Legislator Case Law & Legislation
8eb8e88d-2652-4162-9461-bdbb51e6a67d AI generated

8eb8e88d-2652-4162-9461-bdbb51e6a67d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 8eb8e88d-2652-4162-9461-bdbb51e6a67d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

Legislator headnote

AI generated

8eb8e88d-2652-4162-9461-bdbb51e6a67d · Vilniaus apygardos teismas: Nurodė, kad teismas neatsižvelgė, jog sprendimas už akių negalėjo bÅ«ti priimtas, nes atsakovė procesinius dokumentus gavo tik 2020 m. rugsėjo 26 d. Visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami karantino metu, todėl realiai negalėjo bÅ«ti įteikti. Prioritetas turi bÅ«ti teikiamas teisingam, o ne formaliam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Sprendimas už akių yra nepagrįstas, nes tarp Å¡alių buvo susiklosčiusi visiÅ¡kai kita faktinė situacija nei nurodyta ieÅ¡kinyje, t. y. Å¡alys buvo sutarę, kad atsakovė ginÄÄ tarp ieÅ¡kovo ir kito asmens padės iÅ¡spręsti taikiai (CPK 287 str.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinės bylos Nr. e2S-1711-567/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21040-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; 3.2.6.6.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Å vedienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės R. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-34084-1064/2020 pagal atsakovės R.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Versvila“ ieÅ¡kinį atsakovei R. J. dėl susitarimo nutraukimo ir sumokėtų lėšų grÄ Å¾inimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. IeÅ¡kovas UAB „Versvila“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nutraukti tarp ieÅ¡kovo UAB „Versvila“ ir atsakovės R. J. sudarytÄ susitarimÄ dėl teisinių paslaugų teikimo dėl esminio sutarties pažeidimo, priteisti iÅ¡ atsakovės 600 Eur sumÄ , sumokėtÄ už nesuteiktas teisines paslaugas, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2017 m. kreipėsi teisinės pagalbos į atsakovę, siekiant iÅ¡spręsti ginÄÄ su UAB „Vilokta“ dėl nekokybiÅ¡kai ieÅ¡kovo automobiliui atliktų dujų montavimo ir demontavimo darbų. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės raÅ¡ytinė sutartis nebuvo sudaryta, visa komunikacija vyko elektroniniu paÅ¡tu ir telefonu. Nepavykus iÅ¡spręsti ginčo su UAB „Vilokta“ neteismine tvarka, atsakovė įsipareigojo parengti procesinius dokumentus teismui. IeÅ¡kovas iÅ¡ anksto sumokėjo atsakovei 600 Eur, tačiau atsakovė jokių procesinių dokumentų neparuošė, ieÅ¡kinio teismui nepateikė, su ieÅ¡kovu vengė bendradarbiauti, gautų lėšų negrÄ Å¾ino (CK 2.132–2.151 str., 6.716–6.724 str., 6.756 str.).

2. Atsakovė R. J. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Procesiniai dokumentai 2019 m. spalio 16 d. buvo siųsti ieÅ¡kinyje nurodytu atsakovės adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 20 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 14 d. atsakovės darbovietės UAB registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 4 d. atsakovės darbovietės UAB registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Visais atvejais atsakovei siųsta teismo korespondencija atsakovei fiziÅ¡kai įteikta nebuvo, grÄ Å¾inimo priežastyse nurodant „Neatsiemė paÅ¡te per siuntos saugojimo terminÄ . Teismas laikė, kad atsakovei R. J. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai pagal CPK 123 str. 3 d., t. y. praėjus trisdeÅ¡imčiai dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (praneÅ¡imas paliktas 2019 m. gruodžio 21 d.).

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu už akių nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai – nutraukti ieÅ¡kovo UAB „Versvila“ ir atsakovės R. J. sudarytÄ Å¾odinį susitarimÄ dėl teisinių paslaugų teikimo dėl esminio sutarties pažeidimo ir priteisti ieÅ¡kovui UAB „Versvila“ iÅ¡ atsakovės R. J. 600 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 600 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 465 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei valstybės naudai priteisti iÅ¡ atsakovės R.

J. 9,30 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad Å¡alys buvo sudarę žodinį susitarimÄ dėl teisinių paslaugų teikimo. IeÅ¡kovas 2018 m. vasario 13 d. sumokėjo atsakovei 600 Eur už bylos dėl žalos atlyginimo mediacijÄ , procesinių dokumentų ruoÅ¡imÄ teismui, tačiau atsakovė sutartų paslaugų neatliko, tokiu bÅ«du pažeisdama esmines susitarimo nuostatas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas dėl atsakovės nesuteiktų paslaugų patyrė 600 Eur nuostolį, todėl teismas nusprendė nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės jai sumokėtas lėšas už paslaugas, kurių atsakovė neatliko (CK 6.217 str.). 4. 2020 m. rugpjūčio 25 d. atsakovė R.

J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama atsiųsti jai bylos dokumentus ir sprendimÄ . 5. 2020 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovei R. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo už akių kopijÄ . Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2020 m. rugsėjo 26 d. 6. 2020 m. spalio 6 d. atsakovė R. J. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, praÅ¡ydama atnaujinti praleistÄ terminÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, priimti pareiÅ¡kimÄ ir peržiÅ«rėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimÄ už akių, atnaujinti procesÄ bei suteikti galimybę sudalyvauti procese, pateikiant atsiliepimÄ ir prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimÄ už akių gavo tik 2020 m. rugsėjo 26 d. Sprendimas už akių negalėjo bÅ«ti priimtas, kadangi procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti. IeÅ¡kovas buvo nesÄ Å¾iningas, kadangi žinojo atsakovės elektroninio paÅ¡to adresÄ , kitus duomenis, taip pat, jog atsakovei gimė vaikas. IeÅ¡kinys yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas nepateikė atsakovei visų įrodymų, kad atsakovė galėtų tinkamai paruoÅ¡ti ieÅ¡kinį, nors pirminis susitarimas buvo visais bÅ«dais taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ (CPK 287 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti R. J. pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

8. Teismas nustatė, kad atsakovė apie teismo procesÄ buvo informuota, siunčiant praneÅ¡imus ieÅ¡kovės nurodytu adresu į dvejas darbovietes. Atsakovei neįteikus siunčiamų dokumentų Å¡iais adresais, praneÅ¡imas ir dokumentai jai buvo iÅ¡siųsti deklaruotu gyvenamosios vietos adresu su trisdeÅ¡imties dienų žyma, todėl teismas dėjo visas galimas pastangas tam, kad atsakovė bÅ«tų informuota apie procesÄ asmeniÅ¡kai.

9. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė, kreipdamasi į teismÄ su praÅ¡ymu pateikti dokumentus, nurodė savo adresÄ (duomenys neskelbtini), o kreipdamasi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo adresÄ (duomenys neskelbtini). Nurodytais adresais atsakovei buvo siunčiami procesiniai dokumentai prieÅ¡ patenkinant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, vadinasi, nurodyti adresai buvo realiai susiję su atsakove ir jos naudojami. Teismo vertinimu, dokumentų neįteikimÄ lėmė pačios atsakovės neatidumas ar nerÅ«pestingumas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad atsakovė praleido naikinamÄ jį 3 mėnesių praÅ¡ymui atnaujinti praleistÄ pareiÅ¡kimo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo padavimo terminÄ , teismas nutarė atsisakyti priimti atsakovės pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo (CPK 123 str., 287 str.). III. Atskirojo skundo argumentai 10. Atsakovė R. J. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti praleistÄ terminÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, priimti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir atnaujinti procesÄ .

Nurodė, kad teismas neatsižvelgė, jog sprendimas už akių negalėjo bÅ«ti priimtas, nes atsakovė procesinius dokumentus gavo tik 2020 m. rugsėjo 26 d. Visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami karantino metu, todėl realiai negalėjo bÅ«ti įteikti. Prioritetas turi bÅ«ti teikiamas teisingam, o ne formaliam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Sprendimas už akių yra nepagrįstas, nes tarp Å¡alių buvo susiklosčiusi visiÅ¡kai kita faktinė situacija nei nurodyta ieÅ¡kinyje, t. y. Å¡alys buvo sutarę, kad atsakovė ginÄÄ tarp ieÅ¡kovo ir kito asmens padės iÅ¡spręsti taikiai (CPK 287 str.).

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12. CPK 314 straipsnyje yra nustatytas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

Ä®rodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡tyrimo, bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos Å¡alies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus.

Tokiu bÅ«du yra skatinamas bylos Å¡alių sÄ Å¾iningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

13. Atsakovė R. J. prie atskirojo skundo pateikė elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ su Vilniaus miesto apylinkės teismu dėl procesinių dokumentų įteikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujas įrodymas, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobÅ«dį, yra reikÅ¡mingas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės pateiktÄ Ä¯rodymÄ (CPK 314 str.).

14. Asmens teisė bÅ«ti informuotam apie procesÄ ir bÅ«ti iÅ¡klausytam – neatsiejama jo teisės į teisingÄ teismÄ dalis. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingÄ ir realų teisės į teisingÄ teismÄ Ä¯gyvendinimÄ abiem ginčo Å¡alims, todėl civilinio proceso teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieÅ¡tarautų Å¡iems principams. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad Å¡alis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

15. Teisė į teisingÄ teismÄ yra ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugoma vertybė. Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo bÅ«do (2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 18986/06), tačiau bendrasis teisės į teisingÄ teismÄ principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principÄ , reikalauja, kad visos Å¡alys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtakÄ teismo sprendimui.

Asmuo, prieÅ¡ kurį yra pradėtas teismo procesas, turi bÅ«ti informuotas apie šį faktÄ (2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 38840/08). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo Å¡aukimus, nėra įteikiami asmeniÅ¡kai, asmeniui gali bÅ«ti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu. Tais atvejais, kai civilinės bylos iÅ¡nagrinėjamos nedalyvaujant vienai iÅ¡ proceso Å¡alių, reikia įvertinti Å¡ias aplinkybes:

1) ar teismas buvo pakankamai rÅ«pestingas informuodamas Å¡alis apie teisminį procesÄ ir ar Å¡alys gali bÅ«ti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieÅ¡ teismÄ ir gintis;

2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieÅ¡ juos priimtÄ teismo sprendimÄ , reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principÄ . Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali bÅ«ti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieÅ¡ teismÄ , iÅ¡ankstinė sÄ lyga yra ta, kad jis turi bÅ«ti tinkamai informuotas apie tokiÄ turimÄ teisę bei vykstantį teisminį procesÄ (2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajic prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 71872/12).

16. Pagal CPK 123 str. 1 d., 3 d. jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniÅ¡kai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymÄ . Kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių Å¡eimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje Å¡eimos nariai turi prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

Jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vienÄ kartÄ .

17. Kasacinis teismas dėl CPK 123 str. 3 d. nuostatos dėl procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymo įteiktais pagal įstatymÄ praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiÅ¡kai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grÄ Å¾inti teismui, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje įtvirtinta bÅ«tina dokumentų įteikimo, paliekant praneÅ¡imÄ apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sÄ lyga – jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka.

Ä®statymo leidėjo valia Å¡is dokumentų įteikimo bÅ«das nustatytas, kaip subsidiarus, t. y. gali bÅ«ti taikomas tik tais atvejais, kai teismas iÅ¡naudojo kitas CPK 123 str. 3 d. nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymÄ praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiÅ¡kai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grÄ Å¾inti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija.

Dėl Å¡ios priežasties aiÅ¡kinant ir taikant CPK 123 str. 3 d. nuostatÄ ,,jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka“ turi bÅ«ti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktikÄ ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rÅ«pestingumÄ ir pareigÄ informuoti Å¡alis apie teisminį procesÄ . Å i pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymÄ iÅ¡kart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių.

Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi iÅ¡naudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitÄ asmens buvimo vietÄ , naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

18. Taikant nurodytas procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, turi bÅ«ti atsižvelgta į pagrindinį civilinio proceso tikslÄ â€“ teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir į Å¡ios nagrinėjamos bylos specifikÄ bei nustatytas aplinkybes.

19. Ä®statymų leidėjas nustatė, kad atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytÄ terminÄ nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, teismas turi teisę ieÅ¡kovo praÅ¡ymu priimti sprendimÄ už akių. Ä®statymų leidėjas, reglamentuodamas pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nagrinėjimÄ , nustatė, kad teismas naikina sprendimÄ už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, jeigu konstatuoja, kad pareiÅ¡kime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tai, kad teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , nereiÅ¡kia besÄ lygiÅ¡ko visų ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimo pilna apimtimi, nes teismo sprendimas už akių turi bÅ«ti ne tik teisėtas ir pagrįstas, bet ir teisingas (CPK 7 str., 142 str., 285–286 str.).

20. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas yra iÅ¡plėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti keliÄ galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti Å¡alis rÅ«pintis proceso eiga, greitu ir ekonomiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku ir rÅ«pestingai pateikti savo pozicijÄ teismui, sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu bÅ«du sprendimo už akių teisėtumo peržiÅ«rėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimÄ Å¡aliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 str. 5 d.), suponuoja teismo pareigÄ tokį sprendimÄ priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sÄ lygoms, kad nebÅ«tų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. Sprendimo už akių priėmimo sÄ lygos įtvirtintos CPK 285 str., kurio 1 d. numato, kad sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamÄ jį ar teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas pareiÅ¡kimas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, taip pat kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente prašė priimti sprendimÄ už akių.

Sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas, kai, bÅ«dama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimÄ , Å¡alis nevykdo procesinės pareigos rÅ«pintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimÄ .

21. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi teisę priimti sprendimÄ už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtÄ civilinę bylÄ . Svarbu užtikrinti, kad asmuo bÅ«tų bent vienÄ kartÄ tinkamu bÅ«du ir laiku informuotas apie prieÅ¡ jį pradėtÄ teismo procesÄ . Tik tokiu atveju bus užtikrintas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas ir atitiktis CPK įtvirtintai sprendimo už akių paskirčiai.

Nesant duomenų apie realų informavimÄ apie pradėtÄ civilinę bylÄ , teismas, informavęs asmenį apie pradėtÄ civilinę bylÄ CPK 123 str. nurodytu bÅ«du, turėtų priimti įprastÄ sprendimÄ , nes pastaruoju atveju, prieÅ¡ingai nei sprendimo už akių atveju (sprendimo už akių atveju atliekamas tik formalus įrodymų vertinimas pagal CPK 285 str. 2 d.), atliekamas iÅ¡samus įrodymų tyrimas ir vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad procesiniai dokumentai 2019 m. spalio 16 d. buvo siųsti ieÅ¡kinyje nurodytu atsakovės adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 20 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 14 d. atsakovės darbovietės UAB registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 4 d. atsakovės darbovietės UAB registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Visais atvejais atsakovei siųsta teismo korespondencija atsakovei fiziÅ¡kai įteikta nebuvo, grÄ Å¾inimo priežastyse nurodant „Neatsiemė paÅ¡te per siuntos saugojimo terminÄ .

Teismas laikė, kad atsakovei R. J. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai pagal CPK 123 str. 3 d., t. y. praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (pranešimas paliktas 2019 m. gruodžio 21 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimas už akių atsakovei faktiškai buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 26 d.

23. Vadinasi, nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinys su priedais, praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovei R. J. buvo įteikti, taikant CPK 123 str. 3 d. nustatytÄ Ä¯teikimo fikcijÄ , t. y. procesiniai dokumentai faktiÅ¡kai atsakovei nebuvo įteikti. Pirmosios instancijos teismas nebandė procesinius dokumentus atsakovei įteikti visais kitais įmanomais bÅ«dais, nors pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ teismas turėjo iÅ¡naudoti visas galimybes, mėgindamas įteikti procesinius dokumentus atsakovui (pvz., siųsti elektroniniu paÅ¡tu, pasiÅ«lyti skirti kuratorių, įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti kitÄ Å¾inomÄ atsakovės adresÄ ar dokumentų įteikimo bÅ«dÄ , juolab, kad ieÅ¡kinyje nurodyta, jog Å¡alys bendravo elektroniniu paÅ¡tu ir telefonu). Darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo iÅ¡naudotos visos galimybės įteikti procesinius dokumentus atsakovei, todėl nebuvo sÄ lygų priimti sprendimÄ už akių.

24. Pagal CPK 285 str. 5 d. Å¡alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. CPK 287 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimÄ už akių priėmusiam teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo; Å¡is terminas gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal CPK 78 str. 1 d. asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ ar teismo paskirtÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.

25. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 287 str. 1 d. įtvirtinta teisės norma, jog praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ pareiÅ¡kimo padavimo terminÄ negali bÅ«ti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali bÅ«ti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimÄ , t. y. kai praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

Kasacinis teismas analogiÅ¡kos pozicijos dėl CPK nustatytų naikinamųjų terminų netaikymo, kai asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtÄ procesÄ , laikosi nuosekliai, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 nurodyta, kad CPK 307 str. 3 d. nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas apeliaciniam skundui paduoti gali bÅ«ti taikomas tik tokiais atvejais, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui yra tinkamai praneÅ¡ta apie teismo priimamÄ procesinį sprendimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, panaikindamas teismų sprendimus ir atnaujindamas terminÄ atsakovų pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, suformulavo teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, pagal kuriÄ tokiu atveju, kai procesiniai dokumentai nėra įteikiami faktiÅ¡kai (realiai), yra pagrindas atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir tokiu atveju nėra taikomas naikinamasis 3 mėnesių terminas.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ , kadangi procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti, taikant CPK 123 str. 3 d. nustatytÄ Ä¯teikimo fikcijÄ , t. y. procesiniai dokumentai faktiÅ¡kai atsakovei nebuvo įteikti, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, neįsitikino, jog atsakovė buvo realiai informuota apie pradėtÄ teismo procesÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo ir pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo priėmimo, neįvertino, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie pradėtÄ civilinę bylÄ , jai teismo sprendimas už akių realiai buvo įteiktas tik po daugiau nei pusės metų nuo sprendimo priėmimo.

Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė taikyti CPK 287 str. nustatytÄ trijų mėnesių naikinamÄ jį terminÄ sprendimui už akių peržiÅ«rėti.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimÄ dėl atsisakymo atnaujinti praleistÄ terminÄ pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir atsisakymo priimti tokį pareiÅ¡kimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į proporcingumo kriterijų tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo bei į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti praleistÄ terminÄ pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pateikti ir atsisakyti priimti tokį pareiÅ¡kimÄ .

Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų procesinį dokumentÄ pateikusios Å¡alies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ . Å alis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikusiai Å¡aliai, o tik viena iÅ¡ priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl Å¡i priemonė turi bÅ«ti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu, t. y. teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu.

Jei Å¡alis, kurios atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių, nebuvo tinkamai informuota apie prasidėjusį procesÄ , tai pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pateikimas yra vienintelis bÅ«das atsakovui apginti savo galimai pažeistas teises. Vadinasi, nagrinėjamu atveju atsisakymas atnaujinti praleistÄ terminÄ pareiÅ¡kimui dėl teismo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pateikti ir atsisakymas priimti tokį pareiÅ¡kimÄ gali pažeisti proporcingumÄ tarp taikomų pasekmių ir siekiamo tikslo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).

28. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovei bandė įteikti tik formaliai, taikant CPK 123 str. 3 d. nustatytÄ procesinių dokumentų įteikimo fikcija, neįsitikinęs faktiniu procesinių dokumentų įteikimu, t. y. nagrinėjamu atveju teismas neiÅ¡naudojo visų jam prieinamų priemonių, siekiant įteikti procesinius dokumentus atsakovei. Sprendimo už akių teisėtumo peržiÅ«rėjimo specifika riboja apeliacine tvarka skųsti sprendimÄ Å¡aliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, todėl atsakovės informavimas apie jos atžvilgiu pradėtÄ civilinį procesÄ formaliuoju bÅ«du, t. y. realiai procesinių dokumentų neįteikiant, laikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga suteikti ieÅ¡kovui teisę į materialinių reikalavimų patenkinimÄ , nesuteikiant teisės atsakovei, kuri nebuvo informuota apie prasidėjusį teisminį procesÄ , pasinaudoti teismine gynyba, t. y. tuo pačiu užkertant keliÄ iÅ¡samiai iÅ¡tirti pareikÅ¡to reikalavimo pagrindÄ ir įrodymų pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta atsakovės veiksmuose aplaidumo ar nesÄ Å¾iningo naudojimosi procesinėmis teisėmis, kadangi procesiniai dokumentai atsakovei tinkamai nebuvo įteikti.

PrieÅ¡ingai, atsakovės pateiktas elektroninis susiraÅ¡inėjimas su Vilniaus miesto apylinkės teismu patvirtina, kad atsakovė, 2020 m. rugsėjo 26 d. gavusi 2020 m. vasario 20 d. sprendimÄ už akių, praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pateikti ir patį pareiÅ¡kimÄ teismui pateikė 2020 m. spalio 6 d., t. y. pakankamai operatyviai.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistÄ terminÄ ir nepriimdamas atsakovės pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimÄ ir sprendimo už akių bei pareiÅ¡kimo dėl sprendimo peržiÅ«rėjimo priėmimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, terminas pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pateikti atnaujintinas ir Å¡io pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas perduotinas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka.

Procesinių dokumentų atitikties turinio ir formos reikalavimams patikrinimas nėra bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, todėl atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 2 str., 6 str., 8 str., 123 str., 285 str., 287 str., 320 str., 328 str., 329 str. 1 d., 334 str., 338 str.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį. Atnaujinti terminÄ atsakovei R. J. pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir perduoti pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo priėmimo klausimÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Neringa Å vedienė