2017-02-22 Nr. AB-4177-3-62-3-01081-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-169-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01081-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karsinta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karsinta“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir norminio teisės akto dalies teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Karsinta“ su 2016 m. birželio 10 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2016 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. (8.1)S-24962 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (9.8)I-2940; 2) patenkinus skundą ir panaikinus sprendimus: 2.1) taikyti priverstinio išieškojimo senatį 5 312,50 Eur dydžio įmokų skolai ir 685,88 Eur delspinigių skolai; 2.2. įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių teikti išvadą VSDFV dėl 4 338,51 Eur dydžio skolos pripažinimo beviltiška; 3) ištirti, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-427 patvirtintų Draudėjų skolų valstybinio socialinio draudimo fondui pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo taisyklių 5.1 papunktis savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymui; 4) priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus pareiškėjo turėtas teismo išlaidas.

Kauno apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, 2016 m. birželio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui UAB „Karsinta“ terminą iki 2016 m. liepos 4 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. tinkamai suformuluoti antrąjį skundo reikalavimą, aiškiai, nuosekliai ir teisiškai argumentuotai išdėstyti prašymo kreiptis į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo pagrindą ir prie skundo pridėti akto, kuriam galbūt prieštarauja skundžiamas administracinis aktas, kopijas.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nustatytus trūkumus, 2016 m. liepos 4 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. (8.1)S-24962 ir VSDFV 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (9.8)I-2940 bei priimti naują sprendimą – taikyti priverstinio išieškojimo senatį 5 312,50 Eur dydžio įmokų skolai ir 685,88 Eur delspinigių skolai bei įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių teikti išvadą VSDFV dėl 4 338,51 Eur skolos pripažinimo beviltiška; 2) ištirti, ar VSDFV direktoriaus 2014 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-427 patvirtintų Draudėjų skolų valstybinio socialinio draudimo fondui pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo taisyklių 5.1 papunktis pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295 su pakeitimais) 29 straipsnio 2 dalies 9 punktui; 3) priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus pareiškėjo turėtas teismo išlaidas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Karsinta“ skundą atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną Kauno apygardos administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apygardų administraciniai teismai yra pirmoji instancija byloms, nurodytoms Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija iki 2016 m. liepos 1 d.) 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus išimtis, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6, 11 ir 12 punktuose (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad be kompetencijos, nustatytos šio įstatymo 18 straipsnyje, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 3 dalis). Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismas nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius 2016 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. (8.1)S-24962 netenkino pareiškėjo UAB „Karsinta“ prašymo pripažinti skolą biudžetui beviltiška. Nesutikdamas su atsakovo VSDFV Kauno skyriaus sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, prašydamas jo skolą biudžetui pripažinti beviltiška, bei pateikė papildomą reikalavimą – daliai skolos taikyti priverstinio skolos išieškojimo senatį. VSDFV 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. (9.8)I-2940 pareiškėjo prašymų netenkino, t. y. atsisakė jo skolą biudžetui pripažinti beviltiška ir netenkino antrojo prašymo dėl priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo. Nesutikdamas su minėtais sprendimais, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti ir įpareigoti atsakovą taikyti priverstinio išieškojimo senatį bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių teikti išvadą VSDFV dėl įmonės skolos pripažinimo beviltiška.

Iš UAB „Karsinta“ skundo turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka ne tik su atsakovo sprendimu atsisakyti jo skolą biudžetui pripažinti beviltiška, bet ir prašo taikyti priverstinio išieškojimo senatį šiai skolai, t. y. nesutinka su VSDFV 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. (9.8)I-2940 ta apimtimi, kuria buvo netenkintas jo prašymas taikyti priverstinio išieškojimo senatį. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl tokio VSDFV sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (dalyje dėl atsisakymo taikyti priverstinio išieškojimo senatį) pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, priskirtinas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes ši VSDFV sprendimo dalis nėra pareiškėjo skundo nagrinėjimo ikiteismine tvarka rezultatas.

Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Karsinta“ skunde suformulavo reikalavimus ne tik dėl VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. (8.1)S-24962 ir VSDFV 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. (9.8)I-2940 dalies, kuria buvo netenkintas jo prašymas pripažinti skolą beviltiška, panaikinimo, tačiau taip pat skundžia ir VSDFV 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. (9.8)I-2940 dalį, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti priverstinio išieškojimo senatį, teismas konstatavo, kad byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių dalis priskirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 ir 19 straipsniais, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o atsakovais šioje byloje turi būti tiek VSDFV Kauno skyriaus, tiek VSDFV.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas priėjo prie išvados, kad byla nepriskirtina Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). UAB „Karsinta“ buvo išaiškinta, kad jis turi teisę skundą paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog subjektai su prašymu ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį aktą, gali tada, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Kai nėra pagrindo atmesti tokį prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, jis nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 3 dalis). Remdamasis nurodytomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimas dėl norminio administracinio akto ištyrimo yra procesinio pobūdžio. Teismui atsisakius priimti pareiškėjo materialųjį reikalavimą, procesinio pobūdžio prašymas netenka prasmės.

III. Pareiškėjas UAB „Karsinta“ 2016 m. liepos 22 d. paštu išsiuntė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo patikslintą skundą nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

Nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, pareiškėjas nurodo, kad, visų pirma, VSDFV 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. (9.8)I-2940 rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyta, jog šis sprendimas gali būti apskųstas Kauno apygardos administraciniam. Antra, pareiškėjas dėl informacijos ir dokumentų trūkumo nebuvo pateikęs VSDFV Kauno skyriui prašymo dėl senaties 5 998,38 Eur skolai taikymo, todėl nebuvo priimtas atitinkamas sprendimas. Tai, kad nėra formaliai priimtas VSDFV Kauno skyriaus sprendimas dėl senaties taikymo, pareiškėjo nuomone, negali būti priežastis teikti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Trečia, tai, kad tame pačiame Kauno apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1680-644/2016, kurioje kitas pareiškėjas skundė VSDFV sprendimus ir prašė taikyti priverstinio išieškojimo senatį susidariusiai skolai, rodo, jog Kauno apygardos administraciniam teismui yra priskirtas tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas. Tai, kad nagrinėjamu atveju byla teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui, patvirtina ir faktas, jog buvo priimta nutartis trūkumams pašalinti. Pareiškėjas teismo nustatyta tvarka trūkumus pašalino, todėl skundas turi būti nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme. Ketvirta, atsisakius UAB „Karsinta“ skundą nagrinėti Kauno apygardos administraciniame teisme, jis faktiškai praras galimybę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl sprendimų panaikinimo, kadangi pareiškėjui yra iškelta bankroto byla pagal VSDFV kreditorinį reikalavimą, todėl užtikrinant jo teisę į teismą, skundžiamų sprendimų teisėtumas turi būti patikrintas Kauno apygardos administraciniame teisme.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti. UAB „Karsinta“ buvo pasiūlyta pateikti duomenis, patvirtinančius, kada jis susipažino su teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi, bei išaiškinta teisė prašyti praleistą terminą atnaujinti ir nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių jis buvo praleistas. UAB „Karsinta“ taip pat buvo pasiūlyta pateikti duomenis, kurie atspindėtų, jog apeliacinės instancijos teismui teikiamą atskirąjį skundą paruošė asmuo, turintis teisinį išsilavinimą.

Vykdydamas, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį, pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti ir pripažinti likvidatorę S. B. tinkamu asmeniu atskirajam skundui paduoti.

Nurodo, kad teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartis pareiškėjui galėjo būti išsiųsta tik 2016 m. liepos 13 d. ar net vėliau, kadangi ant lydraščio, su kuriuo ji buvo siunčiama, nurodyta 2016 m. liepos 13 d., o ją UAB „Karsinta“ gavo 2016 m. liepos 16 d. Teismui manant, kad terminas atskirajam skundui buvo praleistas, prašo atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad terminas praleistas nežymiai, ir jį atnaujinti.

Pažymi, kad likvidatorius yra prilyginamas juridinio asmens vadovui, todėl jis turi teisę vesti bylą juridinio asmens vardu. Nurodo, kad S. B. neturi universitetinio teisinio išsilavinimo, todėl negali pateikti teismui diplomo kopijos, o toks reikalavimas yra perteklinis ir riboja juridiniam asmeniui teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjo nuomone, teismo reikalavimas pateikti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus UAB „Karsinta“ galėtų būti taikomas tik jeigu atskirąjį skundą jo vardu pasirašytų darbuotojas ar kitas asmuo, bet ne likvidatorė. Mano, kad teismas netinkamai taiko atstovavimo instituto nuostatas, o reikalavimas pateikti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas atstovavimo institutas yra identiškas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nurodytam atstovavimo institutui, pagal kurį tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme atstovauti įmonę gali įmonės vadovas (likvidatorius), nesvarbu, ar jis turi teisinį universitetinį išsilavinimą, ar jo neturi, arba įgalioti įmonės darbuotojus, kuriems būtina turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. rugpjūčio 12 d. buvo gautas VSDFV Kauno skyriaus raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1807-436/2016 iškėlė UAB „Karsinta“ bankroto bylą, administruoti įmonę paskirtas bankroto administratorius UAB „Elmeda“. Minėta nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 23 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo institucijos netenka savo įgaliojimų, o vadovaujantis to paties įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 9 punktu, administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme. Atsižvelgęs į tai, ką išdėstė, VSDFV Kauno skyrius teigė, kad S. B., 2016 m. birželio 23 d. įsiteisėjus Kauno apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, savo įgaliojimų kaip UAB „Karsinta“ likvidatorė neteko, o bankrutuojančiai įmonei teisme gali atstovauti tik UAB „Elmeda“ arba jos įgaliotas asmuo. VSDFV Kauno skyriaus nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis procesas privalo būti nutrauktas, kadangi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Karsinta“ vardu atskirąjį skundą pateikė įgaliojimų neturintis atstovas.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi atskirojo skundo nagrinėjimą atidėjo ir įpareigojo S. B. iki 2017 m. sausio 6 d. pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įrodymus, patvirtinančius jos įgaliojimus atstovauti BUAB „Karsinta“ ir šios įmonės vardu pateikti atskirąjį skundą teismui.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjo 2016 m. liepos 22 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties panaikinimo pasirašė UAB „Karsinta“ likvidatorė S. B. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo, paduoto pirmosios instancijos teismui kartu su pareiškėjo skundu, matyti, kad Juridinių asmenų registre 2007 m. birželio 21 d. gautas prašymas įregistruoti UAB „Karsinta“ likviduojamos bendrovės teisinį statusą, įregistruotas 2007 m. liepos 3 d. (išrašo 14.4 punktas). Nuo 2007 m. liepos 3 d. bendrovės likvidatore paskirta S. B. (išrašo 5.2, 5.2.1 punktai).

Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1807-436/2016, pareiškėjui UAB „Karsinta“ (juridinio asmens kodas 135485062, adresas Kuršių g. 22-27, Kaunas) buvo iškelta bankroto byla, administruoti įmonę paskirtas bankroto administratorius UAB „Elmeda“ (juridinio asmens kodas 134105055, adresas Statybininkų g. 7-213, Kaunas). Minėta teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2016 m. birželio 23 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. spalio 4 d., UAB „Karsinta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei nustatyta vienerių metų supaprastinto bankroto proceso trukmė, taip pat bankroto administratorius UAB „Elmeda“ įpareigotas atlikti įmonės likvidatoriaus funkcijas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tuo metu, kai 2016 m. liepos 22 d. buvo paduotas BUAB „Karsinta“ atskirasis skundas, kurį pasirašė buvusi UAB „Karsinta“ likvidatorė S. B., jau buvo įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria įmonei buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Elmeda“.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo institucijos netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. Vadovaujantis to paties įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 9 punktu, administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme.

Atsižvelgusi į tai, ką išdėstė, teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant, ar pareiškėjo BUAB „Karsinta“ atskirasis skundas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 134 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o būtent, – ar jis paduotas įgaliojimus turinčio atstovo, būtina išreikalauti papildomų įrodymų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 56 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Šio įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. To paties straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalį, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

Kaip jau minėta, nustačiusi, kad atskirasis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 4 dalies reikalavimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatė S. B. terminą iki 2017 m. sausio 6 d. pateikti įrodymus, patvirtinančius jos įgaliojimus atstovauti BUAB „Karsinta“ ir šios įmonės vardu pateikti atskirąjį skundą teismui.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsniu ir 138 straipsnio 3 dalimi, įgaliojimų neturinčio asmens atsirojo skundo padavimas sudaro pagrindą atskirąjį skundą atsisakyti priimti. Kadangi S. B. šios teismo nutarties neįvykdė ir iki nustatyto termino įrodymų, patvirtinančių jos įgaliojimus atstovauti BUAB „Karsinta“ ir šios įmonės vardu pateikti atskirąjį skundą teismui, nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. B. nuo 2016 m. birželio 23 d. neteko savo, kaip likvidatorės, įgaliojimų, taip pat ir teisės atstovauti BUAB „Karsinta“, S. B. 2016 m. liepos 21 d. pasirašytas ir vėliau patikslintas atskirasis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties negalėjo būti priimtas, nes buvo paduotas įgaliojimų neturinčio atstovo. Paaiškėjus, kad BUAB „Karsinta“ atskirasis skundas buvo nepagrįstai priimtas nagrinėti, kadangi buvo paduotas įgaliojimų neturinčio atstovo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi ir 151 straipsniu, bylos procesas pagal atskirąjį skundą turi būti nutrauktas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 138 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 8 dalimi, 151 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Bylos procesą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Karsinta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas