2022-06-08 Nr. AB-15654-3-62-3-03411-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-307-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03411-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas perkelti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektorių.

Pareiškėjas, nurodė kad turi (duomenys neskelbtini) traumą, dėl jos (duomenys neskelbtini), dėl patirtos traumos (duomenys neskelbtini). Dėl ligos kreipėsi į gydytoją G. K., kreipėsi kelis kartus į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl gydytojo G. K. elgesio, tačiau negavo teigiamo atsakymo. Pareiškėjas paaiškino, kad 7 kartus kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) skausmo, nurodė, jog (duomenys neskelbtini), tačiau gydytojas nekreipė dėmesio ir išvijo iš kabineto. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad skunduose ir prašymuose buvo rašyta ir prašyta, kad dėl ligos būtų perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, pareiškėjui nepasinaudojus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. vasario 9 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikino, grąžindamas išsiaiškinti pareiškėjo skundo reikalavimą ir pagrindą.

Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, tikslinti šalis.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė skundą (teisme gautas 2022 m. vasario 25 d.), kuriame nurodė, kad turi (duomenys neskelbtini) traumą, pablogėjus sveikatai kreipėsi į G. K., norėdamas pasakyti, kad jam prastai su sveikata, tačiau gydytojas nenorėjo jo išklausyti, išvarė iš kabineto, tvirtindamas, kad vaistai jau išrašyti. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją dėl tokio elgesio. Pareiškėjas akcentavo, kad G. K. netinkamai atlieka savo darbą, todėl prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė skundą (teisme gautas 2022 m. kovo 3 d.), kuriame nurodė, kad G. K. neišklauso pareiškėjo dėl sveikatos, jis gerai žino apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini) traumą, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-5051 ir įpareigoti Marijampolės pataisos namų gydytoją G. K. sutvarkyti visus dokumentus ir pervežti pareiškėją iš Marijampolės pataisos namų į Socialinės globos sektorių.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. J. skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas abu skundus (2022 m. vasario 25 d. ir 2022 m. kovo 3 d.) pateikė skundų trūkumų šalinimo laikotarpiu, todėl, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, šių dokumentų turinį, dėstomas aplinkybes ir keliamus reikalavimus teismas vertino kaip vieną procesinį dokumentą – patikslintą skundą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, padarė išvadą, kad šiame skunde keliamas reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kadangi reikalavimas iš esmės priskirtinas civilinei teisenai.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas iš esmės nurodo aplinkybes apie tai, jog G. K., kaip gydytojas, jam netaikė bei netinkamai taikė gydymą, neįvertindamas pareiškėjo sveikatos būklės ir nesiėmė kitų būtinų veiksmų, kad pareiškėjui būtų suteikta būtina medicininė pagalba (jis turėjo įvertinti pareiškėjo nusiskundimus ir būklę, kuri pareiškėjo vertinimu atitinka sąlygas, kad pareiškėjas būtų siunčiamas bausmę atlikti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę). Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes galima vertinti kaip Laisvės atėmimo vietų ligoninės mediko paslaugų nesuteikimą / netinkamą suteikimą, o toks reikalavimas išimtinai yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugomis, bet ne su viešuoju administravimu.

Teismas, apžvelgė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (1 str. 1 d., 3 str. 1 d., 17 str. 1 d. 3 p.), Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas (13 str., 24 str., 25 str. 1 d.), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas (22 str., 31 str. 1 d.), Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams praktiką.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš 2022 m. kovo 3 d. gauto pareiškėjo skundo, kuriuo pareiškėjas šalino 2022 m. vasario 21 d. nutartyje nurodytus trūkumus, turinio matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytoją G. K., kad jam būtų paskirta socialinė globa ir jis būtų perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektorių, tačiau jo neperkėlė, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą, kad teismas panaikintų skundžiamą aktą ir įpareigotų atlikti veiksmus.

Teismas išaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-409 „Dėl nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo priimtas aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 4 punkte numatyta, kad socialinės globos poreikį nustato laisvės atėmimo vietos įstaigoje nuteistąjį gydantis gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę. Nustačius, kad asmeniui reikalingas socialinės globos poreikis, Apraše nurodyti dokumentai siunčiami Komisijai. Iš pateiktų prie skundo dokumentų teismas nustatė, kad dėl perkėlimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektorių pareiškėjas reiškė prašymus Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė administracinį aktą Nr. S-5051, iš kurio turinio matyti, kad jame vertinti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę ir priimtas sprendimas neperduoti dokumentų Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus komisijai.

Teismas konstatavo, kad Laisvės vietų atėmimo ligoninė svarstė klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo ir nusprendė jo prašymo netenkinti, šis administracinis aktas, pareiškėjui ir sukėlė teisines pasekmės, kurį pareiškėjas per 1 mėnesį gali / galėjo skųsti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninės sprendimo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. S-5051 įstatymu nustatyta tvarka neskundė, t. y. pareiškėjas nepasinaudojo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o, patikslinęs, skundą prašė jį panaikinti, todėl pareiškėjo skundą teismas atsisakė priimti.

Teismas išaiškino, kad pareiškėjas, tik pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, galėtų kreiptis į teismą su reikalavimais panaikinti jam teisines pasekmes ginčo klausimu sukeliančius aktus ir prašyti teismą įpareigoti atitinkamą instituciją priimti tam tikrus sprendimus.

III. Pareiškėjas R. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad prašė, jog jį etapuotų į teismo posėdį, taip pat prašė iškviesti į teismo posėdį G. K., tačiau į šiuos prašymus pirmosios instancijos teismas nereagavo.

Pareiškėjas dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į įvairias institucijas, taip pat į gydytoją G. K., tačiau į jį niekas nekreipė dėmesio, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) paduoti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl jo, kaip paciento, teisių, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, o keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-5051 pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl šią skundo dalį taip pat atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. LVAT yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7-2013). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015; LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016, 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-130-261/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-16-520/2019). Taigi dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis ginčija gydytojo veiksmus, pasireiškusius netinkamu gydymu, gydytojo atsisakymu teikti gydymo paslaugas. Įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju skundžiami neteisėti veiksmai yra susiję su galbūt nesuteiktomis ar netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokie santykiai yra civilinio pobūdžio bei nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-5051 ir įpareigoti Marijampolės pataisos namų gydytoją G. K. sutvarkyti visus dokumentus ir pervežti pareiškėją iš Marijampolės pataisos namų į Socialinės globos sektorių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma BVK 183 straipsnyje nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir neskundė Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-5051, kuriuo iš esmės ir buvo išspręstas pareiškėjo prašymas perkelti jį į Socialinės globos sektorių. Pareiškėjas šių aplinkybių atskirajame skunde neginčija. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. S-5051 turinį ir BVK 183 straipsnio nuostatas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-5051 atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nebuvo pakviestas į teismo posėdį, taip pat į teismo posėdį nebuvo pakviestas gydytojas G. K., teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl nebuvo pagrindo rengti žodinį posėdį.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė pagal teisės aktuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles, nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė