2025-12-03 Nr. AB-21552-3-64-3-02212-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1243-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02212-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija, ir atsakovas) 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą įgyvendinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1998 m. liepos 9 d. Nr. 851 nustatytas funkcijas – tinkamai / teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui 2025 m. rugsėjo 9 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) paduotu skundu prašo panaikinti Teisingumo ministerijos Raštą, tačiau nenurodo, kada jį gavo. Teismas pažymėjo, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenų nustatyta, kad pareiškėjui 2025 m. kovo 31 d. buvo žinoma apie ginčijamą Raštą, kadangi 2025 m. kovo 31 d. jis kreipėsi į Regionų administracinį teismą jį ginčydamas (administracinė byla Nr. eI3-10928-780/2025). Kadangi šis skundas dėl Teisingumo ministerijos Rašto teismui pateiktas tik 2025 m. liepos 3 d., teismas sprendė, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ir neprašo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, taip pat nurodė, kad nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 30 str.).

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skundus su tapačiais reikalavimais jau buvo pateikęs Regionų administraciniam teismui virš trisdešimties kartų ( administracinėse bylose Nr. eI3-10928-780/2025, Nr. eI3-13951-621/2025, Nr. eI3-17321-641/2025 ir kt.). Regionų administracinis teismas nutartimis pareiškėjo skundus atsisakė priimti. Septyniose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtas nutartis paliko nepakeistas, o kitose administracinėse bylose pareiškėjo atskirieji skundai dėl teismo nutarčių atsisakyti priimti skundus dar nėra išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl teismas vertino, jog pareiškėjo tapatų skundą atsisakytina priimti ir dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).

Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimo išaiškinimus neatitinkančiais faktinės tikrovės taip pat nenagrinėtinas administracinių teismų dėl to, jog tai negali būti laikoma savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku, o pareiškėjo tapatų reikalavimą dėl pripažinimo, kad Konstitucinio Teismo teiginiai 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės atsisakė priimti ir dėl to, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).

Teismas pažymėjo, kad turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 36 str. 4 d.). Nors pareiškėjas kartu su skundu pateikė žyminio mokesčio apmokėjimo kvitą (2025 m. kovo 31 d. SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 1941), tačiau patikrinus Liteko sistemą ir norint įskaityti žyminį mokestį, duomenų, kad žyminis mokestis būtų sumokėtas už šį teismui pateiktą skundą nėra, todėl teismas nurodė, jog pareiškėjui žyminis mokestis nėra grąžinamas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale bei priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjo teigimu, jam neteisėtai užkirsta galimybė teisėtu, įstatyminiu būdu – teismine tvarka – apsiginti, o tai yra akivaizdžiai šiurkštus, neteisėtas jo teisių ir laisvių suvaržymas bei apribojimas. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas / teisėjai sąmoningai ir tikslingai veikia prieš teisingumą ir įstatymus. Pasak pareiškėjo, teismas / teisėjas taikė ne tas įstatymų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nuostatas, kurias turėjo taikyti (ABTĮ 5–6 str.), taip pat iškreiptai vykdo teisingumą (ABTĮ 6 str.).

Pareiškėjo nuomone, veikiama prieš ekonomišką bei objektyvų bylų išnagrinėjimą (ABTĮ 11 str.), be to, teismas / teisėjas iš esmės neteisingai taiko (ABTĮ 7 str. 1 d.) įstatymą.

Pareiškėjas pažymi, kad teisėjui yra pasiekiami duomenys apie parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5, 11 str.) gautus ir vertinamus dokumentus, o skundas / pareiškimas byla tampa tik teismui priėmus šią nutartį (ABTĮ 67 str. 4 d.). Pareiškėjo vertinimu, teisėjas ignoruoja ABTĮ 10 straipsnį, taip pat nutartyje iš esmės neteisingai taiko, vadovaujasi įstatymo (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.) norma, nes nėra priimto teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), nes pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą skundo (pareiškimo) padavimo terminą ir nenurodė jokių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025; kt.).

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių duomenų, sudarančių galimybę spręsti apie 2025 m. kovo 4 d. Rašto įteikimo pareiškėjui momentą. Tačiau, remdamasi Liteko duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad dar 2025 m. kovo 31 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti atsakovo Teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. Raštą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 atsakovui nustatytas funkcijas – tinkamai ir teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (administracinė byla Nr. eI3-10928-780/2025). Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, taip pat pateikė teismui ir ginčijamo 2025 m. kovo 4 d. Rašto kopiją. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2025 m. kovo 4 d. Raštas buvo įteiktas pareiškėjui ir apie šį raštą bei jo turinį jis žinojo dar 2025 m. kovo 31 d. Nagrinėjamoje situacijoje iš Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) tik 2025 m. rugsėjo 9 d., o ne 2025 m. liepos 3 d., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Tačiau, įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, vis tiek praleido įstatymo nustatytą skundo (pareiškimo) padavimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą skundo (pareiškimo) padavimo terminą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą skundo (pareiškimo) padavimo terminą ir nenurodė jokių išskirtinių bei svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės. Analogiškos pozicijos laikomasi aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-691-552/2025).

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-613-662/2025, 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1190-463/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo anksčiau nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai nėra tenkinami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti skundą, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius