Legislator Case Law & Legislation
8eb8901d-1bea-46f7-95bf-a13a7f5d805d AI generated

8eb8901d-1bea-46f7-95bf-a13a7f5d805d · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 8eb8901d-1bea-46f7-95bf-a13a7f5d805d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėja O. Z. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama: pripažinti fizinį asmenį E. S. neveiksnia Å¡iose srityse: 1) Turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas Å«kinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); kitos turtinių santykių sritys. 2) Asmeninių neturtinių santykių sritys: savitvarkos įgÅ«džių sritis (tinkama gyvenamojo bÅ«sto priežiÅ«ra ir pan.); sveikatos priežiÅ«ros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); Å¡eimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimÄ Ä¯gyvendinti tėvų valdžiÄ - auklėti ir prižiÅ«rėti vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančiÄ jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių teisių įgyvendinimas; kitos asmeninių neturtinių santykių sritys.

Legislator headnote

AI generated

8eb8901d-1bea-46f7-95bf-a13a7f5d805d · Panevėžio apygardos teismas: pripažinus E. S. neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti jai globÄ , E. S. globėja bei turto administratore paskiriant pareiÅ¡kėjÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-498-544/2023

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00598-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3.; 2.3.9.1; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.;

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuotų asmenų E. S. ir J. P. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-61-758/2023 pagal pareiÅ¡kėjos O. Z. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens E. S. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globėjo paskyrimo, suinteresuoto asmens J. P. praÅ¡ymÄ dėl globėjos paskyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėja O. Z. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama:

1.1. pripažinti fizinį asmenį E. S. neveiksnia Å¡iose srityse: 1) Turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas Å«kinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); kitos turtinių santykių sritys. 2) Asmeninių neturtinių santykių sritys: savitvarkos įgÅ«džių sritis (tinkama gyvenamojo bÅ«sto priežiÅ«ra ir pan.); sveikatos priežiÅ«ros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); Å¡eimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimÄ Ä¯gyvendinti tėvų valdžiÄ - auklėti ir prižiÅ«rėti vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančiÄ jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių teisių įgyvendinimas; kitos asmeninių neturtinių santykių sritys.

1.2. pripažinus E. S. neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti jai globÄ , E. S. globėja bei turto administratore paskiriant pareiÅ¡kėjÄ .

2. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, o teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji yra suinteresuoto asmens E. S. dukra. E. S. yra garbaus amžiaus, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų nuo 2015 m. balandžio 9 d. yra įraÅ¡yta į psichiatro įskaitÄ . Neįgalumo tarnybos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu E. S. neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Nuo 2017 metų E. S. sveikata ėmė blogėti, jai yra diagnozuota demencija ir pasireiÅ¡kia senatvės silpnaprotystės požymiai, laikas nuo laiko dingsta atmintis, ji nesugeba sukoncentruoti dėmesio, yra nesavarankiÅ¡ka ir nesugeba priimti jokių sprendimų, negali savarankiÅ¡kai nusipirkti maisto ir savęs apsitarnauti, jai yra reikalinga nuolatinės globa ir slauga. Dėl nurodytų aplinkybių E. S. negali suprasti ir valdyti savo veiksmų esmės.

3. Suinteresuoto asmens E. S., kuriÄ praÅ¡oma pripažinti neveiksnia, atstovas advokatas Kęstutis Galvičius su pateiktu pareiÅ¡kimu nesutiko. Teigė, kad E. S. yra sÄ moninga ir veiksni.

4. Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepime nurodė, o teismo posėdyje parodė, kad ji yra suinteresuoto asmens E. S. dukra. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos O. Z. pareiÅ¡kimas yra nepagrįstas, nes E. S. yra sÄ moninga ir veiksni. Teigė, kad O. Z. pareiÅ¡kimas motyvuojamas tuo, kad neva E. S. yra įraÅ¡yta į psichiatro įskaitÄ , turi neįgalumo pažymėjimÄ bei jai neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pažymėjo, jog minėtų dokumentų tikrumas jai kelia abejonių, kadangi E. S. buvo nustatytas tik pirmojo lygio specialusis poreikis, kuris buvo terminuotas. Baigiantis terminui O. Z. kreipėsi į jÄ praÅ¡ydama nuneÅ¡ti gydytojams pinigus dėl antrinio lygio nustatymo, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Parodė, kad kreipėsi į specialiÄ sias tarnybas siekiant patikrinti iÅ¡duotos iÅ¡vados pagrįstumÄ . Manė, kad O. Z. siekdama pripažinti E. S. neveiksnia tik siekė disponuoti jos pinigais.

5. Suinteresuotas asmuo J. P. byloje pateikė ir pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė, jeigu E. S. visgi bÅ«tų pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, paskirti jÄ globėja ir turto administratore.

6. Institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateiktu atsiliepimu neprieÅ¡taravo, kad E. S. bÅ«tų paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, o nustačius, jog E. S. serga psichine liga, kad ji bÅ«tų pripažinta neveiksnia (iÅ¡ dalies neveiksnia) turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityje bei bÅ«tų sprendžiamas klausimas dėl vienos iÅ¡ jos dukterų paskyrimo globėja bei turto administratore.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mai 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos O. Z. pareiÅ¡kimÄ tenkino – pripažino E. S. neveiksnia Å¡iose srityse:

7.1. Turtinių santykių sritys: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymų, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

7.2. Asmeninių neturtinių santykių sritys: sveikatos priežiÅ«ros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); Å¡eimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžiÄ ir pan.); asmens gebėjimas bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (gebėjimas sudaryti darbo sutartis atitinkančias jo galimybes, poreikius ir pan.).

E. S. pripažino iš dalies neveiksnia savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra).

E. S. globėja ir turto administratore paskyrė pareiÅ¡kėjÄ O. Z.

Suinteresuoto asmens J. P. pareiÅ¡kimÄ dėl jos paskyrimo E. S. globėja ir turto administratore atmetė.

Iš suinteresuoto asmens J. P. pareiškėjai O. Z. priteisė 420 Eur atstovavimo išlaidų.

Teismas remdamasis Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2022 m. rugsėjo 9 d. – spalio 7 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ekspertizės aktas) nustatė, kad E. S. visiÅ¡kai nesiorientuoja laike, tačiau Å¡iek tiek orientuojasi vietoje. E. S. silpnai atmintyje iÅ¡saugo naujÄ informacijÄ , menki jos kalbiniai ir konstrukciniai gebėjimai, silpni gebėjimai nuoseklia tvarka iÅ¡pildyti kelias komandas apimančias instrukcijas. E. S. yra įgyta (duomenys neskelbtini). Teismas remdamasis Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu taip pat nustatė, kad E. S. neterminuotai yra nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus (E. S. medicininius dokumentus, apklausęs liudytojus, iÅ¡klausęs pačiÄ E. S.) konstatavo, kad Å¡ių įrodymų visuma kategoriÅ¡kai patvirtina Ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , kad E. S. negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti savo turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, iÅ¡skyrus asmeninių neturtinių santykių sritį – savitvarkos įgÅ«džių, kurioje iÅ¡ dalies negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės bei jų valdyti.

Teismas vertindamas pareiÅ¡kėjos O. Z. ir suinteresuoto asmens J. P. pateiktus praÅ¡ymus bÅ«ti paskirtomis E. S. globėjomis ir turto administratorėmis, konstatavo, kad abi E. S. dukterys rÅ«pinasi savo mama, tačiau teismas įvertinęs tai, kad O. Z. yra atsakingesnė, reiklesnė, daugiau užsiima E. S. buitinių poreikių tenkinimu, rÅ«pinasi jos sveikata, teisine jos apsauga, o J. P. užsiima daugiau pramogine E. S. veikla, turiningu jos laisvalaikio praleidimu, skatina jos pažintinę veiklÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad E. S. interesus geriau užtikrins pareiÅ¡kėja O. Z. ir paskyrė jÄ E. S. globėja ir turto administratore.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

Apeliaciniu skundu suinteresuoto asmens E. S. atstovas advokatas Kęstutis Galvičius praÅ¡o Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2023 m. gegužės 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos O. Z. pareiÅ¡kimÄ atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs E. S. neveiksnia (ribotai veiksnia) tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse byloje nevertino ir neatskleidė juridinio kriterijaus – psichinės ligos ar proto negalios nulemto asmens negalėjimo (dalinio negalėjimo) suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Mano, kad E. S. gali suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti.

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. P. (toliau – ir apeliantė) prašo:

17.1. panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2023 m. gegužės 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos O. Z. pareiÅ¡kimÄ atmesti arba

17.2. panaikinti 2023 m. gegužės 12 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui arba

17.3. panaikinti 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį dėl O. Z. paskyrimo globėja ir turto administratore, priimant Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ E. S. globėja ir turto administratore paskiriant J. P.;

17.4. priteisti iš O. Z. bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl E. S. neveiksnumo

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pripažinęs E. S. neveiksnia (ribotai) veiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse suabsoliutino medicininį neveiksnumo nustatyto kriterijų ir savo iÅ¡vadas grindė iÅ¡ esmės tik raÅ¡ytiniais įrodymais – teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadomis. Teigia, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimÄ priėmė pažeidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnį, reglamentuojantį asmens pripažinimÄ neveiksniu tam tikrose srityse taikymÄ , Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį (teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ) bei proceso teises normas reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs E. S. neveiksnia (ribotai veiksnia) tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismų (toliau – EŽTT) praktikos nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas sričių, kuriose E. S. pripažįstama neveiksnia, sÄ raÅ¡Ä , nemotyvavo ir nepagrindė kaip kiekviena iÅ¡ Å¡ių sričių yra aktuali E. S., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti E. S. ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje (savitvarkos įgÅ«džių srityje) ir neveiksnia perteklinėse turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse priimtas nenustačius juridinio kriterijaus E. S. neveiksnumui nustatyti.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. S. psichikos sutrikimas šiuo metu yra tokio pobūdžio ir masto, dėl kurio jos ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai galimai nebus visiškai apsaugoti nenustačius jai globos, todėl ji pripažintina neveiksnia turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, yra nelogiška ir nepagrįsta, kadangi tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Priešingai, tiek iš pačios E. S. paaiškinimų, tiek iš pareiškėjos J. P., O. Z., liudytojų E. P., E. P. parodymų matyti, kad ji yra adekvati, geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra neobjektyvus ir neteisingas, nes teismas nepagrįstai, remdamasis tik teismo psichiatrijos ekspertizių iÅ¡vadomis, atmetė suinteresuoto asmens J. P., liudytojų parodymus, pačios E. S. paaiÅ¡kinimus, kad ji: 1) geba dalyvauti Å«kinėje veikloje (Å¡iuo metu ji registruota pensininkė); 2) Å¡eimos santykių srityje – skaniai daro valgyti, mezga, siuva, pieÅ¡ia, lanko parodas, skaito eiles, kartu su dukra vyksta į parduotuvę, atsiskaito joje banko kortele, lanko koncertus, perka, eina pasivaikščioti; 3) asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje – pati susitvarkė vyro palikimÄ , pagal jo įgaliojimÄ tvarkė jo sÄ skaitÄ banke, blokavo banko kortelės naudojimÄ paaiÅ¡kėjus kitai dukrai O. Z. jos ir vyro I. S. pinigų pasisavinimo faktui, pasikeitė pasÄ , banko kortelę; 4) sveikatos priežiÅ«ros srityje – pati iÅ¡ dalies susitvarko savo gydymo reikalus, eina, bendrauja su psichologu; 5) pati dalyvavo rinkimuose; 6) savitvarkos įgÅ«džių srityje – gyvena nuosavame bute, priima svečius, socialinius darbuotojus, dukras.

Apeliantė pripažįsta, kad E. S. yra garbaus amžiaus (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir jos mÄ stymas yra sulėtėjęs, tačiau jos mÄ stymas ir elgesys atitinka jos amžiaus grupei bÅ«dingus požymius.

Nurodo ir tai, kad byloje jai kelia abejonę gydytojos J. Z. iÅ¡duoda pažyma, kurios pagrindu Å¡i gydytoja 2022 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ dėl E. S. neįgalumo lygio nustatymo. Apeliantė, pateikusi savo ir pareiÅ¡kėjos O. Z. susiraÅ¡inėjimÄ elektoriniais laiÅ¡kais, teigia, kad E. S. neįgalumas buvo nustatytas galimai O. Z. papirkus valstybės tarnautojÄ (gydytojÄ J. Z.).

Apeliantė pabrėžia, kad bylos nagrinėjimo metu E. S. atlikta teismo ekspertizė yra niekinė, nes ji atlikta nesilaikant Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 5 dalies (prie teismo ekspertizės akto pridėta vaizdinė medžiaga yra sudedamoji teismo ekspertizės dalis), 7 dalies (teismo eksperto atliekamų tyrimo eigÄ , sÄ lygas ir rezultatus fiksuojantys dokumentai saugomi teismo ekspertizės įstaigoje) reikalavimų. Nurodo, kad ekspertinio tyrimo metu buvo naudojama vaizdinė medžiaga, atliekami testai, tačiau Å¡ių duomenų prie ekspertizės nėra, nors jie imperatyviai turi bÅ«ti saugomi. Nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino jos praÅ¡ymo teismo posėdyje apklausti teismo ekspertus.

Dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas E. S. globėja paskyręs pareiÅ¡kėjÄ O. Z. ignoravo byloje esančius įrodymus, neigiamai charakterizuojančius O. Z.

Apeliantė tvirtina, jog pareiÅ¡kėjos O. Z. tikslas Å¡ioje byloje yra užvaldyti E. S. pinigines lėšas. FaktÄ , kad O. Z. nepagrįstai paskirta globėja, įrodo: jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182, 183, 215 straipsnius; nuo 2017 m. iki 2021 m. iÅ¡ tėvų I. S. ir E. S. sÄ skaitų ,,Swedbank“, AB pasinaudojant asmens tapatybės indentifikavimo duomenimis iÅ¡gryntos didelės pinigų sumos; prieÅ¡ apeliantę E. S. panaudotas smurtas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos).

Nurodė, kad O. Z. privačiame pokalbyje patvirtino, jog ji neketina ilgai rÅ«pintis mama E. S. TÄ patvirtina garso ir vaizdo įraÅ¡ai, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nepagrįstai nevertino kaip įrodymų. Tvirtina, kad pagal LAT praktikÄ garso įraÅ¡o darymas ginčo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis teisingai nustatyti gali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų asmenų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos Å¡ių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (LAT 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017, 41 punktas; 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019, 19–36 punktai).

Vertina, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas globėja ne apeliantę, o pareiÅ¡kėjÄ , tinkamai nevertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumos ir prioritetÄ nepagrįstai suteikė kito asmens interesams. Nurodo, kad apeliantė yra neteista, yra iÅ¡ankstinėje pensijoje, gyvena netoli motinos, todėl ji ir jos Å¡eimos nariai turi daugiau laiko ir galimybių operatyviam motinos poreikių tenkinimui, nei pareiÅ¡kėja, kuri yra itin užsiėmusi, dirba daugiabučių namų bendrijoje.

PareiÅ¡kėja O. Z. atsiliepimu su suinteresuoto asmens E. S. atstovo advokato apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tarp jų teismo psichiatrijos ekspertų iÅ¡vadÄ , apklausęs pačiÄ E. S., priėjo pagrįstos iÅ¡vados, kad E. S. visiÅ¡kai nesugeba pati savimi pasirÅ«pinti, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų, iÅ¡skyrus elementarų savitvarkos įgÅ«džių sritį. Abejoti eksperto iÅ¡vadomis byloje pagrindo nėra.

PareiÅ¡kėja atsiliepimu su apeliantės J. P. apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad nagrinėjamojoje byloje nekyla ginčas ar pagrįstai E. S. pripažinta neveiksnia (ribotai veiksnia) tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Tai įrodo J. P. nenuosekli ir prieÅ¡taringa pozicija tai neigiant globos ir globėjimo paskyrimo E. S. bÅ«tinumÄ , tai jÄ pačiÄ praÅ¡ant paskirti motinos globėja. Nurodo, kad apeliantės J. P. pateikti faktai, liudijantys E. S. veiksnumÄ (savarankiÅ¡kas kreipimÄ sis į bankÄ , vykimas pas notarÄ , parodų ir koncerų lankymas), iÅ¡ esmės yra ,,pritempti“, iÅ¡galvoti, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.

Nurodo, kad tarp jos ir apeliantės J. P. kyla ginčas dėl to, kuri iÅ¡ jų turi tapti motinos globėja ir turto administratore, o už ginčo slypi turtinis interesas, nes E. S. gauna senatvės pensijÄ , turi nekilnojamojo turto. PaaiÅ¡kino, jog jos ir sesers prieÅ¡iÅ¡ki santykiai kilo dėl anksčiau jų tėvo joms galimai neteisingai padovanoto ir/ar padalinto turto, dėl ko ypač nepatenkinta apeliantė. PaaiÅ¡kino, kad jos atžvilgiu ikiteisminius tyrimus (dėl smurto, pinigų pasisavinimo) buvo pradėti nepagrįstai.

Apeliantė J. P. atsiliepimu sutinka su E. S. atstovo advokato pateiktu apeliaciniu skudnu ir nurodė pas pačias aplinkybės kaip ir savo apeliaciniame skunde.

Atsiliepimais į apeliacinius skundus Visaginio savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nurodė, jog neprieÅ¡tarauja kad E. S. globėja ir turto administratore bÅ«tų paskirta vienÄ iÅ¡ jos dukrų, nes jos abi tinnkamai veikia ir atstovauja motinos interesams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas pripažinti asmenį neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikrose srityse ir paskirti jam globėjÄ bei turto administratorių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

PareiÅ¡kėja kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o prie bylos prijungti naujus įrodymus: 1) duomenų laikmenÄ su 2023 m. birželio 11 d. įraÅ¡ytu pokalbiu tarp pareiÅ¡kėjos ir E. S., kurio metu ji patvirtina savo sutikimÄ , kad jos globėja bÅ«tų pareiÅ¡kėja; 2) Å¡io pokalbio tekslus rusų ir lietuvių kalbomis; 3) 2023 m. birželio 9 d. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä apie E. S. apsilankymÄ gydymo įstaigoje ir jai konstatuotas sveikatos problemas, liudijančias globėjo paskyrimo bÅ«tinumÄ .

Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Å¡alies raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ argumentai, negali bÅ«ti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 323 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiÅ¡kėjos pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (36 nutarties punktas), vertina, kad prijungimui prie bylos teikiami įrodymai yra pertekliniai, jais iekiama papildyti atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, papildomai pasisakant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra surinka pakankamai duomenų, kurie leidžia teismui įvertinti, ar pagrįstai E. S. buvo pripažinta neveiksnia (ribotai) veiksnia, ar pareiÅ¡kėjos paskyrimas E. S. globėja bei turto administratore atitinka jos interesus. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos teikiami nauji įrodymai į apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ nepriimami ir nevertinami.

Dėl E. S. neveiksnumo

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikÅ¡mės ar jų valdyti, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. CK 2.11 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iÅ¡ dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikÅ¡mės ar jų valdyto, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Taigi, neveiksnumo (riboto veiksnumo) instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios iÅ¡tikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali bÅ«ti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimÄ (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.239 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimÄ , pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis Å¡io asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbÅ«s bei pakankami, ir Å¡is jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatÄ bei interesus (LAT 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Remiantis EŽTT jurisprudencija, tokiais įrodymais teismas laiko iÅ¡samiÄ ir visapusiÅ¡kÄ eksperto medicininę iÅ¡vadÄ . EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė iÅ¡vada negali bÅ«ti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimÄ dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje iÅ¡vadoje nustatytu medicininiu kriterijumi vertindamas jį kaip pakankamÄ pagrindÄ neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti (EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas byloje X. ir Y. prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 44009/05).

Yra du bÅ«tini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei bÅ«senai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismÄ , vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iÅ¡ dalies) suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra bÅ«tinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (LAT 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) įvardija konkrečias turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas (ribotas veiksnumas) (10 punktas).

Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino E. S. neveiksnia Å¡iose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių sudarymų, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas Å«kinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). E. S. pripažinta neveiksnia Å¡iose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiÅ«ros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); Å¡eimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžiÄ ir pan.); asmens gebėjimas bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (gebėjimas sudaryti darbo sutartis atitinkančias jo galimybes, poreikius ir pan.). E. S. pripažinta iÅ¡ dalies neveiksnia (ribotai veiksnia) savitvarkos įgÅ«džių srityje (tinkama gyvenamojo bÅ«sto priežiÅ«ra).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl E. S. veiksnumo, 2022 m. liepos 22 d. nutartimi iš VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro išreikalavo jos medicininius duomenis bei 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi paskyrė jai teismo psichiatrijos ekspertizę.

IÅ¡ Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio 2022 m. rugsėjo 9 d. – spalio 7 d. atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos iÅ¡vados matyti, kad E. S. visiÅ¡kai nesiorientuoja laike, tačiau Å¡iek tiek orientuojasi vietoje. E. S. silpnai atmintyje iÅ¡saugo naujÄ informacijÄ , yra menki jos kalbiniai ir konstrukciniai gebėjimai, silpni gebėjimai nuoseklia tvarka iÅ¡pildyti kelias komandas apimančias instrukcijas. E. S. konstatuojama įgyta (duomenys neskelbtini), dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti savo turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, iÅ¡skyrus asmeninių neturtinių santykių sritį – savitvarkos įgÅ«džių, kurioje iÅ¡ dalies negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės bei jų valdyti.

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs E. S. neveiksnia (ribotai veiksnia) tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, sprendime nepagrįstai suabsoliutino medicininį neveiksnumo nustatymo kriterijų, tačiau visiškai neatsižvelgė į juridinį neveiksnumo nustatymo kriterijų, t. y. ar dėl savo ligos E. S. geba suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Apeliantai teigia, kad, nors E. S. yra garbaus amžiaus (jai yra (duomenys neskelbtini)), tačiau ji yra visiškai veiksni, pagal amžių sugeba suvokti savo veiksmų esmę ir prasmę.

Apeliantė J. P. įrodinėdama, kad E. S. yra veiksni, sugeba suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, pateikė dokumentus apie tai, jog E. S. asmeniÅ¡kai dalyvavo banke tvarkydama bankinius reikalus, pas notarÄ tvarkė notarinius reikalus, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, koncertuose, priima korespondencijÄ , perka maistÄ , atsiskaito banko kortele ir pan..

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors byloje yra pateikti dokumentai, jog E. S. tvarkė bankinius, notarinius reikalus, dalyvavo kultÅ«riniuose renginiuose, lankėsi parduotuvėse, važinėjosi transporto priemone ir pan., tačiau įvertinusi aplinkybes, prie kurių minėti veiksmai buvo atlikti, ir atsižvelgusi į E. S. medicininiuose dokumentuose apraÅ¡ytus tyrimus ir diagnozes, Ekspertizės akto duomenis, socialinę paramÄ teikiančių asmenų paaiÅ¡kinimus ir Å¡io skyriaus paÅ¡ymų turinį, nėra pagrindo vertinti, jog E. S. savarankiÅ¡kai nusprendė dėl minėtų veiksmų atlikimo poreikio ir tikslingumo, pati savarankiÅ¡kai, be kitų asmenų pagalbos ir patarimo juos atliko ir įgyvendino suvokdama tikrÄ jÄ tokių veiksmų esmę ir prasmę. Pažymėtina, kad byloje nurodytose veiklose E. S. dalyvauja daugiausia ne savo, bet apeliantės pastangomis, iniciatyva ir jos padedama.

Nagrinėjamoje byloje nustatant, ar tikrai E. S., nepaisant savo ligos, gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu atsižvelgti ne tik į Ekspertizės akte konstatuotÄ iÅ¡vadÄ , bet ir į kitus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus: 2022 m. birželio 7 d. Medicininį pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinis skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl E. S. specialiųjų poreikių“, Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ minėtų duomenų matyti, jog E. S. nuo 2015 m. balandžio 9 d. yra įraÅ¡yta į psichiatro įskaitÄ , nuo 2022 m. balandžio 6 d. jai yra nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, todėl nuo Å¡ios dienos ji gauna dienos socialinės globos paslaugas namuose (20 val. per savaitę). Minėtų duomenų visuma, vertinant juos tarpusavyje ir su kitais įrodymais, patikimai paneigia kitus apeliantės apeliacinio skundo argumentus, jog E. S. pati perka maistÄ , atsiskaito banko kortele, aktyviai dalyvauja kitose byloje minimose veiklose, nes tokių veiksmų pagal pateiktus duomenis E. S. be kitų asmenų pagalbos negali atlikti.

Vertindama apeliantės abejones dėl gydytojos J. Z. iÅ¡duodos pažymos pagrįstumo (nepagrįstumo) ir galimo gydytojos papirkimo teisėjų kolegija pažymi, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nurodė, jog kreipėsi į specialiÄ sias tarnybas siekiant patikrinti Å¡ios iÅ¡duotos iÅ¡vados pagrįstumÄ , tačiau tokiam savo argumentui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų. Tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui, todėl Å¡is argumentas vetinamas kaip nepagrįsta prielaida.

Apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja teismo ekspertizės pagrįstumÄ , teigdama, kad ji yra niekinė, nes atlikta nesilaikant Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 7 dalies reikalavimų (prie Ekspertizės akto nėra pateikta užfiksuotų duomenų apie eksperto atliekamų tyrimų eigÄ , sÄ lygas ir rezultatus). Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo formaliu apeliacinio skudno argumentu nesutinka. Minėto įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nėra nurodyta, kad atliekant visas be iÅ¡imties ekspertizes tyrimų eiga, sÄ lygos, rezultatai privalo bÅ«ti fiksuojami, saugomi ir pridedami prie bylos. Nagriėnjamu atveju iÅ¡ minėto ekspertizės akto bei jo priedų matyti, kad tiek pareiÅ¡kėja, tiek apeliantė dalyvavo, kai ekspertizės metu buvo atliekami tyriamieji veiksmai su jų motina, nes jos jÄ Ä¯ ekspertizę palydėjo, taigi, ir ekspertizės eigÄ turėjo galimybę sekti pačios. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija, apeliantės argumentÄ , jog atlikta ekspertizė yra niekinė, atmeta kaip nepagrįstÄ .

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai (LAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje atliktos ekspertizės pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , pabrėžia, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė buvo iÅ¡reiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ teismo posėdžio metu apklausti Å¡iÄ ekspertizę atlikusius ekspertus, tačiau apeliantės teigimu, teismas tokį jos praÅ¡ymÄ atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė apeliaciniame skunde, Å¡io praÅ¡ymo neatmetė, tačiau Å¡io klausimÄ iÅ¡sprendimÄ pasiÅ«lė iÅ¡spręsti tik iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, o, esant prieÅ¡taravimams dėl Ekspertizės akto iÅ¡vados, tik tada iÅ¡kviesti į teismo posėdį ekspertus (pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio duomenys). Bylos duomenimis nustatyta, kad toliau nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡alys daugiau neiÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymo į teismo posėdį iÅ¡kviesti ekspertus, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik patvirtina, kad visi proceso dalyviai (tame tarpe ir apeliantai) sutiko su Ekspertizė akte padarytomis iÅ¡vadomis.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl E. S. veiksnumo, įvertino tiek ekspertų iÅ¡vadas, tiek ir kitus byloje esančius įrodymus, apklausė byloje suinteresuotus asmenis, jų atstovus, liudytojus, nagrinėjamoje byloje taikė medicininį ir juridinį kriterijus. Ekspertizės akto pagrindu konstatavęs E. S. psichinės sveikatos sutrikimÄ , teismas sprendė, kiek tas sutrikimas lemia poreikį riboti jos veiksnumÄ atitinkamose teisinių santykių srityje tam, kad bÅ«tų apsaugotos ne tik jos, bet ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų ir kasacinio teismo praktikos Å¡iuo klausimu nepažeidė (LAT 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017).

Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti ir tai, kad, nors Ekspertizės akte buvo rekomenduojama į teismo posėdyje E. S. nekviesti ir neapklausti, nes ji nesupras proceso prasmės, negalės teismui pateikti objektyvių paaiÅ¡kinimų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į apeliantų praÅ¡ymus, teismo posėdyje jÄ vis tik apklausė, o tai tik patvirtina iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų reikiamų priemonių visapusiÅ¡kai ir teisingai iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ dėl asmens pripažinimo neveiksniu.

Dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo

Apeliantė J. P. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria neveiksniai (ribotai veiksniai) tam tikrose srityse pripažintai jos motinai E. S. paskirta globėja ir turto administratorė apeliantės sesuo O. Z.

Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje, gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiami ir globos (rÅ«pybos) nustatymo ar globėjo (rÅ«pintojo) Å¡iam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis, 473 straipsnio 4 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymÄ ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi bÅ«ti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimÄ , į globėjo pageidavimÄ bei kitas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėjÄ turi bÅ«ti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugÄ . Skiriant globėjÄ yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančiÄ globÄ . Kai globoti tÄ patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėjÄ turi bÅ«ti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryÅ¡ys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiÅ¡kai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principÄ (LAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino abiejų asmenų, pretenduojančių tapti globėjais, asmenines ir dalykines savybes, galimybę tinkamai pasirÅ«pinti neveiksniu (ribotai veiksniu) asmeniu. Kaip iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatė pirmosios instancijos teismas, abi E. S. dukterys rÅ«pinasi motina, tačiau pirmosios instancijos teismas E. S. globėja ir turto administratore paskyrė pareiÅ¡kėjÄ O. Z., nes ji yra atsakingesnė, reiklesnė, daugiau ir ilgesnį laikÄ užsiima motinos buitinių poreikių tenkinimu, rÅ«pinasi jos sveikata, teisines jos apsauga, tuo tarpu apeliantė J. P. daugiau užsiima motinos pramogine veikla, laisvalaikio turiningu praleidimu, skatina pažintinę veiklÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant globėjo bei turto administratoriaus kandidatÅ«rÄ svarbu atsižvelgti ir į Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, kaip iÅ¡vadÄ teikiančius institucijos, byloje pateiktÄ informacijÄ apie su nagrinėjamu klausimu susijusių asmenų socialinę situacijÄ . IÅ¡ iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pateiktų duomenų matyti, kad abiejų pretendenčių tapti globėjomis materialinės gyvenimo sÄ lygos, asmeninės, dalykinės ir kitos savybės panaÅ¡ios, kiekviena iÅ¡ dukrų formalius kriterijus eiti motinos globėjos/administratorės pareigas atitinka, bet į Å¡ias pareigas gali bÅ«ti paskirta tik viena iÅ¡ jų. Vien ta aplinkybė, kad apeliantės namuose yra įrengta muzikos studija (atskira patalpa, kurioje vyksta repeticijos), ten dažnai grojama, repetuojama, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad E. S. globa bus tinkamiau vykdoma Å¡ias pareigas atliekant apeliantei. Kaip matyti iÅ¡ pateiktos informacijos, pareiÅ¡kėja savo namuose įrengė atskirÄ kambarį motinai, kuriame yra bÅ«tini motinos poreikių tenkinimui baldai ir priemonės. Tokie duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl globėjo parinkimo kriterijų pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didžioji dalis apeliantės argumentų yra susiję su tuo, kad pareiÅ¡kėja nėra tinkama bÅ«ti E. S. globėja ir turto administratore, teigiant, kad ji linkusi į smurtÄ , kad pagrindinis pareiÅ¡kėjos tikslas yra užvaldyti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtÄ . Tokiems savo argumentams pagrįsti apeliantė pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu dėl smurto, pinigų pasisavinimo buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Vertinant Å¡iuos apeliantus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek iÅ¡ byloje esančių duomenų, tiek iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ikiteisminiai tyrimai dėl tariamo pinigų grobstymo ir galimo apeliantės sužalojimo yra nutraukti neradus jokio nusikaltimo sudėties požymių. Ä®vertinus tai, kad ikiteisminiai tyrimai pareiÅ¡kėjos atžvilgiu buvo pradėti tik iÅ¡kėlus bylÄ dėl E. S. pripažinimo neveiksnia ir dėl veiksmų, kurie galimai buvo atlikti prieÅ¡ pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti atsiliepimo argumentui, kad tokiais veiksmais apeliantė siekė ir pareiÅ¡kėjos reputacijos sumenkinimo.

Apeliacinės instancijos teismas byloje pateiktus susiraÅ¡inėjimus, rodančius, kad E. S. nori, jog jos globėja bÅ«tų paskirta tai pareiÅ¡kėja, tai apeliantė, vertina kritiÅ¡kai ir pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad E. S. dėl savo psichikos bÅ«klės lengvai pasiduoda kito žmogaus įtakai. Tokie įraÅ¡uose užfiksuoti E. S. pareiÅ¡kimai, aktyviai jÄ kalbinant ir užduodant menamus klausimus tai vienai, tai kitai dukrai, vertinami kaip akivaizdžiai įtakoti suinteresuotų asmenų. Kiti byloje pateikti susiraÅ¡inėjimai, galimai rodantys, kad pareiÅ¡kėja neketina rÅ«pintis savo motina, taip pat vertintini kritiÅ¡kai, nes tarp apeliantės ir pareiÅ¡kėjos kilę nevienkartiniai ginčai įvairiais klausimais. Teisėjų kolegijos vertinumu, svarbu pabrėžti tai, kad minėti pareiÅ¡kėjos ir apeliantės konfliktai neįtakota jų motinos interesų, nes pagal visus bylos duomenis E. S. yra tinkamai prižiÅ«rima.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliantės nuogÄ stavimų, kad pareiÅ¡kėja gali pasisavinti E. S. turtÄ , pažymi, kad CK 3.244 straipsnio 1 dalis numato, jog neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtÄ ir jo duodamas pajamas globėjas ar rÅ«pintojas turi naudoti iÅ¡imtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais. Pagal CK 3.244 straipsnio 2 dalį, sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai eurų, sudaryti yra reikalingas iÅ¡ankstinis teismo leidimas, o pagal CK 3.244 straipsnio 3 dalį, globėjas norėdamas parduoti, dovanoti ar kitokiu bÅ«du perleisti globotino turtÄ , visais atvejais reikalingas teismo leidimas.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje parinkdamas globėjo ir turto administratoriaus kandidatÅ«rÄ , iÅ¡analizavo ir įvertino tiek pareiÅ¡kėjos, tiek apeliantės paaiÅ¡kinimus, kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus. Savo iÅ¡vadas dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs įrodymų visumÄ . Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog byla iÅ¡nagrinėta pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neįsigilinus į bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui padarius kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, ir tinkamesne globoti E. S. pripažinus ne apeliantę, o pareiÅ¡kėjÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja, globėjos ir turto administratorės pareigų tinkamai nevykdys ar imsis veiksmų, nesuderinamų su neveiksnaus (ribotai veiksnaus) tam tikrose srityse asmens interesais. Pažymėtina ir tai, kad subjektyvi apeliantės nuomonė, kad ji bÅ«tų tinkamesnė neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens globėja, negali tapti pagrindu pripažinti teismo sprendimo dalį dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo neteisėta.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo sprendimu paskirtas globėjas ir turto administratorius, esant duomenims, kad jis netinkamai atlieka globėjo ar rÅ«pintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rÅ«pintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiÅ¡kais tikslais, pagal globos ir rÅ«pybos institucijos arba prokuroro pareiÅ¡kimÄ gali bÅ«ti jį paskyrusio teismo nutartimi nuÅ¡alintas nuo globėjo ir turto administratoriaus pareigų, kaip tÄ numato CPK 493 straipsnio 3 dalis, 494 straipsnio 2 dalis.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ar pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), globėjo ir turto administratoriaus paskyrimÄ , netinkamai aiÅ¡kino ar pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, taigi sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ .

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas. Ypatingosios teisenos bylose iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims principus lemia Å¡ios teisenos specifika – paprastai nėra prieÅ¡ingus interesus turinčių Å¡alių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo iÅ¡laidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 300,00 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, o apeliantė 1255,38 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ä®vertinus bylos aplinkybes, apeliantės ir pareiÅ¡kėjos pozicijas, jų reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad Å¡ioje byloje apeliantės ir pareiÅ¡kėjos interesai yra prieÅ¡ingi. Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, iÅ¡ apeliantės pareiÅ¡kėjai priteistinos jos patirtos 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Apeliantės apeliacino skundo netenkinus, jos patirtos 1255,38 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2023 m. gegužės 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti pareiškėjai O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apeliantės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Eigirdas Činka

Laimantas Misiūnas