8eabc815-9249-4e01-ab2b-3a19ff34251d · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-2099-814/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25344-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 9 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Lina Å afronienė, iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokuroro ArtÅ«ro Bužavo pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25344-20, kurioje D.

Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, Vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) - pagalbiniu darbininku, , gyv. viet. adr. (duomenys neskelbtini), Lietuva, dekl. adr. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004 m. lapkričio 15 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį - 9 mėn. laisvės apribojimo; 2) 2013 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 20 parų arešto; 3) 2013 m. birželio 13 d.

Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 30 parų areÅ¡to; 4) 2013 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 2 m. laisvės atėmimo; 5) 2018 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2dalį (6 veikos), 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), - galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs 2020 m. sausio 31 d. (b. l. 102), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė :

D. Ž. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: 2020 m. birželio 27d. apie 17 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su Å¡eimos nare - kartu su juo gyvenančia motina R. J. metu, tyčia suėmė nukentėjusiajai R. J. rankomis už kaklo ir jį spaudė (smaugė), po to spyrė vienÄ kartÄ koja jai į krÅ«tinę, taip sukeldamas nukentėjusiajai R.

J. fizinį skausmÄ , tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Gyvena savo mamos, R. J., namuose. 2020 m. birželio 27 d. nuėjo su savo posÅ«niu K. C., gim. (duomenys neskelbtini), esančio tvenkinio nusimaudyti. Ten belaukdamas kol vaikas maudysis, iÅ¡gėrė alaus. Buvo karÅ¡ta. Namo grįžo apie 17 val. Namuose, bÅ«nant virtuvėje, mama R.

J. jam pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad paėmęs svetimÄ vaikÄ geria prie tvenkinio. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie pradėjo rėkauti vienas ant kito. Jis susinervinęs, kad mama mokina kaip gyventi, nežino kas atsitiko, kad priėjo konflikto metu prie mamos, ir suėmęs jai už kaklo, smaugė, o po to, dar koja įspyrė. Kur pataikė neatsimena. Girdėjo kaip mama kvietė policijÄ . Niekur nebėgo iÅ¡ namų. Atvykę policijos pareigÅ«nai jį sulaikė. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio.

Mamos atsiprašė (b. l. 78-80; 86). Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga: nukentėjusiosios R. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020 m. birželio 27 d. apie 17 val. namuose tarp jos ir sūnaus D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko dėl to, jog ji jam pradėjo priekaištauti, kad jis vartoja alkoholį matant mažamečiam jo posūniui, kuris kartu su juo grįžo neblaivus nuo tvenkinio. Šio žodinio konflikto metu sūnus tapo agresyvus ir jiems būnant virtuvėje jisai rankomis griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti.

Jai išėjus iÅ¡ virtuvės į koridorių paskui jÄ išėjo ir sÅ«nus ir dar vienÄ kartÄ su koja spyrė į krÅ«tinę. Tuomet ji paskambino pagalbos telefonu 112. Atvykusi policija sÅ«nų sulaikė. Å io įvykio metu sužalojimų nepatyrė, juto fizinį skausmÄ , jokie sužalojimai nepadaryti. Kaip minėjo dėl sukelto fizinio skausmo pas gydytojus nesilankė, niekur nesigydė. Dėl sÅ«naus D. Ž. jai sukelto fizinio skausmo civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia ir ateityje nereikÅ¡. SÅ«nus D. jos atsiprašė, jam pretenzijų neturi (b. l. 33-35;38-40); 2020 m. birželio 27 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-22); 2020 m. kovo 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. Å . tarnybiniu praneÅ¡imu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2020 m. birželio 27 d. apie 17 val. tarp motinos R. J. ir jos sÅ«naus D. Ž. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D. Ž. suėmęs už kaklo smaugė motinÄ , po to spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę, dėl ko ji juto fizinį skausmÄ (b. l. 4-8).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo įrašų duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 27 d. 18 val. 5 min. R. J. nustatytas 0,80 promilių girtumas, 2020 m. birželio 27 d. 17 val. 40 min D. Ž. nustatytas 1,61 promilių girtumas (b. l. 43-44). Policijos registruojamų įvykių registru nustatyta, kad užfiksuotas 2020 m. birželio 27 d. 17 val. 24 min. R. J. pareiÅ¡kimas, kad sÅ«nus neblaivus puola, yra agresyvus (b. l. 16-19). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė Å¡eimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiÅ¡kai. Teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuotus duomenis, sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis apie patirtÄ smurtÄ , nėra pagrindo netikėti. Taigi, byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis konflikto dėl asmeninių nesutarimų su Å¡eimos nariu – mama metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia suėmė nukentėjusiajai R.

J. rankomis už kaklo ir jį spaudė (smaugė), po to spyrė vienÄ kartÄ koja jai į krÅ«tinę. Tokiais veiksmais D. Ž. sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmÄ . IÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina iÅ¡vada, jog procesas gali bÅ«ti baigiamas priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ . Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroro siÅ«loma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 134-136).

Nukentėjusioji informuota apie sprendimÄ užbaigti teismo procesÄ baudžiamuoju įsakymu (b. l. 132). Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslÄ , kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančiÄ aplinkybes, kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis veikdamas tyčia, padarė vienÄ nesunkų smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį -mamÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Jis praeityje teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, (b. l. 96-108), administracine tvarka baustas, paskutinį kartÄ 2017 m. rugpjūčio 9 d. pagal administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį, (b. l. 121-129), duomenų apie priklausomybės ligas ir psichiatrinį gydymÄ ar įskaitÄ dėl Å¡ių ligų, nėra, dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , taip pat įvertinęs nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamÄ veikÄ bei jÄ Ä¯vykdžiusį asmenį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad už padarytÄ nusikaltimÄ kaltinamajam gali bÅ«ti skiriama prokuroro siÅ«loma bausmė – areÅ¡tas, nustatant jos trukmę mažesnę nei Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkis, atsižvelgiant į tai jog tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Paskyrus areÅ¡to bausmę kaltinamajam tikslinga nustatyti įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdyti per 6 mėnesius nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 722 straipsnis). Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , todėl vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. birželio 27 d. 17.35 val. iki 2020 m. birželio 29 d. 10.39 val. (dvi paros).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina. Proceso išlaidų, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktai, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 24 (dvideÅ¡imt keturių) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti D. Ž. galutinę bausmę – 16 (Å¡eÅ¡iolikos) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, D. Ž. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, Å¡io įpareigojimo įvykdymui nustatyti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , kurį D. Ž. iÅ¡buvo laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. birželio 27 d. 17.35 val. iki 2020 m. birželio 29 d. 10.39 val. (dvi paros) vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. D. Ž. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad: nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Tokiu atveju Å¡is teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios; iÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu; nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėja Lina Šafronienė