8eba9ef0-e601-4ad2-a07b-1cc7e6c18fab · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-3497-839/2019 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00871-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.7.1.; 3.4.5.19. UTENOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. birželio 21 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant A. V., dalyvaujant pareiÅ¡kėjai V. P., jos atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui VÄ® ,,Turto bankas“ dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ palikimui pagal priimti po jos motinos V.

M. mirties. Nurodė, jog motina V. M. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jos palikimo niekas nepriėmė, nes ji gyveno su pareiÅ¡kėja ir turto neturėjo. Jos tėvų santuoka buvo sudaryta 1961 m. sausio 26 d. Santuoka nutraukta 1978 m. kovo 6 d. Å iaulių miesto liaudies teismo sprendimu, tačiau iÅ¡tuoka įregistruota tik 1993 m. birželio 21 d. IÅ¡ savo motinos buvo girdėjusi, kad nutraukiant santuokÄ 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko jos vyrui (pareiÅ¡kėjos tėvui) A.

M.. PareiÅ¡kėjos tėvas A. M. šį butÄ Ä¯sigijo 1992-07-09 pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, vadovaujantis LR 1991.05.28 Ä®statymu I-1374 Nr. 8-6360. Kaip paaiÅ¡kėjo, nors A. M. įsigijo butÄ jau teismo sprendimu nutraukus santuokÄ su pareiÅ¡kėjos motina, tačiau iÅ¡tuoka nebuvo įregistruota civiline tvarka, todėl Å¡is butas pagal įstatymÄ laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi pusė buto priklauso ir jos motinai, todėl kreipėsi į Utenos rajono 1-Ä jį notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo pagal įstatymÄ , tačiau sužinojo, kad yra praleistas įstatymo nustatytas terminas ir notarė patarė kreiptis į teismÄ dėl termino pratęsimo.

PaaiÅ¡kino, jog neturi teisinio iÅ¡silavinimo, su paveldėjimo klausimais ankščiau nebuvo susidÅ«rusi bei niekas nepatarė, kÄ tokiu atveju privaloma daryti. Be to, tėvas A. M. 2001-08-16 buvo surašęs testamentÄ , kuriuo jam priklausantį butÄ ir visÄ kitÄ turtÄ paliko pareiÅ¡kėjai, o ji buvo vienintelis vaikas Å¡eimoje. Suinteresuotas asmuo VÄ® ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad tuo atveju jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėja pagrįstai praleido įstatymų nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymui.

PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjos V. P. motina V. M. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Utenos rajono 1 - ojo notarų biuro pateiktos informacijos matyti, kad mirus V. M. dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis duomenų apie sudarytÄ jos testamentÄ ir palikimo priėmimÄ nėra registruota. LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis:

1) faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti;

2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo;

3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimÄ turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu Å¡is terminas yra praleistas, tai pagal LR CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali bÅ«ti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Galiojančio įstatymo (LR CK 5.57 str.) normos konkrečiai nenurodo, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Tačiau, atsižvelgus į susiformavusiÄ teisminę praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad termino praleidimo priežasčių svarbumÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio ir kurios sudarė jam objektyvias kliÅ«tis sužinoti duomenis apie palikimo atsiradimÄ arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis galėjo neteisingai suvokti Å¡iÄ teisinę situacijÄ . Bylos duomenimis palikimas atsirado 2008 m. gegužės 8 d.

Taigi terminas palikimui priimti baigėsi 2008-08-08. Kaip nurodė pareiÅ¡kėja poreikio priimti palikimÄ po motinos mirties nebuvo, nes ji jokio turto neturėjo, o tėvas buvo įsitikinęs, kad butas priklauso vien tik jam ir pagal testamentÄ jį paliko pareiÅ¡kėjai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjos tėvų santuoka buvo sudaryta 1961 m. sausio 26 d. Santuoka nutraukta 1978 m. kovo 6 d. Å iaulių miesto liaudies teismo sprendimu, tačiau iÅ¡tuoka įregistruota tik 1993 m. birželio 21 d.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiÅ¡kėjos tėvui A. M. 1992-07-09 pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, vadovaujantis LR 1991.05.28 Ä®statymu I-1374 Nr. 8-6360, įregistruotos nuosavybės teisės į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pagal pareiÅ¡kėjo tėvų santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 40 str. santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos organuose. Tokia nuostata galiojo iki Lietuvos Respublikos Santuokos ir Å¡eimos kodekso pripažinimo negaliojančiu, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.

PareiÅ¡kėjos teigimu motina buvo kalbėjusi, kad nutraukiant santuokÄ 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko jos vyrui (pareiÅ¡kėjos tėvui) A. M.. Bylos duomenimis pareiÅ¡kėjos tėvas 2001-08-16 surašė testamentÄ , kuriuo jam priklausantį butÄ ir visÄ kitÄ turtÄ paliko pareiÅ¡kėjai. Kaip nurodė pareiÅ¡kėja tėvai ir po santuokos nutraukimo bendravo ir tarp jų nebuvo ginčo dėl buto. Taigi tokios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, jog pareiÅ¡kėja neturėjo jokio pagrindo manyti, kad po motinos mirties atsirado palikimas, todėl jai neturint teisinės patirties ir žinių, sÄ Å¾iningai buvo suklysta ir nebuvo poreikio spręsti paveldėjimo klausimus po motinos mirties dėl ko terminas palikimui priimti buvo praleistas.

Termino palikimui priimti pratęsimui suinteresuotas asmuo iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja, palikimo niekas kitas nepriėmė, o pareiÅ¡kėja bylos duomenimis vienintelė paveldėtoja. Be to, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjai testamentu jos tėvas paliko jo vardu registruotÄ butÄ ir kitÄ turtÄ . Taigi bylos aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėja, atsižvelgiant ir įvertinant minėtas aplinkybes dėl objektyvių priežasčių ir sÄ Å¾iningai suklydusi praleido palikimo priėmimo terminÄ .

Todėl vadovaujantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, pripažintina, kad terminÄ palikimui priimti pareiÅ¡kėja praleido dėl svarbių, objektyvių ir pateisinamų priežasčių, taigi pareiÅ¡kimas tenkintinas, terminas palikimui priimti pratęstinas (LR CPK 578 str., LR CK 5.57 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 443 str., 578 str., n u t a r i a: pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Pratęsti V. P, asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistÄ terminÄ palikimui, atsiradusiam po jos motinos V.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti. Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus. Teisėjas Gediminas Karpavičius