8ebca487-a629-4ebd-bd50-4f522a8e768d · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr   Byla Nr. 1N-6/2011   Procesinio sprendimo kategorijos:    1.1.2.3, 2.1.13.9, 2.1.13.12, 2.1.13.13 LIETUVOS Apeliacinis teismasN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. sausio 12 d.Vilnius           Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas SvajÅ«nas Knizleris, iÅ¡nagrinėjęs T. K. (T. K. ) gynėjo skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria nutarta iÅ¡duoti Lenkijos Respublikos pilietį T. K. , gimusį 1985 m. rugsėjo 30 d., Lenkijos Respublikoje, Biala Podliaska mieste, Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Rusijos Federacijos generalinės prokuratÅ«ros 2010 m. spalio 29 d. teisinės pagalbos praÅ¡yme Nr. 87-747-10 nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 2 dalyje, n u s t a t ė : 2010 m. lapkričio 10 d.

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros 2010 m. spalio 29 d. teisinės pagalbos prašymas Nr. 87-747-10, kuriuo ši kompetentinga teisingumo įstaiga, vadovaudamasi 1957 m. Europos konvencija dėl ekstradicijos bei 1992 m. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, prašė suimti ir išduoti Rusijos Federacijai Lenkijos Respublikos pilietį T.

K. , kaltinamÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 2 dalyje (automobilį vairuojančio asmens padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl neatsargumo sukėlęs sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymÄ ir žmogaus mirtį, 2003 m. gruodžio 8 d. federalinio įstatymo Nr. 162-?3 redakcija).T. K. , gimęs 1985 m. rugsėjo 30 d., kaltinamas tuo, kad 2009 m. sausio 29 d., apie 22 val. 30 min., Rusijoje, Tambovo srityje, Mičiurinsko rajone, kelyje M6 Kaspij 383 – me kilometre, vairuodamas automobilį Scania, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Rusijos Federacijos Kelių eismo taisyklių 10.1 punkto reikalavimus, susidÅ«rė su automobiliu Opel Vectra.

Dėl to žuvo pastarojo automobilio keleivė I. B. .Nustatyta, kad 2009 m. birželio 26 d. buvo priimtas nutarimas patraukti T. K. kaltinamuoju padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 2 dalyje. 2010 m. birželio 2 d. Tambovo srities VRV KPV virÅ¡ininko nutarimu paskelbta kaltinamojo T. K. tarptautinė paieÅ¡ka, o 2010 m. liepos 14 d. Tambovo miesto Lenino rajono teismo nutartimi T. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas.Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų ieÅ¡komas Lenkijos Respublikos pilietis T.

K. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo sulaikytas 2010 m. spalio 23 d. VPK Šalčininkų rajono PK KPS tyrėjos nutarimu. 2010 m. spalio 23 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, T. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, vienam mėnesiui. Vilniaus m. 1 – ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi T. K. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams.Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorė 2010 m. gruodžio 17 d. pareiškimu Nr. 17.2-22716(14.3-361/10) prašė išduoti T.

K. Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Rusijos Federacijos generalinės prokuratÅ«ros 2010 m. spalio 29 d. teisinės pagalbos praÅ¡yme Nr. 87-747-10 nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 2 dalyje.Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi patenkino prokurorės praÅ¡ymÄ ir nutarė iÅ¡duoti T. K. Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Teismas nenustatė aplinkybių, numatytų 1957 m. Europos konvencijoje dėl ekstradicijos, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos BPK 71 straipsnyje, kurios neleistų iÅ¡duoti T.

K. baudžiamajam persekiojimui vykdyti.Kaltinamojo T. K. gynėjas 2010 m. gruodžio 29 d. skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį bei įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ nedelsiant kreiptis į teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ pateikusiÄ institucijÄ dėl papildomos informacijos, susijusios su baudžiamÄ ja byla, pateikimo.Gynėjas skunde teigia, kad jam bendraujant su T. K. , pastarasis nurodė, jog dėl Rusijos Federacijoje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, prokuroras yra priėmęs nutarimÄ nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , o teismas šį nutarimÄ patvirtino, nes žuvusiosios I.

B. giminaičiai su kaltininku susitaikė ir neliko teisinio pagrindo tęsti byloje ikiteisminį tyrimÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių, kaltinamojo gynėjas, vadovaudamasis BPK 73 straipsnio 4 dalimi, mano, kad Vilniaus apygardos teismas turėjo įpareigoti prokuratÅ«rÄ iÅ¡ Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų iÅ¡reikalauti papildomÄ informacijÄ ir jÄ pateikti teismui, sprendžiančiam T. K. perdavimo Rusijos Federacijai klausimÄ , tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė.Kaltinamojo T. K. gynėjo skundas atmetamas.Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį kaltinamÄ jį T.

K. perduoti baudžiamajam persekiojimui Rusijos Federacijai, nepažeidė 1957 m. Europos konvencijos dėl ekstradicijos, 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 9 straipsnio bei BPK 71 ir 73 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl nutartis yra teisėta ir pagrįsta.Teismas, spręsdamas klausimus dėl asmens išdavimo kitos valstybės baudžiamajam perdavimui, patikrina:

1) ar yra laikomasi teisinės pagalbos prašymo turiniui ir formai keliamų reikalavimų;

2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi bÅ«ti ar gali bÅ«ti neperduodamas kitai valstybei, Å¡iuo atveju Rusijos Federacijai. Vilniaus apygardos teismas tai atliko ir pagrįstai nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo neperdavimo pagal Rusijos Federacijos teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ pagrindų, kurie neleistų T. K. perduoti Rusijos Federacijai.Vadovaujantis BPK 71 straipsnio 2 dalimi ir BK 9 straipsnio 2 dalimi, užsienietis, padaręs nusikalstamÄ veikÄ Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybės teritorijoje, iÅ¡duodamas atitinkamai valstybei arba perduodamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju prašančioji valstybė yra Rusijos Federacija su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl teisinės pagalbos, Vilniaus apygardos teismas išduodamas T. K. baudžiamajam persekiojimui Rusijos Federacijai, pagrįstai vadovavosi 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Šios sutarties 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys išduodami už veikas, kurios pagal abiejų Susitariančiųjų Šalių įstatymus yra nusikaltimai ir už kuriuos numatyta bausmė - laisvės atėmimas daugiau kaip vieneri metai arba kita griežtesnė bausmė.

IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad T. K. , kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 2 dalyje, kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tiek Lietuvos Respublikos, tiek Rusijos Federacijos baudžiamuosiuose įstatymuose už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ numatyta didesnė, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog yra formalÅ«s pagrindai T.

K. iÅ¡duoti Rusijos Federacijai, baudžiamajam persekiojimui vykdyti.Kartu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį dėl T. K. iÅ¡davimo Rusijos Federacijai, baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Rusijos Federacijos generalinės prokuratÅ«ros 2010 m. spalio 29 d. teisinės pagalbos praÅ¡yme Nr. 87-747-10 nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai konstatavo, kad nėra BK 9 straipsnio 3 dalyje, BPK 71 straipsnio 3 dalyje bei 1992 m. liepos 21 d.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose 62 straipsnyje numatytų bei kitų aplinkybių, kurios neleistų iÅ¡duoti kaltinamojo T. K. Rusijos Federacijai, baudžiamajam persekiojimui vykdyti.Atmetamas kaltinamojo T. K. gynėjo skundo argumentas, kad apygardos teismas be pagrindo nesivadovavo BPK 73 straipsnio 4 dalimi ir neįpareigojo prokuratÅ«rÄ pareikalauti iÅ¡ Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos papildomos su byla susijusios informacijos apie galimai T.

K. atžvilgiu nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ . Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose 69 straipsnio 1 dalimi, tokiu atveju, jeigu praÅ¡yme iÅ¡duoti nėra reikalingų duomenų, nurodytų minėtos sutarties 67 straipsnyje, tai Susitariančioji Å alis, kuriai pateikiamas praÅ¡ymas, gali pareikalauti jų papildomai. Nagrinėjamu atveju, visi aukščiau minėtos sutarties 67 straipsnyje numatyti duomenys yra Rusijos Federacijos pateiktame teisinės pagalbos praÅ¡yme iÅ¡duoti T.

K. Rusijos Federacijai ir jų visiÅ¡kai pakanka priimti sprendimÄ dėl T. K. iÅ¡davimo Rusijos Federacijai, baudžiamajam persekiojimui vykdyti.Antra, pastebėtina, kad asmenų iÅ¡davimas (ekstradicija) pagal teisinės pagalbos sutartį, paremtas Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡iusių valstybių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje proceso stadijoje, asmenį iÅ¡duodančios valstybės, t. y. Lietuvos Respublikos kompetentinga teisminė institucija nesprendžia iÅ¡duodamam asmeniui inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, kvalifikavimo klausimų, taip pat nevertina atskirų, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti asmenį pateikusioje valstybėje vykdomo baudžiamojo proceso, veiksmų, jų teisėtumo ar pagrįstumo aspektu.

Asmenį iÅ¡duodančiosios Å¡alies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iÅ¡ teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ pateikusios valstybės teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis bei, kad nėra nuslėpta sprendimo dėl asmens iÅ¡davimo priėmimui reikÅ¡minga informacija. Nagrinėjamu atveju pateiktoje medžiagoje dėl T. K. iÅ¡davimo Rusijos Federacijos baudžiamajam persekiojimui, duomenų apie Å¡io asmens atžvilgiu nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ nėra.

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Rusijos Federacijos kompetentinga institucija galėjo Å¡iÄ informacijÄ nuslėpti. Maža to, tokios aplinkybės nepatvirtina ir gauta teisinės pagalbos praÅ¡ymo medžiaga, vertinant joje esančius dokumentus chronologine tvarka. IÅ¡ teisinės pagalbos praÅ¡ymo medžiagos matyti, kad joje yra 2010 m. vasario 18 d. nutarimas sustabdyti parengtinį tardymÄ dėl kaltinamojo paieÅ¡kos, kuriame iÅ¡vardintos parengtinio tardymo pratęsimo, sustabdymo bei atnaujinimo datos (medžiagos lapai 10 - 11).

IÅ¡ Å¡io nutarimo matyti, kad kaltinamojo gynėjo skunde nurodomu laikotarpiu, t. y. apytiksliai mėnesį po nurodyto autoįvykio, kuris įvyko 2009 m. sausio 26 d., parengtinis tardymas nutrauktas nebuvo, maža to, 2009 m. balandžio 1 d. ir vėliau parengtinio tardymo terminas buvo ne kartÄ tęsiamas bei sustabdytas tik dėl to, kad kaltinamasis negalėjo dalyvauti procese. Aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas byloje nebuvo nutrauktas, patvirtina ir byloje esantys 2010 m. birželio 2 d. Tambovo srities VRV KPV virÅ¡ininko nutarimas, kuriuo paskelbta kaltinamojo T.

K. tarptautinė paieÅ¡ka bei 2010 m. liepos 14 d. Tambovo miesto Lenino rajono teismo nutartis, kuria T. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas (medžiagos lapai 21 -23). Teismo manymu, tokių procesinių sprendimų priėmimas patvirtina, kad Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos nebuvo nutraukusios ikiteisminio tyrimo T. K. atžvilgiu. Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme rengiantis nagrinėti kaltinamojo T. K. gynėjo skundÄ , Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra pateikė iÅ¡ Rusijos Federacijos generalinės prokuratÅ«ros gautÄ 2011 m. sausio 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 87-747-10, kuriuo Å¡i institucija patvirtino, kad baudžiamasis persekiojimas T.

K. atžvilgiu nenutrauktas, jis yra kaltinamasis ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Tardymo veiksmų atlikimas, dalyvaujant T. K. , Rusijos Federacijos teritorijoje bus atnaujintas, atvykus kaltinamajam. Taigi, kaltinamojo T. K. gynėjo skundo teiginiai apie tai, kad Rusijos Federacijoje jo ginamojo atžvilgiu baudžiamasis procesas galimai yra nutrauktas, Å¡iuo atveju niekuo nepagrįsti. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjas daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl kaltinamojo T.

K. gynėjo skundas negali būti tenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, teisėjas n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti galioti. Ši nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama. Teisėjas                                                                                                     Svajūnas Knizleris