8eb99f29-5ca4-4113-89c8-cdf34553261f · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-2722-423/2015                                                                                                      Proceso Nr. 3-62-3-00475-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                                KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                   S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2015 m. rugpjūčio 31 d.                                                                     Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,dalyvaujant pareiškėjui A.

P. , atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovei Gintarei Sodonienei,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. P. savo skundu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4-11). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad, atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nuo 2012-04-12 iki 2015-04-09 buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose.

PareigÅ«nai savo pareigų neatliko, pareiÅ¡kėjÄ Å¾emino. Minėtais veiksmais atsakovė pažeidė Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sukrėtimus, depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių suvaržymÄ , pablogėjo sveikata. Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atsiliepime (b.l. 14-17) nurodė ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad teisės aktai nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose ir ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Atsakovė pripažįsta, kad ne visÄ laikÄ Å¡ios normos buvo laikomasi, tačiau pataisos įstaigos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų nebuvo.

PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu perkelti gyventi į kitÄ bÅ«rį dėl, jo manymu, netinkamų gyvenimo sÄ lygų, į administracijÄ nesikreipė. Atsakovės nuomone, pataisos namų pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti. Prašė skundÄ atmesti.Ä® teismo posėdį neatvyko trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovas. Jam apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla iÅ¡nagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pataisos namai), dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas bausmę laikotarpiu nuo 2012-04-12 iki 2015-04-09. ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , Higienos normas), jis buvo laikomas perpildytose patalpose. Tačiau atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotÄ teisminę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu.

IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė didelius nepatogumus, pažemino orumÄ bei sutrikdė sveikatÄ neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo". Å ių Taisyklių 11-1.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamosios patalpos plotÄ vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas Pataisos namuose atliko laisvės atėmimo bausmę nuo 2012-04-12 iki 2015-04-09 (skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2015-04-08 (b.l. 12)). Nuo 2012-04-30 iki 2012-07-31 jis buvo paskirtas gyventi 10 bÅ«rio 104 brigados 8 patalpoje, kurios plotas 35,7 kv. m., joje įrengta 16 miegamųjų vietų, kiekvienam nuteistajam teko – 2,23 kv. m. ploto (trÅ«ko – 0,87 kv. m. ploto); nuo 2012-07-31 iki 2013-06-18 paskirtas gyventi 4 bÅ«rio 43 brigados 4 patalpoje, kurios plotas 60,26 kv. m., joje įrengta 24 miegamosios vietos, kiekvienam nuteistajam teko – 2,51 kv. m. ploto (trÅ«ko – 0,59 kv. m. ploto); nuo 2013-06-18 iki 2013-11-07 buvo paskirtas gyventi 11 bÅ«rio 111 brigados 5 patalpoje, kurios plotas 14,28 kv. m., joje įrengta 2 miegamosios vietos, kiekvienam nuteistajam teko – 7,14 kv. m. ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2013-11-07 iki 2014-02-25 buvo paskirtas gyventi 11 bÅ«rio 111 brigados 2 patalpoje, kurios plotas 6,95 kv. m., joje įrengta 1 miegamoji vieta (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2014-02-25 iki 2014-03-04 buvo paskirtas gyventi 4 bÅ«rio 43 brigados 4 patalpoje, kurios plotas 60,26 kv. m., joje įrengta 24 miegamosios vietos, kiekvienam nuteistajam teko – 2,51 kv. m. ploto (trÅ«ko – 0,59 kv. m. ploto); nuo 2014-03-04 iki 2014-03-12 buvo paskirtas gyventi 5 bÅ«rio 51 brigados 1 patalpoje, kurios plotas 47,8 kv. m., joje įrengta 16 miegamųjų vietų, kiekvienam nuteistajam teko – 2,98 kv. m. ploto (trÅ«ko – 0,12 kv. m. ploto); nuo 2014-03-12 iki 2014-10-21 buvo paskirtas gyventi 1 bÅ«rio 11 brigados 6 patalpoje, kurios plotas 26,95 kv. m., joje įrengta 12 miegamųjų vietų, kiekvienam nuteistajam teko – 2,24 kv. m. ploto (trÅ«ko – 0,86 kv. m. ploto); nuo 2014-10-21 iki 2015-04-08 buvo paskirtas gyventi 1 bÅ«rio 11 brigados 4 patalpoje, kurios plotas 15,84 kv. m., joje įrengta 8 miegamosios vietos, kiekvienam nuteistajam teko – 1,98 kv. m. ploto (trÅ«ko – 1,12 kv. m. ploto) (b.l. 24-36).

Nurodytų duomenų pagrindu akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjui minėtais laikotarpiais atitinkamai trÅ«ko – 0,87, 0,59, 0,12, 0,86, 1,12 kv. m. ploto, t.y. pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kuriose plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsakovas iÅ¡ esmės neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrÄ laikÄ buvo pažeisti. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Taigi, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr. EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Minėtoje byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži kitų patalpų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sÄ lygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Atsakovas pagrįstai akcentuoja, kad atlikdami bausmę Pataisos namuose nuteistieji turi reglamentuotÄ Â judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla, turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotinos bausmės atlikimo Pataisos namuose bendrosios sÄ lygos, t. y., kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui tenkantį santykinai maÅ¾Ä gyvenamÄ jį plotÄ iÅ¡ dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė. PareiÅ¡kėjas Å¡iais aplinkybes nutyli. Pats pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Byloje nėra duomenų, kad Pataisos namuose pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas prašė perkelti jį į kitÄ bÅ«rį dėl nepakankamo ploto ar blogų kalinimo sÄ lygų, taip pat duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Pataisos namų administracijÄ . Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau teismas konstatuoja, kad valstybė pagal nacionalinę teisę minėtu laikotarpiu neužtikrino pareiÅ¡kėjui Pataisos namuose minimalios gyvenamojo ploto normos, tai CK 6.271 straipsnio prasme reiÅ¡kia, kad atsakovas neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai ir dėl to pareiÅ¡kėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos pasekmės (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumas ir pan.).

Minėtų aplinkybių visuma, ypač tai, kad ploto trÅ«kumas nebuvo žymus (kaip jau minėta, trÅ«ko atitinkamai 0,87, 0,59, 0,12, 0,86, 1,12 kv. m. ploto), suteikia pagrindo konstatuoti, kad Å¡ios aplinkybės realiai negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima bÅ«tų įvardinti kaip nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , asmens žeminimÄ , kankinimÄ ir, kad tai bÅ«tų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, atlyginimo.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo Pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir L. A. Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A146-601/2013, Nr. A822-1377/2013, Nr. A302-442/2015 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas, įvertinęs aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-601/2013). Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių skundo motyvus, kad pareigÅ«nai netinkamai atliko jiems pavestas funkcijas, kad  pareiÅ¡kėjas buvo žeminamas, kurie bÅ«tų reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ (ABTÄ® 57 str. 1 d.). Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas, tokių duomenų pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė.Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 ir 4 p., teismas n u s p r e n d ė :

             SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista A. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo A. P. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                        Asta Urbonienė