2016-01-20 Nr. AB-1774-3-61-3-02633-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-666-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02633-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos 70.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas, atsakovas) 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 14-IL-10-04656-e, kuriuo V. M. prašymas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir ginklų grąžinimo buvo netenkintas.

Savo reikalavimus V. M. grindė tuo, kad 2012 m. spalio 3 d. Komisariatas priėmė sprendimą paimti pareiškėjui legaliai priklausančius ginklus dėl pareikšto įtarimo ikiteisminiame tyrime dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nors dar prieš beveik 3 mėnesius, t. y. 2012 m. liepos 12 d., Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu pripažino pareiškėją kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir nubaudė 15 MGL, t. y. 1 950 Lt bauda, kurią jis sumokėjo. 2014 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjo teistumas pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. baudžiamąjį įsakymą buvo panaikintas prieš terminą. Pagal šią nutartį nuo jos įsiteisėjimo momento (2014 m. balandžio 2 d.) pareiškėjas teisiškai vėl tapo nepriekaištingos reputacijos asmeniu. 2014 m. balandžio 2 d. pareiškėjas pateikė prašymą Komisariato viršininkui grąžinti pareiškėjui priklausančius nuosavybės teise ir teisėtai laikytus ginklus pagal 2012 m. spalio 15 d. aktą Nr. 10-8-PA28-176 ir pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų įstatymas) atitinkamus reikalavimus išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 10054, kuris yra galiojantis iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimas buvo vilkinamas savaitę. 2014 m. balandžio 11 d. pareiškėjas pateikė pakartotiną prašymą Komisariatui su reikalavimu atsižvelgti į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį dėl pareiškėjo teistumo panaikinimo. 2014 m. balandžio 22 d. pareiškėjas gavo Komisariato 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr.14-IL-10-04656-e dėl abiejų jo prašymų, pagal kurį pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Be to, minėtame 2014 m. balandžio 15 d. sprendime Komisariatas vadovavosi ne Ginklų įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, o 18 straipsnio 12 dalimi, kuriai taikyti nėra nei juridinio pagrindo, nei juridinių pasekmių.

Pareiškėjas pabrėžė, kad ginčijamas sprendimas per paskutiniuosius trejus metus neleido jam toliau užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, o pareiškėjo medžiotojo stažas sudaro dešimtmetį. Be to, Komisariato priimtas sprendimas eliminavo jo teisę apsiginti pačiam, neatsižvelgiant į jo atžvilgiu išsakytus nevienkartinius grasinimus sveikatai ir gyvybei iš nusikalstamo pasaulio atstovų.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Pabrėžė, kad 2014 m. balandžio 2 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas spręsti jo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir šaunamųjų ginklų grąžinimo klausimą, kadangi jam prieš terminą panaikintas teistumas. Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad Komisariatas 2012 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą paimti V. M. priklausančius ginklus, kadangi jam buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo. 2012 m. spalio 15 d. ginklai buvo paimti bei perduoti laikinam saugojimui į Komisariato išimtų iš civilinės apyvartos ginklų saugyklą. 2012 m. spalio 17 d. Komisariato sprendimu Nr. 10-8-IL-3159 V. M., vadovaujantis Ginklų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą) buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 10054 bei nuspręsta nustatyta tvarka atlygintinai realizuoti jam priklausančius ginklus. 2012 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2013 m. kovo 5 d. nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. V. M. minėtą sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarė V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Komisariatas paaiškino, kad Ginklų įstatymas aiškiai apibrėžia B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų įsigijimo sąlygas bei asmens nepriekaištingą reputaciją, o šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

Komisariatas pabrėžė, kad V. M. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas 2012 m. spalio 17 d. ir nuspręsta realizuoti jam priklausančius ginklus atlygintinai, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį bei paliko galioti Komisariato sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, todėl ginklų grąžinimo klausimas iš naujo nagrinėtas nebuvo. Kadangi nuo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo nepraėjo 3 metai, tai leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui išduotas nebuvo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad 2012 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu pripažino V. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir nubaudė jį 15 MGL, t. y. 1 950 Lt bauda.

Komisariatas 2012 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 10-8-IL-3014, kuriuo buvo nuspręsta paimti V. M. priklausančius ginklus, kadangi jam buvo pareikštas įtarimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 18-1-00536-12 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

2012 m. spalio 15 d. ginklai buvo paimti pagal ginklų paėmimo aktą Nr. 10-8-PAZ8-176 bei priduoti laikinam saugojimui į Komisariato ginklų saugyklą.

Komisariatas 2012 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 10-8-IL-3159, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti V. M. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 10054 bei nuspręsta nustatyta tvarka atlygintinai realizuoti jam priklausančius ginklus.

2012 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas minėtą Komisariato sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2013 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi V. M. apeliacinį skundą atmetė bei paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo teistumas pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. baudžiamąjį įsakymą buvo panaikintas prieš terminą.

2014 m. balandžio 2 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisariatą, prašydamas spręsti jo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir šaunamųjų ginklų grąžinimo klausimą, kadangi jam teistumas panaikintas prieš terminą.

2014 m. balandžio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisariatą su skundu dėl Komisariato veiksmų ignoruojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą.

Komisariatas 2014 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 14-IL-10-04656-e „Dėl V. M. prašymo“, kuriuo nusprendė V. M. prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir ginklų grąžinimo netenkinti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, įsigijęs ir laikantis ginklus, privalėjo suprasti, kad kasdieniniame gyvenime turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, atsižvelgdamas į Ginklų įstatymo keliamus reikalavimus, siekiant užtikrinti gerą reputaciją asmens, laikančio šaunamuosius ginklus, tačiau pareiškėjas šių reikalavimų nesilaikė, įvykdė nusikalstamą veiką ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, bei buvo nubaustas 15 MGL, t. y. 1 950 Lt, bauda.

Teismas darė išvadą, kad Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatos aiškiai ir imperatyviai nurodo, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai, t. y. teismas sprendė, jog ši teisės norma yra siejama su tuo, kad nuo leidimo nešiotis, leidimo laikyti ginklą panaikinimo dienos yra nustatytas 3 metų terminas, per kurį asmuo yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nepriklausomai nuo to, ar per minėtą 3 metų laikotarpį teistumas tam asmeniui (ginčo atveju pareiškėjui) buvo panaikintas ar nebuvo panaikintas.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Komisariatas ginčijamame 2014 m. balandžio 15 d. sprendime vadovavosi Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktu, o ne 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ir pažymėjo, kad Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas buvo pagrindas Komisariatui 2012 m. spalio 17 d. panaikinti V. M. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Teismas darė išvadą, kad Komisariatas ginčijamame 2014 m. balandžio 15 d. sprendime pagrįstai vadovavosi Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatomis, kadangi pareiškėjui Komisariato 2012 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 10-8-IL-3159 buvo nuspręsta panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 10054 bei nuspręsta nustatyta tvarka atlygintinai realizuoti jam priklausančius ginklus, o šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 5 d. sprendimu, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi.

Teismas sprendė, kad nuo Komisariato 2012 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 10-8-IL-3159 nėra praėję 3 metai, kas lėmė, jog Komisariatui 2014 m. balandžio 15 d. priimant ginčijamą sprendimą V. M. buvo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, remiantis Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad Komisariatas tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, pagrįstai taikė teisės normas, numatytas Ginklų įstatyme, reglamentuojančias leidimų įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo bei panaikinimo sąlygas ir tvarką, ir priėmė pagrįstą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir apeliantas) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime objektyvių ir teisiškai pagrįstų priežasčių tvirtinti, kad pareiškėjas nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, nepateikė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjas pripažintas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 14-IL-10-04656-e, kuriuo V. M. prašymas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir ginklų grąžinimo buvo netenkintas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas V. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. M. pareiškimas, kuriame pareiškėjas nurodo, jog atsisako apeliacinio skundo ir prašo apeliacinį procesą nutraukti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Iš teismui 2015 m. gruodžio 15 d. pateikto pareiškėjo rašytinio pareiškimo turinio matyti pareiškėjo valia atsisakyti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo, jame nurodoma, kad pareiškėjui yra žinomos atsisakymo procesinės pasekmės. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad paduotas pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pareiškėjui yra žinomos apeliacinio proceso nutraukimo pasekmės, todėl nėra kliūčių nutraukti apeliacinį procesą (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Apeliantas V. M. pareiškime dėl apeliacinio skundo atsisakymo taip pat prašo grąžinti jam už apeliacinį skundą sumokėtą žyminio mokesčio sumą. Dėl žyminio mokesčio grąžinimo teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-698/2011; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2753/2014). ABTĮ nenustatytas žyminio mokesčio grąžinimo atvejis, kai atsisakoma apeliacinio skundo jau išsprendus jo priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas buvo priimtas, pareiškėjui šio apeliacinio skundo atsisakius, žyminis mokestis šiuo pagrindu negrąžinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjo V. M. atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

Administracinės bylos pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo apeliacinį procesą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan