8ebc6b1e-9e49-4a72-a83e-cd35ccb95d7c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1942-480/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12317-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14;121.18;121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-710-615/2012 pagal ieÅ¡kovės L.

K. ieÅ¡kinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pripažinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė teismo pripažinti teisę privatizuoti jos nuomojamas 43,51 kv.m gyvenamÄ sias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 1980 m. mirus ieÅ¡kovės motinai O.

L., Kauno miesto Panemunės rajono vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyrius ieÅ¡kovę informavo, kad pagal Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1980 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ Nr. 438 leidžiama perraÅ¡yti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį L. K. vardu 1 kambario butui (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ieÅ¡kovė yra atsakovės patikėjimo teise valdomų nurodytų gyvenamųjų patalpų nuomininkė. Prasidėjus butų privatizavimui, 1991m. lapkričio 7 d. ieÅ¡kovė praÅ¡ymu kreipėsi į Kauno miesto valdybÄ , kad leistų pirkti Panemunės butų Å«kio valdybos butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Tuo metu su ieÅ¡kove minėtame bute gyveno jos duktė S. K., kuri tada dar buvo nepilnametė. Kauno miesto valdyba buto privatizavimui neprieÅ¡taravo, nurodė, kad ieÅ¡kovė turi atlikti buto inventorizacijÄ . Atlikus inventorizacijÄ , buvo parengtas 1992 m. lapkričio 9 d. pažymėjimas Nr. 2-5674, iÅ¡duotas pateikti valstybinei notarinei kontorai pirkimo sutarčiai įforminti. Tuo pat metu ieÅ¡kovei apmokėjimui buvo pateiktas Gyvenamojo namo, buto adresu (duomenys neskelbtini), įkainavimo aktas, pagal kurį grynais pinigais ieÅ¡kovė sumokėjo 1205 rublių ir 1992 m. lapkričio 11 d. nuo jos vienkartinių iÅ¡mokų sÄ skaitos buvo nuraÅ¡yta 8680 rublių investicinių čekių.

Vėliau privatizavimo dokumentų tvarkymo procesas ne dėl nuo ieÅ¡kovės priklausančių aplinkybių sustojo, tačiau laikytina, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieÅ¡kovė buvo įgijusi teisę privatizuoti jai iÅ¡nuomotas gyvenamÄ sias patalpas. Å alia ieÅ¡kovės nuomojamų gyvenamųjų patalpų (gyvenamojo kambario 1-2/16,03 kv. m ir virtuvės 1-1/10,34 kv.

m) visÄ laikÄ buvo prieangis, kurį dar ankstesni nuomininkai buvo padalinę į dvi patalpas: 1-3/7,32 kv. m ir 1-4/4,76 bei buvusiame sandėliuke įrengę kambarį 1-5/5,06 kv. m. Su ieÅ¡kove sudarytoje naujesnėje 1999-01-25 nuomos sutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovė nuomoja 43,51 kv. m ploto gyvenamÄ sias patalpas. Toks pats plotas nurodytas ir 1992 m. rugsėjo 20 d. Gyvenamojo namo, buto įkainavimo akte, pagal kurį ieÅ¡kovė sumokėjo už buto privatizavimÄ . Todėl jai turėtų bÅ«ti pripažinta teisė privatizuoti 43,51 kv. m ploto nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas.

Jokių kitų gyvenamųjų patalpų ieÅ¡kovė nėra privatizavusi. 2011-06-02 ieÅ¡kovei adresuotu raÅ¡tu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos privatizuojamos lengvatinėmis sÄ lygomis, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .

IeÅ¡kovei tokia teisė turi bÅ«ti nustatyta, nes galiojant Butų privatizavimo įstatymui savo teisę ji jau buvo pradėjusi realizuoti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu patenkino visiÅ¡kai. Pripažino ieÅ¡kovei L. K. teisę privatizuoti jos nuomojamas 43,51 kv. m gyvenamÄ sias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .

IeÅ¡kinį atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės atžvilgiu atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 139,00 Lt žyminio mokesčio, 2000,00 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieÅ¡kovės L. K. naudai.Teismas nustatė, jog 1980 metais mirus ieÅ¡kovės motinai O. L., Kauno miesto Panemunės rajono vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyrius ieÅ¡kovę informavo, kad pagal Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1980 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ Nr. 438 leidžiama perraÅ¡yti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį L.

K. vardu 1 kambario butui (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ieÅ¡kovė yra atsakovo valdomų nurodytų gyvenamųjų patalpų nuomininkė. Prasidėjus butų privatizavimui, 1991-11-07 ieÅ¡kovė raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu kreipėsi į Kauno miesto valdybÄ , kad leistų pirkti Panemunės butų Å«kio valdybos butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Ant ieÅ¡kovės 1991-11-07 praÅ¡ymo yra Kauno miesto valdybai priklausiusio Panemunės butų Å«kio atsakingos darbuotojos paraÅ¡as, patvirtinantis ieÅ¡kovės 1991-11-07 praÅ¡ymo gavimÄ .

Kauno miesto valdyba nurodė, kad ieÅ¡kovė turi atlikti buto inventorizacijÄ , t. y. buto privatizavimui iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo. Atlikus inventorizacijÄ buvo parengtas 1992-11-09 pažymėjimas Nr. 2-5674, iÅ¡duotas pateikti valstybinei notarinei kontorai pirkimo sutarčiai įforminti. Tuo pat metu ieÅ¡kovei apmokėjimui buvo pateiktas Gyvenamojo namo, buto adresu (duomenys neskelbtini), įkainavimo aktas, pagal kurį grynais pinigais ieÅ¡kovė sumokėjo 1205 rublius ir 1992 m. lapkričio 11 d. nuo jos vienkartinių iÅ¡mokų sÄ skaitos buvo nuraÅ¡yta 8680 rublių investicinių čekių.

Tokiu bÅ«du civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , ginčijamas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti bÅ«ti privatizavimo objektas, ieÅ¡kovė kaip subjektas, kuriam įstatyme suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovės ir atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo.

Spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties, teismas laikė, jog nėra objektyvaus pagrindo abejoti ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybe, kad atlikusi pirminius veiksmus ir neturėdama teisinio iÅ¡silavinimo, ji laikė, jog tolimesnius ginčo buto privatizavimo veiksmus turi pabaigti atsakovė, dėl ko daug kartų žodžiu kreipėsi į atitinkamÄ atsakovės tarnybÄ , kas matyti ir iÅ¡ atsakovės konkliudentinių veiksmų- teikimo atitinkamų dokumentų formų užpildymu, buto įvertinimo paskaičiavimu, nurodymu kiek ir kur ieÅ¡kovė turi sumokėti ir kt.

Atsakovei tinkamai neatliekant jai teisės aktais suponuotų veiksmų, ieÅ¡kovė į atsakovę kreipėsi raÅ¡tu ir, gavusi 2011-06-02 atsakymÄ , pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį. Be to, privatizavimo sutarties sudarymo iniciatyva priklausė ne pirkėjui, o pardavėjui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovė nėra praleidusi. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 2-6) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jos praÅ¡ymas privatizuoti ginčo gyvenamÄ sias patalpas buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybei, ir kad nurodytÄ sumÄ sumokėjo už ginčo buto privatizavimÄ , todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Pateikti į bylÄ dokumentai nepatvirtina, kad galiojant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui ieÅ¡kovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl ginčo buto privatizavimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė subjektinės teisės privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas neįgijo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2012-02-28 priėmimo-perdavimo aktu ginčo butas perduotas Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, įrašas apie daiktines teises galioja nuo 2012-03-20. Taigi tik nuo šios dienos savivaldybė tapo pirkimo - pardavimo subjektu Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies prasme. Kauno miesto savivaldybės administracija niekada nebuvo ir negali būti ginčo turto savininke, kadangi tai draudžia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ieÅ¡kovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi dėl nuomojamų gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis, pažeidė materialinės teisės normas, įtvirtintas Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309. Teismas neatsižvelgė nei į minėtų taisyklių 5 punktÄ , kad praÅ¡ymai privatizuoti turi bÅ«ti pateikti miesto ar rajono valdybai, jos sudarytai tarnybai arba komisijai, nei į 2011-09-07 Privatizavimo skyriaus raÅ¡tÄ Nr. 66-3-477, kuriame nurodyta, kad tokio praÅ¡ymo ieÅ¡kovė nebuvo pateikusi.

Nesant ieÅ¡kovės pateikto praÅ¡ymo bei kitų dokumentų, savivaldybės administracija neturėjo jokio pagrindo atlikti tam tikrus buto privatizavimui reikalingus veiksmus, atitinkamai nėra atsakinga už ginčo buto privatizavimÄ . IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimas buvo pradėtas ir neatliktas dėl privatizavimo procedÅ«ras vykdančių institucijų kaltės, ir kad ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ privatizuoti ginčo patalpas.

Be to, byloje nepateikta įrodymų, kad buto nuomininkė bei jos Å¡eimos nariai laikėsi pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rÅ«pestingai ir atsakingai. Vien asmens kreipimasis dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo nereiÅ¡kia, kad jis atliko visus privalomus veiksmus ir toliau neturėjo įstatyminės pareigos dalyvauti gyvenamosios patalpos privatizavimo procese. IeÅ¡kovė neįrodė ir tai, kad jos teisė privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo pažeista ir jÄ pažeidė Kauno miesto savivaldybės administracija, ji tos teisės negalėjo realizuoti dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių.

Kadangi ieÅ¡kovė minėto įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu subjektinės teisės neįgijo, neiÅ¡reikÅ¡dama savo valios privatizuoti ginčo patalpas paduodama pareiÅ¡kimÄ , teismas neturėjo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012-03-22 iÅ¡raÅ¡o, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra vieno buto, kurio bendras plotas yra 26,37 kv. m, o ne 43,51 kv. m.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovė negalėtų jo įvykdyti, kadangi tokių gyvenamųjų patalpų, kokias nurodė teismas, gyvenamajame name registruotų nėra. Iš nekilnojamojo turto registro matyti, jog gyvenamojo namo 2A1ž priestatų 3a1m (5,06 kv.

m) ir 4a1m (12,08 kv.

m) įregistravimui dokumentai nepateikti. Todėl nėra aiÅ¡ku, ar gyvenamojo namo priestatai 3a1m ir 4a1m bus įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, pripažindamas teisę privatizuoti 43,51 kv. m gyvenamÄ sias patalpas adresu: (duomenys neskelbtini), į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė. Teismas nepagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi ieÅ¡kovė apie tai, kad atitinkamos atsakovės tarnybos nebaigs ginčo buto privatizavimo veiksmų, galutinai sužinojo gavusi 2011-06-02 atsakymÄ .

IeÅ¡kovė nesiekė ginti tariamai pažeistų teisių per nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o turėjo tai daryti, jei manė, kad savivaldybės institucijos neveikimu atsisako sudaryti su ja gyvenamosios patalpos pirkimo - pardavimo sutartį ar kad savivaldybės institucijų darbuotojų veiksmai pažeidžia jos teises. Pastaroji nepateikė jokių įrodymų, jog iki 2011 m. rugpjūčio mėn., kuomet su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , bÅ«tų kokiu nors bÅ«du gynusi savo pažeistas teises arba atlikusi kokius nors veiksmus dėl tariamai pateikto praÅ¡ymo nevykdymo.

Pirmosios instancijos teismas be pagrindo iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisė ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei teismo turėtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi teisės aktais jai nėra suteikta diskrecijos teisė be teismo sprendimo lengvatine tvarka leisti privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (2 t., b. l. 14-16) ieÅ¡kovė nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad jos 1991-11-07 Kauno miesto valdybai pateikto nustatytos formos pareiÅ¡kimo deÅ¡inėje dalyje yra atsakingo darbuotojo pavardė, paraÅ¡as ir antspaudas, kas įrodo, kad pareiÅ¡kimas adresatui ne tik buvo pateiktas, bet atsakingi asmenys, atsakovo darbuotojai, įvykdė reikiamÄ duomenų patikrÄ ir savo paraÅ¡u bei įstaigos antspaudu patvirtino, jog duomenys yra teisingi, atitinka Butų privatizavimo įstatymo reikalavimus.

To paties pareiÅ¡kimo apatinėje deÅ¡inėje dalyje yra kito atsakingo asmens - Panemunės butų Å«kio darbuotojos rekvizitai ir pakartotinai nurodyta, kad duomenys patikrinti. Be to, UAB „Panemunės butų Å«kis“ iÅ¡duotos nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), kortelės Nr. 3037 deÅ¡inėje virÅ¡utinėje dalyje yra atžyma, kad „paduotas pareiÅ¡kimas dėl buto iÅ¡pirkimo“ 1991-11-08. 1991 metais, kai ieÅ¡kovė Kauno miesto valdybai pateikė pareiÅ¡kimÄ leisti pirkti Panemunės BŪV butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡is butas buvo Panemunės butų Å«kio balanse, todėl laikytina, kad atsakovė atitinka Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio reikalavimus patalpas parduodančiam subjektui.

Teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovė turi teisę privatizuoti 43.51 kv. m ploto gyvenamÄ sias patalpas, kurias nuomoja ir už kurias iki Å¡iol pagal atsakovės paskaičiavimÄ moka nuomos mokestį. Apie tai, kad ieÅ¡kovės teisės yra pažeistos, ji sužinojo tik Å¡iais metais, kai po kurio laiko vėl kreipėsi į atsakovę ir gavo pirmÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakymÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nustatydamas, kad ieÅ¡kovė apie savo pažeistÄ teisę sužinojo tik 2011-06-02, kuomet gavo atsakovo raÅ¡ytinį atsakymÄ , ir teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

Atsakovė nepagrįstai nesutiko su ieÅ¡kinio reikalavimu, dėl ko Å¡ioje byloje buvo ginčas dėl teisės, todėl teismas teisingai įvertino tokį atsakovės procesinį elgesį ir pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, teisė įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., iÅ¡skyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).

Ä®statymo pripažinimas netekusiu galios reiÅ¡kia, kad Å¡is neveikia į ateitį, tačiau nereiÅ¡kia, jog iÅ¡nyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymÄ . Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje E. K., R. K. v. Panevėžio žemės Å«kio ir hidromelioracijos mokykla, bylos Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A.

G. v. Kauno m. savivaldybė, bylos Nr.3K-3-254/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegija 2002 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, konstatavo, kad LR Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 str. 2 d. 2 p., kurios atitikmuo yra dabar galiojančio Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti arba iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., neleidžia pradėti butų privatizavimo procedÅ«ros, kartu ir tęsti butų pardavimÄ lengvatine tvarka nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui.

Å ios teisės normos paskirtis yra sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedÅ«ras užbaigti, Å¡iam įstatymui nustojus galioti. Taigi, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui teismine tvarka galima apginti tik pastarojo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos. Tokiu bÅ«du Å¡i teisės norma taikytina tokiais atvejais, kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butÄ pažeidimo teisme iÅ¡spręstas ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi bÅ«ti privatizuotas (parduotas) arba kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butÄ pažeidimo teisme dar neiÅ¡spręstas ir jį iÅ¡sprendus priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butÄ reikėtų privatizuoti (parduoti).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl ieÅ¡kovo teisės privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);

2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai);

3) ieÅ¡kovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje T.

B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-548/2009).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1956-12-01 su O. L. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos nuomojimo vietinės tarybos name sutartis dėl gyvenamosios patalpos Ukrainiečių g. namo Nr. 3 buto Nr. 1 nuomos (t. 1, b. l. 13-16). 1980 metais mirus ieÅ¡kovės motinai O. L., Kauno miesto Panemunės rajono vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyrius ieÅ¡kovę informavo, kad pagal Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1980 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ Nr. 438 leidžiama perraÅ¡yti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį L.

K. vardu 1 kambario butui (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17). Nuo to laiko ieÅ¡kovė yra atsakovės valdomų nurodytų gyvenamųjų patalpų nuomininkė. 1999 m. sausio 25 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (t. 1, b. l. 11-12) įrodo, kad ieÅ¡kovė ginčo bute gyveno nuomos pagrindais. Prasidėjus butų privatizavimui, 1991-11-07 ieÅ¡kovė raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu kreipėsi į Kauno miesto valdybÄ , kad leistų pirkti Panemunės butų Å«kio valdybos butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 32-33).

Kartu su ieÅ¡kove ginčo bute buvo registruota ir jos tuo metu dar nepilnametė dukra S. K., gim. 1975-11-28. Ant ieÅ¡kovės 1991-11-07 praÅ¡ymo yra Kauno miesto valdybai priklausiusio Panemunės butų Å«kio atsakingos darbuotojos paraÅ¡as, patvirtinantis ieÅ¡kovės 1991-11-07 praÅ¡ymo gavimÄ . 1992-08-18 ieÅ¡kovės užsakymu (t. 1, b. l.

37) buvo atlikta buto inventorizacija, parengta namų valdos techninės apskaitos byla (t. 1, b.l. 18-25). Atlikus inventorizacijÄ buvo parengtas 1992-11-09 pažymėjimas Nr. 2-5674, iÅ¡duotas pateikti valstybinei notarinei kontorai pirkimo sutarčiai įforminti (t. 1, b. l. 36). IeÅ¡kovei apmokėjimui buvo pateiktas Gyvenamojo namo, buto adresu Ukrainiečių g. 3-1, Kaune, įkainavimo aktas (t. 1, b. l. 34-35), pagal kurį 1992-11-11 nuo jos vienkartinių iÅ¡mokų sÄ skaitos buvo nuraÅ¡yta 8680 rublių investicinių čekių (t. 1, b. l. 39).

IeÅ¡kovė nuosavybės teisę įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir neturėjo (t. 1, b. l. 123). Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyrius 2011-09-07 raÅ¡tu Nr. 66-3-477 pranešė ieÅ¡kovei, kad nėra jos privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto praÅ¡ymo ir kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų Ukrainiečių g. 3-1, Kaune, privatizavimo (t. 1, b. l. 8-10). Å ių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė yra tinkamas subjektas privatizuoti nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , taip pat kad Å¡i gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas.

Apeliantė nagrinėjamoje byloje ginčija ieÅ¡kovės teisę privatizuoti ginčo butÄ lengvatine tvarka dėl to, kad, jos teigimu, ieÅ¡kovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neįgijo teisės privatizuoti ginčo butÄ , nes laiku ir tinkamai nepateikė praÅ¡ymo ir kitų privatizavimui reikalingų dokumentų Kauno miesto savivaldybei. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Narinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 1991-11-07, užpildant nustatytos formos pareiÅ¡kimo blankÄ , pateikė Kauno miesto valdybai adresuotÄ praÅ¡ymÄ dėl ginčo buto privatizavimo, kuriame yra Kauno miesto valdybai priklausiusio Panemunės butų Å«kio atsakingos darbuotojos paraÅ¡as, patvirtinantis ieÅ¡kovės 1991-11-07 praÅ¡ymo gavimÄ (t. 1, b. l. 32-33).

UAB Panemunės butų Å«kis archyve esančios buhalterinės buto (duomenys neskelbtini) kortelėje yra atžyma: „paduotas pareiÅ¡kimas dėl buto iÅ¡pirkimo 1991-11-08“ (t. 1, b. l. 65-66). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai pateikiamas praÅ¡ymas privatizuoti įstatyme nustatytu terminu, bet kreiptasi ne į tÄ asmenį, Å¡i aplinkybė nelaikytina turinti esminės reikÅ¡mės, nes netinkamai adresuotas pareiÅ¡kimas, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta praÅ¡ymo esmė, turi bÅ«ti perduodamas atitinkamam subjektui.

Tokiu atveju laikoma, kad asmuo įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butÄ , tinkamai iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ (ketinimus), o Å¡ių nebaigė ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d nutartis civilinėje byloje M. L. v. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bylos Nr. 3K-3-344/2009). Apeliantės pateiktas vienintelis įrodymas, kuriuo grindė L. K. valios neiÅ¡reiÅ¡kimo faktÄ , t. y.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2011 m. birželio 2 d. raÅ¡tas Nr. 66-3-406, kuriame patvirtinta, kad L. K. nebuvo kreipusi dėl buto privatizavimo į atitinkamas institucijas, nelaikytinas oficialiuoju įrodymu nagrinėjamu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-318/2012). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl ginčo buto privatizavimo tuo metu, kai galiojo Butų privatizavimo įstatymas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, kaip jai nurodė Kauno miesto valdyba, kreipėsi dėl privatizuojamo buto inventorizacijos atlikimo, atlikus inventorizacijÄ buvo parengtas 1992-11-09 pažymėjimas Nr. 2-5674, iÅ¡duotas pateikti valstybinei notarinei kontorai pirkimo sutarčiai įforminti, tuo pat metu ieÅ¡kovei apmokėjimui buvo pateiktas Gyvenamojo namo, buto adresu (duomenys neskelbtini), įkainavimo aktas, pagal kurį grynais pinigais ieÅ¡kovė, kaip ji pati teigia, sumokėjo 1205 rublius ir 1992-11-11 nuo jos vienkartinių iÅ¡mokų sÄ skaitos buvo nuraÅ¡yta 8680 rublių investicinių čekių.

Dėl Å¡ių aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ieÅ¡kovė veikė aplaidžiai ir nerÅ«pestingai, norėdama įgyvendinti teisę į buto privatizavimÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. Dėl tų pačių aplinkybių kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog jos teisė privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo pažeista ir ji tos teisės negalėjo realizuoti dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad buto privatizavimo procedÅ«rÄ ieÅ¡kovė pradėjo 1991-11-07, t. y. per Butų privatizavimo įstatyme nustatytÄ terminÄ , tačiau jos neužbaigė dėl atsakovės nepakankamo atidumo ir rÅ«pestingumo, atitinka analogiÅ¡kose bylose suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009).Gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, taigi ir viena iÅ¡ valstybės vykdytos ir tebevykdomos socialinės-ekonominės politikos krypčių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ Lietuvos Å«kis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas, įgyvendinantis nurodytÄ konstitucinį imperatyvÄ , turi tikslÄ sudaryti vienodas sÄ lygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamÄ sias patalpas privačion nuosavybėn. IeÅ¡kovė, kaip silpnesnioji sandorio Å¡alis, viena pati savo iniciatyva niekaip negalėjo inicijuoti numojamo buto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo, kadangi valstybinio buto fondo privatizavimo funkcijos LR Butų privatizavimo įstatymu pavestos savivaldybei, bet ne buto nuomininkui.

Todėl rengti buto privatizavimo dokumentus ieÅ¡kovė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo (LR Vyriausybės 1991m. liepos 31d. nutarimo Nr. 309 19 p.). Analizuojant bylos medžiagÄ ginčo atveju, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės teisės privatizuoti 43,51 kv.m. jos nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, tačiau ieÅ¡kinyje ir Nekilnojamojo turto registre nesutampantys plotai negali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kiniui atmesti.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-07-28 (t. 1, b. l. 27-29) bei 2012-03-22 išrašo (t. 1, b. l. 136-139), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra vieno buto, kurio bendras plotas yra 26,37 kv.m., gyvenamasis plotas 16,03 kv. m. Šių duomenų teisėtumo ieškovė neginčijo. Sutinkamai su LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, CK 4.262 straipsniu, nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

Nors Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinėje sutartyje bei Namų valdos techninės apskaitos byloje nurodyta, kad ginčo patalpų bendras naudingas plotas yra 43,51 kv.m. ir pirmosios instancijos teismas pripažino teisę privatizuoti 43,51 kv.m. gyvenamÄ sias patalpas, tačiau jau paminėtoje Namų valdos techninės apskaitos byloje yra spaudai „SavavaliÅ¡ka statyba“ (t. 1, b. l. 18,19), o Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose pažymėta, kad gyvenamojo namo 2A1ž priestatams 3a1m (5,06 kv.m.) ir 4a1m (12,08 kv.m.) nepateikti dokumentai įregistravimui nekilnojamojo turto registre.

Todėl apeliantė pagrįstai teigia, jog nėra aiÅ¡ku, ar gyvenamojo namo priestatai 3a1m ir 4a1m bus įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau byloje spręstas ginčas dėl teisės privatizuoti butÄ , todėl remiantis Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo sprendimu ieÅ¡kovei pripažintina teisė privatizuoti ginčo patalpas. Kitus ginčo buto privatizavimui reikalingus veiksmus Å¡alys turi teisę atlikti pačios įstatymų nustatyta tvarka, kaip kad bylos nagrinėjimo metu - 2012-02-28 priėmimo-perdavimo aktu ginčo butas buvo perduotas Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn.Apeliacinio skundo argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo laikytini nepagrįstais.

IeÅ¡kinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme (CK1.124 str.). Å aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį bÅ«tina nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas iÅ¡ tikrųjų praleistas. Todėl bÅ«tina nustatyti momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Taigi teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimÄ , kad jo teisė pažeista, tiek kitÄ kriterijų - turėjimÄ sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . TÄ dienÄ , kai ieÅ¡kovė kreipėsi dėl savo teisės įgyti butÄ nuosavybėn lengvatinėmis sÄ lygomis įgyvendinimo, jos teisė pažeista dar nebuvo, todėl negalima ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io momento.

Gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis praÅ¡ymo pateikimÄ , privatizuotino turto įkainojimÄ , pirkėjo supažindinimÄ su įkainojimu ir mokestinio praneÅ¡imo įteikimÄ , nustatytos sumos už perkamÄ butÄ sumokėjimÄ , buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimÄ bei Å¡ios sutarties sudarymÄ . DaugumÄ Å¡ių veiksmų turėjo atlikti atsakovė ir asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimÄ vykdančių institucijų atliekamų veiksmų, todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai.

Teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turėjo bÅ«ti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl pareiga informuoti, kad privatizavimÄ vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko Å¡ioms tarnyboms. Kadangi savivaldybei butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl bÅ«tent ji turėjo užtikrinti tinkamÄ teisės privatizuoti butus įgyvendinimÄ , o netinkamas Å¡ios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas.

Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad tik 2011-06-02 raÅ¡tu Nr. 66-6-406 savivaldybės administracijai praneÅ¡us, jog privatizavimas negali bÅ«ti vykdomas, buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovė nepraleido (CK 1.127 str. 5 d.). Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei teismo turėtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nes atsakovei nėra suteikta diskrecijos teisė be teismo sprendimo lengvatine tvarka leisti privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas.

Kaip pagrįstai teigia ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , atsakovė, pasirinkusi pozicijÄ Å¡ioje byloje prieÅ¡tarauti ir nesutikti su ieÅ¡kiniu, turėjo įvertinti ir galimÄ procesinę rizikÄ teismui patenkinus ieÅ¡kinį, atlyginti prieÅ¡ingos pusės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kolegijos vertinimu, teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir priėmęs joje sprendimÄ , pagrįstai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės, vadovaudamasis procesinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , kai ieÅ¡kinys tenkinamas (CPK 93 str. 1 d.).Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas, tačiau jo rezoliucinė dalis tikslintina (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , sprendimo rezoliucinę dalį, kuria ieÅ¡kovei pripažinta teisė privatizuoti jos nuomojamas 43,51 kv. m. gyvenamÄ sias patalpas, patikslinti ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:„Pripažinti ieÅ¡kovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas adresu Ukrainiečių g. 3, Kaune, kurių unikalus Nr. 1992-0021-1023, pagal Butų privatizavimo įstatymÄ â€œ. Teisėjai                                                                               Galina Blaževič Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas