigūnai buvo neatpažįstami, užsidengę veidus, todėl jis nežinojo kaip skųsti jų veiksmus, nėra aplinkybė, kurią reikėtų vertinti kitaip, nei tai darė pirmosios instancijos teismas. Esant minėtoms aplinkybėms ir apeliaciniame skunde pareiškėjui nepateikus priešingas išvadas leidžiančių padaryti pagrįstų įrodymų, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai vertino, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia abstrakčiais argumentais (aplinkybėmis) ir neįrodė jam kilusios žalos fakto.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, jog šioje byloje nenustatyta jokių atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, todėl, nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, negali kilti viešoji civilinė atsakomybė. Be to, pareiškėjas, kaip minėta, nepateikė jokių neturtinės žalos faktų. Šios skundžiamo teismo sprendimo išvados atitinka įstatymus ir bylos medžiagą.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė