8eb03e4e-75cc-48fb-bb8b-ced98ef364e0 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinės bylos numeris e2A-646-560/2019 Teisminio proceso numeris 2-68-3-15294-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.; 2.6.10.5.2.8.; 2.4.2.9.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Å vedienės ir Irmanto Å ulco, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieÅ¡kinį atsakovams L.

K. ir 411-jai Daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance group“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 3 733,19 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su draudėja L.

N. 2015-10-17 sudarė draudimo sutartį Nr. 301-0001753, kuria buvo apdraustas (duomenys neskelbtini) esantis butas. Draudimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas kompensavo draudėjai 3 733,19 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2016-06-01 dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute įvykusios avarijos, kurios metu trÅ«ko Å¡alto vandens vamzdis ir apliejo žemiau esantį draudėjos butÄ . TrÅ«kęs vamzdis yra draudėjai priklausančiose, tačiau bendro naudojimo patalpose, kadangi pažeista dalis yra iki uždaromosios armatÅ«ros, todėl atsakomybė tenka abiem atsakovams – buto savininkei ir pastato administratoriui.

Atsakovas 411 – oji DNSB administruoja bendro naudojimo vamzdynus minėtame name, tinkamai neprižiÅ«rėjo bendro naudojimo vamzdyno, todėl yra atsakingas už žalÄ padarytÄ draudėjai. Atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas yra virÅ¡ draudėjos buto.

2. Atsakovė L. K. pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Neginčija žalos fakto ir ieÅ¡kovo regreso teisės, tačiau ieÅ¡kovas atsakovu nurodė netinkamÄ asmenį. Žala atsirado dėl trÅ«kusio vandentiekio vamzdžio (stovo), už kurio priežiÅ«rÄ yra atsakinga 411-oji DNSB, kaip gyvenamojo namo administratorė arba UAB „Vilniaus vandenys“. Ji, kaip buto savininkė, yra atsakinga tik už tÄ inžinierinio tinklo dalį, kuri įrengta iki apskaitos prietaiso jai priklausančiame bute.

Ä®statymai jai, kaip buto savininkei, nenumato pareigos asmeniÅ¡kai remontuoti ar kitaip prižiÅ«rėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, kai juos turi prižiÅ«rėti daugiabučio namo administratorius arba komunalinių paslaugų tiekėjas. UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2017-04-20 raÅ¡tu „Dėl draudimo iÅ¡mokos“ nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra draudiminio įvykio, nes trÅ«kęs vamzdis yra už jos buto vandens apskaitos prietaiso ribų. Vien regresinio ieÅ¡kinio jai pareiÅ¡kimas pažeidžia jos teisėtus lÅ«kesčius, nes turėdama civilinės atsakomybės draudimÄ nuosavam butui, turi teisėtÄ lÅ«kestį, kad dėl galimų žalų rizikų neturės rÅ«pesčių.

Ieškovas nepateikė įstatymų nustatyta tvarka surašyto vietos apžiūros protokolo, kur būtų nurodyti vietos apžiūroje dalyvavę asmenys, nes šiuo atveju ginčas kilęs būtent dėl DNSB administruojamo inžinierinio tinklo avarijos.

3. Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad įvykio metu jis buvo apdraudęs atsakovės L. K. civilinę atsakomybę dėl apliejimo rizikos. IeÅ¡kovas reiÅ¡kia nepagrįstÄ reikalavimÄ atsakovės L. K. atžvilgiu. Byloje nėra įrodytos sÄ lygos L. K. civilinei atsakomybei kilti. IeÅ¡kovas nenurodo kokias pareigas atsakovė L. K. turėjo, tačiau nevykdė, neįrodinėja priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir atsakovės veiksmų (neveikimo) ir reiÅ¡kia formalų reikalavimÄ atsakovei vien tuo pagrindu, kad ji yra buto, esančio virÅ¡ nukentėjusio trečiojo asmens, savininkė, o žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡aus.

Å iÄ vandentiekio atkarpÄ prižiÅ«ri bendrija, todėl ieÅ¡kovas, reiÅ¡kiantis reikalavimus ir atsakovei L. K., privalo nurodyti kokias tiksliai pareigas, susijusias su žalos Å¡altiniu, ji turėjo ir pažeidė. IeÅ¡kovas Å¡ių dviejų atsakovų atsakomybę grindžia skirtingais pagrindais. Nors trÅ«kusio vamzdžio dalis yra įrengta atsakovės L. K. bute, tačiau atsakovė neturi galimybės jÄ valdyti, prižiÅ«rėti, atnaujinti ar kt., be įtakos visai daugiabučio namo techninės įrangos funkcionavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-28 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad ieÅ¡kovas su draudėja L. N. 2015-10-17 sudarė draudimo sutartį Nr. 301-0001753, kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). L. N. 2016-06-01 patyrė žalÄ dėl įvykusios avarijos, kurios metu trÅ«ko Å¡alto vandens vamzdis ir apliejo jos butÄ , ieÅ¡kovas kompensavo jai 3 733,19 Eur dydžio nuostolius. Minėtos žalos Å¡altinis buvo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose iki uždaromosios armatÅ«ros, t. y. trÅ«ko vamzdis (stovas), esantis už atsakovės L.

K. buto vandentiekio apskaitos prietaiso ribų, kuri yra daugiabučio namo bendro inžinierinio tinklo dalis. Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimÄ . 2016-06-01 įvykusi avarija, kurios metu trÅ«ko Å¡alto vandens vamzdis ir apliejo L.

N. butÄ , įvyko bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose iki uždaromosios armatÅ«ros, t. y. vamzdis (stovas) trÅ«ko, kuris nėra atsakovės L. K. buto vandentiekio apskaitos prietaiso ribose, taigi, atsakovė niekaip negalėjo įtakoti minimos avarijos (neleisti, kad ji įvyktų). Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų – neteisėtų atsakovės L. K. veiksmų, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ L.

N., įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakovės, tvirtinant, kad ji yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ asmuo.

5. Atsakovei 411-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai negalima taikyti civilinės atsakomybės už žalÄ , kilusiÄ dėl daikto (vamzdyno), kuris nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims (butų savininkams), nes už jÄ yra atsakingi visi namo gyventojai (bendraturčiai). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Gyvenamojo namo butų savininkams yra žinoma (turi bÅ«ti žinoma) aplinkybė apie namo vamzdyno bÅ«klę, todėl sprendimus bendru sutarimu dėl Å¡io bendrojo naudojimo objekto (vamzdyno) remonto, keitimo ir pan. priima bÅ«tent bendraturčiai, o ne namo bendrija.

Žala yra sÄ lygota daikto defekto (inžinerinė įranga yra bendra dalinė visų bendrasavininkių nuosavybė), todėl atsiradusiÄ Å¾alÄ pagal įstatymÄ turi atlyginti turto savininkas. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė abiejų atsakovų solidarios atsakomybės, nes 411-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija negali atsakyti pagal ieÅ¡kinį, nes nėra bendrojo namo vamzdyno savininkė, juo negali disponuoti, naudotis, jį valdyti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6.

IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . Nurodo, kad trÅ«kęs vamzdis yra atsakovei priklausančiose patalpose, tačiau bendro naudojimo, kadangi pažeista dalis yra iki uždaromosios armatÅ«ros, todėl atsakomybė tenka abiem atsakovams – buto savininkei ir pastato administratoriui. Atsakovas 411 – oji DNSB administruoja bendro naudojimo vamzdynus minėtame name, tinkamai neprižiÅ«rėjo bendro naudojimo vamzdyno, todėl yra atsakingas už žalÄ padarytÄ draudėjai.

Atsakovė nebendradarbiavo su bendrija, nesikvietė bendrijos atstovų įvertinti vamzdyno bÅ«klės, žinodama, kad vamzdis yra senas ir bet kada gali trukti, be to, bendrija turi ribotÄ galimybę patekti į atsakovės butÄ . TrÅ«kęs Å¡alto vandens vamzdis yra priskirtinas prie bendro naudojimo objektų. Už netinkamÄ daikto priežiÅ«rÄ bendrijai kyla atsakomybė dėl savo neveikimo arba blogai atlikto darbo. Bendrijos valdymo organai turėjo organizuoti darbus ir pakeisti senÄ , susidėvėjusį vamzdynÄ , tačiau Å¡io klausimo bendrijos valdymo organai nekėlė, nesikreipė į gyventojus su pasiÅ«lymu renovuoti senus bendro naudojimo vamzdynus, nevykdė jų apžiÅ«ros, todėl turi prisiimti atsakomybę.

7. Atsakovė L. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad apeliantas mėgina suklaidinti teismÄ , jog ji ribojo bendrijos galimybę patekti į jos butÄ ir su bendrija nebendravo. IeÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinųjų sÄ lygų buvimo civilinei atsakomybei atsirasti. Apeliantas reikalavimÄ atsakovės atžvilgiu pareiÅ¡kė piktnaudžiaudamas teise, nes jam buvo žinoma aplinkybė, jog atsakovė yra apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu. Å ioje byloje ji yra netinkamas atsakovas. Apeliantas reikÅ¡damas tokį reikalavimÄ atsakovei pakerta pasitikėjimÄ visa civilinės atsakomybės draudimo sistema. IeÅ¡kovas privalo įrodyti, jog žala padaryta abiejų atsakovų bendrais veiksmais, jis nepateikė jokių įrodymų. Ä®rodymus savo teiginiams pagrįsti privalo pateikti ieÅ¡kovas, tokių įrodymų nepateikus teismas neturi kÄ vertinti.

8. Atsakovas 411-oji DNSB pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad namo bendrojo naudojimo vamzdynas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų savininkams. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Dėl byloje nustatytų aplinkybių 10. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , su draudėja L. N. 2015-10-17 sudarė draudimo sutartį Nr. 301-0001753, kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad draudėja L. N. 2016-06-01 patyrė žalÄ dėl įvykusios avarijos, kurios metu trÅ«ko Å¡alto vandens vamzdis ir apliejo jos butÄ , ieÅ¡kovas kompensavo jai 3 733,19 Eur dydžio nuostolius.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad minėtos žalos šaltinis buvo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose iki uždaromosios armatūros, t. y. trūko vamzdis (stovas), esantis už atsakovės L. K. buto vandentiekio apskaitos prietaiso ribų, kuri yra daugiabučio namo bendro inžinierinio tinklo dalis. Dėl žalos šaltinio byloje ginčo tarp šalių nėra, kaip nėra ginčo ir dėl žalos dydžio. Dėl apeliacinio skundo argumentų 11. Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kuri kilo trūkus šalto vandens vamzdžiui.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovams, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos Å¡ios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra bÅ«tinas įvardytų sÄ lygų visetas – bent vienos sÄ lygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

12. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK yra reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp Å¡ių atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas CK 6.266 straipsnyje. Å io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sÄ lygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklę, kad už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis).

13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes apelianto nuomone, kadangi trūkęs vamzdis yra atsakovei priklausančiose patalpose, tačiau bendro naudojimo, todėl atsakomybė tenka abiem atsakovams solidariai – buto savininkei ir pastato administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime – ieškovas neįrodė abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir kilusios žalos.

Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, jog 2016-06-01 įvykusi avarija, kurios metu trÅ«ko Å¡alto vandens vamzdis ir apliejo L. N. butÄ , įvyko bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose iki uždaromosios armatÅ«ros, tai yra trÅ«kęs vamzdis nėra atsakovės L. K. buto vandentiekio apskaitos prietaiso ribose, taigi atsakovė niekaip negalėjo daryti įtakos minimai avarijai. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog atsakovė nebendradarbiavo su bendrija, nekvietė bendrijos atstovų įvertinti vamzdyno bÅ«klės, bendrija turėjo ribotÄ galimybę patekti į atsakovės bÅ«stÄ , tačiau niekaip Å¡ių aplinkybių negrindžia, nenurodo, kaip Å¡ios aplinkybės turėtų įrodyti atsakovės atsakomybę už kilusiÄ Å¾alÄ , neįrodinėja civilinės atsakomybės sÄ lygų (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog vien byloje nustatyta aplinkybė, kad trÅ«kęs vamzdis yra bendro naudojimo inžinerinių tinklų ribose, reiÅ¡kia, jog pareigos prižiÅ«rėti trÅ«kusį vamzdį atsakovė neturėjo. Taigi ieÅ¡kovas neįrodė kokiÄ pareigÄ pažeidė atsakovė, dėl kurios jai turėtų kilti atsakomybė už įvykusiÄ Å¾alÄ , tai reiÅ¡kia, jog nėra įrodyti atsakovės L. K. neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė.

14. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog atsakovas 411 – oji DNSB administruoja bendro naudojimo vamzdynus, jų tinkamai neprižiÅ«rėjo, todėl yra atsakingas ieÅ¡kovui už padarytÄ Å¾alÄ . Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Å iuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja DNSBÄ®, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus).

Taigi, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vandens sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.

15. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aptartÄ teisinį reguliavimÄ iÅ¡aiÅ¡kino kaip reiÅ¡kiantį, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Konstitucinio Teismo 2000-12-21 nutarimas byloje Nr. 8/99).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ , susijusiÄ su daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų teisių į namo bendrojo naudojimo objektus įgyvendinimu, yra konstatavęs, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali bÅ«ti tik bendraturčiai, bet ne bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje statinio naudotojas apibrėžiamas kaip statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Daikto naudojimas civilinėje teisėje suprantamas kaip daikto naudingų savybių pritaikymas ir naudos iš jo gavimas. Taigi, bendrija, kadangi ji nėra gyvenamojo namo naudotojas, taip pat negali būti jo techninis prižiūrėtojas (Statybos įstatymo 48 straipsnio 1–3 dalys), negali būti ir atsakomybės, atsirandančios dėl privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo, subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018).

16. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakomybės subjektu dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tik bendraturčiai, bet ne bendrija, kadangi jie yra bendrojo naudojimo objektų savininkai. Byloje nustatyta, jog trÅ«kęs vamzdis yra bendra dalinė visų bendrasavininkų nuosavybė (kadangi Å¡alto vandens vamzdis trÅ«ko bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose iki uždaromosios armatÅ«ros). Duomenų, paneigiančių Å¡ias byloje nustatytas aplinkybes ieÅ¡kovas nepateikė, Å¡ių aplinkybių neginčija. Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kadangi bendrija negali bÅ«ti atsakomybės dėl name trÅ«kusio Å¡alto vandens vamzdžio subjektas, todėl pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė pagrįstai.

17. Dėl kitų argumentų teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ bei panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ Å¡io apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : IeÅ¡kovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dainius Rinkevičius Neringa Å vedienė Irmantas Å ulcas