2016-07-27 Nr. AB-15138-3-61-3-02503-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-713-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02503-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai tarybai, Perelozų sentikių religinei bendruomenei, N. L. ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. R. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismas, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (8.3.46.)-7R-11395485 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Ministerijos Sprendimo galiojimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjo M. R. skundą. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nurodė, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų ar taptų negalimas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2005 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005; 2005 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005 ir kt.). Įrodymus dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo ar pasunkėjimo pateikti privalo ir atitinkamai turi pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę subjektas, kuris kreipiasi dėl šių priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą grindžiamas tuo, kad nesustabdžius sprendimo galiojimo registre bus pakeisti duomenys apie bendruomenės pirmininką, jis neturės galimybės veikti bendruomenės vardu ir atstovauti jos narių interesams.

Teismas vertino, kad pareiškėjas byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami. Skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus teismui nesuteikia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-799/2011, 2011 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-922/2011). Pažymėta, kad priėmus pareiškėjui palankų sprendimą ir panaikinus Ministerijos Sprendimą, bus atkurta iki tol buvusi padėtis, todėl neteisėto sprendimo pagrindu į registrą įrašyti duomenys turės būti panaikinti. Pareiškėjas neįrodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkės arba taps negalimas.

III. Pareiškėjas M. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Ministerijos Sprendimo pagrindu pateiktos išvados vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) šioje byloje.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Šioje byloje reikalavimo užtikinimo priemonę taikyti yra būtina, priešingu atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes pareiškėjo skundas taptų beprasmis. Jeigu teismas nuspręstų Ministerijos Sprendimą panaikinti kaip neteisėtą, nesustabdžius Sprendimo trečiasis asmuo N. L. vis tiek būtų įrašytas į juridinių asmenų registrą kaip Perelozų sentikių religinė bendruomenės (toliau - ir Bendruomenė) pirmininkas, tuo pačiu išbraukiant iš registro M. R. duomenis, pareiškėjas, Bendruomenė bei visi jos nariai bei parapijiečiai patirtų didelių nepatogumų ir finansinių nuostolių, nes N. L. būtų arba jau šiuo metu yra suteikta teisė veikti Bendruomenės vardu, sudaryti įvairius sandorius, grobstyti Bendruomenės turtą, atstovauti Bendruomenę įvairiose valstybinėse institucijose, valdyti Bendruomenės pinigines lėšas banke, organizuoti naujus neteisėtus Bendruomenės tariamų narių susirinkimus ir pan. Kartu su skundu teismui pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad tokie veiksmai gali sąlygoti žalos pareiškėjui ir bendruomenei atsiradimą, tai tik laiko klausimas.

2) Teismas nurodė, kad pareiškėjas siekia prevenciškai ginti savo teises ir apsisaugoti nuo būsimų teisių pažeidimo. Tačiau prašymas dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo paprastai ir nėra tenkintinas tuo atveju, jeigu aplinkybės, dėl kurių suinteresuotas asmuo prašo laikinosios apsaugos, jau yra įvykusios. Tad natūralu, jog prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas prašo teismo prevenciškai ginti jo teises ir apsaugoti nuo realaus būsimo jo teisių pažeidimo.

3) Lietuvos sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba (toliau – Taryba) nuo pat 2013 metų, Ministerijai ir teismui teikdama melagingo turinio informaciją, visai įmanomais būdais (t. y. klastojant dokumentus, inicijuojant tariamus Bendruomenės narių susirinkimus, šmeižiant pareiškėją nepagrįstais kaltinimais) tendencingai siekė pakeisti Bendruomenės pirmininką sau parankiu asmeniu N. L., kuris gyvena Vilniuje ir nėra ir nebuvo Bendruomenės nariu ir nėra niekaip susijęs su Bendruomene.

Atsakovė Ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo M. R. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) kaip pagrįstai nurodė teismas, pareiškėjas siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises ir apsaugotų nuo galimų teisių pažeidimo, tad pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra.

2) VĮ Registrų centras skundžiamos išvados pagrindu 2016 m. gegužės 23 d. pakeitė Juridinių asmenų registro duomenis. Taigi, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra beprasmis, kadangi aplinkybės, dėl kurių prašoma laikinosios apsaugos, jau yra įvykusios.

3) Jeigu teismo sprendimu būtų pripažinta, kad Ministerijos Sprendimas neteisėtas, Juridinių asmenų registro tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka atstatytų pakeistus registro duomenis. Taigi, jokie papildomi trukdžiai, sąlygojantys buvusios padėties atkūrimo sunkumą ar negalimumą, neegzistuoja. Apelianto teiginiai apie ateityje galimai įvyksiantį turto iššvaistymą ar kitus N. L. neteisėtus veiksmus, yra subjektyvūs ir nepagrįsti įrodymais. Be to, prevencinis ar pažeistų teisių gynimas yra galimas pasinaudojant kitais teisės aktų nustatytais būdais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties panaikinimo, taip pat reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti skundžiamo Ministerijos sprendimo pagrindu pateiktos išvados vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) šioje byloje – taikymo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra Ministerijos Sprendimo pagrindu pateiktos išvados vykdymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdymas. Tačiau Registro tvarkytojas minėtą Ministerijos išvadą jau yra pilnai įvykdęs 2016 m. gegužės 23 d.

2) Kaip pagrįstai nurodė teismas, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą ir panaikinus Ministerijos Sprendimą, iki tol buvusi padėtis galės būti atkurta, t. y. neteisėto sprendimo pagrindu į Juridinių asmenų registrą įrašyti duomenys galės būti panaikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo:

1) nepriimti advokato padėjėjo pasirašyto atskirojo skundo ir jį grąžinti padavusiam asmeniui;

2) tuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių atskirasis skundas būtų nagrinėjimas, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) atskirąjį skundą pasirašė pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas, kuris neturi teisės atstovauti klientui apeliacinėje instancijoje.

2) Kaip pagrįstai nurodė teismas, pareiškėjas siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimo. Tai matyti iš atskirojo skundo argumentų. Prašymu sustabdyti Ministerijos Sprendimo galiojimą siekiama kitų tikslų, kurie nesusiję su galimybėmis įvykdyti teismo sprendimą. Teismo sprendimo pagrindu, Registrų centras įformins Bendruomenės pirmininko duomenų pasikeitimą. Pareiškėjas pripažįsta, kad jo nuogąstavimai dėl minėtų reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmių yra hipotetiniai, jis nepateikė jokių įrodymų ar protingų argumentų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendruomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą ir atskirąją skundą prašė atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, kad pritaria teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, pareiškėjas neįrodė reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atskirasis skundas nagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Aurimas Grudikis pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kartu su atskiruoju skundu pateikta tarp pareiškėjo ir advokato padėjėjo 2016 m. gegužės 30 d. sudaryta atstovavimo sutartis. Ta pati atstovavimo sutartis buvo pateikta ir su pareiškėjo skundu. Atstovavimo sutartimi advokato padėjėjui pavesta atstovauti pareiškėją „visose civilinėse ir administracinėse bylose su visomis LR CPK numatytomis ieškovo, atsakovo, pareiškėjo, trečiojo asmens ar nukentėjusiojo teisėmis, įskaitant teisę pilnai ar dalinai atsisakyti ieškinio, skundo reikalavimų, keisti ieškinio, skundo pagrindą ar dalyką, sudaryti taikos sutartį, teikti prašymus ir užklausimus, teikti ir gauti dokumentus, kiek tai liečia Kliento bylas, pasirašyti Kliento vardu, gauti vykdomuosius raštus ir perduoti juos išieškojimui, taip pat atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu pirmosios instancijos teismuose, ikiteisminio tyrimo, valstybės, visuomeninėse, ūkinėse ir kitose institucijose“. Taigi, atstovavimo sutartis yra detali, joje aiškiai apibrėžtos atstovavimo ribos, kurios, kiek tai susiję su teismais, apima tik atitinkamų procesinių veiksmų atlikimą pirmosios instancijos teisme. Kitos atstovavimo sutarties byloje nėra.

ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį, atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus, be kita ko, teismo sprendimo ar nutarties apskundimą (6 p.). Pagal to paties straipsnio 3 dalį, įgaliojimas atlikti kiekvieną šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų veiksmų turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje formuoja poziciją, jog teisės apskųsti teismo sprendimą ar nutartį išskyrimas nėra savitikslis, kadangi bet koks sprendimo ar nutarties apskundimas yra susijęs su skundžiančio asmens diskrecija, pasveriant tai, ar apskundimas yra tikslingas, kokios gali būti skundo teisinės pasekmės, ar racionalu skųsti teismo sprendimą ar nutartį, kurie iš esmės tenkina asmenį. Todėl teisę apskųsti teismo sprendimą ar nutartį turinčio asmens ir jo atstovo požiūris dėl būtinybės skųsti teismo sprendimą ar nutartį gali skirtis. Dėl nurodytų priežasčių įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti asmens teises bei apriboti atstovo pagal pavedimą diskreciją, teismo sprendimų ir nutarčių apskundimo teisę atstovui pagal pavedimą priskyrė prie specialiai aptartinų įgaliojime (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-530/2010, 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-814/2012, 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-926/2013 ir kt.).

ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

Pagal ABTĮ 148 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog advokato padėjėjas Aurimas Grudikis, pareiškėjo vardu teikdamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties dalies panaikinimo, nebuvo įgaliotas atlikti tokius procesinius veiksmus, t. y. atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui padavė įgaliojimų neturintis atstovas, todėl apeliacinis procesas byloje nutrauktinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pačiam ar per atstovą pasirašyti ir pateikti naują prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pirmosios instancijos teismui, o pirmosios instancijos teismui tokio prašymo netenkinus, atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui taip pat pasirašyti ir pateikti pačiam arba, sudarius atitinkamą atstovavimo sutartį, per atstovą. Be to, teismas, manydamas esant reikalinga, reikalavimo užtikrinimo priemonę gali taikyti ir savo iniciatyva (ABTĮ 71 str. 1 d.). Tad pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą šiuo atveju nėra pažeidžiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei 7 dalimi, 148 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai tarybai, Perelozų sentikių religinei bendruomenei, N. L. ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė