8ebbd849-e9bf-4f05-befc-e36c455622b2 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Olegas ŠibkovasPranešėjas Olegas Šibkovas                                                    Baudžiamosios bylos Nr. 1A-361-498/2015Teisėja Birutė Drozdienė                                                    Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00944-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7.; (S)                                                                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam A.

S., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų I. B. ir A. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:A. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 2 dalyje, ir jam apskirta bausmė – 30 MGL – 3900 Lt ( trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų litų), atitikmuo eurais – 1129 EUR (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto dvideÅ¡imt devynių eurų) bauda.A.

S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).Nukentėjusiųjų I. B., A. B., G. B. ir O. B. civilinius ieÅ¡kinius – 11958 Lt turtinei ir 400 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nuspręsta atmesti.IÅ¡ A. S. priteista nukentėjusiajam A. B. 2000 Lt (du tÅ«kstančius litų), atitikmuo eurais – 579.24 EUR (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis eurus dvideÅ¡imt keturis euro centus), advokato padėjėjo atstovavimo iÅ¡laidoms apmokėti.

VÄ® Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patenkintas ir priteista iÅ¡ A. S. 2327.42 Lt (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis litus keturiasdeÅ¡imt du centus), atitikmuo eurais – 674.07 EUR (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus septynis euro centus) už nukentėjusiųjų G. ir O. B. gydymÄ .Kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – asmens tapatybės kortelę nuspręsta grÄ Å¾inti A.

S..Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. S. priklausantį kilnojamÄ jį turtÄ - automobilius „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamÄ jį turtÄ - gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu A. S. nuteistas už tai, kad 2013-12-27 apie 10.25 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 150 pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 37, 231.4 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę neblaivus (kraujyje rasta 2,79 promilės etilo alkoholio), nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio bei nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusius pėsčiuosius, važiavo, partrenkė ir sužalojo 2-oje eismo juostoje iÅ¡ kairės pusės pagal važiavimo kryptį pėsčiųjų perėjoje ėjusius ir bebaigiančius pereiti važiuojamÄ jÄ dalį mažamečius pėsčiuosius G.

B., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir O. B., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; partrenkęs pėsčiuosius nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė policijai ir nuvažiavo.Apeliaciniame skunde nukentėjusieji G. B., O. B., I. B. ir A. B. (toliau – ir apeliantai) praÅ¡o: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį - A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę - areÅ¡tÄ .

Nukentėjusiųjų I. B., A. B., G. B. ir O. B. civilinius _ ieÅ¡kinius pilnai tenkinti. Priteisti iÅ¡ A. S. nukentėjusiajam A. B. 4000 Lt (keturis tÅ«kstančius litų), atitikmuo eurais - 1158.48 EUR (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis euro centus), advokato padėjėjo atstovavimo iÅ¡laidoms apmokėti. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1660-738/2014- A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 2 d., ir skirti bausmę - areÅ¡tÄ .Paskirti A.

S. baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 (trejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.).Nukentėjusiųjų I. B., A. B., G. B. ir O. B. civilinius _ ieÅ¡kinius pilnai tenkinti.Priteisti iÅ¡ A. S. nukentėjusiajam A. B. 4000 Lt (keturis tÅ«kstančius litų), atitikmuo eurais - 1158.48 EUR (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis euro centus), advokato padėjėjo atstovavimo iÅ¡laidoms apmokėti.VÄ® Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ A.

S. 2327.42 Lt (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis litus keturiasdeÅ¡imt du centus), atitikmuo eurais - 674.07 EUR (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus septynis euro centus) už nukentėjusiųjų Gerardo ir O. B. gydymÄ .KardomÄ sias priemones - dokumento paėmimÄ ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - asmens tapatybės kortelę grÄ Å¾inti A. S..LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ A.

S. priklausantį kilnojamÄ jį turtÄ -automobilius „Opel Ascona", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Fiat Punto", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamÄ jį turtÄ - gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad A.

S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Eismo įvykio metu nukentėjo mažametis G. B., o tai pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ - kai veika padaryta mažamečiui, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat apeliantai skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas, nepaisant įrodymų vertinimo reikalavimų visiÅ¡kai nevertino 2014-06-13 G. B. gydančio LSMUL Kauno klinikos veido ir žandikaulio chirurgijos gydytojo Daliaus Sakavičiaus iÅ¡vados, pagal kuriÄ G. B. galimi liekamieji reiÅ¡kiniai bei potrauminės komplikacijos - apsunkinti apatinio žandikaulio judesiai dėl deÅ¡inės pusės apatinio žandikaulio sÄ narinės dalies lūžio bei deÅ¡inės pusės apatinio žandikaulio vystymosi sutrikimai, kadangi minėtas lūžis yra apatinio žandikaulio „augimo zonoje".

Skunde daroma iÅ¡vada, kad apylinkės nepaisė įrodymų vertinimo reikalavimų, ko pasėkoje byla iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai ir buvo atmestas civilinis ieÅ¡kinys. Apeliantai skunde nurodo, kad teismas priimdamas nuosprendį neatliko lyginamosios bylos duomenų analizės, įrodymus vertino atskirai, nepagrįstai svaresniais įrodomÄ ja prasme laikė tik kaltinamajam palankius specialisto iÅ¡vadÄ ir jo paaiÅ¡kinimus (pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį).Apeliantai teigia, kad pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino neturtinės žalos, kuriÄ jie patyrė dėl jų mažamečių sÅ«nų sužalojimo, kurių fizinės ir dvasinės traumos juos stipriai paveikė.

Skunde nurodoma, kad jie patyrė didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , kuris vis dar tęsiasi. Po Å¡io įvykio juos apėmė depresija, nerimas, sielvartas. Ä®vykio metu ir po įvykio I. B. laukėsi kÅ«dikio (vaikas gimė 2014-05-27), todėl visi minėti dvasiniai pergyvenimai, galėjo stipriai neigiamai atsiliepti bÅ«simo kÅ«dikio sveikatai. A. B. dėl su nusikalstama veika susijusių pasekmių (sužalotų sÅ«nų priežiÅ«ra, gydymas, reabilitacija), po autoįvykio 2014-01-10, Å¡alių susitarimu nutraukė darbo santykius.Apeliantai skunde nurodo, kad G.

B. autoįvykio metu buvo suluoÅ¡intas, iÅ¡kentė stiprius fizinius skausmus. Dėl autoįvykio jam nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas - deÅ¡inės sÄ narinės ataugos srityje ir kairės pusės kÅ«no srityje bei deÅ¡iniojo skruostikaulio ir nosies kaulų lūžimai. G. B. operuotas dėl apatinio žandikaulio lūžimo - deÅ¡inėje paÅ¡alinta atlūžusi dalis sÄ narinės galvos, o kairėje pusėje atlikta kaulo sintezė titano konstrukcijomis. Å iuo metu G. B. planuojama operacija - titano konstrukcijų paÅ¡alinimas.

Nurodoma, kad dėl liekamųjų reiÅ¡kinių odontologinis gydymas bus reikalingas visÄ augimo laikotarpį, kad jų sÅ«naus G. B. gydymas jau tęsiasi daugiau kaip metus, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kada jis pasibaigs ir kokie bus gydymo galutiniai rezultatai, nes veido kaulų potrauminiai reiÅ¡kiniai ir galimos komplikacijos Å¡ioje gydymo stadijoje tik prognozuojamos. Nurodoma, kad O. B. autoįvykio metu buvo sužalotas, iÅ¡kentė fizinius skausmus, jam automobilis kliudė kairę rankÄ , parvertė ant žemės, jis ilgÄ laikÄ negalėjo judinti rankos per alkÅ«nę, dėl ko jam buvo reikalingos kineziterapijos paslaugos.

O. B. dėl įvykio kaltino save, nes jis vedėsi brolį per pėsčiųjų perėjÄ , nuo įvykio metu patirto iÅ¡gÄ sčio ir streso pradėjo mikčioti, dėl ko Å¡iuo metu jam pastoviai reikalingos psichoterapinės ir logopedinės paslaugos.Apeliantai skunde nurodo, kad G. B. ir O. B. patyrė sunkias dvasines traumas, sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimus, jie prastai miega, sapnuoja koÅ¡marus, nerimauja, juos apėmusi depresija. G. B. ir O. B. bijo transporto priemonių, bijo pereiti važiuojamÄ jÄ kelio dalį, jiems reikalinga pastovi psichologo pagalba.

Skunde raÅ¡oma, kad VieÅ¡osios įstaigos „Kauno psichoterapijos centras" psichologė J. S. 2014-03-19 pateikė O. B. psichologinio įvertinimo iÅ¡vadÄ , kurioje teigiama, kad O. B. pokalbio metu greitai susigraudina, baimingas, aktyviai pokalbio nepalaiko, susijaudina, pradeda mikčioti. Tyrimo rezultatai rodo padidintÄ nerimo lygį, vidinę įtampÄ . Dėmesio koncentracija susilpnėjusi, dėmesys nepastovus, greit iÅ¡blaÅ¡komas, stebima astenizacija ilgalaikėje veikloje. Psichologė J. S. 2014-03-24 pateikė G.

B. psichologinio įvertinimo iÅ¡vadÄ , kurioje teigiama, kad G. B. pokalbio metu įtemptas, nerimastingas. G. B. įvykio neprisimena, nes artimųjų teigimu, avarijos metu prarado sÄ monę, vėliau buvo Å¡oko bÅ«senoje, visa tai įtakojo to įvykio atminties sutrikimÄ . Klinikinio stebėjimo metu fiksuojamas padidintas dirglumas, vidinė įtampa, emocinis labilumas. Dėmesio koncentracija susilpnėjusi, dėmesys nepastovus greit iÅ¡blaÅ¡komas. Projekcinių tyrimų rezultatai tai patvirtina.Dėl neturtinės žalos skunde teigiama, kad pagal teisminę praktikÄ , jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto jų pasekmės nepaÅ¡alinamos, tai prie neturtinės žalos gali bÅ«ti priskiriami tokie iÅ¡gyvenimai kaip susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks paÅ¡alinti operacija ar operacijomis, bei iÅ¡gyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-797-315/2014).Be to skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas A.

B. priteisė 2000 Lt (du tÅ«kstančiai litų) atstovavimo iÅ¡laidų, tačiau teigia, kad tai tik atstovavimo iÅ¡laidos už ikiteisminį tyrimÄ , kita dalis iÅ¡laidų už civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teisme 2000 Lt (du tÅ«kstančiai litų) priteista nebuvo, nors byloje prie civilinio ieÅ¡kinio pridėta 2014-06-04 sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 29/2014, kuriÄ A. B. apmokėjo.Apeliantų įsitikinimu bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę- areÅ¡tÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ bei palikti galioti 2014-12-23 Kauno apylinkės teismo nutartį. Skunde nurodo, kad nukentėjusiųjų reikalavimas priteisti 400 000 Lt neturtinės žalos neproporcingas patirtai žalai. Taip pat nurodo, kad maksimali suma kuriÄ gali iÅ¡mokėti draudikas nukentėjusiajam yra 5000 eurų. Atsiliepime teigiama, kad G. B. iÅ¡mokėjo 10 000 Lt neturtinės žalos, o O. B. iÅ¡mokėjo 2000 Lt draudimo iÅ¡mokas neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat nurodo, kad visos draudiko iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos regreso tvarka bus iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ A. S.. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , prokurorę, nuteistÄ jį A. S. ir jo atstovÄ advokatę Ramutę Budrytę, kurie prašė apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiųjų A. B. ir I. B. apeliacinis skundas atmetamas. Ginčas byloje kilo dėl iÅ¡ civilinių atsakovų nukentėjusiesiems priteistų turtinės, neturtinės žalos bei atstovavimo iÅ¡laidų sumų dydžio ir bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ konstatuoja, kad apylinkės teismas, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Nukentėjusieji apeliaciniame skunde prašo visiškai tenkinti nuketėjusiųjų I. B., A. B., G. B. ir O. B. civilinį ieškinį, kuriuo jie prašo iš nuteistojo A. S. priteisti 11958 Lt (3463,28 Eur) jo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos ir 400 000 Lt (115848,01 Eur) neturtinės žalos, iš kurių 100 000 Lt (28962 Eur) A. B., 100 000 Lt (28962 Eur) I. B., 100 000 Lt (28962 Eur) G. B., 100 000 Lt (28962 Eur) O. B.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylos medžiagÄ nustatė, kad su civiliniu ieÅ¡kiniu nukentėjusieji pateikė į bylÄ G. B. ir O. B. gydymo ir reabilitacijos iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (t.1, b.l. 190-196). Taip pat nustatyta, kad draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“, kurioje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo drausta transporto priemonė FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuketėjusiajam O.

B. paskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 1540,00 Lt psichoterapinio gydymo iÅ¡laidoms atlyginti (t.2, b.l.6,13), G. B. buvo paskaičiuota ir iÅ¡mokėta 1320 Lt psichoterapinio gydymo iÅ¡laidoms atlyginti ir 499,22 Lt medikamentų įsigijimo iÅ¡laidoms atlyginti (t. 2, b.l. 6, 9). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis A. S. laikotarpyje nuo 2014-10-22 iki 2014-11-07 nukentėjusiųjų mažamečių tėvams sumokėjo 8000 Lt, turtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 53). Taigi įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienÄ nukentėjusiesiems buvo atlyginta 11359,22 Lt (3289,85 Eur) turtinės žalos, įskaitant draudimo bendrovės 3359,22 Lt (972,90 Eur) atlygintÄ Å¾alÄ , kuri regreso tvarka bus iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ A.

S., ir 8000 Lt (2316,96 Eur) turtinės žalos atlygino A. S.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“ pagal tuo metu (2014-09-24) turimus bei papildomai gautus medicinines iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus pripažino nukentėjusiųjų gydymo iÅ¡laidomis 7359,22 Lt (2131,38 Eur) ir dėl Å¡ios sumos iÅ¡mokėjimo priėmė sprendimus (t. 2, b.l. 5-15). Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio priėmimo dienÄ â€“ 2014-12-23 – nuketėjusiesiems realiai buvo atlyginta 11359,22 Lt (3289,85 Eur) turtinės žalos, o netgi didesnė nei likusi reikalaujamos sumos dalis (likusi dalis - 598,78 Lt (173,42 Eur)) draudimo bendrovės sprendimais pripažinta pagrįstomis iÅ¡laidomis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė 11958 Lt (3463,28 Eur) civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos.

Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pažymi, kad Å¡iai dienai nukentėjusiajam G. B. yra atlyginta 8619,22 Lt (2496,30 Eur) turtinė žala už patirtas gydymo iÅ¡laidas, o O. B. yra atlyginta 5240 Lt (1517,61 Eur) turtinė žala už patirtas gydymo iÅ¡laidas. Taigi nukentėjusiesiems draudimo bendrovė atlygino 13859,22 Lt (4013,91 Eur) turtinės žalos bei įvertinus paties A. S. atlygintÄ turtinę žalÄ 8000 Lt (2316,96 Eur), viso nukentėjusiesiems G. B. ir O. B. atlyginta 21859,22 Lt (6330,87 Eur) turtinė žala.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nukentėjusiųjų prašoma priteisti turtinė žala yra visiškai atlyginta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.Å ioje byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieÅ¡kovais pripažinti mažamečiai G. B., O. B. ir jų tėvai, įstatyminiai atstovai I.

B. ir A. B.. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiesiems G. B. ir O. B. atlyginta neturtinė 12 000 Lt (10 000 Lt G. B. ir 2000 Lt O. B.) žala yra pakankama. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagÄ sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kad 12 000 Lt (3475,44 Eur) neturtinės žalos yra pakankama piniginė iÅ¡raiÅ¡ka už patirtus iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ ir kitus praradimus. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateiktų medicininių dokumentų, specialistų iÅ¡vadų (t.1, b.l. 58-60) matyti, kad G.

B. eismo įvykio pasekmėje buvo diagnozuotas abipusis apatinio žandikaulio lūžis, kompleksinis viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžis, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų trauminė liga (lengva forma), lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. O. B. eismo įvykio pasekmėje buvo diagnozuotas rankos sumušimas, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus.

Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine iÅ¡raiÅ¡ka), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika. IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų ir specialisto apklausto teismo posėdžio metu paaiÅ¡kinimų matyti, kad G. B. galimi liekamieji reiÅ¡kiniai, tačiau dokumentų, pagrindžiančių esamus nepataisomus liekamuosius reiÅ¡kinius, byloje nėra. Nukentėjusysis sveiksta, nors jo atstovai teigia, kad liekamieji reiÅ¡kiniai yra, tačiau tiek specialistas, tiek gydytojas D.Sakavičius nurodo, kad liekamieji reiÅ¡kiniai tik galimi ir tai sudaro pagrindÄ manyti, kad G.

B. padarytas sveikatos sutrikdymas neatsilieps jo galimybei gyventi visavertį gyvenimÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad itin sunkių padarinių nukentėjusysis nepatyrė, tai yra jam neapribota galimybė judėti, mokytis, byloje nėra objektyvių duomenų, kad patiriami tam tikri fizinio pobÅ«džio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui. G. B. jau yra atlyginta 10 000 Lt neturtinė žala. Civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡oma priteisti 100 000 Lt suma yra aiÅ¡kiai per didelė, faktinių bylos aplinkybių kontekste ir neatitinka teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-111/2009; Nr.2K-352/2010) O. B. eismo įvykio pasekmėje buvo diagnozuotas rankos sumuÅ¡imas, kuo nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad O. B. patyrė fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, jam buvo reikalingas psichologo-psichoterapeuto konsultacijos, todėl jam pagrįstai atlyginta 2000 Lt (579,24 Eur) neturtinė žala. IÅ¡ esmės O. B. nusikalstamos veikos pasekmės nėra pakankamai sunkios, todėl civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡oma priteisti 100 000 Lt neturtinė žala, taip pat yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinkanti kaltojo asmens ir nukentėjusiojo teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Be to apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad A. S. nukentėjusiesiems atlygino 8000 Lt (2316,96 Eur) turtinės žalos, kuri nepagrįsta jokiais gydymo ar kitas iÅ¡laidas patvirtinančiais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į Å¡ios žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, nes tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrÄ sias žalos atlyginimo taisykles, ir CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatÄ , taisykles.

Vadinasi, neturtinė žala tretiesiems asmenims gali bÅ«ti priteista tik iÅ¡imtiniais atvejais, pvz., artimo asmens (sutuoktinio, vaiko ar pan.) gyvybės atėmimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-628/2013). Neigiami emociniai iÅ¡gyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalÄ (kasacinės bylos Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009). Taip pat į tai atkreiptas dėmesys 2008 m. liepos 3 d., Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 29).

Kaip jau minėta Å¡ioje byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieÅ¡kovais pripažinti tiek nukentėję mažamečiai – G. ir O. B. - tiek jų tėvai I. B. ir A. B.. Atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ , kad neturtinė žala savo pobÅ«džiu yra asmeninė žala ir į tokios žalos atlyginimÄ teisę turi tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys, nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovai – tėvai – neturi savarankiÅ¡kos teisės pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį savo vardu ( BPK 53 ir 54 straipsnių nuostatos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-693/2015).

Todėl nors I. B. ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažinti nukentėjusiais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad jų dvasiniai iÅ¡gyvenimai, negautos pajamos yra netiesiogiai susiję su A. S. padaryta nusikalstama veika, todėl neturtinė žala jiems nepriteistina. Tokios žalos reikalauti jie gali tik kaip tiesiogiai nuo nuskalstamos veikos nukentėjusiųjų nepilnamečių įstatyminiai atstovai, jų vardu. Aplinkybė, kad nukentėjusiems turtinės žalos atlyginta 8000 Lt didesnė suma nei ji pagrįsta dokumentais bei draudimo bendrovės pripažinta turtinė žala, apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiems atlyginta pakankama, atitinkanti protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, tiek turtinės tiek neturtinės žalos suma.

Apeliaciniame skunde nukentėjusieji nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veika padaryta mažamečiams (LR BK 60 straipsnio1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo aspektu pažymi, kad LR BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal Å¡io straipsnio 1-6 dalis, kai juose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Tai reiÅ¡kia, kad darydamas nusikalstamÄ veikÄ asmuo nenumatė, tačiau turėjo ir galėjo numatyti, kad gali atsirasti LR BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, kitaip tariant A.

S. veikoje nebuvo tyčios sužaloti mažamečius asmenis. Didesnis kaltojo asmens pavojingumas yra tada, kai nusikaltimo auka pasirenkamas mažametis asmuo ir kaltininkas žinojo, kad nukentėjusysis dar neturi keturiolikos metų. Tokiu atveju teismas privalo atsižvelgti į Å¡iÄ aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. veika padaryta dėl neatsargumo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju sunkinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad nusikalstamos veikos padariniai kilo mažamečiui.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ bausmės individualizavimo aspektu, konstatuoja, kad skirdamas bausmę A. S. teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į A. S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nuosprendyje pažymėjęs, kad A.

S. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi ir atlygino dalį žalos. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje asmuo neteistas, žalÄ nukentėjusiesiems atlyginti nevengia, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bausmės tikslai A. S. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Todėl apylinkės teismas už neatsargų nusikaltimÄ pagrįstai A. S. skyrė LR BK 75 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytos baudos dydį artimÄ jos vidurkiui (30 MGL). Nukentėjusysis apeliaciniame skunde praÅ¡o priteisti 4000 Lt (1158,48 Eur) advokato padėjėjo atstovavimo iÅ¡laidoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Apygardos teismas įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai priteisė 2000 Lt (579,24 Eur) už advokato atstovavimo paslaugas. Byloje pateiktas atstovavimo iÅ¡laidų apmokėjimÄ pagrindžiantis dokumentas – pinigų priėmimo kvitas (t. 1, b.l. 189). Apygardos teismas pažymi, kad skunde praÅ¡oma priteisti advokato paslaugoms apmokėti suma – 4000 Lt (1158,48 Eur) suma yra nepagrįsta visiÅ¡kÄ sumos apmokėjimÄ patvirtinančiais dokumentais. Byloje pateikta sÄ skaita už teisines paslaugas (t.1, b.l. 197), tačiau Å¡ios sÄ skaitos apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų nepateikta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš A. S. pagrįstai priteistinos advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos – 579,24 Eur nukentėjusiojo A. B. naudai.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis apeliacinio skundo reikalavimų atitinka nuosprendžio rezoliucinę dalį ir jų keisti ar naikinti apeliantai skunde neprašo. Todėl dėl minėtų apeliacinio skundo reikalavimų, teisėjų kolegija nepasisako.Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma (t.II, b.l.

85) apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. S. iÅ¡laidos iki 2015 m. balandžio 14 d. sudaro 14,48 Eur dydžio advokato užmokestis. LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiÅ¡kia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos.

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodyta priteistinos valstybės naudai suma už antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo A. S. nepriteistina.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu n u t a r i a:

Nukentėjusiųjų A. B. ir I. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Olegas Å ibkovas Teisėjai                                                                                                                     JÅ«ratė Jakubonienė Algirdas Remeika